- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- eA2-366-1150/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01900-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Ieškovas
- R. A., I. A.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankui
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovų R. A. ir I. A. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankui dėl įpareigojimo parduoti privačiais statiniais užstatytą valstybinės žemės sklypą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-65-239/2020 pagal ieškovų R. A. ir I. A. (toliau – ir ieškovai) ieškinį dėl įpareigojimo parduoti privačiais statiniais užstatytą valstybinės žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas); 2) panaikinti 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį. Nurodė, kad:
1.1. Generalinėje prokuratūroje 2021 m. rugpjūčio 31 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo, informuojant apie galimą viešojo intereso pažeidimą, išsprendžiant civilinę bylą Nr. e2-65-239/2020, patvirtinus taikos sutartį.
1.2. Civilinėje byloje Nr. e2-65-239/2020 nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalies reikalavimą – teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Tokią poziciją pareiškėja grindžia, be kita ko, šiais argumentais:
1.2.1. Sklypas patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, 13 straipsnio 6 punktu bei Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punktu ir 22.1 papunkčiu, jis negalėjo būti parduodamas viešame aukcione kartu su biblioteka. Viešame aukcione parduodamam viešosios paskirties pastatui priskirtas Sklypas galėjo būti tik išnuomojamas.
1.2.2. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. P2-918 „Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. P2-872 „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ panaikinimo“ buvo panaikintas Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. P2-872 „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“, kuriuo Sklypui buvo nustatytas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdas. Tačiau tai nereiškia, kad Nekilnojamojo turto registre gali būti automatiškai grąžinamas ankstesnis įrašas (naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos), kadangi, priėmus 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. P2-872, ankstesnis Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakyme Nr. P2-639 „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ nurodytas Sklypo žemės naudojimo būdas išnyko. Dėl šios priežasties Sklypo naudojimo būdas lieka toks, koks buvo nustatytas anksčiau – kita, būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Tokia išvada daroma, nes teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnis).
Atsiliepimas
2. Atsakovė VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, kuriuo prašo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.
3. Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, kuriuo prašo prašymą tenkinti.
4. Ieškovai R. A. ir I. A. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, kuriuo prašo: 1) prašymą atmesti; 2) nutarus procesą atnaujinti, atmesti prašymą panaikinti nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo. Nurodo, kad:
4.1. NŽT elgiasi nesąžiningai ir siekia apeiti nustatytų terminų dėl proceso atnaujinimo taikymą.
4.2. Nutartyje, kuria teismas patvirtino taikos sutartį, teismas nepadarė aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Ieškovai turi teisę išpirkti Sklypą ne aukciono būdu, nes įstatymui nenumatant pagrindų, dėl kurių Sklypas negali būti perleistas, statiniais užstatytas Sklypas privalo būti parduotas.
4.3. Egzistuoja išimtis, įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje, leidžianti Sklypą įgyti Trakų nacionalinio regioninio parko teritorijoje, o Sklypo kaimynystėje gyvenantys asmenys sklypus valdo nuosavybės teise.
4.4. Prieš patvirtinant taikos sutartį, jos nuostatų atitikimas imperatyvioms teisės normoms buvo patikrintas visų proceso dalyvių.
4.5. Atsakovių elgesys pažeidžia teisėtų lūkesčių principą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas.
5. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-65-239/2020, kuri užbaigta, teismui patvirtinus taikos sutartį. Pareiškėjos teigimu, minėta taikos sutartis patvirtinta neteisėtai, t. y. taikos sutarčiai prieštaraujant imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl procesas byloje turėtų būti atnaujintas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ieškovai su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Teismo vertinimu, pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-65-239/2020 nėra. Tokią išvadą teismas daro dėl žemiau išdėstytų priežasčių.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu
6. CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
7. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008).
8. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą).
Dėl taikos sutarties tvirtinimo prielaidų
9. Pažymėtina, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Tokia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, o taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis). Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
10. Įstatyme teismui nustatyta pareiga, prieš tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį, revizuoti, ar pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų, ar taikos sutartį sudarė tam įgaliojimus turintys asmenys (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.983–6.986 straipsniai), ar taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims žinomos (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Tik esant nurodytoms aplinkybėms, šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama, o civilinė byla nutraukiama (CK 6.983–6.986 straipsniai, CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-370/2020).
