- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- e2-2451-854/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37179-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- UAB „Sostransa“
- Atsakovas
- UAB „Šturvalas“
- Advokatai
- Giedrius Bučinskas, Andžejus Seliava
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sostransa“ ieškinį atsakovui UAB „Šturvalas“ dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB „Šturvalas“ 700 Eur skolos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-06-29 atsakovas, kaip užsakovas, pateikė ieškovui, kaip vežėjui, krovinio pervežimo užsakymą Nr. 43474. Pagal minėtą užsakymą ieškovas įsipareigojo krovinį pervežti tarptautiniu maršrutu Šveicarija-Kazachstanas. Ieškovas pervežė užsakyme nurodytą krovinį pagal CMR važtaraštį. Krovinį pristačius gavėjui, jokių pastabų gauta nebuvo, krovinio gavėjas dėl pavėluoto krovinio pristatymo CMR važtaraštyje nereiškė jokių pastabų ar pretenzijų. Atsakovui buvo pateikta apmokėti 2015-07-14 PVM sąskaita-faktūra. 2015-07-14 atsakovas pateikė pretenziją ieškovui, reikalaudamas sumokėti 700 Eur baudą už pavėluotą krovinio pristatymą. Ieškovas informavo atsakovą, kodėl nesutinka su pretenzija. Tą pačią dieną, t.y. 2015-07-14, atsakovas vienašaliu pareiškimu įskaitė 700 Eur baudą į ieškovui mokėtiną 780 Eur sumą, kaip atlygį už pervežimą, bei sumokėjo ieškovui 80 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovo atliktas 700 Eur įskaitymas yra neteisėtas, nes atsakovas neturi priešpriešinio vienarūšio reikalavimo ieškovo atžvilgiu, kas neatitinka CK 6.130 str. 1 d., ir reiškia, kad atsakovo prievolė ieškovui nėra pasibaigusi. Vadovaujantis CMR konvencijos 1 str. 1 d., tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikoma CMR konvencija, nes pagal Krovinio vežimo sutartį krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone už užmokestį maršrutu Šveicarija-Kazachstanas, šios šalys yra CMR konvencijos narės. Pagal teismų praktiką dėl pavėluoto krovinio pristatymo patirtus nuostolius reikia įrodyti. Nurodė, kad krovinio pervežimo užsakymo 1 p. numatyta nuostata, kad ieškovas už pavėluotą krovinio pristatymą moka netesybas, t.y. 100 Eur baudą už kiekvieną pavėluotą dieną, prieštarauja CMR konvencijai, todėl yra niekinė ir negaliojanti. CMR konvencijos 41 str. 1 d. numato, kad visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo konvencijos, laikomi negaliojančiais. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas galėtų reikalauti iš ieškovo tik nuostolių atlyginimo dėl pavėluoto krovinio pristatymo, o ne sumokėti baudą. Kadangi duomenų, jog atsakovas dėl pavėluoto krovinio pristatymo patyrė nuostolius atsakovas nepateikė (neįrodė), reiškia, kad jis neturi reikalavimo teisės į 700 Eur sumą, tuo labiau baudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-06-30 šalys sudarė transporto užsakymą Nr. 43474, pagal kurį ieškovas įsipareigojo pervežti atsakovo perduotą krovinį maršrutu Šveicarija-Lietuva. 