Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-08-04 · Administracinė byla Nr. I1-3393-821/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-04
Bylos Nr.
I1-3393-821/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01483-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Iveta Pelienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3393-821/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01483-2020-3Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1.1; (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybės, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. V. (toliau – Pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde (b. l. 1–4) pareiškėjas teigia, kad 2018 m. gruodžio 21 d. iš įvairių įstaigų buvo konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos į Vilniaus apylinkės teismą. Atkreipia dėmesį, kad jį konvojuojančiame automobilyje nebuvo saugos diržų. 2018 m. gruodžio 21 d., 2020 m. kovo 13 d. teismo salėje buvo laikomas su antrankiais. Buvo konvojuojamas automobiliais, neturinčiais saugos diržų. Konvojavimo metu patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją. Teigia, kad Viešojo saugumo tarnyba į pateiktus prašymus atsisakė pateikti atsakymus arba pateikdavo netikslią informaciją. Pareiškėjas konvojavimo metu patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, depresiją, neturtinę žalą įvertino 4 000 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugo tarnyba atsiliepime (b. l. 22–26) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad pareiškėjo 2018 m. gruodžio 21 d., 2020 m. kovo 13 d. į Vilniaus apylinkės teismą pareiškėjo nekonvojavo.

Paaiškina ir pateikia duomenis, kad pareiškėjo skundo prieduose nurodytomis datomis pareiškėjas buvo konvojuojamas planinio konvojaus maršrutais Vilnius – Kaunas – Vilnius (16 kartų); Vilnius – Šiauliai – Vilnius (3 kartus); Vilnius – Marijampolė – Vilnius (3 kartus); Kaunas – Pravieniškės – Šiauliai – Pravieniškės – Kaunas (1 kartas), t. y., pareiškėjas iš viso konvojuotas 23 kartus. Konvojavimo metu naudotos specialiosios transporto priemonės Merceses Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volkswagen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios atitiko teisės aktų reikalavimus. Konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams buvo išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus patikrina specialiųjų automobilių būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti. Dėl saugos diržų paaiškina, kad specialiose transporto priemonėse, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, yra įrengtos individualios sėdimos vietos (kėdės) su atlošais. Jos įrengiamos pagal higienos ir saugumo reikalavimus. Teisės aktai nustato, kad saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Teisės aktai neįtvirtina pareigos konvojavimo automobiliuose įrengti saugos diržus kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamąjį asmenį saugos diržais yra tik tuo atveju, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis (ne specialiosiomis) transporto priemonėmis. Pagal galiojančius teisės aktus, kurie reglamentuoja motorinių transporto priemonių saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas, saugos diržų įrengimas N2 tipo transporto priemonių, kuriomis vykdomas konvojavimas, kėbule nėra privalomas. Visos Viešojo saugumo tarnybos naudotos specialiosios transporto priemonės, skirtos konvojuotiesiems pervežti yra registruotos teisės aktų nustatyta tvarka ir atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas, todėl Viešojo saugumo tarnyba, konvojuodama pareiškėją specialiomis konvojuojamųjų pervežimui skirtomis transporto priemonėmis, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė pažymi, kad neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į ją raštu, nurodydamas konkrečius pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde neindividualizuoja skundžiamų įvykių, nepateikia duomenų ir nedetalizuoja aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą.

Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovės atstovo atsiliepimą (b. l. 109).

Teigia, kad transporto priemonių ,,Iveco‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninių apžiūros rezultatų kortelių lapai tušti, yra tik parašai. Šioms transporto priemonėms nebuvo atlikti bandymai ir matavimai, o techninės apžiūros kortelės išduotos netikrinant automobilių. Nurodo, kad Frankfurto prie Maino aukštesniojo apygardos teismo priimta nutartis galioja tik įkalinimo įstaigose, o jis nėra laikomas įkalinimo įstaigoje. Iš to galima suprasti, kad jo konvojavimo metu gali būti pažeidžiamos teisės. Mano, kad konvojuotojai ir nuteistieji turi tokias pačias teises, tačiau suimtiesiems konvojaus transporto priemonėje nebuvo įrengti saugos diržai priešingai nei konvojuotojams.

Atsakovės atstovas pateikė atsiliepimą į atsikirtimą (b. l. 117–118), kuriame nurodė, kad pareiškėjo atsikirtime nurodyta techninė klaida ištaisyta į bylą pateikiant atliktų periodinių techninių apžiūrų kopijas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pateikta Frankfurto prie Maino aukštesniojo apygardos teismo nutarties kopiją klaidina teismą. Joje nurodyta, kad nėra kliūčių dėl asmens apgyvendinimo Europos standartus pakankamai atitinkančioje kalinimo įstaigoje. Pareiškėjas perduotas ne bausmės vykdymui, o baudžiamojo persekiojimo vykdymui. Pažymėjo, kad Viešojo saugumo tarnyba atlieka tik pervežimų paslaugas, nesusijusias su įkalinimo įstaigų veiklos vykdymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų konvojavimo sąlygų.

Iš pareiškėjo prie skundo pridėtų priedų ir atsakovės atstovės atstovo pateiktų duomenų byloje matyti, kad pareiškėjas buvo Viešojo saugumo tarnybos konvojuojamas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. kovo 9 d., todėl jis laikomas ginčui aktualiu laikotarpiu.