Dėl taikos sutarties atitikties imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui
11. Pareiškėjos vertinimu, civilinėje byloje Nr. e2-65-239/2020 taikos sutartis patvirtinta neteisėtai, nes viešosios paskirties pastatui priskirtas Sklypas negalėjo būti parduotas viešame aukcione, o galėjo būti tik išnuomotas. Tad teismui patvirtinus ginčo taikos sutartį, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalis, 13 straipsnio 6 punktas, Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punktas ir 22.1 papunktis, taip pat – pareiškime nurodomos proceso teisės normos. Pareiškėja tokią savo poziciją iš esmės grindžia aplinkybe, kad taikos sutarties patvirtinimo metu Sklypo žemės naudojimo būdas buvo ne vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos, o – visuomeninės paskirties teritorijos.
12. Šios nutarties 11 punkte išdėstyta pareiškėjos pozicija galėtų būti pagrįsta dviem atvejais: pirma, jei Sklypo žemės naudojimo būdas būtų pakeistas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas neteisėtai; antra, jei administracinis sprendimas, kurio pagrindu Sklypo žemės naudojimo būdas buvo pakeistas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas, taikos sutarties tvirtinimo momentu būtų negaliojantis. Teismas konstatuoja, kad nė vienas iš šių atvejų neatitinka tikrovės ir pasisako dėl kiekvieno iš jų atskirai, žemiau pateikdamas atitinkamas teismo išvadas ir motyvus.
Dėl Sklypo naudojimo būdo keitimo į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas teisėtumo
13. Teismas nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. P2-639 „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ Sklypo žemės naudojimo būdas iš visuomeninės paskirties teritorijų pakeistas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas. Šiame įsakyme nurodoma, kad jis yra priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Trakų miesto bendruoju planu, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. S1-46 „Dėl Trakų miesto bendrojo plano tvirtinimo“, Trakų senamiesčio regeneravimo projektu, Tvarkymo ir naudojimo projektu, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Pakeistas Sklypo žemės naudojimo būdas 2017 m. birželio 28 d. įrašytas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.
14. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d.) 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas, kuris apima, be kita ko, konkrečius žemės naudojimo būdus. Tuo tarpu šio straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad konkretūs žemės sklypo ar jo dalies žemės naudojimo būdai pagal detaliajame plane patvirtintą teritorijos naudojimo tipą nustatomi tvirtinant detalųjį planą, o kitais galimais žemės naudojimo būdais keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka informuojant visuomenę. Taigi, iš šių nuostatų seka, kad žemės naudojimo būdas analizuojamu laiko momentu buvo tiek nustatomas, tiek keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijų naudojimo reglamentus, kuriuose nurodyti konkretūs žemės naudojimo būdai atitinkamoms teritorijoms.
15. Šiuo atveju, kaip kad ir yra nurodyta ir nagrinėjamame įsakyme, Sklypas Trakų miesto bendrajame plane patenka į užstatytą senamiesčio teritoriją, o Trakų senamiesčio regeneravimo projekte bei Tvarkymo ir naudojimo režimo projekte – į dalinės konservacijos-restauracijos zoną ir sodybinio užstatymo išsaugojimo zoną. Tuo tarpu tai reiškia, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d.) 18 straipsnio 5 dalimi, Sklypo žemės naudojimo būdas Trakų rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas pakeistas teisėtai.
Dėl administracinio sprendimo, kurio pagrindu Sklypo žemės naudojimo būdas buvo pakeistas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas, teisinės galios, tvirtinant taikos sutartį
16. Teismas nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. P2-872 „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ Sklypo žemės naudojimo būdas iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos pakeistas į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas. Pakeistas Sklypo žemės naudojimo būdas 2017 m. rugpjūčio 25 d. įrašytas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. P2-918 „Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. P2-872 „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ panaikinimo“ panaikintas Trakų rajono savivaldybės direktoriaus įsakymas, kuriuo Sklypui buvo nustatytas naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre nuo 2019 m. kovo 4 d. Sklypo žemės naudojimo būdas nurodomas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos.