2015-07-02 ieškovas įsipareigojo priimti krovinį pervežimui, taip pat įforminti eksperto deklaraciją išvykimo šalies muitinėje. Už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas atsakovas įsipareigojo sumokėti 780 Eur. Ieškovas sutartyje nustatytu laiku neatvyko į krovinio pakrovimo vietą, tai patvirtina UAB „Šturvalas“ ir UAB „Sostransa“ susirašinėjimas SKYPE programa bei CMR važtaraštis. Ieškovas iš pasikrovimo vietos atvyko ir priėmė krovinį pervežimui tik 2015-07-09, t.y. pavėlavo paimti krovinį 7 dienas. Ieškovas krovinį į paskirties vietą pristatė tik 2015-07-13. Atsakovas 2015-07-14 pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad, vadovaujantis Transporto užsakymo Nr. 43474 3 punktu, už pavėluotą atvykimą į pasikrovimo vietą reikalauja sumokėti 700 Eur (7 dienos pavėluota atvykti į pasikrovimo vietą x 100 Eur per dieną). Tą pačią dieną ieškovas elektroniniu paštu nusiuntė atsakymą į pretenziją, kurioje nurodė, kad su ja nesutinka. Tą pačią dieną elektroniniu paštu ieškovas pateikė 2015-07-14 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01547 1180 Eur sumai, ištaisytą ir pasirašytą 2015-06-29 transporto užsakymą Nr. 43474. Pataisytame užsakyme ieškovas vienašališkai, neturint atsakovo akcepto, pakeitė krovinio pasikrovimo terminą, padidino krovinio pervežimo kainą ir išbraukė visas užsakyme šalių teises ir pareigas, įskaitant baudą už pavėluotą transporto priemonės pateikimą pakrovimui. 2015-07-14 atsakovas, atsakydamas į ieškovo atsakymą į pretenziją, pateikė ieškovui pareiškimą, kuriuo informavo, kad ieškovo 2015-07-14 elektroniniu paštu atsiųstas Transporto užsakymas Nr. 43474 bei PVM sąskaita-faktūra 1180 Eur neturi teisinės galios, nes atsakovas niekada neakceptavo tokių pakeitimų. 2015-07-14 pareiškimu UAB „Šturvalas“ aiškiai nurodė, kad UAB „Sostransa“ praleidusi prievolės įvykdymo terminą, t.y. 7 dienas pavėlavusi atvykti pasikrauti krovinį, turi pareigą sumokėti 700 Eur baudą. UAB „Šturvalas“ 2015-07-14 pareiškime taip pat nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.130, 6.131 str., įskaito 700 Eur, o likusią vežimo mokesčio dalį sumokės į UAB „Sostransa“ banko sąskaitą po sąskaitos faktūros, išrašytos pagal Transporto užsakymo Nr. 43474 sąlygas, pateikimo. Atsakovas 2015-08-19 gavo elektroninį laišką iš interneto svetainės www.cargo.lt, kuriuo atsakovas buvo informuotas, kad ieškovas nurodė, jog atsakovas laiku neapmokėjo 2015-07-14 PVM sąskaitos-faktūros 1180 Eur sumai. Atsakovas 2015-08-20 elektroniniu paštu gavo 2015-07-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01547 780 Eur sumai. Nurodė, kad atsakovas 80 Eur vežimo užmokesčio sumokėjo nepažeidžiant Transporto užsakyme nustatytų terminų – t.y. 2015-09-18, savo prievolė visiškai įvykdė. Pažymėjo, kad atsakovas netaikė baudų už pavėluotą krovinio pristatymą, o netesybos buvo pritaikytos už transporto priemonės pateikimą priimti krovinį, t.y. praleidus prievolės įvykdymo terminą (CK 6.258 str. 2 d.). Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad vežimui, kuris atliekamas pagal 2015-06-29 Transporto užsakymą Nr. 43474, yra taikytina CMR konvencija. Atsižvelgiant į tai, kad CMR konvencija išsamiai reglamentuoja vežėjo atsakomybės už pavėluotą krovinio pristatymą atvejus, bet nereglamentuoja vežėjo atsakomybės dėl transporto priemonės nepateikimo pakrovimui nustatytu terminu, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikoma nacionalinė teisė. Šalių susitarimas dėl netesybų taikymo skolininkui praleidus prievolės įvykdymo terminą pagal CK 6.73 str. 1 d. yra galimas. Atsižvelgiant į vežimo teisinių santykių reglamentavimą, krovinio vežimo sutarties šalys turi teisę nustatyti, kad vežėjui