Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. N., jo atstovui advokatui R. M., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. N. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 79N-31412132-15 už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 2 d. padarymą, buvo paskirta galutinė subendrinta 50 Eur bauda dėl to, kad jis 2015 m. balandžio 13 d. apie 17 val., vairuodamas automobilį „Peugot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Alytaus m., Likiškėlių gatve, šviesoforu reguliuojamoje Likiškėlių-Statybininkų gatvių sankryžoje, į važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, susidūrė su Statybininkų gatve P. D. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmė vairuojamo automobilio „Peugot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kito automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimą ir sukėlė kito asmens nežymų sveikatos sutrikdymą. D. N. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.11, 165 punktų reikalavimus.

Prienų rajono apylinkės teisme gautas D. N. skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2015 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad jis 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu pripažintas padaręs ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, jam buvo paskirta administracinė nuobauda 50,00 Eur bauda, dėl to, kad 2015 m. balandžio 13 d. 17.00 val. automobiliu “Peugot 406”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šviesoforu reguliuojamos Alytaus miesto Likiškėlių – Statybininkų gatvių sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, kurioje susidūrė su Statybininkų gatve P. D. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadindamas kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje nei jam inkriminuojamų, nei kitų teisės pažeidimų nepadarė. Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas turi atitikti ATPK 260 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jame privalo būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių motyvuotas vertinimas, tačiau jame tokio vertinimo nėra, tai suponuoja pagrįstą prielaidą, jog pagrįstų motyvų, kaip faktinių duomenų, siekiant jo veiksmus kvalifikuoti inkriminuojamais teisės pažeidimais, nėra. Tokių teisiškai reikšmingų aplinkybių nebuvimas nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime skirti nuobaudą, laikytinas imperatyvaus reikalavimo pažeidimu, kuris nutarimo teisėtumo, pagrįstumo ir gynybos kontekste pripažintinas esminiu su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis.

Eismo įvykis kilo abiems transporto priemonėms įvažiavus į Alytaus miesto Likiškėlių-Statybininkų gatvių sankryžą, tačiau nepagrįstai ir nemotyvuotai nutarta, kad į šią sankryžą jis įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, nors taip pasielgė automobilio „VW Passat“, vairuotojas, kuris galėjo pažeisti imperatyvius Kelių eismo taisyklių 73.11 bei 165 punktų reikalavimus. Būtent tokie šio automobilio vairuotojo veiksmai ir sąlygojo eismo įvykį. Sprendžiant iš nemotyvuoto nutarimo, išvadą apie tariamą jo kaltę nuobaudą paskyręs pareigūnas grindė tik automobilio „VW Passat“, vairuotojo P. D., jo žmonos A. D. bei jų kaimynės Ž. G. paaiškinimais, kuriais pasikliovė besąlygiškai, nežiūrint į tai, kad šie asmenys dėl tarpusavio santykių yra akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi, nors teismų praktika tokių įrodymų vertinimo aspektu suformuota vienareikšmiškai, kad vien tik subjektyvių liudytojų situacijos vertinimu pasikliauti negalima. Tai liudija, kad administracinę bylą išnagrinėjęs pareigūnas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o įrodymus vertino pažeisdamas ATPK 257 straipsnio reikalavimus ir dėl šių priežasčių neteisingai aiškino bei taikė teisę, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutarimą, kuris turi būti panaikintas, o administracinė byla jo atžvilgiu nutraukta, nepadarius administracinio teisės pažeidimo.

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2015 m. gegužės 28 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas remiantis Ž. G. parodymais, kurie yra nuoseklūs, patvirtinti objektyviais duomenimis. Liudytojų D. A., P. S. ir E. N. parodymais nebuvo remtasi, nes jie prieštaringi, vienas liudytojas nurodo, kad degė raudonas šviesoforo signalas, kitas, kad žalias. Visi liudytojai važiavo viename automobilyje ir yra suinteresuoti duoti D. N. palankius parodymus. Prašo institucijos nutarimą palikti nepakeistą ir D. N. skundo netenkinti.