17. Minėta, kad įgaliojimus keisti žemės naudojimo būdą nagrinėjamu atveju turėjo Trakų savivaldybės administracijos direktorius. Šio subjekto 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. P2-918 panaikinus 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. P2-872, liko galioti 2017 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. P2-639, kuriuo Sklypo žemės naudojimo būdas iš visuomeninės paskirties teritorijų pakeistas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas, ir galiojo ginčo taikos sutarties patvirtinimo metu. Tokią išvadą teismas daro dėl šių priežasčių:
17.1. 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. P2-918 buvo panaikintas 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. P2-872. 2018 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. P2-918 nėra jokių nuostatų, kuriomis būtų sprendžiama dėl 2017 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. P2-639 teisinės galios.
17.2. 2017 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. P2-639 teisinė galia nebuvo panaikinta jokiu kitu Trakų administracijos direktoriaus ar kito atitinkamą kompetenciją turinčio subjekto, įskaitant teismą, sprendimu.
17.3. Priešingai nei teigia pareiškėja, sprendžiant dėl 2017 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. P2-639 teisinės galios, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnis netaikytinas, nes šis įstatymas reglamentuoja administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnis). O tai reiškia, kad nagrinėjamas straipsnis taikomas tik tiems atvejams, kai teisės aktą (veiksmą) panaikina administracinis teismas.
18. Šiame kontekste papildomai pažymėtina, kad teismas taip pat nustatė, jog:
18.1. Sklypo kadastro duomenys (žemės sklypo naudojimo būdas) Nekilnojamojo turto kadastre 2019 m. kovo 4 d. pakeisti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. P2-639 „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ ir UAB „Geodeziniai matavimai“ matininkės V. D. 2017 m. birželio 26 d. parengtos Sklypo kadastro duomenų bylos pagrindu; prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas 2019 m. vasario 25 d. įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo pateikė VĮ Turto bankas, kuri prašymo teikimo metu buvo šio valstybinės žemės sklypo patikėtinis.
18.2. Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs prašymą, priima vieną iš sprendimų, nurodytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje: prašymą tenkinti, prašymą atmesti, sprendimo priėmimą atidėti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnyje, kadastro tvarkytojas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeičia.
19. Taigi, teismo vertinimu, šios nutarties 18 punkte nustatytos aplinkybės, o konkrečiai – kad tiek VĮ Turto bankas, tiek kadastro tvarkytojas, 2018 m. gruodžio 13 d. Trakų rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. P2-918 panaikinus 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. P2-872, 2017 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. P2-639 laikė galiojančiu, vertintinos esant pastiprinančiu argumentu, motyvuojant teismo išvadą dėl minėto įsakymo galiojimo ginčo taikos patvirtinimo momentu.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Nustačius, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. P2-639 „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ yra priimtas teisėtai, kad jis galiojo ginčo taikos sutarties patvirtinimo momentu, spręstina, kad Sklypo žemės naudojimo būdas tuo momentu buvo vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos. Tuo tarpu Sklypo žemės naudojimo būdui esant vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos, jis galėjo būti parduotas ieškovams.
21. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad teismas, tvirtindamas ginčo taikos sutartį, nepažeidė nė vienos iš pareiškėjos nurodytų imperatyvių teisės normų, todėl nagrinėjamu atveju spręsti, kad tvirtinant minėtą sutartį buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, pagrindo nėra. Teismas taip pat pažymi, kad nenustatė, kad nutartis, kuria patvirtinta minėta taikos sutartis, prieštarautų viešajam interesui. Tad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-65-239/2020 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra atmetamas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
22. Laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2021 m. lapkričio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, įsiteisėjus šiam procesiniam sprendimui, naikintinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Teismo procesinį sprendimą priėmus ieškovų naudai, jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas ir iš pareiškėjos ieškovams priteisiama 3 182,30 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
Atmesti pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-65-239/2020.
Įsiteisėjus šiai nutarčiai, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2021 m. lapkričio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, panaikinti.
Priteisti iš pareiškėjos Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, juridinio asmens kodas 288603320, ieškovų R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 182,30 Eur (tris tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt du eurus, 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.