- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-15
- Bylos Nr.
- 2S-241-1042/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1393-632/2024, kuria atmestas pareiškėjos A. B. pareiškimas suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl termino palikimui priimti pratęsimo arba atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. B. prašė pratęsti arba atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusio prosenelio J. R. palikimą.
2. Nurodė, kad jos prosenelio turtą sudaro 36,14 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Teigė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė jos prosenelis J. R.. Tvirtino, kad laiku nesikreipė į notarą, nes nėra teisininkė ir nebuvo susidūrusi su palikimo priėmimo klausimais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2024 m. kovo 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjos A. B. pareiškimą.
4. Teismas nurodė, kad pareiškime pareiškėja nenurodė ir nepridėjo jokių rašytinių įrodymų, iš kurių matytųsi, kas rūpinosi palikėju, su kuo jis gyveno ir kas jį laidojo bei kas rūpinosi po jo mirties likusiu turtu, ar palikėjo paliktam turtui buvo atkurtos nuosavybės teisės, ar kas nors kreipėsi iš palikuonių į notarą dėl palikimo priėmimo po J. R. mirties. Nustatė, kad pareiškėjai tapus pilnamete, ji jokių veiksmų nesiėmė ir teismui tai pagrindžiančių arba paneigiančių šias aplinkybes duomenų nepateikė. Atkreipė dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kad palikimo sudėties nežinojimas nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti. Sprendė, kad pareiškėja turėjo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos tam, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjos pareiškime nurodytus prosenelio valdytus žemės sklypus, dvarą. Teismo vertinimu, terminas palikimui priimti nuo (duomenys neskelbtini) metų praleistas daugiau kaip dvidešimt metų, todėl jo atnaujinimas turėtų reikšmės teisinių santykių stabilumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartį ir tenkinti jos pareiškimą arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirajame skunde teigia, kad teismas buvo nepakankamai aktyvus, neatskleidė bylos esmės, apeliantė tik 2023 m. sužinojo apie prosenelio valdytą turtą, palikimo niekas nepriėmė. Tvirtina, kad jos mama mirė (duomenys neskelbtini) m., kai dar nebuvo prasidėjęs nuosavybės teisių atkūrimas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Tarnyba) prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime pažymi, kad palikėja turėjo priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini).. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nesikreipė į Tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turtą iki nacionalizacijos valdytą jos prosenelio ir Tarnyba neturi duomenų apie pareiškėjos minimo prosenelio nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo arba atnaujinimo.
9. Pasisakydamas dėl apeliantės prašymo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas pažymi, kad pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Pažymėtina, kad apeliantės prašymas dėl žodinio skundo nagrinėjimo yra visiškai nemotyvuotas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo atskirajame skunde ir prie skundo apeliantė nepridėjo jokių naujų įrodymų, kuriuos teismui reikėtų papildomai įvertinti. Be to, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
11. Šiuo atveju pareiškėja savo prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti iš esmės grindė aplinkybe, kad nežinojo apie prosenelio valdytą turtą ir tik 2023 m. apie jį sužinojo.
12. Įstatymo nustatytu terminu nepriėmus palikimo, nesikreipus į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y. neišreiškus valios priimti palikimą, laikoma, kad įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-313/2016, 21 punktas ir jame nurodyta praktika).
13. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
14. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas nežinojimas apie palikimą nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti. Tokias teismo išvadas patvirtina ir naujausia kasacinio teismo praktika (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023 ir joje nurodyta praktika).
15. Akivaizdu, kad apeliantės skundo teiginiai dėl nežinojimo apie palikėjo turtą savaime nereiškia, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių ir apeliantė nenurodė ir nepagrindė savo teiginių, parodančių, jog egzistavo kokios nors kitos objektyvios, nuo jos valios nepriklausančios aplinkybės, kliudžiusios jai sužinoti apie galimą palikimo buvimo faktą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
16. Pasisakydamas dėl apeliantės skundo teiginių dėl teisinių žinių stokos apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Taigi, šie skundo teiginiai neparodo, kad teisinių žinių stoka apeliantei tapus pilnamete sutrukdė per daugiau nei 50 metų imtis aktyvių veiksmų galimam palikimui priimti.
17. Teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės skundo teiginiais, kad iki 1994 m. jos motina negalėjo įgyvendinti savo teisių dėl palikimo priėmimo, nes nebuvo atitinkamo teisinio reguliavimo ir nebuvo prasidėjęs nuosavybės atkūrimo procesas. Pažymėtina, kad 1991 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, kuris reglamentavo Lietuvos Respublikos piliečių, iš kurių buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas (įstatymo 1 straipsnis).
18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.