Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 190 ir 75 straipsnius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu P. L. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir P. L. paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu P. L. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir P. L. galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2014-11-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į P. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2014-10-13 iki 2014-10-15 (dvi paros) ir kardomosios priemonės – suėmimo – metu (nuo 2014-10-15) išbūtas laikas, taip pat visiškai įskaityta pagal 2014-11-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo A. B., kartu su P. L. pripažinto kaltu 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, apeliacinis skundas. Baudžiamoji byla Nr. 1-1410-992/2015 2015-06-10 išsiųsta į Vilniaus apygardos teismą nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme; teisiamasis posėdis byloje yra paskirtas 2015 m. rugsėjo 8 d., 9.30 val.

2015-06-04 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo P. L. prašymas dėl bausmės, paskirtos 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, peržiūrėjimo pagal BK 190 ir 75 straipsnius.

Motyvuojamoji dalis

P. L. prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y., taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Dėl BK 190 straipsnio taikymo

2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BK 190 straipsnio redakcija (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymas Nr. XII-1481). Šiame BK straipsnyje pateiktas turto vertės išaiškinimas, kuris aktualus sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius) padarymo. Nauja straipsnio redakcija numato, kad nedidelės vertės turtu pripažįstamas toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Minėtas baudžiamasis įstatymas lengvina baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų teisinę padėtį, todėl remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi turi grįžtamąją galią, t. y., turi būti taikomas ir už nusikalstamas veikas, padarytas iki minėto įstatymo įsigaliojimo.

Pareiškėjas P. L. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo subendrinta paskutiniu P. L. atžvilgiu 2015-05-18 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu. 2015-05-18 nuosprendis buvo priimtas jau galiojant tiek BK 75 str., tiek 190 str. pakeitimams, todėl teismas, priimdamas minėtą nuosprendį, vadovavosi 2015-05-18 galiojančia Baudžiamojo kodekso redakcija. P. L. tiek 2014-11-19, tiek 2015-05-18 nuosprendžiu buvo nuteistas už kvalifikuoto plėšimo – veikos, numatytos BK 180 str. 2 d. – padarymą, o šio nusikaltimo kvalifikavimui pagrobto turto vertė ar jos pasikeitimas po veikos padarymo ir/ar apkaltinamojo nuosprendžio kaltininko atžvilgiu priėmimo įtakos neturi. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendis nuteistojo A. B. yra apskųstas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismo nutartis byloje nėra priimta, todėl nuosprendis neįsiteisėjęs ir nepradėtas vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam P. L. priimtu nuosprendžiu kvalifikuoto plėšimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, kvalifikacijai pagrobto turto vertės dydis neturi įtakos, švelninti nuteistojo teisinę padėtį, taikant BK 190 straipsnio nuostatas, nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja baudžiamojo kodekso 75 straipsnio redakcija, reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. Nauja 75 straipsnio 1 dalies redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadinasi, pagal naująją BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir tuo atveju, jeigu asmuo nuteistas ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius sunkius nusikaltimus. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos lengvina nuteistų už sunkius nusikaltimus asmenų teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).

BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant BK 75 straipsnio nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina tai, kad 2015-05-18 nuosprendis buvo priimtas jau galiojant BK 75 str. pakeitimams, todėl teismas, priimdamas minėtą nuosprendį, vadovavosi 2015-05-18 galiojančia Baudžiamojo kodekso redakcija, suteikusia teismui teisę svarstyti galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, tačiau teismas nusprendė, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nukentėjusiųjų ir kaltinamojo teisėtų interesų pusiausvyrą ir tik realia laisvės atėmimo bausme P. L. atžvilgiu bus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendis, kuriuo paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis P. L. prašo sušvelninti taikant BK 75 straipsnio nuostatas, yra apskųstas apeliacine tvarka, apeliacinis skundas neišnagrinėtas, nuosprendis neįsiteisėjęs bei neįvykdytas, todėl, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo P. L. atžvilgiu šios nutarties priėmimo dieną taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Nuteistajam P. L. išaiškintina, kad ankstesnis paleidimas į laisvę iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos galimas per Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso numatytą lygtinio paleidimo institutą. Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362(1) str. 1 d., teismas

nutarė:

netenkinti nuteistojo P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymo dėl bausmės peržiūrėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 ir 75 straipsnius.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.