- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-1403-450/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37215-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- UAB „Šimtažiedis“
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Šimtažiedis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „Šimtažiedis“, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybai dėl nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Šimtažiedis“ 12 966,06 Eur (44769,21 Lt) žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą su materialiosiomis palūkanomis, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį grindė tuo, kad 2000 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3073-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo“ išnuomojo Sauliaus Arvasevičiaus įmonei „Šimtažiedis“ ne aukciono tvarka iki bus parengtas detalusis planas, bet ne ilgiau kaip 5 m. 42 358 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią 54 805 kv. m. ploto žemės sklype, adresu Vilniuje, Baldžio g. 39. 2000 m. rugsėjo 18 d. pasirašyta sutartis Nr. 514 N01/23383 „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“. 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. Ž49-3918 ir 2010 m. gruodžio 30 d. susitarimu dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo Nr. S49/2010-194 buvo sumažintas žemės sklypo nuomojamo atsakovui plotas nuo 40 317 kv. m. iki 15 723 kv. m. Perskaičiavus žemės nuomos mokestį, atsakovo įsiskolinimas už žemės nuomą ir materialiosios palūkanos 2009-2013 m. laikotarpiu sudaro 12 966,06 Eur (44769,21 Lt).
Šalies argumentai
3. Atsakovė UAB „Šimtažiedis“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2000 m. rugsėjo 18 d. sudaryta žemės nuomos sutartis, kuri 2000 m. spalio 10 d. įregistruota Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registre. Žemės sklypo plotas yra 5,4805 ha. 2002 m. rugpjūčio 20 d. minėta sutartis buvo pakeista, pakeistas nuomos terminas, kuris tapo 99 m. 2005 m. rudenį atsakovė sužinojo, kad dar 2004 m. rudenį dalis nuomojamo žemės sklypo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Tokiu būdu dalis atsakovui priklausančių pastatų ir žemės sklypų, ant kurių jie pastatyti, atiteko į valstybinės reikšmės miškų plotams priskiriamą teritoriją. Atsakovė realiai negalėjo naudotis pagal paskirtį minėtu žemės sklypu, nes dalies sklypo paskirtis tapo rekreacine. Tiek įsakymas Nr. 3918, tiek sutarties pakeitimas yra prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms, valstybinis miškas negali būti nuomojamas ir priskaitytas žemės nuomos mokestis yra neteisėtas.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-9555-(01) atsakovei išnuomotos valstybinės žemės sklypo ploto dalis sumažinta iki 40 317 kv. m., o 2009 m. spalio 5 d. susitarimu Nr. KO 1/2009-313 nuomojamo sklypo dalis sumažinta iš 42 358 kv. m. iki 40 317 kv. m., nurodant susitarimo 3 punkte sąlygą, jog nuomotojas per 3 mėn. privalo įregistruoti susitarimą NTR. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 2.3-14593-(01) atsakovei išnuomotos valstybinės žemės sklypo ploto dalis sumažinta iki 38 317 kv. m., tačiau šis sandoris nepabaigtas dėl nuo institucijos nepriklausančių aplinkybių, kadangi nesudaryta sutartis (iki 2010 m. gruodžio 9 d.). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. Ž49-3918, atsakovei išnuomotos valstybinės žemės sklypo ploto dalis sumažinta iki 15 723 kv. m., o 2010 m. gruodžio 30 d. susitarimu Nr. S49/2010-194 tarp Nacionalinės žemės tarnybos ir atsakovės patvirtinti ketinimai nuomotis nurodyto dydžio sklypo dalį, tačiau neįregistruota NTR. Tiek anksčiau minėtas įsakymas, tiek susitarimas yra neįsiteisėję ir negaliojantys, kol nuomininkas (atsakovas) neįregistravo sandorio teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė pagal 2000 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 514, pakeistą 2002 m. rugpjūčio 20 d. Susitarimu Nr. K01/2002-25769, pakeistą 2009 m. spalio 5 d. Susitarimu Nr. K01/2009- 313, nuomos mokestį turi mokėti Vilniaus miesto savivaldybei.