Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. (A. B.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 95-183 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., gim. (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 5 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. spalio 13 d., pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 12 d.Komisijos 2017 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 95-183 priimtas sprendimas taikyti A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 95-183 dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis A. B. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis yra niekinė, tik bendro pobūdžio frazių rinkinys. Nurodo, kad teismų praktika neturėtų būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama. Skunde nurodom, kad atsisakymą tvirtinti Komisijos nutarimą teismas motyvavo padaryto nusikaltimo pavojingumu, ankstesniais teistumais, charakteristika ir pan.Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas turėjo vadovautis 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu, tačiau to nepadarė. Teismas lygtinio paleidimo klausimą sprendė pagal senąjį kodeksą ir vertino „kitas aplinkybes“. A. B. skunde pabrėžia, kad Komisijos ir Socialinio tyrimo išvadoje aiškiai nurodytos aplinkybės, kurioms esant yra pagrindas manyti, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymo ir nenusikals. Nuteistasis nurodo, kad jis daro ženklią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nes jo rizikos balai sumažėjo nuo 93 iki 90 balų. Taip pat nurodo, kad jo pataisos procesą rodo gautas paskatinimas. A. B. pabrėžia, kad jis aktyviai dalyvauja adaptacijos pataisos integracijos programose, tačiau teismas visa tai įvertino kaip privalomus ir savaime suprantamus dalykus, taip padarydamas jo pastangas keisti mąstymą nieko vertu. Nuteistasis skunde reiškia nesutikimą su apylinkės teismo motyvu, kad jis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nes pažeidė pataisos įstaigos taisykles. Nurodo, kad nuobauda skirta nebuvo, o pakartotinis nubaudimas už tą patį griežtai draudžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, be to tai buvo įvertinta vertinant nusikalstamo elgesio rizikos balus pagal OASys metodiką. Nurodo, kad teismai spręsdami dėl lygtinio paleidimo taikymo neturi nieko bendro su pataisos ir resocializacijos procesu, nes tai neįeina į jų kompetenciją. Skunde pateikiama nuoroda į Europos Tarybos Ministrų rekomendacijas Nr. R (92) 17 d dalį, kuri neleidžia apsunkinti nuteistojo padėties. Nuteistasis nurodo, kad teismas spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą netinkamai įvertino Komisijos išvadas. Nuteistojo A. B. skundas atmestinas.Kauno apygardos teismas susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir patikrinęs skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, priešingai nei nurodo nuteistasis apeliaciniame skunde, nepažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, vadovavosi įstatymų galiojančiomis redakcijomis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis A. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pateiktoje socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų 2017 m. gegužės 19 d. jis pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, nuobauda neskirta, apsiribota apsvarstymu drausminės komisijos metu. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir nors nuobauda neskirta, galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau reabilitacijos priemonių plane buvo numatyta rekomendacija taip pat ir laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, o minėtas pažeidimas akivaizdžiai reiškia, jog vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų nebuvo laikomasi. Taigi, jau vien ši aplinkybė neleidžia teismui daryti išvados, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl atmetami skundo argumentai, kad teismas netinkamai įvertino nuteistojo pažeidimą ir tai ne kliūtis nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Priešingai, ši aplinkybė rodo, jog nuteistasis ne tik neatitinka formalių BVK 157 straipsnyje įtvirtintų kriterijų dėl lygtinio paleidimo taikymo, t. y. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, tačiau leidžia spręsti apie tai, kad nuteistasis nėra motyvuotas keisti savo elgesį bei požiūrį į jam taikomas pataisymo priemones, o tai svarbi aplinkybė sprendžiant apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, kad nuteistasis neatitinka formaliųjų lygtinio paleidimo pagrindų numatytų BVK 157 straipsnio 1 dalyje, jo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (90 balų pagal OASys metodiką), todėl nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Nuteistasis skunde savo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertina kaip ženklią, tačiau teisėjų kolegijos nuomone darytina priešinga išvada, jog nuteistasis daro labai nežymią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 93 balų, kurie buvo nustatyti bausmės atliko pradžioje iki 90 balų, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertintina tai, kad iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – psichotropinių medžiagų (amfetamino) vartojimą. Tokios aplinkybės nekelia teismui pasitikėjimo nuteistuoju, neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę ir nesudaro pagrindo manyti, kad paleistas lygtinai, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Neigiamai apibūdina jį ir nuteistojo asmenybės charakteristika: nuteistojo savianalizės įgūdžiai menki, linkęs save pateikti labiau iš teigiamos pusės, dėl savo problemų linkęs kaltinti kitus, trūksta gebėjimų adekvačiai spręsti iškilusias problemas, stokoja socialinių įgūdžių bei pasirenka netinkamas strategijas problemoms spręsti, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, apie ateities planus ir tikslus kalba nekonkrečiai.Pažymėtina, kad nustatyti, ir vis dar išlieka, kriminogenini veiksniai, didinantis tikimybę A. B. pakartotinai nusikalsti, yra ankstesni teistumai, nusikaltimų modelis, gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis, galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, piktnaudžiavimas narkotikais. Nustatyta, kad nuteistasis iki suėmimo vartojo heroiną, o pataisos namuose sulaikytas ir baustas už narkotikų vartojimą. Darytina išvada, kad paminėti kriminogeniniai veiksniai ir priklausomybė, kurios nuteistasis neatsisakė netgi būdamas pataisos namuose, neleidžia teismui daryti išvados, kad A. B. gali būti paleistas lygtinai. Pažymėtina, kad skunde nurodomos Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos neįpareigoja teismą besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą. Taip pat, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo padėtis neapsunkinama, o teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą kiekvienu atveju vertina aplinkybes konkretaus nuteistojo atžvilgiu ir konkrečioje byloje pagal esančius dokumentus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, vykdant Komisijos rekomendacijas, koreguojant savo elgesį teigiama linkme, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, todėl 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. B. (A. B.) skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.