Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

7. Atsakovė I. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Pasisakydama dėl neturtinės žalos dydžio, pažymėjo, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Iš įrodymų, esančių byloje, matyti, kad žala buvo padaryta ne atsakovės, bet kito asmens. Nurodė, kad atsakovė neturi išskyrus paskutinį būstą nei nekilnojamojo, nei registruotino, nei kitokio vertingesnio turto, yra silpnos sveikatos ir jos pajamas sudaro tik darbo užmokestis. Be to, žala siejama ne su sveikatos sutrikdymu, bet su grasinimais. Todėl atsakovė prašo neturtinės žalos nepriteisti.

9. Pasisakydama dėl turtinės žalos dydžio, pažymėjo, kad ieškovės reikalavimai dėl turtinės žalos dydžio yra neįrodyti.

10. Pasisakydama dėl civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, atsakovė nurodė, kad atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, reguliuojančias civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, ir byloje nustatytas aplinkybes, ieškovei padarytą žalą privalo atlyginti asmenys, kurie dėl jiems visuomenės patikėtų funkcijų privalėjo imtis priemonių, nukreiptų į galimos žalos sumažinimą ar išvengimą, tačiau to nepadarė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.278 ir 6.271 straipsniai).

11. Iš bylos aplinkybių matyti, kad M. S. nuo 1994 m. sirgo paranoidine šizofrenija, dėl šios ligos gydėsi VšĮ Naujosios Vilnios psichikos sveikatos centre, buvo hospitalizuotas ne vieną kartą. Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą psichikos sveikatos priežiūros tikslas – teikti psichiatrijos pagalbą (diagnozuoti, gydyti sutrikusias žmogaus psichikos funkcijas, laiku perspėti apie psichikos ligų paūmėjimus), padėti žmogui prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir į jį grįžti. Atsakovė visada dėjo pastangas, kad sutuoktinis gautų reikiamą gydymą.

12. Tuo atveju, kai psichikos liga sergantis asmuo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių mažai bendrauja (nedirba, minimalūs santykiai su artimaisiais, yra vienišas, kt.), sumažėja tikimybė, kad sveikatos priežiūros įstaigoms bus laiku pranešta apie tokio asmens ligos paūmėjimą, nepakaltinamumo, neveiksnumo būseną. Teisės aktuose nustatytas psichikos ligonių stebėjimas yra pakankamas, jis aiškiai reglamentuotas. Bylos duomenys patvirtina, kad šios bylos atveju nepakaltinamumo būsena netapo žinoma sutuoktinei, kadangi iki staigaus ligos paūmėjimo tokia būsena nekėlė pavojaus nei pačiam M. S., nei aplinkiniams.

13. Atsakovės civilinę atsakomybę ieškovė sieja su vienintele aplinkybe – santuokos sudarymo faktu. Atsakovė pažymi, kad su sutuoktiniu juos sieja tik formalūs santykiai, ji su sutuoktiniu bendro ūkio neveda, tačiau padeda jam, kaip turinčiam sveikatos problemų, buityje, nuperka maisto, rūbų, vaistų, tačiau pareigos ir patirties organizuoti psichikos sveikatos priežiūrą ir kontrolę, imtis priemonių tinkamai įvertinti sutuoktinio psichikos būklę ir jį priverstinai hospitalizuoti bei apriboti jo veiksnumą ji neprivalo ir nemoka.

14. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį. Pirma, sutuoktiniai ne nuolat gyveno kartu, bendro ūkio neveda ir tai gali būti pagrindu pripažinti, kad atsakovė su M. S. yra nutraukę socialinius bei ekonominius ryšius, pažymėtina, kad deklaruota gyvenamoji vieta yra skirtinga. Antra, atsakovė žinojo apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nei gydymo įstaiga, nei kitos institucijos jai nenurodė, kad ji turi imtis priemonių, kad asmuo būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Taip pat nežinia, kokia tai galėtų būti sritis – nesinaudoti mobiliuoju telefonu ar apskritai nebendrauti su kitais asmenimis. Atsakovė pateikia M. S. darbovietės charakteristiką, kurioje jis dirba nuo 1989 m. iki dabar. Darbdavys taip pat jokių pavojingumo požymių jo veikloje neįžvelgia.

