Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo D. N. skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2015-05-28 nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas 2015-05-28 priėmė nutarimą (toliau – Nutarimas), kuriuo D. N. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad D. N. skundas dėl Nutarimo Prienų rajono apylinkės teisme gautas 2015-06-19. Prienų rajono apylinkės teismas 2015-06-23 nutartimi atsisakė D. N. skundą priimti ir jį grąžino. Teismas šį sprendimą motyvavo tuo, kad skundas dėl Institucijos nutarimo teismui turi būti paduodamas per nutarimą priėmusį organą (pareigūną).

2015-07-02 D. N. skundas su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą gautas Institucijoje, kurios pareigūnas priėmė skundžiamą nutarimą, šis skundas persiųstas Prienų rajono apylinkės teismui.

Prienų rajono apylinkės teismas 2015-07-10 nutartimi D. N. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą atmetė ir skundą grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas šį sprendimą motyvavo tuo, kad 2015-06-23 nutartis D. N. įteikta 2015-06-26, o į Instituciją pakartotinai su skundu jis kreipėsi tik 2015-07-02, todėl nusprendė, jog pareiškėjas pažeidė skundo padavimo terminą.

D. N. pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo nesutinka su Prienų rajono apylinkės teismo 2015-07-10 nutartimi, prašo ją panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – atnaujinti skundo padavimo terminą.

Skunde nurodoma, kad skundą dėl 2015 m. gegužės 28 d. Alytaus AVPK Prienų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto nutarimo Nr. 79N-31412132-15, D. N. Lietuvos paštui, pateikė per įstatymo nustatytą terminą, tačiau 2015 m. birželio 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo teisėjos nutartimi jis buvo gražintas, kadangi buvo paduotas ne per nutarimą priėmusį organą, bet tiesiogiai teismui. Pripažįstant, jog formaliosios teisės požiūriu, skundas iš tiesų turėjo būti paduotas per nuobaudą paskyrusį organą, pastebėtina, kad taip atsitiko dėl akivaizdaus apsirikimo, pasireiškusio to paties adresato, kuriam skiriamas skundas (Prienų rajono apylinkės teismo) užrašymo ant pašto voko, taigi nėra jokių pagrįstų prielaidų tokį pabrėžtinai formalų pažeidimą pripažinti esminiu, tuo atimant iš pareiškėjo įstatymu garantuojamą teisę apskųsti, jo nuomone, neteisėtą bei nepagrįstą nutarimą. Nors teismų praktikoje tokie bei panašūs apsirikimai, paprastai, ištaisomi teismams tiesiogiai persiuntus skundą nuobaudą paskyrusiam pareigūnui, teisėjos nutarties, vadovaudamasis ekonomiškumo bei protingumo principais, neginčijo, t.y. jos aukštesniajam teismui neskundė, pagrįstai manydamas, jog, dėl apsirikimo padarytas apskundimo tvarkos pažeidimas ištaisytinas paduodant skundą laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, t.y. paduodant teismui skundą per nuobaudą paskyrusį pareigūną, juo labiau, kad tokia termino praleidimo priežastis - nutarimo apskundimo terminas, kuris tuo metu (paduodant skundą antrą kartą) būtent dėl to, kad skundas buvo paduotas teismui ir grąžintas, todėl turėjo būti paduotas iš naujo - buvo pakankamas pagrindas jį (praleistą terminą) atnaujinti, kadangi taip susiklosčiusioje teisinėje situacijoje logiška daryti išvadą, kad jis praleistas dėl aiškiai svarbių priežasčių, t.y. nesant pareiškėjo veiksmuose akivaizdaus aplaidumo. Teikdamas skundą iš naujo, nurodė, jog atsisakęs priimti skundą dėl nepagrįstai formalios priežasties, teismas nebūtų teisingas, nes užkirstų asmeniui kelią ginti pažeistą teisę įstatymų nustatyta tvarka.

Skunde taip pat nurodoma, kad atsisakant priimti skundą 2015 m. liepos 10 d. teismas iš esmės visiškai neanalizavo dėl apsirikimo susiklosčiusios situacijos, taigi net ir nesvarstė ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys nėra pakankamas teisinis pagrindas jį atnaujinti, apsiribojant deklaratyviu teiginiu „nenustačius aplinkybių jo atnaujinimui“. Pagrindu dar kartą atsisakyti priimti skundą tapo tai, kad jį padavė septintą dieną, po to, kai jam buvo įteiktas pirmosios teismo nutarties nuorašas. Vienintele susiklosčiusią teisinę situaciją lėmusia priežastimi tapo pabrėžtinai formalūs pirmąją nutartį skundą grąžinti priėmusios teisėjos veiksmai, pasireiškę tuo, jog laiku paduotas skundas buvo grąžintas vien dėl to, kad buvo pasiųstas tiesiogiai teismui, kuris beje tokius skundus ir turi nagrinėti. Iš dalies sutikdamas su teisėjos nustatytu skundo padavimo tvarkos nesilaikymu, nors tai ir buvo tik akivaizdi apsirikimo klaida bei vadovaudamasis ekonomiškumo bei protingumo principais, nutarė nutarties neskųsti, o jos nurodytą klaidą ištaisyti nevilkinant proceso, neapkraudamas teismų nereikalingu darbu ir nepiktnaudžiaujant skundų aukštesniajam teismui teise, juo labiau teismų praktikoje panašiose situacijose esminiu privalumu laikomas skundo padavimo savalaikiškumas, bet tikrai ne jų padavimo tvarkos (tiesiogiai, o ne per konkretų sprendimą priėmusį teismą ar kitą instituciją) formalus pažeidimas. Kadangi D. N. gyvena kaime, o dirba važinėdamas po įvairius statybos objektus, su teismo atsiųstais dokumentais neturėjo realios galimybės susipažinti tą pačią dieną, be to sekė savaitgalis bei kurį laiką nepavyko prisiskambinti, kaip paaiškėjo vėliau nuo 2015 m. birželio 29 d. iki liepos 10 d. atostogavusiam savo įgaliotam atstovui, advokatui, kuris, parengęs naują skundą su motyvuotu prašymu atnaujinti jo padavimo terminą, parengė tik 2015 m. liepos 2 d. ir tai padarė nutraukęs atostogas. Be to, teisiškai logiška manyti, jog pirmąja nutartimi nustatytą termino ją apskųsti laiką, D. N. turėjo teisę galvoti bei konsultuotis ar teisiškai perspektyviau nepalankią teismo nutartį skųsti ar parengti bei paduoti naują skundą. Visa tai neginčijamai liudija, kad atsisakydami priimti skundus, teismai akivaizdžiai supainiojo mažareikšmę bei formalią dingstį su realia teisine vertybe ginti savo pažeistą teisę teisme, taigi pagrįstai laikytina, kad skundžiamos nutarties atveju buvo pakankamas teisinis pagrindas tikrai ar tariamai praleistą terminą atnaujinti ir skundą priimti. Kita vertus, nors ši aplinkybė ir nelaikytina pakankamai teisiškai reikšminga, tačiau pastebėtina, kad vien dėl tiek laiko trunkančio ir savo prigimtimi pabrėžtinai formalaus susirašinėjimo, iki šiol pareiškėjas negali remontuoti autoįvykyje sugadinto automobilio bei pagal kontraktą išvykti garantuotam darbui į užsienio valstybę.