D. N. teismo posėdyje nurodė, kad su jam inkriminuotu pažeidimu ir už jį paskirta bauda nesutinka, prašo tenkinti jo skundą, panaikinti policijos priimtą nutarimą. Paaiškino, kad įvykio dieną 2015 m. balandžio 13 d. Alytuje, Likiškėlių gatve važiuojant tiesiai nuo 98 namo link Lazdijų sankryžos, įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Važiavo keturiese, kartu važiavo E. N., P. S. ir D. A., kelio, kur yra keturios eismo juostos, pirma juosta iki 40 km/h greičiu. Automobilis VW Pasat važiavo nuo Vizgirdo mikrorajono ir sankryžoje atsitrenkė į jo automobilio dešinės pusės keleivio dureles, automobilio VW Pasat buvo sugadintas priekis, buferis per pat vidurį. Privažiavus prie sankryžos, jam automobilio stabdyti nereikėjo, eilėje laukti nereikėjo. Išvažiuojant iš objekto matėsi, kad dega raudonas šviesoforo signalas, pririedėjus prie šviesoforo, užsidegė šviesoforo signalas ir nesustojęs įvažiavo į sankryžą, nereikėjo nei sustoti, nei praleisti kokio nors automobilio. Sankryžoje daugiau nei stovinčių, nei važiuojančių automobilių nebuvo. Automobilis VW Pasat vairuotojas taip pat teigė važiavęs degant žaliam šviesoforo signalui, sankryžoje yra įrengtos penkios kameros, jis iš kart po įvykio siūlė policijos pareigūnams peržiūrėti vaizdo įrašus, tačiau paaiškėjo, kad įvykio metu nė viena kamera neveikė.

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas E. N. paaiškino, kad yra D. N. pusbrolis, kartu dalyvavo eismo įvykyje. Įvykio dieną, apie 17 val. važiavo automobiliu Peugeot. Iš darbo važiavo D. N., P. S., D. A., visi kartu dirba, automobilį vairavo D. N., o jis sėdėjo automobilio gale, dešinėje pusėje, šalia vairuotojo sėdėjo P. S., D. A. šalia jo. Važiuodamas kalbėjo su D. A., privažiavus prie sankryžos, pažiūrėjęs matė, kad dega žalias šviesoforo signalas. Šviesoforo žalias signalas nemirksėjo, į tai atkreipė dėmesį, nes tuo metu laikė vairuotojo pažymėjimą. Kokia eismo juosta važiavo jų automobilis tiksliai nurodyti negalėjo. Neatsimena, ar iš tos eismo juostos galima sukti į dešinę pusę Tuo metru pažiūrėjus į dešinę pusę, pamatė artėjantį tamsios spalvos automobilį VW Pasat, kuris atsitrenkė į jų automobilio keleivio pusės priekinį sparną. Automobilis VW Passat važiavo gana greitai, ar rodė posūkio signalą, dėmesio neatkreipė. Jų automobilis važiavo 40-45 km/h greičiu. Nematė ar, įvažiavus į sankryžą, pasikeitė šviesoforo signalas. Prieš sankryžą automobilio stabdyti nereikėjo, į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Jis pats degant žalią šviesoforo signalą pamatė iki sankryžos likus apie 20- 25 metrai, kitoje eismo juostoje kitų automobilių nematė. Su kito automobilio vairuotoju, policijos pareigūnu nebendravo.

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas E. N. paaiškino, kad 2015 m. balandžio 13 d. važiavo iš darbo Likiškėnų gatve, prekybos centras Senukai buvo kairėje pusėje, kiek pamena, išvažiavę važiavo ta pačia eismo juosta. Privažiavus sankryžą, užsidegė žalias šviesoforo signalas ir automobiliu pradėjo važiuoti į sankryžą, važiavo tiesiai pirma eismo juosta. Tuomet išgirdo surėkusį automobilio vairuotoją, ir pažiūrėjus į dešinę pusė, pamatė automobilį kuris atsitrenkė į jų automobilio dureles. Prieš privažiuojant sankryžą, matė, kad degė raudonas šviesoforo signalas, matė, kai pasikeitė šviesoforo signalas į geltoną, kai dar nebuvo privažiavę sankryžos. Link sankryžos važiavo pristabdydami, D. N. pristabdė automobilį iki 30 km/h, gal ir mažiau, ir į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, automobiliui sustoti nereikėjo. Kitas tamsios spalvos automobilis VW Passat sankryžoje atvažiavo iš dešinės pusės, jis važiavo tiesiai, sprendžia iš smūgio, važiavo gana dideliu greičiu. Automobilis VW Passat atsitrenkęs į jų automobilį, pravažiavo per visą kelią ir užvažiavo ant bordiūro, arčiau prekybos centras Senukai. Sankryžoje daugiau automobilių, nei toje pačioje eismo juostoje, nei prieš sankryžą, nei kairėje pusėje, nebuvo, buvo laivas važiavimo kelias. Neatsimena, ar privažiuojant sankryžą matė raudoną šviesoforo signalą, bet tiksliai matė mirksintį geltoną šviesoforo signalą, todėl D. N. automobilį pristabdė ir į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Žalias šviesoforo signalas užsidegė kai jų automobilis dar nebuvo pilnai įvažiavęs į sankryžą, buvo likę keli metrai, automobilio sustabdę nebuvo, prie sankryžos sustojusių automobilių nebuvo, buvo laisvas kelias, kitoje eismo juostoje automobilių taip pat nebuvo. Atvykę policijos pareigūnai sakė, kad žiūrės filmuotą medžiagą, sankryžoje įrengtos filmavimo kameros, bet vėliau D. N. pasakė, kad kameros neveikia, tai jam pasakė policijoje. Ką kalbėjo susidūrusių automobilių vairuotojai, negirdėjo.

Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta Ž. G. paaiškino, kad šių metų vasario ar kovo mėnesį, tikslios datos neatsimena, važiavo iš darbo raudonos spalvos automobiliu Toyota Yaris. Važiavo Likiškėlių gatve pirma eismo juosta nuo prekybos centro IKI iki sankryžos prie prekybos centro Senukai. Važiuodama persirikiavo į antrą eismo juostą, kiek pamena, pilkos spalvos automobilis persirikiavo į pirmą eismo juostą. Priekyje nebuvo jokių automobilių, likus apie 100 metrų iki sankryžos, pamatė degant geltonam šviesoforo signalui, privažiavus prie šviesoforo sustojo, jau degė raudonas šviesoforo signalas. Ji matė kito automobilio judėjimą, manė, kad jis suks į dešinę pusę, nes iš tos eismo juostos galima sukti į dešinę pusę. Praėjus gal vienai minutei, pilkos spalvos automobilis lėtai judėjo, nepanašu, kad automobilis buvo sustojęs prie sankryžos. Iš priekio nebuvo nė vieno automobilio. Ji matė automobilių susidūrimą, pilkas automobilis važiavo lėtai, o automobilis iš apačios atvažiavo greitai, bet ne 70 km/h greičiu. Kuria eismo juosta važiavo automobilis nuo Statybininkų gatvės, negali pasakyti, bet jokių posūkio signalų nepastebėjo. Dar niekam neišlipus iš automobilių, užsidegė žalias šviesoforo signalas. Paskui jos automobilį prisirikiavo automobilių, atvažiavo automobilių ir iš priekio, todėl ji neišlipusi iš automobilio, nuvažiavo. Įvykio metu jai iš karto užsifiksavo, kad pilkas automobilis važiavo per raudoną šviesoforo signalą, nes ji stovėjo, o tas automobilis važiavo. Įvykio metu nepastebėjo, kad tamsiu automobiliu važiavo jos kaimynai, grįžus namo ir po kelių valandų į lauką išlydėjusi draugę, pamatė sudaužytą kaimynų automobilį, kuris buvo panašus, koks buvo sankryžoje. Nuėjus pas kaimynus sužinojo, kad automobilį sudaužė Statybininkų sankryžoje. Tuo metu P. D. buvo policijoje, ji paskambino ir ja užregistravo liudytoja. Girdėjusi, kad tą sankryžą filmuoja kameros, bet nerado filmuotos medžiagos ir niekam jos nedavė.

Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta A. D. paaiškino, kad 2015 m. balandžio 13 d. apie 17 val. su vyru važiavo Statybininkų gatve, kilo į kalną, ketino važiuoti tiesiai, kokia eismo juosta važiavo, neatsimena. Nevažiavo greitai, vyras greitai nevažinėja. Prieš sankryžą pamatė degant žalią šviesoforo signalą, kitų automobilių prieš juos nebuvo. Ar tuo metu priešinga kryptimi važiavo automobilių, neužfiksavo. Pavažiavus 5-7 metrus įvyko susidūrimas, smūgis buvo stiprus, nes iššoko oro pagalvės. Išlipus iš automobilio jį apžiūrėjo ir nuėjo pažiūrėti prie kito automobilio, visi buvo sveiki. Jie sakė kito automobilio vairuotojui, kad jiems degė žalias šviesoforo signalas, tačiau ir jis sakė, kad jam taip pat degė žalias šviesoforo signalas, todėl į įvykio vietą kvietė policiją. Policijos pareigūnams apžiūrėjus įvykio vietą, ji grįžusi namo, o vyras su kito automobilio vairuotoju nuvyko į policiją. Apie 19 val. pas ją atėjusi kaimynė Ž. G. pasakė, kad ji buvo tuo metu sankryžoje ir matė įvykį. Paskambinus vyrui, kuris buvo policijoje, pasakė, kad yra įvykio liudytojas. Po eismo įvykio taip pat buvo vyras, matęs eismo įvykį, bet jis nesutiko liudyti.

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas P. D. paaiškino, kad 2015 m. balandžio 13 d. apie 16.45-16.50 val. važiavo Statybininkų gatve namo, turėjo kirsti Statybininkų-Likiškėlių gatvių sankryžą, toje vietoje yra kalniukas, prieš jį kitų automobilių nebuvo. Matė degantį žalią šviesoforo signalą, važiuodamas per sankryžą, į kairę pusę nepažiūrėjo, dešinėje pusėje stovėjo automobilių, visi automobiliai iš dešinės pusės stovėjo. Kadangi jam degė žalias šviesoforo signalas, todėl į kairę kelio pusę nepažiūrėjo, jam geriau matėsi dešinė pusė. Kelyje, kuriuo važiavo, yra dvi eismo juostos, viena galima važiuoti į dešinę ir tiesiai, kita – tiesiai ir į kairę, jis važiavo ta juosta, kuria galima važiuoti tiesiai ir į kairę. Važiuojant jam degė žalias šviesoforo signalas, nemirksėjo. Jis atvažiavo nuo Telekomo pusės ir 15-20 metrų iki sankryžos, matė degant žalią šviesoforo signalą. Sankryžoje įvyko eismo įvykis dėl to, kad kuris tai važiavo ne per žalią šviesoforo signalą, automobilis Peugeot atsidūrė prieš jo automobilį ir jis atsitrenkė į šio automobilio šoną. Eismo įvykį matęs vyriškis nesutiko liudyti, o kitų liudytojų nebuvo. Likiškėlių gatve yra intensyvus eismas, Statybininkų gatve mažesnis, jeigu iš kitos pusės būtų degęs žalias šviesoforo signalas, būtų važiavę ir kiti automobiliai.

Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta R. U. paaiškino, įvykio dieną gavo pranešimą, kad Likiškėlių-Statybininkų gatvių sankryžoje įvykęs auto įvykis. Nuvykus į vietą surinko pirminę medžiagą, ji braižė įvykio schemą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. automobilis, kurio markės neatsimena, buvo sankryžos viduryje, nukreiptas į Statybininkų gatvės pusę, o kitas įvykyje dalyvavęs automobilis stovėjo ant šaligatvio kitoje sankryžos pusėje, už prekybos centro „Senukai“. Kokia kryptimi stovėjo automobiliai turi matytis iš įvykio schemos, vienas automobilis stovėjo nukreiptas į Statybininkų gatvę, tiesiai kylant į kalną, o kitas automobilis buvo ant šaligatvio, tačiau šio automobilio stovėjimo krypties neatsimena. Kiek atsimena, abu automobilių vairuotojai nurodė važiavę tiesiai, D. N. važiavo Likiškėlių gatve, kitas eismo dalyvis važiavo Statybininkų gatve. Ar tuo metu buvo aiškinamasi, iš kurių eismo juostų važiavo įvykio dalyviai, surinko tik pirminę medžiagą. Įvykio vietoje prie jų jokie liudytojai nebuvo priėję, liudytojų neapklausė, eismo įvykio metu nukentėjusių nebuvo, eismo įvykio dalyviai patys parašė paaiškinimus. Jų pareiga apklausti eismo įvykio dalyvius, galėjo būti eismo įvykio stebėtojų, tik dalyviai nepasakė, kad buvo asmenų, mačiusių patį eismo įvykį. Kiek atsimena sakė, kad sankryžoje neveikia vaizdo kameros, kas tai pasakė, neatsimena. Tvarkant pirminius eismo įvykio duomenis, jų pareiga patikrinti, ar veikė vaizdo kameros sankryžoje, turi paklausti atitinkamas institucijas, ar veikė vaizdo kameros. Ji pati dėl duomenų apie vaizdo kamerų veikimą sankryžoje, nesikreipė.

Liudytojas teismo posėdžio metu apklaustas A. P. paaiškino, kad įvykio dieną gavo pranešimą dėl įvykusio įvykio. Nuvykus į įvykio vietą, rado du apgadintus automobilius, vienas stovėjo sankryžoje, kitas už sankryžos. Įvykis įvyko reguliuojamoje šviesoforu sankryžoje, abu vairuotojai teigė važiavę degant žaliam šviesoforo signalui, liudytojų, mačiusių eismo įvykį, vietoje nebuvo. Pagal automobilio sužalojimus, galėjo būti padaryti ir važiuojant 50 km/h greičiu. Tikėtina, kad abu automobilio vairuotojai nestabdė ir susidūrė. Apklausė tik automobilių vairuotojus, kitų asmenų, mačiusių eismo įvykį nebuvo, automobiliuose važiavo keleiviai. Nuvykus į policijos komisariatą paaiškėjo, kad vaizdo kameros, įrengtos sankryžoje, neveikė. Šias aplinkybes aiškinosi iš kart po įvykio, su budėtoju peržiūrėjo vaizdo kameras ir paaiškėjo, kad vaizdo kameros neveikė. Vaizdo kameros sankryžoje gal ir buvo įjungtos, bet jos realiai nerodė, pats tai matė, kad kitose miesto vietose vaizdo kameros veikė, o šioje sankryžoje tuo metu neveikė. Nei mašinos, nei jokio vaizdo nesimatė, rašė kokį tai gedimą, sankryžos vaizdo kameroje nebuvo, vaizdas buvo toks, lyg būtų atjungtas monitorius. Negali pasakyti, kokias vaizdo kameras turi savivaldybė, kokias policija, policijos komisariate turi vaizdo kamerų, bet iš kokių jos prieigų, negali pasakyti. Jeigu jo rašytame tarnybiniame pranešime nurodyta darbuotojas, kuris stebi kameras, tai toks darbuotojas buvo. Ar jis buvo policijos pareigūnas, ar savivaldybės darbuotojas, atsakingas už vaizdo kameras, neatsimena.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. gynėjas advokatas R. M. prašo D. N. skundą tenkinti, panaikinti priimtą administracinio teisės pažeidimo nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad nutarimas surašytas pažeidžiant ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuris imperatyviai įpareigoja nurodyti aplinkybes, pateikti jį motyvuotą vertinimą. Pažeidus šio straipsnio reikalavimus, pažeidimas laikytinas esminiu ir nutarimas dėl šios priežasties turi būti panaikintas. Iš įvykio schemos, kurioje yra objektyvūs duomenys, sunku nuspręsti, kuris automobilis važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, kuris raudonam šviesoforo signalui. Įvykio dalyviai aplinkybes nurodo skirtingai, D. N. jas grindžia savo paties paaiškinimais ir liudytojų parodymais, kitas įvykio dalyvis aplinkybes grindžia liudytojos Ž. G. parodymais. ATPK 257 straipsnis įpareigoja vidinį įsitikinimą grįsti ne tik visapusišku, bet ir objektyviu aplinkybių nagrinėjimu. Teismo posėdžio metu buvo pasakyta, kad Ž. G. po įvykio apie 3 valandą nakties į policijos komisariatą parašė elektroninį laišką, ši aplinkybė teismo posėdžio metu nebuvo tirta. Apklausta liudytoja nurodė, grįžo namo, po to nuėjo pas kaimynę, pasitikslino, ar būtent ta mašina sugadinta, tuomet nurodė, kad mačiusi įvykio aplinkybes. Tik tada paskambino P. D., kuris buvo policijos komisariate, ir pranešė apie liudytoją. Šios liudytojos parodymai kelia abejones, ji jai septyneri metai su D. gyvena kaimynystėje, ir ji važiuodama per sankryžą, kai visi eismo įvykio dalyviai buvo išlipę iš automobilių, nepažino kaimyno, jo automobilio. Todėl besąlygiškai grįsti nutarimą vien tik šios liudytojos parodymais, nėra nei visapusiškas, nei pilnutinis, nei objektyvus bylos aplinkybių išnagrinėjimas. Kitų duomenų, kuriuos galima pripažinti įrodymais šioje byloje, nėra. Liudytojos D. parodymai duoti suinteresuoto asmens jos vyro P. D. naudai, jais vadovautis negalima. Teismų praktikoje laikoma, kad rašytiniai įrodymai turi aukštesnę įrodomąją galią. Neturi teisinio pagrindo tvirtinti, kad įvykio metu veikė, ar neveikė sankryžoje esančios vaizdo kameros, bet vien veiksmai, kad dvi savaites nebuvo reaguota į gedimą, kelia abejones, ar tuo metu buvo objektyvus aplinkybių tyrimas. Kadangi nutarimas surašytas objektyviai neištyrus aplinkybių, neteisingai įvertinti įrodymai, prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovas A. S. teismo posėdyje prašo palikti galioti D. N. paskirtą nuobaudą, o jo skundą atmesti. Atstovas nurodė, kad policijos pareigūno R. P. tarnybiniame pranešime įvykio situacija aiškiai aprašyta. Surašant administracinio teisės pažeidimo nutarimą, kitų aplinkybių nepaaiškėjo, todėl buvos priimtas nutarimas skirti nuobaudą. Kelia abejonę, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobiliu važiavo keleiviai visi stebėjo šviesoforo signalą, matė kaip persijungė geltonas šviesoforo signalas, po to žalias. Tačiau po to skirtingai aiškino, kuriuo metu persijungė, todėl R. P. suabejojo jų parodymais ir jais nesivadovavo. Liudytojos Ž. G. po įvykio 3 valandą nakties buvo gautas elektroninis laiškas, todėl laiko negalima suklastoti. Tikėtina, kad šios liudytojos versija teisinga, kad ji važiuodama matė avariją, tik nežinojo, kad į ją pateko kaimynas. Pamačius kieme sudaužytą kaimyno automobilį, ėmėsi veiksmų, kad galėtų paliudyti. Liudytojos parodymai pripažinti tinkamais, kurių pagrindu buvo priimtas nutarimas.

D. N. skundas tenkintinas.

D. N. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį, ir nubaustas subendrinta 50 EUR bauda. D. N. skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad, institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, neobjektyviai išnagrinėjo ir įvertino byloje esančius įrodymus.

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, renkami atitinkami įrodymai.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas pažymi, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat, ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškinamos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, įvertinęs skundo argumentus ir patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka D. N. skundu.

Nagrinėjamu atveju D. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimu paskirta administracinė nuobauda už tai, kad 2015 m. balandžio 13 d. apie 17 val., vairuodamas automobilį „Peugot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Alytaus m., Likiškėlių gatve, šviesoforu reguliuojamoje Likiškėlių-Statybininkų gatvių sankryžoje, į važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, susidūrė su Statybininkų gatve P. D. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmė vairuojamo automobilio „Peugot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kito automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimą ir sukėlė kito asmens nežymų sveikatos sutrikdymą. D. N. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.11, 165 punktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad KET 73.11 punkte numatyta, jog raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui, o 165 punkte numatyta, kad įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamas), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius.

Institucija, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu padarė išvadą, kad D. N. padarė ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindama administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, institucija rėmėsi liudytojos Ž. G. parodymais, bei padarė išvadą apie tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. N., įvažiavo į Likiškėlių ir Statybininkų gatvių sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui ir susidūrė su P. D. vairuojamu automobiliu VW Passat. Priimat nutarimą liudytojų D. A., P. S. ir E. N. parodymais nesirėmė, kadangi juos vertino prieštaringai, nurodant jų suinteresuotumą baigtimi. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. N. ir jo gynėjas neigia kaltę dėl D. N. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje inkriminuojamų ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje nurodytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, nulėmusių kitam asmeniui priklausančios transporto priemones apgadinimą, ir institucijos atstovo nurodytą eismo įvykio mechanizmą. D. N. 2015 m. balandžio 13 d. paaiškinime, nurodė, jog į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalai. Teismo posėdyje apklausti liudytojai E. N., P. S. paaiškino, kad D. N. į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, E. N. žalią šviesoforo signalą pamatė likus 20-25 metrams iki sankryžos, P. S., sėdėdamas šalia vairuotojo, ir būdamas itin susidomėjęs, nes tuo metu laikęs vairuotojo pažymėjimą, iš tolo matęs degant raudoną šviesoforo signalą, kuris jiems važiuojant pasikeitė į geltoną, o jiems įvažiuojant į sankryžą, degė jau žalias nemirksintis šviesoforo signalas. Tokias pat aplinkybes liudytojai nurodė apklausti ir po eismo įvykio, jog D. N. į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Tokios aplinkybės nurodytos ir liudytojo D. A., apklausto institucijos, priėmusios nutarimą, byloje pareigūno, kuris išvykęs į užsienį, dėl ko teismas pagarsino jo parodymus posėdžio metu. Taigi, duoti liudytojų parodymai sutampa detalėse, nėra prieštaringi ir, teismo manymu, liudytojų parodymų vertinti kritiškai pagrindo nebuvo. Priešingai, teismui kyla abejonių dėl liudytojos Ž. G. parodymų objektyvumo. Nors ji teigianti, jog pati buvo įvykio vietoje, matė patį įvykį, tačiau savo kaimyno automobilio ir paties kaimyno nepažino, įvykyje dalyvavusių automobilių markių nenurodė, tik nurodant juos esant tamsios ir pilkos spalvos. Apie tai, jog ji esanti šio įvykio liudytoja, sužinojo tik tuomet, kai kieme pamatė sudaužytą kaimyno automobilį, ir apie tai išsiaiškinusi su kaimyne. Taigi liudytoja po eismo įvykio policijos pareigūnams neprisistatė ir nuvažiavo toliau, nenurodė mačiusi eismo įvykį, apie įvykį pranešusi pasikalbėjusi su kaimyne, ir, pasak institucijos atstovo, apie 3 valandą nakties į policijos komisariatą parašiusi elektroninę žinutę, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl tokių duomenų patikimumo. Esant šioms aplinkybėms tikėtina, kad liudytoja davė parodymus siekiant padėti kaimynui išvengti administracinės atsakomybės. Atkreiptina ir į tai, kad liudytojos parodymai negali būti laikomi objektyviais įrodymais, kadangi jos parodymai užfiksuoti 2014 m. balandžio 24 d. liudytojo apklausos protokolu, t.y. prieš metus laiko iki įvykio. Be to, šios liudytojos, važiavusios pagrindine Likiškėlių gatve, kad jai privažiuojant prie sankryžos įsijungė raudonas šviesoforo signalas, parodymai, priešingi nei visų kitų liudytojų, važiavusių šia gatve, parodymams, kurie paneigia jos nurodytas aplinkybes. O ta aplinkybė, kad jokie kiti automobiliai, stovintys jai priešpriešais nejudėjo nesudaro pagrindo besąlygiškai išvadai dėl degusio raudono šviesoforo signalo, nes, byloje surinktais ir ištirtais duomenimis nenustatyta, kad toje sankryžoje buvo daugiau važiuojančių ar stovinčių automobilių. Vertinant P. D. parodymus akivaizdu, kad šis asmuo minėtoje sankryžoje, kildamas šalutiniu keliu į įkalnę, bylos duomenimis važiuodamas didesniu nei leistinu greičiu, nesidairė į kairę kelio pusę, iš kurios važiavo D. N. vairuojamas automobilis, nesiėmė visų saugaus vairavimo priemonių, važiuodamas šalutiniu keliu neįsitikino nesant kliūties iš dešinės pusės. Be to, byloje pareikalautas duomenimis, kuriais nurodyta sankryžoje degančių šviesoforo signalų persijungimo kaita sekundžių tikslumu (b.l.98), sulyginus Likiškėlių ir Statybininkų gatvių sankryžoje šviesoforų darbo ciklo trukmę, darytina išvada, kad netgi Likiškėlių gatvės sankryžoje degant geltonam signalui, P. D., kylant Statybininkų gatve į kalną, degė neleistinas važiuoti šviesoforo signalas.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas to asmens, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi ar gali būti skiriama nuobauda.