Iš byloje esančių atsakovės atstovo pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas buvo konvojuotas dvidešimt tris kartus, t. y. 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. birželio 26 d., 2019 m. liepos 1 d., 2019 m. liepos 8 d., 2019 m. liepos 16 d., 2019 m. liepos 18 d., 2019 m. rugsėjo 16 d., 2019 m. rugsėjo 20 d., 2019 m. spalio 4 d., 2019 m. spalio 8 d., 2019 m. spalio 29 d., 2019 m. spalio 31 d., 2019 m. lapkričio 8 d., lapkričio 12 d., 2019 m. gruodžio 10 d., 2019 m. gruodžio 13 d., 2019 m. gruodžio 17 d., 2019 m. gruodžio 20 d., 2020 m. sausio 20 d., 2020 m. sausio 24 d., 2020 m. vasario 17 d., 2020 m. vasario 21 d., 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. Pareiškėjo konvojavimas vyko šiais planiniais maršrutais: Vilnius - Kaunas – Vilnius (16 kartų), Vilnius – Šiauliai – Vilnius (3 kartus), Vilnius – Marijampolė – Vilnius (3 kartų), Kaunas – Pravieniškės – Šiauliai – Pravieniškės – Kaunas (1 kartas). Konvojavimui naudotos specialiosios transporto priemonės: Merceses Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volkswagen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27–72).

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009). Tad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Įvertinant veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo ar konvojavimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą jo manymu netinkamų kalinimo ar konvojavimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas konvojavimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas sąlygas), institucijai tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios konvojavimo aplinkos užtikrinimu.

Svarstant dėl pareiškėjo konvojavimo sąlygų saugumo aspektu pažymėtina, kad transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Konvojavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) ir kituose teisės aktuose nustatyti specialieji reikalavimai. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą, specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros konvojuoti.

Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta, kad konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę; 147 punkte – kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka konvojavimo taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą, apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).

Dėl saugos diržų automobiliuose, kuriais pareiškėjas buvo konvojuotas, nebuvimo, teismas pažymi, kad šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti Viešojo saugumo tarnybos neteisėtus veiksmus (žr., pvz., 252015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015; 2016-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016-07-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl neigiamų padarinių dėl saugos diržų nebuvimo, t. y. pareiškėjas nepagrindė, kad dėl saugos diržų neįrengimo konkrečiu atveju jis nukrito, susižeidė ar patyrė kitokių neigiamų pasekmių.

Viešojo saugumo tarnyba teismui pateikė kelionės žiniaraščių kopijas, iš kurių matyti, matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuotas 23 kartus (b. 1. 27–73). Taip pat byloje pateikti automobilių, kuriais buvo vykdomi konvojavimai registracijos liudijimų kopijos, techninės apžiūros rezultatų kortelės ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos protokolai (b. 1. 74–94; 119–122), kurie patvirtina šių transporto priemonių atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

Įvertinus bylos įrodymus, pripažintina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, t. y. kurio techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta. Viešojo saugumo tarnybos pateikti automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai, taip pat Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos protokolai patvirtina visų naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą. Taigi, pareiškėjo argumentai, susiję su automobilių, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, netinkamumu žmonėms vežti, saugumu, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė, ar teikė nusiskundimus dėl konvojavimo sąlygų. Iš atsakovės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos V. S. 2020 m. gegužės 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog nėra duomenų, apie padarytą įrašą dėl pareiškėjo nusiskundimų konvojaus kelionės žurnale (b. l. 73). Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Teismas neturi pagrindo abejoti Viešojo saugumo tarnybos pateiktais duomenimis, todėl pareiškėjo argumentus dėl Viešojo saugumo tarnybos teiktų netinkamų atsakymų į jo skundus, atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėjo teigimu, antrankiai nebuvo nuimti teismo posėdžių metu 2018 m. gruodžio 21 d. ir 2020 m. kovo 13 d. Byloje nustatyta, kad šiomis datomis pareiškėjas iš viso konvojuojamas nebuvo, o apie tai, kad antrankiai buvo naudojami teisme kitomis datomis atsakovės atstovė nenurodė. Todėl nėra pagrindo tikėti nepagrįstomis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis dėl antrankių nenuėmimo teisme.

Teismas pastebi, kad vien atitinkami nepatogumai konvojavimo metu nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus Tarnybos pareigūnų veiksmus, nes tai yra sudedamoji bausmės atlikimo dalis. Tokie pareiškėjo argumentai, susiję su nepatogiai įrengtais automobiliais yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie jo pageidaujamas konvojavimo sąlygas.

3Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo pareigą nurodyti kada būtent buvo atlikti neteisėti veiksmai jo atžvilgiu, iš kurių jis kildina neturtinės žalos atsiradimą, tačiau to nepadarė.

Atsižvelgdamas į sprendime nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skunde išdėstyti subjektyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais objektyviais, įrodomąją galią turinčiais duomenimis teiginiai pripažintini nepagrįstais. Pareiškėjo argumentai, iš kurių kildinamas neturtinės žalos padarymo faktas, yra abstraktūs bei deklaratyvūs.

Atsižvelgiant į visumą aukščiau išdėstytų argumentų, pareiškėjui neįrodžius neteisėtų atsakovės veikų, nenustačius neturtinės žalos CK 6.250 straipsnio prasme patyrimo, - nėra valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį. Pats savaime asmens konvojavimas (ginkluotas asmens saugojimas ir palydėjimas) sukelia tam tikrus nepatogumus, tačiau nenustatyta byloje aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjo konvojavimo sąlygos būtų tokio sunkumo, kuris leistų konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos respublikos Konstitucijos draudžiamą nežmonišką ar žeminantį elgesį. Dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė