Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-2528-644/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-11-08
Bylos Nr.: eI-2528-644/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00209-2016-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Audrius Grauželis
Pareiškėjas: D. N.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato

Kategorijos

15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI-2528-644/2016Proceso Nr. 3-62-3-00209-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 74 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjo D. N. atstovei advokato padėjėjai Ž. Ž.,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui E. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. N. elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė teismui skundą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 725 Eur turtinei ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Alytaus aps. VPK) Prienų rajono policijos komisariato 2015-05-28 nutarimu Nr. 79N-31412132-15 už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 2 dalies padarymą, pareiškėjui buvo paskirta bauda dėl to, kad jis 2015-04-13 apie 17 val., vairuodamas automobilį „Peugot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Alytaus m., Likiškėlių gatve, šviesoforu reguliuojamoje Likiškėlių-Statybininkų gatvių sankryžoje, į važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, susidūrė su Statybininkų gatve P. D. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau Prienų rajono apylinkės teismas 2015-12-14 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-761-805/2015 Alytaus aps. VPK nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 79N-31412132-15 panaikino ir administracinę bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukė, konstatuodamas, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad pareigūnai aiškindamiesi administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, savo pareigas atliko aplaidžiai, kadangi nesistengė surinkti visą bylos nagrinėjimui reikalingą informaciją, t. y. apklausti įvykį mačiusius liudytojus ir gauti sankryžoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Dėl tokių aplaidžių policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas neteisėtai ir nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn bei patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Siekdamas įrodyti savo nekaltumą pareiškėjas naudojosi teisinėmis paslaugomis, dėl ko patyrė 725 Eur turtinę žalą. Taip pat dėl šio įvykio pareiškėjas patyrė didelius išgyvenimus, nepatogumus ir sunkumus, kadangi neturėjo galimybės pasinaudoti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo išmokomis ir susiremontuoti automobilio, dėl sugadinto automobilio turėjo išeiti iš darbo, žmona nutraukė motinystės atostogas ir grįžo į darbą, taip pat kilo sunkumų vežant vaikus į mokyklą ir pas gydytojus. Prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju teismas jokių neteisėtų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų, tiriant administracinį teisės pažeidimą, jų neteisėto veikimo ar neveikimo renkant įrodymus, iškeliant bei nagrinėjant pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą bei vykdant kitas teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas, nenustatė. Administracinė teisena pareiškėjo atžvilgiu šiuo atveju buvo nutraukta ne dėl pareigūnų padarytų procesinių pažeidimų ar nustatytų jų neteisėtų veiksmų, o dėl to, kad byloje surinktus įrodymus teismas vertino kaip nepagrindžiančius neabejotinos pareiškėjo kaltės, t. y. įrodymai buvo vertinami kitaip, nei Alytaus aps. VPK pareigūnų buvo konstatuota. Alytaus aps. VPK pareigūnai surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, priimdami nutarimą paskirti administracinę nuobaudą ir atlikdami kitus veiksmus administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai vadovavosi įstatymais ir kitais teisės aktais bei elgėsi teisėtai, tad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Alytaus aps. VPK veiksmų, kartu ir vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti sąlygų, buvimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo turėtas išlaidas administracinio teisės pažeidimo byloje, kadangi atstovavimo sutartis bei pinigų priėmimo kvitas surašytas jau išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą. Pažymėjo, kad pareiškėjo automobilio sugadinimas (apgadinimas) ir jo remontas sietinas su paties pareiškėjo veiksmais, jam dalyvavus eismo įvykyje, ir visa iš to kilusi žala, išlaidos ir kitos pasekmės niekaip nėra susijusios su policijos pareigūnų veiksmais, taip pat, kaip ir pareiškėjo šeimyninės ar darbinės padėties pasikeitimai. Pareiškėjas nuo 2015-09-21 vėl pradėjo dirbti savo darbovietėje, taip pat dirbo ir jo žmona, be to, skunde pareiškėjas nurodo, kad turėjo kitą transporto priemonę, taigi, pareiškėjo teiginiai dėl patirtų nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų yra objektyviai nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat nepateikia jokių rašytinių įrodymų ar medicininių dokumentų apie galimai patirtus apčiuopiamus dvasinius išgyvenimus, stiprius emocinius išgyvenimus, jų padarinius, o visi jo argumentai paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu. Pareiškėjas savo paaiškinimus dėl neturtinės žalos iš esmės grindžia tik savo subjektyvia nuomone ir visiškai nepagrindžia bei neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, bei priežastinio ryšio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų renkant įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje, pradėjus prieš pareiškėją administracinio teisės pažeidimo teiseną ir priėmus nutarimą skirti jam administracinę nuobaudą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija 15.2; 25; 61).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas. Norint veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-05-15 Alytaus aps. VPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresnysis specialistas R. P. pareiškėjui D. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2015-04-13 apie 17.00 val., Alytuje, vairuodamas automobilį, gatvių sankryžoje į važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui ir susidūrė su kito asmens vairuojamu automobiliu, šiais veiksmais pažeisdamas KET 73.11, 165 punktų reikalavimus bei padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje. Alytaus aps. VPK 2015-05-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 79N-31412132-15 už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda. Prienų rajono apylinkės teismas 2015-12-14 nutarimu Alytaus aps. VPK nutarimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė, konstatuodamas, kad pareiškėjo veikoje nėra nurodyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais renkant bylai reikšmingus įrodymus, pradedant administracinio teisės pažeidimo teiseną, paskiriant jam administracinę nuobaudą. Pažymi, kad Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnai, neatliko pilnutinio ir objektyvaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo – esant abejonei, nerinko įrodymų (neapklausė liudytojų, neišreikalavo eismo įvykio vaizdo medžiagos), t. y. neveikė taip, kaip pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus privalėjo elgtis.

Pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kaip jau minėta, Prienų rajono apylinkės teismas 2015-12-14 nutarimu Alytaus apskrities VPK 2015-05-28 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikino ir bylą nutraukė, konstatuodamas, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, o visos abejonės, kurių negalima pašalinti, vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinio teisės pažeidimo teisena D. N. atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) (akto redakcija iki 2016-07-01) 14 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų.

Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje taip pat yra pažymėję, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje, teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taigi, administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).

Nagrinėjamu atveju, teismo priimto procesinio sprendimo analizė, jame nustatytos reikšmingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus. ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2015-12-14 nutarimu, visos abejonės, kurių negalima pašalinti jokiais objektyviais duomenimis, aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, taigi administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu dėl ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo buvo nutraukta, nenustačius D. N. veikoje nurodyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas konstatavo, kad Institucija pripažindama D. N. kaltu, rėmėsi tik liudytojos Ž. G. parodymais, tačiau Prienų rajono apylinkės teismas šios liudytojos parodymus laikė neobjektyviais, vertino kaip siekimą padėti kaimynui išvengti administracinės atsakomybės. Teismas pažymėjo, kad kitų liudytojų parodymai sutampa detalėse, todėl vertinti jų kritiškai nebuvo pagrindo. Taigi, Prienų rajono apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip. Akcentuotina, kad Prienų rajono apylinkės teismas nutarime taip pat pažymėjo, kad institucija duomenų dėl filmuotos medžiagos sankryžoje nesurinko ir nepateikė. Todėl nagrinėjamu atveju daroma išvada, kad minėtu bendrosios kompetencijos teismo nutarimu iš esmės buvo nustatyti neteisėti Alytaus apskrities VPK pareigūnų veiksmai (neveikimas) renkant pirminius įrodymus (nepaimti ir neperžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai), kurių pagrindu buvo galima pašalinti byloje esančius D. N. ir liudytojų parodymų prieštaravimus.

Bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu Statybininkų-Likiškėlių gatvių sankryžoje buvo sumontuotos penkios vaizdo stebėjimo kameros, iš jų keturios – Nr. 21, 22, 23, 24 stacionarios, o viena - Nr. 39 kupolinė. Liudytojas Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas J. M. teismo posėdyje parodė, kad 2015-04-13 eismo įvykio metu viena iš vaizdo stebėjimo kamerų (kupolinė Nr. 39) neveikė, o kitos keturios stacionarios kameros veikė. Aplinkybę, jog tik viena iš penkių Statybininkų-Likiškėlių gatvių sankryžoje sumontuotų penkių kamerų (kupolinė) neveikė, patvirtina Alytaus miesto vaizdo stebėjimo kamerų priežiūrą ir stebėjimą ginčo laikotarpiu vykdžiusios UAB „MYPC“ 2016-10-04 raštas „Dėl informacijos suteikimo“. Taip pat iš UAB „MYPC“ 2015-03-31 atliktų darbų akto Nr. V-2015-03-31 matyti, kad Statybininkų-Likiškėlių gatvių sankryžoje esančių kamerų Nr. 21, 22, 23, 24 ryšys 2015-03-31 buvo atstatytas, serveryje atlikta įrangos profilaktika. Iš UAB „MYPC“ 2015-04-30 atliktų darbų akto Nr. V2015-04-40 matyti, kad praėjus mėnesiui po patikros, Statybininkų-Likiškėlių gatvių sankryžoje neveikė tik viena vaizdo stebėjimo kamera - Nr. 39 (kupolinė). Byloje nėra kitų objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad 2015-04-13 Statybininkų-Likiškėlių gatvių sankryžoje įvykusio eismo įvykio metu stacionarios kameros Nr. 21, 22, 23, 24 neveikė, o Alytaus aps. VPK budinčiojo monitoriuje šių kamerų vaizdas negalėjo būti matomas, todėl konstatuotina, kad 2015-04-13 eismo įvykio metu neveikė tik viena iš vaizdo stebėjimo kamerų (kupolinė Nr. 39), o kitos keturios stacionarios kameros veikė, todėl buvo galimybė atsakovui peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti tam tikras aplinkybes: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).

Remdamasis išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir įsiteisėjusiu teismo nutarimu, teismas pažymi, kad pareiškėjo paaiškinimai ir kiti byloje surinkti įrodymai dėl teisės pažeidimo aplinkybių iš esmės skyrėsi (abi pusės aiškino, kad važiavo degant žaliam šviesoforo signalui), todėl organui (pareigūnui), nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylą ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam pareigūnui turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo kaltės. Todėl, siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kuris iš eismo dalyvių kaltas jo padarymu, ar tas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ir egzistuojantiems esminiams prieštaravimams pašalinti, bei eismo dalyvių paaiškinimams pagrįsti (paneigti), buvo būtina spręsti dėl eismo įvykio vaizdo įrašo išreikalavimo ir jo peržiūrėjimo.

Alytaus aps. VPK vyr. patrulis A. P. 2015-14-13 tarnybiniame pranešime Nr. 52-PR2-5736 administracinio teisės pažeidimo byloje nurodė, kad darbuotojas, kuris stebėjo vaizdo kameras prie pulto jam paaiškino, kad šioje sankryžoje kameros neveikia jau dvi savaites, o liudytojų mačiusių eismo įvykį nebuvo. Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą R. P., nagrinėdamas bylai reikšmingas aplinkybes, eismo įvykio vaizdo įrašo taip pat neišreikalavo, rėmėsi liudytojų parodymais (ATP byla b. l. 2, 3). Taigi, nagrinėjamu atveju, teismui nustačius, kad 2015-04-13 Statybininkų-Likiškėlių gatvių sankryžoje įvykusio eismo įvykio metu keturios stacionarios kameros Nr. 21, 22, 23, 24 veikė ir Alytaus aps. VPK budinčiojo monitoriuje šių kamerų vaizdas turėjo būti matomas, teismas sprendžia, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo nepakankamai rūpestingas rinkdamas bylai reikšmingus įrodymus, t. y. byloje esant prieštaravimų, privalėjo surinkti kitus bylai reikšmingus įrodymus, šiuo atveju, išreikalauti ir peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, tačiau to nepadarė.

Dėl išvardintų priežasčių, teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnai, nagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylą, elgėsi nesilaikydami ATPK reikalavimų, veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. ATPK 257 straipsnyje nurodoma, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję pareigūnai, esant byloje esminių prieštaravimų, jų nepašalino, nerinko papildomų įrodymų, kurie leistų objektyviai nuspręsti dėl vieno iš eismo dalyvių kaltų veiksmų, todėl ir jų vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu dėl asmens nubaudimo. Tinkamai neištyrus ATP padarymo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto, paminėti bylą nagrinėjusių pareigūnų veiksmai pripažintini aplaidžiais, paviršutiniškais, atlikti nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, o tai suponuoja vieno iš atsakomybės elementų – pareigūnų veiksmų neteisėtumo - tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams - konstatavimą. Pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų veikti taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėjas patyrė žalą.

Dėl turtinės žalos

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas pareiškėjui paskirti baudą, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė dalyvauti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime Prienų rajono apylinkės teisme ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir D. N. patirtų nuostolių.