Ieškovės I. P. dubliko motyvai

15. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo palaiko ieškinio reikalavimus.

16. Nurodė, kad atsiliepime neginčijama, kad dėl paranoidinės šizofrenijos savo veiksmų reikšmės suprasti ir jų valdyti negalėjęs I. S. sutuoktinis M. S. padarydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką I. P. padarė žalos. Atsiliepime taip pat pripažįstama, kad I. S. žinojo apie M. S. paranoidinę šizofreniją. CK 6.268 straipsnio 4 dalyje žinojimas apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę nėra siejamas su jo psichikos ir elgesio sutrikimo paūmėjimu, žalą padariusio asmens nepakaltinamumu ir pan. Todėl tai, ar I. S. žinojo apie M. S. paranoidinės šizofrenijos paūmėjimą ir jo nepakaltinamumą, I. S. civilinės atsakomybės nepaneigia. Be to, atsiliepime pripažįstama, kad I. S. nesiėmė priemonių, jog M. S. būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Todėl tai, ar I. S. žinojo apie pareigą imtis priemonių, kad M. S. būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, jos civilinės atsakomybės nepaneigia, nes tokia pareiga yra numatyta įstatyme.

17. I. S. civilinė atsakomybė atsiliepime iš esmės neigiama dėl to, kad ji su M. S. kartu gyvena „ne nuolat“. Su tokiu atsiliepimo argumentu sutikti negalima. Priešingai, negu bandoma pateikti atsiliepime, civilinei atsakomybei pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį kilti reikšmingi ne žalą padariusio asmens ir jo sutuoktinio šeiminiai ryšiai, bendro ūkio vedimas ir pan., o formalus jų buvimas santuokoje ir gyvenimas kartu, nes tai pateisina pareigos imtis priemonių, kad šis asmuo būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, sutuoktiniui, kuris turi ir gali žinoti apie žalą padariusio asmens psichikos ir elgesio sutrikimą, nustatymą. Be to, atsiliepimo pozicija dėl I. S. gyvenimo kartu su M. S. yra prieštaringa: viena vertus, tai neigiama, kita vertus, pripažįstama, kad I. S. gyvena kartu su sutuoktiniu M. S. (nors ir „ne nuolat“, – kad ir ką tai reikštų) bei pastoviai rūpinasi juo buityje ir kt.