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovės UAB „Šimtažiedis“ 12 966,05 Eur žemės nuomos mokesčio skolos, 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (12 966,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013 m. lapkričio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 98,52 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės valstybės naudai priteisė 389 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 10,69 Eur pašto išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Šimtažiedis“ 2000 m. rugsėjo 18 d. sudaryta valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis Nr. 514, su vėlesniu patikslinimu, kuria buvo išnuomota 42 358 kv. m. ploto žemės sklypo ploto dalis, esanti 54 805 kv. m. ploto žemės sklype, kadastro Nr. 010/0003:1315. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-9555-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios Balžio g. 39, Vilniuje, nuomos sutarties dalinio pakeitimo“, UAB „Šimtažiedis“ išnuomotos valstybinės žemės sklypo ploto dalis sumažinta iki 40 317 kv. m., o 2009 m. spalio 5 d. susitarimu Nr. KO 1/2009-313 nuomojamo sklypo dalis sumažinta iš 42 358 kv. m. iki 40 317 kv. m., nurodant susitarimo 3 p. sąlygą, jog nuomotojas per 3 mėnesius privalo įregistruoti susitarimą Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 2.3-14593-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios Balžio g. 39, Vilniuje, nuomos sutarties dalinio pakeitimo“, UAB „Šimtažiedis“ išnuomotos valstybinės žemės sklypo ploto dalis sumažinta iki 38 317 kv. m. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. Ž49-3918 „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Balžio g. 39, dalių dydžio nustatymo ir sklypo dalies nuomos sutarties dalinio pakeitimo bei sklypo dalių išnuomojimo Ingridai Arvasevičiūtei, Dominykai Arvasevičiūtei ir Gabrielei Arvasevičiūtei“, UAB „Šimtažiedis“ išnuomotos valstybinės žemės sklypo ploto dalis sumažinta nuo 40 317 kv. m. iki 15 723 kv. m.
7. Teismas, remdamasis CK 6.552 str. 2 d., Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.2, 1.4, 1.7, 1.9 p. bei Vyriausybės 2003 m lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1, 2, 3, 7, 8 p., Vietos savivaldos įstatymo 36 str. 1 d. 7 p., sprendė, kad būtent savivaldybės yra valstybinės žemės nuomos mokestį administruojančios institucijos.
8. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju valstybinė žemė buvo išnuomota poilsio namų statinių kompleksui eksploatuoti. Atsakovė, ginčydama nuomos mokesčio dydį, rėmėsi argumentu, kad nuomos mokestis paskaičiuotas netinkamai ir turi būti mažinamas dėl žemės sklype esančios miško paskirties žemės (sudarančios 38,33 proc.) ir turėtų būti skaičiuojamas pagal jos pateiktą 2017 m. rugsėjo 21 d. Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės apskaičiavimo aktą neatliekant matavimų vietoje. Kartu su minimu aktu pateikta Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. sausio 20 d. pažyma Nr.54213, pagal kurią žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/003:1315, bendras žemės sklypas 5,4805 ha, o jame esančių miškų duomenys: 2,10 ha. Analogiškas miško žemės ir medynų plotas nurodytas ir UAB „SVS IDEA“ parengtame 2017 m. rugsėjo 21 d. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo akte, tačiau teismas sprendė, kad nėra duomenų, koks miško plotas patenka į atsakovės nuomojamą žemės sklypo dalį. Pasak teismo, vien atsakovės pateiktų įrodymų dėl miško paskirties žemės nepakaktų ir dėl to, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nuo 2000-10-10 pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis nurodyta – kita, o ne miško ūkio.
9. Kadangi žemės nuomos metinis mokestis turi būti perskaičiuojamas sutinkamai su aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimais, o kitoks valstybinės žemės nuomos sutarties aiškinimas paneigtų CK 6.552 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, teismas darė išvadą, kad vienašališkas atsakovės reikalavimas mažinti žemės mokestį pateiktų įrodymų pagrindu paneigtų įstatyminį reglamentavimą, pakeistų nuomos mokesčio dydį, kuris yra nustatomas teisės aktų. Akcentavo, jog nuo teisės aktuose nustatytų nuomos mokesčių dydžio šalys negali nukrypti tarpusavio susitarimais ar vienašaliais nuomos mokesčio perskaičiavimais, ko šiuo atveju ir siekia atsakovė.
10. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė nebūtų turėjusi realios galimybės be jokių apribojimų įgyvendinti visas žemės naudojimosi teises išnuomotame žemės sklype.
11. Įvertinęs nurodytą, teismas ieškinį tenkino, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 10 961,19 Eur žemės nuomos mokesčio skolos už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2013 m.
12. Teismas nustatė, kad atsakovė žemės nuomos mokesčio už 2009 m. nesumokėjo uždelsdama 46 dienas (laikotarpis nuo 2009 m. lapkričio 16 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.), už 2010 m. (nuo 2010 m. sausio iki 2010 m. gruodžio 31 d.) vėluota 365 d., už 2011 m. (nuo 2011 m. sausio iki 2011 m. gruodžio 31 d.) vėluota 365 d., už 2012 m. (nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gruodžio 31 d.) vėluota 366 d., už 2013 m. (nuo 2013 m. sausio iki 2013 m. gruodžio 31 d.) vėluota 365 d. ir už 2014 m. (nuo 2014 m. sausio iki 2014 m. balandžio 30 d.) vėluota 120 d. Atsakovė teisės aktų nustatytais terminais nesumokėjo mokesčio, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl materialiųjų palūkanų priteisimo tenkino ir iš atsakovės priteisė 2004,87 Eur materialiųjų palūkanų.
13. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., 3 d., 6.210 str., iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas, o vadovaudamasis CPK 88 str. 1 d., 93 str. 1 d., iš atsakovės ieškovei priteisė 98,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymo; iš atsakovės valstybės naudai priteisė 389 Eur žyminio mokesčio ir 10,69 Eur pašto išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Šimtažiedis“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priteisti ieškovės naudai iš apeliantės 8035,74 Eur, atitinkamai sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14.1. Išnuomotame žemės sklypo masyve yra 2,1 ha miško. Teismas nesivadovavo nuostata, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius priėmė įsakymą Nr. 3918, kurio 1.1. p. UAB „Šimtažiedis“ buvo priskirta 15 723 kv. m. ploto dalis, tačiau sudarytoje nuomos sutartyje nebuvo nurodytas konkretus plotas, apibrėžtas taškais ir linijomis, tačiau konstatuota, kad bendrame sklype idealioji dalis. Atsižvelgiant į tai, išnuomotame žemės sklype yra 38,33 proc. miško, todėl nuomos mokestis turėtų būti skaičiuojamas atskirai tiek miško paskirties žemei, tiek kitos paskirties žemei, vadovaujantis tokia pat proporcija ir vadovaujantis 2009 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-104 5.1. punktu.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
15.1. Atsakovei išnuomotas žemės sklypas buvo ne neaišku kur, o po jos nuosavybės teise šiame valstybiniame žemės sklype valdomais statiniais, t. y. atsakovė nuomojosi žemės sklypo dalį, kuri jai tenka proporcingai pagal nuomininkui priklausančių ir sklype esančių pastatų, statinių, patalpų užstatymo plotą.
15.2. Valstybiniame žemės sklype, kurio dalį nuomojasi apeliantė, miškas užima 38,33 proc. viso žemės sklypo, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtent tokia pati miško ir ne miško žemės proporcija yra ir apeliantės nuomojamoje žemės sklypo dalyje. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos sklype esantys miško medžiai kaip nors kliudo eksploatuoti jai priklausančius statinius pagal paskirtį, kuriam žemės sklypas buvo išnuomotas.
15.3. Ieškovė perskaičiuoti žemės nuomos mokesčio neturi dar ir dėl to, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi c. b. 2A-5810-258/2017 pripažino, kad atsakovės 2000 m. rugsėjo 18 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis su visais jos vėlesniais pakeitimais yra galiojanti.