Pažymėtina ir tai, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis. Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su 725 Eur dydžio turėtomis išlaidomis už suteiktas advokato teisines paslaugas, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Prienų rajono apylinkės teisme. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pareiškėją teisme atstovavo advokatas R. M. (b. l. 68-71, 82-89, 117-123). Tarp S. N. ir advokato R. M. 2015-05-20 sudaryta Teisinių paslaugų sutartis dėl D. N. atstovavimo bei 2015-02-20 pinigų priėmimo kvitas Nr. 821321 patvirtina pareiškėjo turėtas 725 Eur išlaidas advokato paslaugoms, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Šios pareiškėjo turėtos teisinės išlaidos (turtiniai praradimai) yra pagrįstos ir įrodytos.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė didelius išgyvenimus, nepatogumus ir sunkumus, kadangi neturėjo galimybės pasinaudoti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo išmokomis ir susiremontuoti automobilio, dėl sugadinto automobilio turėjo išeiti iš darbo, žmona nutraukė motinystės atostogas ir grįžo į darbą, taip pat kilo sunkumų vežant vaikus į mokyklą ir pas gydytojus. Patirtą neturtinę žalą įvertino 1500 Eur suma. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, suvaržymų ir išgyvenimų dėl eismo įvykio metu sudaužyto šeimos automobilio bei jo atžvilgiu vykdomos administracinės teisenos. Pareiškėjo patirtą žalą dėl konstatuotų neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų teismas vertina 500 Eur sumai. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį teismas pažymi, jog dėl patirtų išgyvenimų jam nekilo konkrečių tiesioginių sveikatos sutrikimų, jo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo teisėms, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste, nėra pagrindo.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo patirtas 580 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi (akto redakcija iki 2016-07-01), proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas bei kitas išlaidas, numatytas šiame straipsnyje. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas D. N. ir advokato padėjėja Ž. Ž. yra sudarę atstovavimo sutartį. Pareiškėjas turėtas teismo išlaidas už suteiktas teisines paslaugas grindžia 2016 m. sausio 11 d. pinigų priėmimo kvitu. Pareiškėjas nurodo, kad patirtas 580 Eur išlaidas sudaro: 200 Eur už skundo parengimą, 70 Eur už paklausimus renkant reikalingus įrodomus, 50 Eur už konsultacijas dėl skundo padavimo bei 260 Eur už atstovavimą teisme.

Pareiškėjo prašomos 200 Eur išlaidos už skundo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos.

Pareiškėjas prašo priteisti 70 Eur už paklausimus renkant įrodymus, tačiau pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, prašymą dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos. Pareiškėjas aiškiai nepagrindė prašomų 70 Eur už paklausimus renkant įrodymus, todėl jo prašymas šioje dalyje netenkintinas.

Pareiškėjo prašomos 50 Eur išlaidos už konsultacijas dėl skundo padavimo neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte numatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos.

Bylos duomenimis, atstovė advokato padėjėja Ž. Ž. atstovavo pareiškėją 2016-04-20 posėdyje, kuris truko 11 min., 2016-08-24 posėdyje, kuris truko 24 min. bei 2016-10-19 posėdyje, kuris truko 37 min., kas pagal Rekomendacijų 9 p. prilyginama 1 val. Atitinkamai už atstovavimą teismo posėdyje pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali priteistina suma gali sudaryti 77,19 Eur (771,9 Eur * 0,1 koef). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, pareiškėjui už atstovavimą teisme priteistina 61,75 Eur (77,19*0,8) suma.

Taigi, nagrinėjamu atveju iš viso pareiškėjui galėtų būti priteista 311,75 Eur (200+50+61,75) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme. Teismas pažymi, jog ši suma galėtų būti priteista, jeigu pareiškėjo skundas būtų buvęs patenkintas visiškai. Konkrečiu atveju pareiškėjas buvo pareiškęs du reikalavimus, kurių vienas tenkintas pilnai, kitas - 33 proc. (500/1500*100). Atsižvelgiant į tai, priteistinų išlaidų suma mažintina iki 83 proc. (50 proc. + 33 proc.) maksimaliai galimos priteisti sumos ir tai sudaro 258,75 Eur (311,75*0,83).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti D. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 725 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiškėjui D. N. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 258,75 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Audrius Grauželis