18. I. S. gyvenimą kartu su sutuoktiniu M. S. pagrindžia jų pačių parodymai ir kiti įrodymai: 1) iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad M. S. laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. (prieš nagrinėjamą įvykį) stacionarinio gydymo Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje metu aiškino turintis vykti į namus, nes žmonai lūžusi ranka ir neva nėra kam ją prižiūrėti, pasisakė gyvenantis su žmona, pastarajai lūžusi kairė ranka per riešą; 2) iš I. S. 2022 m. vasario 15 d. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisme, matyti, kad 2022 m. vasario 14 d. (praėjus savaitei po nagrinėjamo įvykio (2022 m. vasario 7 d.)) ji ir M. S. buvo tame pačiame būste. Be to, I. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pagrindžia, kad M. S. kitą dieną buvo paėmęs daiktus iš namų. Iš I. S. parodymų, duotų teisme, taip pat matyti, kad ji neleido M. S. į jų namus atsivesti asmens, pavarde B., kuriuo M. S. nagrinėjamo įvykio metu grasino I. P.; 3) iš M. S. parodymų, duotų teisme, matyti, kad jis nurodė turįs savo butą (kaip galima suprasti, adresu (duomenys neskelbtini)), tačiau gyvena I. S. bute (adresu (duomenys neskelbtini)). Be to, M. S. parodymai, duoti teisme, pagrindžia, kad I. S. riboja jo televizoriaus žiūrėjimą, o tai įmanoma tik jiems gyvenant kartu; 4) iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad M. S. laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. kovo 25 d. stacionaraus gydymo Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje metu pasakojo, jog prieš tris dienas patyrė klinikinę mirtį dėl žinių iš Donecko, žmona kvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau gavo nurodymus telefonu ir jį atgaivino pati. M. S. 2022 m. rugsėjo 29 d. ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo metu suteikdamas anamnestinius duomenis nurodė, jog gyvena kartu su žmona; 5) iš M. S. ir I. P. 2022 m. gruodžio 4 d. pokalbio telefonu turinio matyti, kad M. S. I. P nurodė, jog I. S. yra tame pačiame būste; 6) M. S. 2022 m. birželio 14 d. prašymas prokuratūrai pagrindžia, kad jis, kaip savo gyvenamosios vietos adresą, nurodė tą patį adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodo, jog gyvena I. S. Be to, policijos įstaiga šiuo adresu M. S. siuntė 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešimą. Iš I. S. adresuoto 2023 m. sausio 12 d. teismo šaukimo įteikimo pažymos matyti, kad teismo šaukimas įteiktas ne pačiai I. S., o M. S. Be to, prie atsiliepimo pridėtas 2023 m. rugsėjo 11 d. medicinos dokumento išrašas / siuntimas pagrindžia, kad M. S. nuolat būna jau minėtu I. S. gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (nuolat būna), (duomenys neskelbtini)“).

19. Pasisakydama dėl neturtinės žalos ir procesinių palūkanų, ieškovė nurodė, kad atsiliepime išreikšta nuomonė, kad ieškinio reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra neįrodytas, o ieškinyje reikalaujamos priteisti procesinės palūkanos pernelyg didelės, tačiau, pabrėžtina, atsiliepime nepateikta jokių tai pagrindžiančių argumentų, be to, procesinių palūkanų dydis yra apibrėžtas įstatyme ir negali būti mažinamas.

20. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nepagrįstai prašo nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo dėl sunkios I. S. turtinės padėties. Pirmiausia pažymėtina, CK 6.282 straipsnio 3 dalyje, skirtingai negu šio straipsnio 1 dalyje, teismui numatyta galimybė tik sumažinti atlygintinos žalos dydį, bet ne atmesti reikalavimą atlyginti žalą. Kitas dalykas, atsiliepimo pozicija dėl sunkios I. S. turtinės padėties yra prieštaringa: nurodoma, kad I. S. gauna darbo užmokestį ir turi būstą; be to, prie atsiliepimo pridėta charakteristika, pagrindžianti, kad jos sutuoktinis M. S. dirba, vadinasi, už tai irgi gauna užmokestį; taip pat minėta, kad M. S. nurodė turįs kitą būstą; negana to, baudžiamosios bylos Nr. M1-411-1057/2023 medžiagoje yra pažyma apie indėlius M. S. vardu, kurių suma sudaro 59 919,59 Eur. Visa tai rodo, kad I. S. turi nemažai turto, kuris jai priklauso asmeninės ir (ar) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Todėl pagrindo sumažinti žalos atlyginimo dydį, tuo labiau atmesti šį ieškinio reikalavimą, nėra.

Atsakovės I. S. tripliko motyvai

21. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo palaiko savo atsiliepimo į ieškinį argumentus.

22. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes. Byloje nenustatyta, kad ieškovė patyrė sveikatos sutrikdymą, nenustatytas jos mastas, nenustatytas darbingumo netekimas.

23. Kasacinio teismo praktika dėl CK 6.250 straipsnio nuostatų taikymo bei aiškinimo yra nuosekliai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

24. Dublike atsakovės civilinė atsakomybė siejama iš esmės su atsakovės ir galimai žalą padariusio asmens santuoka ir faktu, kad I. S. nesiėmė priemonių, jog M. S. būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Kaip būtu eliminuota žala, jei I. S. būtų pasikreipusi į teismą, kad M. S. būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, dublike neatskleista.

25. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikalingą kilti civilinei atsakomybei, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė padėjo galimai žalą padariusiam asmeniui išgyventi, nusipirkti vaistus ar maisto produktus – savaime nesudaro pagrindo kilti jos civilinei atsakomybei.

Atsiliepimas

27. Tie epitetai, samprotavimai, grasinimai ir kt. kurie buvo galimai padariusio žalą asmens išsakyti ieškovei, laikytini nederamais, netinkamais ir nemaloniais ieškovei. Tačiau dėl to pateiktas reikalavimas atlyginti daugiatūkstantinę žalą iš asmens, kuris pats niekaip prie galimai atsiradusios žalos neprisidėjo, iš esmės pažeidžia kertinius – protingumo ir sąžiningumo – civilinės teisės principus.

28. Trečiasis asmuo M. S. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko.

29. Pasisakydamas apie žinojimą apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, nurodo, kad iš pateiktos į civilinę bylą M. S. charakteristikos matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), ir nuo 1989 m. dirba (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad pirmuosius metus M. S. buvo atsakingas už pavojingų įrenginių automatikos priežiūrą. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. S. turi asmeninį butą, moka mokesčius. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje nurodyti teisiamojo posėdžio metu eksperto M. J. parodymai, kad tiriamajam išlieka tam tikri psichikos sutrikimų požymiai, bet psichikos būklė yra pagerėjusi. Galima apsiriboti ambulatoriniu stebėjimu jo gyvenamojoje vietoje. Šio sutrikimo gydymas yra medikamentinis. Pažymi, kad neveiksnumas yra ultima ratio (kraštutinė) priemonė. Iš byloje pateiktų įrodymų visumos nėra pagrindo daryti išvados, kad M. S. nesugeba pasirūpinti savimi, nesugeba savarankiškai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis, pareigomis, dėl ko atsakovė, kaip sutuoktinė, turėjo imtis priemonių kreiptis dėl M. S. pripažinimo neveiksniu. Pareiga atsakovei imtis priemonių, kad jos sutuoktinis būtų pripažintas neveiksniu, atsirastų, jei atsakovė žinotų, kad M. S. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti kurioje nors turtinių ar neturtinių santykių srityje. Ieškovė nenurodo, kokioje gi srityje M. S. turėtų būti pripažintas neveiksniu. Tai, kad M. S. diagnozuota psichikos liga, nėra teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl jo pražinimo neveiksniu ir tokios pareigos atsakovei nekilo.

30. Iki nusikaltimo padarymo ir po jo M. S. praktiškai gyveno savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, todėl jo gyvenamoji vieta laikytina jo asmeninis butas. Atsakovė gi pastoviai gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl jų gyvenimo negalima laikyti viena vieta, o kartu ir konstatuoti pastovų gyvenimą kartu. Atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu kartu negyveno, o sueidavo, kai kuriam nors reikėdavo pagalbos.

31. Net jei ir kiltų atsakovės I. S. atsakomybė, prašoma atlyginti žala ženkliai mažintina. Perskaičius 2022 m. vasario 7 d. garso įrašo vertimą nematyti ieškovės pasimetimo ar pergyvenimo. Priešingai, girdėdama nepažįstamo žmogaus jai sakomus žodžius, ji virš 17 minučių palaiko pakalbį, net skatina jį, rodo susidomėjimą. Jei ieškovė pačioje pradžioje būtų nutraukusi pokalbį su neadekvačiu pašnekovu, galimai jis būtų nustojęs norėti su ja bendrauti. Neįrodyta, kad būtent bendravimas su M. S. ieškovei sukėlė visas ligas ir negalavimus. Taip pat neįrodyta, kad dėl bendravimo su M. S. ji buvo priversta išeiti iš darbo – išėjo šalių susitarimu.

Teismo posėdžio metu duoti šalių paaiškinimai, liudytojos parodymai

32. Teismo posėdžio metu ieškovė I. P. palaikė ieškinio bei dubliko argumentus. Nurodė, kad 2022 m. vasario 7 d. įvyko nemalonus bendravimas su M. S. telefonu. Paskambinus buvo grasinta. Paminėjo, kad vėl skambins vakare. Grįžus namo, stresinė situacija nesumažėjo, ieškovė pradėjo visą laiką būti žmonių apsuptyje, kad ją kas nors lydėtų. Poliklinikoje pasiūlė kreiptis į psichologą, be to, ieškovei buvo paskirti raminamieji. Kraujospūdis padidėjo, teko kviesti greitąją. Daktaro išrašyti vaistai geriami iki šiol. Šiuo metu geria vaistus nuo hipertenzijos, prieš posėdį gėrė ir vaistą nuo nerimo. Ieškovei buvo išrašytas nedarbingumas gydymuisi nuo hipertenzijos. Buvo geriami raminamieji vaistai, buvo eita gydytis į Psichikos sveikatos centrą. Buvo lankyta šešias savaites. Kasdien ėjo į Psichikos sveikatos centrą (duomenys neskelbtini), buvo paskirti vaistai, nuo kurių ieškovė sapnavo košmarus. Buvo skirti antidepresantai. M. S. minėtam žmogui atvykus į centrą, ieškovės penkių savaičių gydymosi kursas nuėjo veltui. Ieškovė išėjo iš darbo dėl šio įvykio, jokių konfliktų darbe nebūdavo, prieš tai dirbo šešerius metus. Nerimas ir išgąstis yra tęstinis dalykas, ką ieškovė jaučia ir dabar. Kai išėjo iš darbo, M. S. surado ieškovės asmeninį telefono numerį, skambino ne vieną kartą. Iš pradžių neprisistatė, paskui nurodė savo tolesnius veiksmus prieš ieškovę. Facebook platformoje kviečia draugauti ieškovę ir jos seserį. Ieškovė nekėlė ragelio. Taigi trečiasis asmuo pastoviai primena ieškovei apie save. Vilniaus gimdymo namuose dirbo sekretore. Norėjo suprasti skambučio esmę, todėl jo klausėsi. Jai nesukėlė įtarimų, kad kalbasi su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiu asmeniu. Su darbdaviu buvo išsiskirta šalių susitarimu, nors ieškovė norėjo išeiti iš darbo dėl sveikatos priežasčių. Buvo sutarta dėl 1 ar 2 ieškovės darbo užmokesčio dydžio išmokų. Taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo buvo ir fiziškai atėjęs į gimdymo namus, tačiau, laimei, ieškovės nebuvo. Iki įvykio nesilankė pas psichologus ar psichoterapeutus, net ir po brolio mirties. Iki tol negėrė jokių vaistų nei dėl hipertenzijos, nei raminamųjų. Po mėnesio nuo išėjimo iš Vilniaus gimdymo namų pradėjo darbinę veiklą statybų sektoriuje. Išėjo iš to darbo, kai atliko darbą, kuriam buvo priimta. Ieškovės asmeniniams santykiams su draugu šis įvykis neturėjo įtakos. Po savaitės nuo įvykio ieškovei skambino atsakovė ir pasakė, kad atsiimtų pareiškimą. Su atsakove anksčiau buvo normalūs darbiniai santykiai, pasikalbėdavo ir asmeniniais klausimais. Niekuomet nematė, kad atsakovė į darbo vakarėlius būtų atvykusi su sutuoktiniu, jos nė karto nematė su savo vyru.