praleidus terminą pateikti transporto priemonę pakrovimui, jis mokės netesybas (CK 6.258 str. 2 d.). Atsakovo teigimu, svarbu įvertinti, ar ieškovas pažeidė sutartį, ar šis pažeidimas gali įtakoti sutartinių netesybų taikymą. Todėl turi būti atsižvelgta tiek į sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str.), tiek šalių elgesį sudarant bei vykdant krovinio pervežimo sutartį. Ieškovas, kaip profesionalus krovinių vežimo rinkos dalyvis, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, 2015-06-30 akceptuodamas Transporto užsakymą Nr. 43474, turėjo įvertinti, ar sugebės tinkamai įvykdyti krovinio vežimo sutartyje prisiimtą pareigą pasiimti krovinį 2015-07-02. Ieškovas ne tik nepateikė transporto priemonės pakrovimui sutartyje nustatytu laiku, bet ir nedėjo pastangų greičiau ištaisyti pažeidimą – nepateikė transporto priemonės pakrovimui sekančią dieną, nors tokią galimybę turėjo, transporto priemonė buvo pateikta per 2 darbo dienas po to, kai atsakovas pareikalavo pateikti paaiškinimą dėl nesavalaikio transporto priemonės pateikimo pakrovimui. Ieškovas po krovinio pristatymo gavėjui taip pat elgėsi nesąžiningai, t.y. 2015-07-14 atsiuntė vienašališkai pataisytą Transporto užsakymą Nr. 43474 ir pareikalavo apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą 1180 Eur sumai. Taip pat ieškovas www.cargo.lt paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją atsakovą. Taigi, atsakovas, 7 dienas pavėlavęs pateikti transporto priemonę pakrovimui, vadovaujantis Transporto užsakymo Nr. 43474 sąlygomis, turėjo pareigą sumokėti 700 Eur netesybas, o atsakovas turėjo teisę atlikti įskaitymą (CK 6.130 str. ir 6.131 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui dubliką, kuriame palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad ginčo nėra dėl to, kad krovinys buvo pristatytas pavėluotai. Tačiau nei krovinio siuntėjas, nei jo gavėjas dėl pavėluoto krovinio pristatymo jokių pretenzijų nei ieškovui, nei atsakovui nereiškė. Nagrinėju atveju akivaizdu, jog dėl to, kad buvo pavėluota pakrauti, buvo viršytas krovinio pristatymo terminas. Vežėjo atsakomybės už pavėluotą krovinio pristatymą ribos apibrėžtos CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Taigi jokių kitų vežėjo atsakomybės sąlygų nėra, nes šiuos santykius, tame tarpe vežėjo atsakomybės, reglamentuoja CMR konvencija.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė tripliką, kuriame palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad labai svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių neįvykdė savo prievolės tinkamai, t.y. nepateikė transporto priemonės pakrovimui Transporto užsakyme Nr. 43474 nustatytą dieną. Tokie ieškovo veiksmai vertintini, kaip neatitinkantys rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų ir prilyginami tyčiniams CMR konvencijos 29 str. 1 d. prasme, todėl ieškovo atžvilgiu netaikytinos CMR konvencijos nuostatos, atskleidžiančios, taip pat ribojančios jo civilinę atsakomybę. CMR konvencijos 23 str. nustatytų nuostatų, ribojančių vežėjo civilinę atsakomybę, taikymas, neatsižvelgus į paties vežėjo elgesį vykdant sutartinius įsipareigojimus, suformuotų prielaidas vežėjui piktnaudžiauti CMR konvencijos 23 str. numatytomis nuostatomis, o tai prieštarauja pamatiniams sutarties sudarymo, sutarties galiojimo ir jos vykdymo principams.
Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Byloje nustatyta, kad 2015-06-29 šalys sudarė sutartį (užsakymą), kuria ieškovas įsipareigojo atsakovo užsakymu pervežti krovinį iš Šveicarijos į Lietuvą (el.b.l. 5). Už vežimą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 780 Eur mokestį (el.b.l. 5). Sutartyje nurodyta pasikrovimo data 2015-07-02, išsikrovimo data – 2015-07-08. Sutartyje numatytas vežėjo įsipareigojimas mokėti 100 Eur baudą per dieną, pavėlavus į pasikrovimo/išsikrovimo vietą (el.b.l. 5).
Iš CMR važtaraščio matyti, kad krovinys paimtas vežti 2015-07-09, atvežtas į pristatymo vietą 2015-07-13 (el.b.l. 6).
2015-07-14 ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą 780 Eur sumai (el.b.l. 7).
2015-07-14 atsakovas pateikė ieškovui pretenziją, kurioje nurodė, jog mašina į pakrovimą atvyko vėluodama 7 dienas, o krovinys pristatytas vėluojant 5 dienas, todėl reikalaujama sumokėti 700 Eur baudą už laiku nepaimtą ir laiku nepristatytą krovinį (el.b.l. 8).
Atsakydamas į pretenziją ieškovas nurodė su ja nesutinkantis ir pareikalavo pateikti detalizuotą ataskaitą iš ko susideda reikalaujama bauda, taip pat pateikti nuostolius pagrindžiančius įrodymus (el.b.l. 9).
Tą pačią dieną, t.y. 2015-07-14, atsakovas pareiškė 700 Eur baudą už pavėlavimą atvykti į pasikrovimo vietą 7 dienas, įskaitantis į vežimo kainą (el.b.l. 10). 2015-09-18 atsakovas sumokėjo ieškovui 80 Eur (el.b.l. 34).
Vykdytam vežimui galioja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau - CMR).
Dėl nurodytų aplinkybių ginčo byloje nėra.
Byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai atsakovas priskaičiavo ieškovui 700 Eur dydžio baudą ir ją įskaitė į vežimo kainą.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas nenurodo dėl ieškovo padaryto sutarties pažeidimo turėjęs kokių konkrečių nuostolių ir jų neįrodinėja. Atsakovo atstovas paaiškino, kad vėluodamas pateikti mašiną pakrovimui ieškovas pridarė atsakovui eilę organizacinių problemų, tačiau konkrečius nuostolius apskaičiuoti sudėtinga, būtent todėl šalys ir susitarė dėl baudinių netesybų, sutikdamos, kad jos bus laikomos minimaliais nuostoliais.
Atsakovas teigia, kad nors šalys susitarė dėl baudinių netesybų tiek už pavėlavimą į pasikrovimo, tiek ir į išsikrovimo vietą, jis baudą vežėjui paskaičiavo tik už vėlavimą 7 dienas pristatyti transporto priemonę į pasikrovimo vietą, sutikdamas, jog pagal CMR konvencijos 23 str. 5 d. nuostatas nuostolius dėl vėlavimo pristatyti krovinį būtų privalu įrodyti. Tačiau atsakovo teigimu CMR konvencija nereguliuoja vežėjo atsakomybės už transporto priemonės nepateikimą, todėl šiam klausimui taikytina nacionalinė teisė, kurio susitarimo dėl baudinių netesybų nagrinėjamoje situacijoje nedraudžia.
Teismas su tokiu atsakovo aiškinimu nesutinka. CMR konvencijos 23 str. 5 d. originaliame tekste (angl.: „In the case of delay if the claimant proves that damage has resulted therefrom the carrier shall pay compensation for such damage not exceeding the carriage charges“, pranc.: „En cas de retard, si l’ayant droit prouve qu’un réjudice en est résulté, le transporteur est tenu de payer pour ce préjudice une indemnité qui ne peut pas dépasser le prix du transport“) nedetalizuojamas vėlavimo pobūdis, todėl nėra pagrindo išvadai, kad CMR konvencija nereikalauja, jog nukentėjusi šalis įrodytų nuostolius, patirtus dėl vežėjo vėlavimo atvykti į pakrovimo vietą, kaip ir išvadai, kad tokio klausimo CMR konvencija nereglamentuoja. Ginčus dėl to, ar vežimui vykstant pagal CMR konvenciją šalys laisvos susitarti dėl baudinių netesybų už pavėluotą transporto priemonės pristatymą pakrovimui, nagrinėję aukštesnių instancijų teismai, yra konstatavę, kad tokie susitarimai negalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis c.b. 3K-3-213/2009, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis c.b. Nr. 2A-213-431/2013).