Motyvuojamoji dalis

D. N. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis ATPK 293 str. nuostatomis, skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu teismas gali atnaujinti. Tokiu būdu, teisės aktai įtvirtina konkrečią termino skundui dėl nutarimo paduoti eigos pradžią – nutarimo priėmimo dieną, o įstatyme numatytas 20 dienų terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą administracinių teisės pažeidimų bylose būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis buvo praleistas. Svarbiomis priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo proceso šalies valios nepriklausančios aplinkybės, kurios sutrukdė asmeniui laiku įgyvendinti jam įstatymo suteiktas procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus. Tokiomis aplinkybėmis pripažintinos pareiškėjo sunki liga, komandiruotė ar išvykimas į užsienio valstybę (buvimas užsienio valstybėje), kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę ir jo valią bei kitos.

Šių duomenų kontekste analizuojant D. N. skundo argumentus akcentuotina, kad iš esmės sąžiningai proceso metu besielgiantis asmuo, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti institucijos procesinį sprendimą apeliacine tvarka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2015 m. birželio 19 d., t.y. nepraleidus ATPK 293 str. įtvirtinto 20 dienų termino, Prienų rajono apylinkės teisme buvo gautas D. N. skundas dėl Institucijos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo. Tačiau, Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. D. N. skundą priimti atsisakė, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad skundas buvo pateiktas nesilaikant ATPK 292 str. 2 d. nustatytos tvarkos, t.y. jis buvo pateiktas tiesiogiai teismui. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad minėtos Prienų rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo metu terminas skundui paduoti jau buvo pasibaigęs, todėl teismui atsisakius skundą priimti dėl tvarkos pažeidimų, D. N. nebeteko galimybės laiku paduoti skundą. Vadovaujantis ATPK 293 str., terminą skundui paduoti gali atnaujinti tik apylinkės teismas. Todėl D. N. po minėtos nutarties priėmimo, (Kauno apylinkės teismo 2015-06-23 nutarties nuorašą, D. N. teigimu, jis gavo 2015 m. birželio 26 d., kuo netikėti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo), kartu su skundu dėl Institucijos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo pateikė ir prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Nors teismo skundžiamojoje nutartyje nurodoma, kad D. N. šį skundą Institucijai pateikė 2015 m. liepos 2 d., savo skunde apygardos teismui D. N. taip pat nurodo minėtą datą, tačiau ant byloje esančio voko (b. l. 28) uždėtas Marijampolės pašto antspaudas patvirtina, kad laiškas buvo pateiktas išsiuntimui 2015-06-30.

Aukštesniojo teismo vertinimu, asmeniui turi būti sudaromos realios galimybės pasinaudoti savo teisėmis, todėl nežymus termino skundui paduoti praleidimas vien dėl formalių pažeidimų, tokių kaip apskundimo tvarkos pažeidimas, skundą paduodant ne per instituciją, priėmusią nutarimą, tačiau tiesiogiai institucijai, kuri nagrinėtų skundą, jei institucija savo nutarimo nepanaikintų, negali būti esmine priežastimi, atimančia pareiškėjui galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją, o kartu ir teise gintis. Toks pažeidimas nėra pakankamas užkirsti kelią skundo nagrinėjimui. Aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. N. savo procesinėmis teisėmis naudojosi rūpestingai ir sąžiningai ir suteikia pagrindą tikėti, kad jo veiksmai nebuvo tyčiniai, piktybiniai, todėl tai negali būti vertinama kaip nesąžiningas naudojimasis suteiktomis teisėmis, ir negali būti pagrindas užkirsti kelią pasinaudoti teise į apeliaciją.

Esant šioms aplinkybėms, skundžiama Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartis, kuria prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Institucijos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo atmestas, naikintina, D. N. atskirasis skundas, kuriuo prašoma atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinamas iš dalies ir nutarimo apskundimo termino atnaujinimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 4 punktu,

nutarė:

panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį ir D. N. prašymą dėl Prienų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2015-05-28 nutarimo apskundimo termino atnaujinimo perduoti iš naujo nagrinėti Prienų rajono apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.