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
16.1. NTR duomenimis nuo 2000 m. spalio 10 d. pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis - kita, o ne valstybinės miškų ūkio paskirties. Vilniaus miesto valdybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1082V „Dėl sklypo Balžio g. 39 ribų ir dydžio nustatymo“ buvo nustatytas poilsio namų statinių kompleksui eksploatuoti skirto žemės sklypo plotas ir ribos bei patvirtinta pažyma apie žemės sklypo savininko naudojimo teisių apribojimus, nurodant parengti miško tvarkymo projektą, saugoti ir prižiūrėti pušis ir kadagius. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kokia valstybinės reikšmės miško dalis patenka į jos nuomojamą sklypo dalį.
16.2. Šalys tarpusavio susitarimais negali keisti nuomos mokesčio dydžio, kuris apskaičiuojamas įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Šimtažiedis“ ir Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 3073-01, 2000 m. rugsėjo 18 d. sudarė valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 514, kuria atsakovui (nuomininkui) buvo išnuomota 42 358 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, esanti 5 4805 ha ploto žemės sklype, adresu Vilniuje, Balžio g. 39. Nuomos sutartis buvo pakeista, pasirašius 2009 m. spalio 5 d. susitarimą „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo“, kuriuo sumažintas nuomojamas plotas iki 40 317 kv. m., gavus atsakovės 2009 m. gegužės 4 d. prašymą dėl nuomojamo sklypo sumažinimo. Nuomos sutartis dar kartą buvo pakeista, priėmus 2010 m. gruodžio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž49-3918, pasirašius 2010 m. gruodžio 30 d. susitarimą Nr. S49/2010-194, sumažinus atsakovės nuomojamą plotą iki 15 723 kv. m., atsižvelgus į atsakovės valdomus statinius, esančius žemės sklype.
20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ieškovės priskaičiuoto žemės nuomos mokesčio dydžio ir skolos priteisimo.
21. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius įsakymo Nr. Ž49-3918 1.1. p. UAB „Šimtažiedis“ buvo priskirta 15 723 kv. m. ploto dalis, tačiau nuomos sutartyje nebuvo nurodytas konkretus plotas, apibrėžtas taškais ir linijomis; konstatuota bendrame sklype idealioji dalis, todėl atsakovei nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas atskirai miško paskirties žemei ir kitos paskirties žemei, vadovaujantis tokia proporcija, kokia yra nurodyta pažymoje apie bendrą žemės sklypą ir jame esantį mišką (bendrame 54 805 kv. m. žemės sklype yra 38,33 proc. miško). Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos (Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, CK XIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008, sistemiškai aiškindamas Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės paskirtį, CK 6.551 straipsnio 2 dalį, taip pat įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, yra padaręs išvadą, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti statinius. Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybinė žemė apeliantei buvo išnuomota poilsio namų statinių komplekso eksploatacijai. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi c. b. 2A-580-258/2017, išnagrinėjęs UAB „Šimtažiedis“ ir Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinius skundus civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šimtažiedis“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, nustatė, kad Vilniaus miesto valdybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1082V „Dėl sklypo Balžio g. 39 ribų ir dydžio nustatymo“ buvo nustatytos poilsio namų statinių kompleksui eksploatuoti skirto žemės sklypo plotas ir ribos bei patvirtinta pažyma apie žemės sklypo savininko naudojimo teisių apribojimus, nurodant, kad parengti miško parko tvarkymo projektą, saugoti ir prižiūrėti pušis ir kadagius (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad apeliantei buvo išnuomota konkreti valstybinio žemės sklypo dalis, esanti po jos nuosavybės teise šiame žemės sklype valdomais statiniais, o ne neapibrėžtas žemės plotas.
22. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų, koks konkretus miško plotas patenka į atsakovės nuomojamą žemės sklypo dalį. Juo labiau, kad nuo 2000 m. spalio 10 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, pagrindinė ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis nurodyta – kita, o ne valstybinės miškų ūkio paskirties. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovė, išskyrus deklaratyvius paaiškinimus, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji negali naudotis išnuomotu žemės sklypu pagal paskirtį, nes dalis sklypo paskirties tapo rekreacine. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nuo 2000 m. rugsėjo 18 d. yra sudariusios eilę nuomos sutarties pakeitimų, kas teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė išnuomotą valstybinės žemės sklypą naudoti galėjo pagal paskirtį, t. y. poilsio namų statinių komplekso eksploatacijai.
23. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.