33. Teismo posėdžio metu ieškovės I. P. atstovas advokato padėjėjas Laimonas Stančikas palaikė atstovaujamosios argumentus. Nurodė, kad nesutinkama, jog šioje byloje parinktas netinkamas atsakovas. Pažymėjo, kad neveiksnumas galėjo būti nustatytas sveikatos priežiūros srityje. Ligos paūmėjimą lemia asmens negebėjimas įvertinti savo sveikatos būklės. Be to, nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo dėl paties įvykio (pokalbio, grasinimų) fakto. Nereikia iš naujo nustatinėti nusikalstamų veikų pasekmių, nustatytų baudžiamojoje byloje. Santuoką sudarė 1996 m. Atsakovė baudžiamojoje byloje nurodė, kad neketina kreiptis dėl jos sutuoktinio pripažinimo neveiksniu, nors minėjo, kad sutuoktinis jos neklauso, vaistų negeria. Atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo pasirūpinti dėl sutuoktinio pripažinimo neveiksniu. Atsakovė, žinodama apie psichikos sutrikimą, nepasirūpino, kad jis būtų pripažintas neveiksniu. CK 6.268 straipsnio 3 dalis numato, kad galima dėl žalos atlyginimo kreiptis bendrais pagrindais. Atsakovė yra specialus subjektas pagal minėtą straipsnio normą. Tuo ir pasireiškia priežastinis ryšys. Jei asmuo būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, atsakovu būtų M. S., dabar to daryti nėra galimybės.

34. Teismo posėdžio metu atsakovė I. S. palaikė atsiliepimo į ieškinį ir tripliko argumentus. Nurodė, kad dėl ieškovės veiksmų ir atsakovė turėjo sveikatos sutrikimų, tris paras nemiegojo, buvo nustatyta ūminė reakcija į stresą. Atsakovės pajamas sudaro tik darbo užmokestis. Žala buvo padaryta ne atsakovės, o atsakovės sutuoktinio veiksmais. Atsakovė niekaip neprisidėjo prie kilusios žalos. Atsakovė patyrė nepatogumų, nes turėjo kreiptis į advokatą, į sveikatos įstaigą. Ieškovė galėjo pateikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Be to, ieškovė žinojo, kad M. S. yra psichiškai nesveikas. Atsakovė nurodė, kad ginčo pokalbis buvo tęsiamas, ieškovės balsas buvo linksmas. Ieškovė bet kada galėjo nutraukti šį pokalbį. Atsakovės nuomone, ieškovė siekia pasipelnyti iš šios bylos. Su trečiuoju asmeniu susituokė 1996 metais, tačiau jų santykiai formalūs. M. S. ieško kitos moters, šalių finansai atskiri. Du metus atsakovė su juo palaikė tik formalius santykius, apie globą negali būti ir kalbos. 2022 m. vasario mėnesį jis gydėsi psichiatrijos ligoninėje, tuo metu jam buvo paūmėjimas. 2022 m. vasario 7 d. jam buvo paskirta ambulatorinė priežiūra. 2022 m. sausio mėnesį jis turėjo nedarbingumą, buvo vestas atskiras ūkis. Atsakovė gyveno pastoviai tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo turi raktą nuo atsakovės buto, jis ateina pavalgyti, persirengti, kada atsakovės nėra namuose. Nebuvo nieko padaręs, kad būtų pagrindas suprasti, kad atsakovės sutuoktinis yra pavojingas. Bendro turto su M. S. neturi, nuo santuokos sudarymo jokio turto neįgijo nei atsakovė, nei trečiasis asmuo. Formalūs santykiai prasidėjo nuo 2022 m. sausio mėnesio. Nenutraukė santuokos, nes manė, kad neturėtų jo palikti likimo valiai. Nurodo, kad dirba vadybininke. M. S. pavogė visus atsakovės kontaktus, taip ir gavo ieškovės telefono numerį. 2022 m. sausio mėnesį jis surado kitą moterį, todėl pasikeitė sutuoktinių santykiai. Vaikų neturi. 2024 m. kovo mėnesį susitaikė su M. S., nes jam buvo atlikta širdies operacija.

35. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. S. nurodė, kad su draugu buvo geros nuotaikos ir pažadėjo draugui T. B. supažindinti jį su ieškove. Ieškovė nebuvo nusiteikusi prieš pokalbį, pokalbis truko ilgai. Gal kažką su T. B. ir ne taip pasakė, vėliau bandė atsiprašyti, bet atsiprašymo nepriėmė. Informaciją apie ieškovę gavo daugiausia iš Facebook platformos. Pirmas trečiojo asmens išsilavinimas yra IT specialistas. Turi problemų su psichika, tačiau sėkmingai gydosi. Nurodo, kad kiekvienas sutuoktinis turi savo butą ir savo ūkį. Dvasiškai jie viena šeima, o visa kita atskira. M. S. turi savo butą, pas žmoną užeina į svečius. Trečiasis asmuo turi raktus nuo žmonos buto, žmona turi raktus nuo trečiojo asmens buto. 2022 metais gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Žmona gyvena (duomenys neskelbtini). Metus laiko padeda kitai moteriai. Trečiojo asmens mama mirė daugiau kaip prieš 3 m., nuo tada santykiai su žmona pašlijo. Su kita moterimi susipažino, kai prasidėjo I. P. baudžiamoji byla, tuomet prasidėjo nesutarimai.

36. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens M. S. advokatas palaikė savo atsiliepimo į ieškinį argumentus. Paaiškino, kad faktiškai atsakovė ir trečiasis asmuo negyveno kartu. Prasidėjus baudžiamajai bylai, su tuo susiję rūpesčiai juos galėjo suartinti, tačiau jie kartu negyveno. Nesutinka, kad trečiąjį asmenį buvo galima pripažinti neveiksniu sveikatos priežiūros srityje. Ekspertas nurodė, kad užtenka ambulatorinių priemonių. Žalos nebuvo, nes telefoninis pokalbis nebuvo nutrauktas. Pasisakydamas dėl atsakovės advokato išsakyto vertinimo, kad trečiasis asmuo tokios būklės tapo dėl savo paties veiksmų (vaistų nevartojimo), nurodė, kad tam būtų reikalinga ekspertų išvada, šiuo atveju eksperto nebuvo nustatyta, kad dėl vaistų nevartojimo.

37. Teismo posėdžio metu liudytoja gydytoja J. S. nurodė, kad šiuo metu trečiasis asmuo nėra liudytojos gydymo įstaigoje besigydantis pacientas. Liudytoja buvo trečiojo asmens gydytoja nuo apytiksliai 2019 m. balandžio 17 d. iki 2024 m. vasario 12 d. Gydymo metu M. S. nevartojo vaistų pagal gydytojų nustatytus nurodymus. Buvo stacionarizuojamas. Buvo įtarumo periodas, minėjo, kad kažkas nori iš jo atimti butą, neadekvatus elgesys. Minėjo, kad telefone yra sekimo priemonės (psichozės požymiai). Nurodė, kad buvo šalutiniai reiškiniai po vaistų, tačiau neturėjo būti išreikštų šalutinių reiškinių, nes vaistų dozės nebuvo didelės. Grąžino vaistus į vaistinę, todėl sprendžia, kad vaistų tiek, kiek buvo paskirta, nevartojo. Kategoriškai atsisakė leidžiamų vaistų (vadinamųjų prolongų). Vaistų nevartojimas dažnu atveju lemia ligos paūmėjimą. M. S. dirbo, todėl, tikėtina, galėjo suprasti ir tai, kodėl reikia vartoti vaistus. Dėl neveiksnumo nekalbėjo su M. S., jis buvo dirbantis, dėl ko jam nebuvo siūlomas neveiksnumas. Jie kaip gydymo įstaiga neveiksnumo procesą inicijuoja tais atvejais, kai žmogus vienišas, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis ir pan.