- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-393-826/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- K. P. Z.
- Ieškovas
- UAB „Skuodo šiluma“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-393-826/2015
Teisėja Skaistė Valinskytė (Proceso Nr. 2-38-3-00296-2014-0)
2015 m. kovo 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. P. Z. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Skuodo šiluma“ ieškinį atsakovui K. P. Z. dėl skolos už patiektą šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė teismo priteisti iš atsakovo 759,86 Lt už patiektą šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2014-04-30, 5 procentų metines palūkanas už nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Skuodo m., savininkas, su juo sudaryta šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovas privalo mokėti mokesčius už suvartotą šilumos energiją, skirtą butui apšildyti, bendrų patalpų šildymą, karšto vandens temperatūros palaikymą (gyvatuko mokestis) ir tiekimo sistemos priežiūrą. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą „Dėl komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų patvirtinimo“ namo, esančio (duomenys neskelbtini), Skuodo m., gyventojai yra pasirinkę 4 metodiką. Remiantis Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų 45, 48 punktais, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 134.4, 134.5, 135.2 punktais atsakovas privalo mokėti mokesčius už jam patiektą šilumos energiją. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2014-11-21 sprendimu ieškinį tenkino visiškai – ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 759,86 Lt už patiektą šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2014-04-30, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-07-18 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 450 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Skuodo m. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė tiekia namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Skuodo m., šilumos energiją. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.1-297, 227.2 punkte nurodyta, kad vartotojai privalo laiku atsiskaityti už pateiktą karštą vandenį, šilumos energiją karšto vandens temperatūrai ir cirkuliacijai palaikyti. Ieškovė iš jai priklausančios katilinės į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Skuode, tiekia iki tam tikros temperatūros pakaitintą cirkuliacinį vandenį, kuris yra skirtas patalpoms šildyti, geriamam vandeniui pakaitinti ir jau pakaitinto karšto vandens temperatūrai palaikyti, elektros energija daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Skuode, nėra naudojama vandeniui pašildyti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovo priteisti skolą už tiektą šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti, todėl iš atsakovo priteisė 759,86 Lt už suteiktas paslaugas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-07-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-11-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nusprendė, kad byla yra dėl nesumokėto mokesčio už teikiamą energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti, byla pagal teismingumą turėjo būti perduota Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Apelianto nuomone, byloje nėra išsiaiškinta, ar elektros energija, už kurią moka vartotojas (atsakovas) vandens cirkuliacijos palaikymui, yra įskaičiuota į šilumos tiekimo kainą, apelianto nuomone, ieškovė neįrodė, kad atsakovui teikia vandens pašildymo paslaugą, todėl neturi teisės reikalauti iš apelianto atlyginti už suteiktą paslaugą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės naudai iš apelianto priteisti 115,85 EUR (400 Lt) už advokato teisinę pagalbą – atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas, būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Skuode, savininku, privalo mokėti mokesčius už suvartotą šilumos energiją, skirtą buto apšildymui, bendrų patalpų šildymui, karšto vandens temperatūros palaikymui, ir tiekimų sistemos priežiūrą. Mokestis už šilumos energiją, sunaudotą karšto vandens temperatūros palaikymui, yra skaičiuojamas vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pagrindu. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą „Dėl komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų patvirtinimo“, namo (duomenys neskelbtini), Skuode, gyventojai yra pasirinkę 4 metodą. Pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų 45, 48 punktus, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 134.4, 134.5, 135.2, 227.2 punktus atsakovas privalo mokėti mokesčius už jam patiektą šilumos energiją karšto vandens temperatūrai ir cirkuliacijai palaikyti. Apeliantas nepagrįstai ginčą įvardijo kaip mokestinį, nes ieškinys buvo pareikštas dėl skolos, kurios apskaičiavimo ir dydžio apeliantas neginčija, priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Atsakovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodė, kad šį byla bendrosios instancijos teismui neteisminga, – ji teisminga Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, nes joje ieškovė reiškia reikalavimą dėl nesumokėto mokesčio už tiekiamą energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu ir pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo vonioje esantis šildytuvas yra prijungtas prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Skuodas, centralizuotos šildymo sistemos. Tokią išvadą taip pat leidžia padaryti byloje esanti 2003 m. spalio 16 d. Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 59-01/2003, kurią yra pasirašęs apeliantas. Šios sutarties 1 priedo (Šilumos tiekimo-vartojimo ribos nustatymo akte) 1 punkte yra nurodyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Skuode, yra prijungtas prie SĮ „Skuodo šiluma“ šilumos tinklų, apeliantas tai paneigiančių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 03-116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti“ numato, kad yra apskaičiuojamas atskiras šilumos kiekio cirkuliacijai (gyvatuko) mokestis (8 punkto 3 lentelė). Šis mokestis nesikeičia patalpų centralizuoto šildymo laikotarpiu ir sudaro 160 kwh vienam butui (8 p. 3 l.). Apeliantas neginčija tos aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu jam buvo teikiamos karšto vandens temperatūros palaikymo paslaugos, todėl šioje byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už apeliantui suteiktą karšto vandens temperatūros palaikymo vonios šildytuve paslaugą laikotarpiu nuo 2011-10 iki 2014-04, akivaizdu, kad šioje byloje yra kilęs ginčas iš civilinių teisinių santykių dėl to, ar pagrįstai ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti skolą už suteiktas paslaugas, todėl apelianto argumentas dėl bylos teismingumo administraciniam teismui nepagrįstas.
Atsakovas skunde teigė ir tai, kad išnagrinėjus bylą neaišku, ar elektros kiekis, už kurį moka apeliantas vandens cirkuliacijos palaikymui, yra įskaičiuotas į šilumos tiekimo kainą ar ne, nurodo, kad ieškovė nepateikė „plokštelinio pašiltintojo“ sertifikato ar kitokio dokumento, kuris patvirtintų, kad ji gali atlikti vandens pašiltinimo funkciją, nenaudodama kito energijos šaltinio, išskyrus cirkuliuojantį vandenį, dėl šios priežasties, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą plačiai pasisakyta dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. LR CPK 176 str. 1 d. nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Rytų skirstomieji tinklai v. religinė bendruomenė Meditacijos centras ,,Ojas”, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. RUAB „Lijasta“, bylos Nr. 3K-3-307/2012). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB ,,Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.).
Šioje byloje ieškovė teismo posėdžio metu pateikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Skuode, šilumos punkto schemą (b. l. 51), kurią 2014-11-05 teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės inžinierius K. S.. Iš pateiktos schemos galima daryti išvadą, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Skuode, karšto vandens temperatūra yra palaikoma per du „plokštelinius pašildytojus“, per kuriuos tekėdamas iš šilumos tinklų atėjęs karštas vanduo palaiko gyvenamajame name esančio karšto vandens temperatūrą. Iš pateiktos schemos akivaizdu, kad šilumos punkte yra įrengti du siurbliai, kurių paskirtis – varinėti pašildytą vandenį po sistemą. Apeliantas įrodymų, kad teismo posėdžio metu pateikta schema yra neteisinga, nepateikė, todėl neįrodė, kad energija karšto vandens temperatūrai ir cirkuliacijai palaikyti yra gaunama iš kito šaltinio ir kitokiu būdu, nei nurodyta schemoje.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Apeliacinį skundą atmetus apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 115,85 Eur (400,00 Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš apelianto (LR CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš K. P. Z. priteisti ieškovei UAB „Skuodo šiluma“ 115,85 Eur (400,00 Lt) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.