Dėl nurodytų argumentų šalių susitarimą dėl baudinių netesybų už vėlavimą, tame tarpe ir už vėlavimą į pasikrovimo vietą, teismas ex officio laiko negaliojančiu (CMR konvencijos 41 str. 1 d., CK 1.78 str. 5 d.) ir, atsakovui neįrodžius patirtų nuostolių fakto ir ieškovo civilinės atsakomybės už juos (CK 6.245-6.249 str.), konstatuoja, kad atsakovas baudos iš ieškovo reikalauja nepagrįstai.
Be to, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovo reikalaujama bauda tik nežymiai mažesnė nei suderėto vežimo, kurį ieškovas atliko ir dėl kurio atsakovas neturėjo kitų pretenzijų, išskyrus vėlavimą, kaina.
Teismas neįrodytais laiko atsakovo argumentus, kad ieškovas tyčia laiku nepateikė transporto priemonės į pasikrovimo vietą, todėl nesutinka, kad nagrinėjamu atveju taikytinas CMR konvencijos 29 str., atleidžiantis atsakovą nuo pareigos įrodyti dėl ieškovo veiksmų patirtus nuostolius.
Tuo tarpu šalių argumentų ir įrodymų, susijusių su ieškovo padarytais sutarties pakeitimais, kurių atsakovas teigia neakceptavęs, taip pat su galimai tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimu apie atsakovą viešoje erdvėje (el. b.l. 28-33), teismas nevertina, kadangi jokie su tuo susiję reikalavimai šioje byloje pareikšti nebuvo (CPK 180 str.).
Sprendžiant atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumą klausimą, pažymėtina, kad pagal CK 6.130 str. 1 d. prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-301/2011; 2012-04-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-116/2012, 2015-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-25-916/2015 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, vienašališkai negalima įskaityti ir reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-502/2012, 2014-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-458/2014).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (el.b.l. 8-10) nustatyta, kad atsakovas pareiškė apie įskaitymą po to, kai ieškovas nurodė nesutinkantis su priskaityta bauda ir pareikalavo papildomų įrodymų atsakovo galimiems nuostoliams pagrįsti. Esant situacijai, kuomet tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl ieškovo pareigos sumokėti atsakovui jo reikalaujamą baudą, konstatuotina, kad atlikdamas 2015-07-14 įskaitymą atsakovas neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieškovo atžvilgiu, taigi atsakovo atliktas įskaitymas neatitinka vieno iš pagrindinių įskaitymui keliamų reikalavimų, todėl nelaikytinas teisėtu.
Dėl nurodytų motyvų teismas daro išvadą, kad ieškovas likusios nesumokėtos už vežimą 700 Eur sumos iš atsakovo reikalauja pagrįstai, todėl tokį reikalavimą tenkina (CK 6.38 str., 6.63 str. 1 d., 2 p., 6.189 str. 1 d., 6.200-6.201 str., 6.808 str., 6.813 str. 1 d.).
Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 700 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-10-29, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas pastarojo sumokėtas 18 Eur žyminis mokestis (el.b.l. 4) (CPK 93 str. 1 d.).
Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Šturvalas“, juridinio asmens kodas 125689942, ieškovo UAB „Sostransa“, juridinio asmens kodas 302830720, naudai 700 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 700 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2015-10-29, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 18 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.