Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) individualios įmonės „Aujama-credit“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas netenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė N. J. ir D. G.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl vykdomosios bylos sustabdymo

6. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, kuriais buvo sustabdytos vykdomosios bylos suinteresuoto asmens D. G. (skolininko) atžvilgiu. Pareiškėja iš esmės nurodo, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų apie skolininko ligos pobūdį, kas galėtų lemti skolininko negalėjimą ginti savo teises vykdymo procese.

7. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad skundu dėl antstolio veiksmų skundžiamas antstolio procesinis veiksmas, kuriuo sustabdyta vykdomoji byla. Teismo vaidmuo vykdymo procese iš esmės skiriasi nuo teismo vaidmens kitose civilinio proceso stadijose. Vykdymo procese teismas pirmiausia atlieka tik antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis). Tai reiškia, kad teismas vertina, ar antstolio veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas) yra teisėti, ar ne. Jeigu teismas nustato, kad tam tikras antstolio veiksmas buvo neteisėtas, teismas tą veiksmą pripažįsta neteisėtu ir įpareigoja antstolį tą veiksmą atlikti iš naujo (CPK 513 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007).

8. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė antstolės veiksmų neteisėtumo, padarydamas išvadą, jog antstolės priimtas 2023 m. lapkričio 28 d. patvarkymas Nr. S-23-92-20353 dėl, be kita ko, vykdomosios bylos Nr. 0092/22/00218 sustabdymo iki 2024 m. vasario 1 d. yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti šio patvarkymo.

10. CPK 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant, antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, sąrašas. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai, vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, skolininkui ar išieškotojui atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog egzistuoja CPK 627 straipsnio 2, 3 punktuose nustatyti vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai. Iš vykdomojoje byloje esančios (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 23 d. pažymos nustatyta, kad skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) buvo gydomas stacionare ir gydymas bus tęsiamas dėl, kaip nurodyta pažymoje, ligos. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas taip pat vertino šį faktinį įrodymą ir jį aptarė, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog tai sudaro pagrindą iki 2024 m. vasario 1 d. sustabdyti vykdomąją bylą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, aplinkybe sustabdyti vykdomąją bylą, nes skolininkas gydėsi ligoninėje, tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas rėmėsi formaliai.

12. Teismas akcentuoja, kad CPK 627 straipsnyje įtvirtinta antstolio teisė spręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo skolininko ligos atveju jokiais būdais negali būti aiškinama kaip absoliuti antstolio laisvė rinktis dėl vykdomosios bylos stabdymo. Ši antstoliui suteikta teisė kartu suponuoja jo pareigą rūpestingai įvertinti, ar asmuo dėl ligos yra pajėgus ginti savo teises ir, atsižvelgiant būtent į tai, nuspręsti, ar vykdomąją bylą stabdyti ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015).

13. Nors iš medicininėje pažymoje nurodyto beveik mėnesį besitęsiančio gydymo laikotarpio antstolė, priimdama skundžiamą 2023 m. lapkričio 28 d. patvarkymą, turėjo pagrindą spręsti, jog tai suponuoja prielaidas sustabdyti vykdomąją bylą dėl skolininko ligos tam tikrą laiką, tačiau byloje nėra duomenų, jog antstolė ėmėsi papildomų veiksmų siekiant nustatyti skolininko realias galimybes ginti savo teises. Kaip minėta, antstolė turi pareigą įsitikinti, ar skolininkas dėl ligos yra pajėgus ginti savo teises, tačiau šiuo atveju antstolė nesiėmė jokių atitinkamų veiksmų, priešingai – pareiškėjos skundžiamą patvarkymą iš esmės motyvavo vienintele iš skolininko gauta medicinine pažyma. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nurodytoje medicininėje pažymoje nėra detalizuota skolininko sveikatos būklė, skolininko liga, numatomas gydymas ar skolininko sveikatos pagerėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad skolininkas buvo gydomas ligoninėje, savaime nėra pakankama konstatuoti, jog egzistavo pagrindas iki 2024 m. vasario 1 d. stabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Šiuo atveju antstolė turėjo įsitikinti skolininko ligos pobūdžiu, kuris lemtų skolininko negalėjimą ginti savo teises vykdymo procese; siekti nustatyti, ar skolininkas išleidžia ir kiek išleidžia vaistams, papildams, vitaminams, kt.; kaip visa tai paveiks skolininko interesus vykdomosios bylos atžvilgiu. Tokių aktyvių veiksmų antstolė nesiėmė ir skundžiamą patvarkymą priėmė formaliai įvertinusi susidariusią situaciją.

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina ir pirmosios instancijos teismo išvadas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesiekė išsiaiškinti skundžiamos nutarties dieną esančios situacijos, t. y. ar nėra išnykęs vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas ir ar tolimesnis bylos vykdomųjų veiksmų atidėjimas nepažeis išieškotojos interesų. Iš VSDFV duomenų bazės išrašo apie skolininko darbovietę ir mokamas išmokas nustatyta, kad skolininkas nedarbingume buvo iki 2023 m. gruodžio 8 d., o už 2023 m. gruodį ir 2024 m. sausį gavo darbo užmokestį iš darbdavio. Šių duomenų pirmosios instancijos teismas nepatikrino ir nenustatinėjo atitinkamų aplinkybių. Taigi pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės, tinkamai išnagrinėti šalių argumentai ir įvertintas skundžiamas antstolės patvarkymo pagrįstumas. Nors pirmosios instancijos teismas laikė, jog skolininkui nustatytas 19,20 proc. bazinis darbingumo lygis taip pat sudaro pagrindą sustabdyti vykdomąją bylą, apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Šiuo atžvilgiu sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog skolininko darbingumo lygis buvo nustatytas iki skolininko gydymosi ligoninėje (2023 m. rugsėjo 1 d. sprendimas dėl darbingumo lygio). Pažymėtina ir tai, kad skolininkas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė papildomų medicininių dokumentų ar išrašų, kurie patvirtintų, jog skolininko sveikatos būklė po 2023 m. gruodžio 8 d. atitinka CPK 627 straipsnio 2 ar 3 punktų reikalavimus ir jis dėl sveikatos būklės nėra pajėgus ginti savo teises vykdymo veiksmų atlikimo metu (CPK 178 straipsnis).

15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sustabdant vykdymo veiksmus, būtina atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar tokiu atveju bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Nagrinėjamu atveju nenustačius egzistuojant pagrindą stabdyti vykdomąją bylą iki 2024 m. vasario 1 d., darytina išvada, kad nuo 2023 m. gruodžio 9 d. iki 2024 m. vasario 1 d. egzistavęs vykdomosios bylos sustabdymas neatitinka išieškotojos interesų, pažeidžia skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą.

16. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog antstolės gauta pirminė informacija apie skolininko ligą ir tęsiamą gydymą stacionare savaime nesudarė pakankamo pagrindo abejonėms dėl skolininko galimybių tinkamai dalyvauti vykdymo procese ir stabdyti vykdomąją bylą. Taip pat byloje nustačius, kad skolininko nedarbingumas faktiškai tęsėsi iki 2023 m. gruodžio 8 d., vykdomosios bylos sustabdymas iki 2024 m. vasario 1 d. yra nepagrįstas ir neatitinkantis išieškotojos bei skolininko interesų pusiausvyros. Šių motyvų pagrindu atskirasis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, klausimą išsprendžiant iš esmės.

17. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjos skundas buvo atmestas nepagrįstai, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos IĮ „Aujama-credit“ skundas dėl antstolės N. J. veiksmų tenkinamas, o antstolės 2023 m. lapkričio 28 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-23-92-20353 dalis dėl vykdomosios bylos Nr. 0092/22/00218 sustabdymo iki 2024 m. vasario 1 d. panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ skundą dėl antstolio veiksmų.

Panaikinti antstolės N. J. 2023 m. lapkričio 28 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-23-92-20353 dalį dėl vykdomosios bylos Nr. 0092/22/00218 sustabdymo iki 2024 m. vasario 1 d.