Taigi, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti, jog D. N. padarė jam administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamą veiką, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimu paskirta administracinė nuobauda remiantis tik liudytojos Ž. G. parodymais, kad jos automobiliui stovint prie sankryžos degant raudonam šviesoforo signalui, ji matė per sankryžą važiuojantį pilką automobilį, kurio markės ir numerio nenurodė, kuris susidūrė su tamsios spalvos automobiliu, kurio markės ir numerio taip pat nenurodė. Kad autoįvykyje dalyvavo kaimyno D. automobilis, sužinojo iš kaimynės žodžių. Duomenų dėl filmuotos medžiagos šioje sankryžoje institucija nesurinko ir nepateikė, šiuo metu jų gauti nėra galimybės, nes pagal teismo paklausimą duomenys nėra saugomi. Todėl, esant pirmiau aptartų aplinkybių visetui, teismas negali daryti neginčijamos išvados, kad D. N. 2015 m. balandžio 13 d. apie 17 val., vairuodamas automobilį „Peugot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Alytaus m., Likiškėlių gatve, šviesoforu reguliuojamoje Likiškėlių-Statybininkų gatvių sankryžoje, į važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, o visos abejonės, kurių negalima pašalinti yra vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. N. atžvilgiu dėl ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo nutrauktina, nesant jo veikoje nurodyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d., 302, 302², 302⁴ straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. N. skundą tenkinti.

2015 m. gegužės 28 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 79N-31412132-15, panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.