- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- 2A-580-258/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16283-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Rita Kisielienė, Andrius Verikas
- Ieškovas
- UAB „Šimtažiedis“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Šimtažiedis“ ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šimtažiedis“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Šimtažiedis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kurį patikslinęs 2015-07-24 (t. 2, b. l. 14-16) prašė pripažinti 2000-09-18 žemės nuomos sutartį Nr. 514 su visais jos pakeitimais ir papildymais negaliojančia nuo 2005-01-01, pripažinti 2010-12-27 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 3918 1.1 punktą, kuriuo ieškovui paskirta 15 723 kv. m. žemės sklypo, negaliojančiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2000-09-18 sudarė žemės nuomos sutartį Nr. 514, kuri 2000-10-10 įregistruota Nekilnojamojo turto registre. 2002-08-20 ši sutartis buvo pakeista, pakeičiant nuomos terminą – 99 metams. 2005 m. rudenį sužinojo, kad dar 2004 m. rudenį dalis nuomojamos žemės sklypo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Susiklostė situacija, jog negalėjo ieškovas naudotis pagal paskirtį žemės sklypu, nes dalies sklypo paskirtis tapo rekreacine, tai patvirtina 2006-04-07 Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštas Nr. S18-310. Nuo 2006 metų tiek su savivaldybe, tiek su Vilniaus apskrities viršininko administracija bandė išspręsti sutarties pakeitimo klausimą ir nuomos mokesčio peržiūrėjimą, tačiau nepavyko. Nuomotojas, sudaręs sutartį, faktiškai neperdavė tinkamos paskirties žemės sklypo ir nuomininkas negalėjo tinkamai juo naudotis. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimus dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi nuo nuomos sutarties sudarymo ieškovas nesinaudojo daugiau nei 42 358 kv. m. žemės sklypu, o su ieškiniu nepateikia atsakingos institucijos patvirtintų duomenų, kiek tiksliai kvadratinių metrų valstybinės reikšmės miško patenka į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Pats ieškovas aktyviai siekė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, pateikdamas 2000-08-25 prašymą Nr. 292 bei sutiko su nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis. Ieškovas, turėdamas duomenis apie galimai žemės sklype esantį mišką, nuo 2005 m. ne tik kad toliau naudojosi minėtu sklypu, bet 2010 m. pasirašė susitarimą, kuriame sutiko naudotis 15 723 kv. m. žemės sklypo dalimi. Ieškovas po 2008-09-05 prašymo Nr. 21-1510 pateikimo daugiau veiksmų dėl miško žemės, esančios žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė. Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti iš dalies negaliojančiu 2010-12-27 atsakovo įsakymą, atsakovas nurodė, jog ieškovas, pasirašydamas 2010-12-30 susitarimą „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo“ patvirtino, jog yra susipažinęs su priimtu įsakymu, nes susitarimas sudarytas ginčijamo įsakymo pagrindu. Ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą. Prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui pripažinti administracinio akto (įsakymo) 1.1 punktą negaliojančiu.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-01 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino 2000 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 514, sudarytą tarp S. A. įmonės „Šimtažiedis“ ir Vilniaus apskrities viršininko su vėlesniais pakeitimais ir papildymais negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Ieškinio reikalavimą dėl 2010 m. gruodžio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. Ž49-3918 1.1 punkto pripažinimo negaliojančiu atmetė.Teismas nurodė, kad nors išnuomojant ieškovui ginčo žemės sklypo dalį Nekilnojamojo turto registro išraše nebuvo duomenų, jog žemės sklype yra miško žemė, o žemės sklypo paskirtis nurodyta – kita, tačiau valstybinės reikšmės sklypo neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre nepaneigia faktinės aplinkybės, kad ieškovui išnuomotame žemės sklype buvo valstybinės reikšmės miško plotas.Teismas taip pat nurodė, kad nors ieškovo nuomojamo žemės sklypo dalis valstybinės reikšmės miškų plotams formaliai priskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-20 nutarimu Nr. 2013, t. y. jau po sutarties sudarymo, tačiau šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, nes miestų miškai valstybinę reikšmę įgijo pagal Miškų įstatymą. Teismas konstatavo, kad 2000-09-18 nuomos sutarties tarp ieškovo ir Vilniaus apskrities viršininko sudarymo metu nuomojamame žemės plote buvo valstybinio miško, kuris turėjo valstybinės reikšmės miško statusą, į kurį pateko valstybinė miško žemė, negalėjo būti išnuomotas (Miškų įstatymo 6 str. 1 d.). Kadangi nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant įstatymo reikalavimus – viešosios teisės principą, pagal kurį valstybės (savivaldybių) turtu neleista disponuoti kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, prieštaravo šio reguliavimo principams bei tikslams, teismas sprendė, jog sudaryta sutartis yra niekinė ir pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento (CK 1.80 str. 1 d., CK 1.95 str. 1 d.). Tiek priimant administracinius aktus, tiek jų pagrindu sudarius sandorį, privalu buvo atsižvelgti į tai, ar suformuotame žemės sklype nėra valstybinio miško, tačiau sandorio sudarymo metu, į šią aplinkybę atsižvelgta nebuvo.Teismas konstatavo, kad šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga, kaip buvo įforminti procedūriniai administraciniai aktai (dokumentai) ir/ar teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys atitinkamus žemės sklypo duomenis bei rekvizitus, apibūdinantys žemės sklype esančios žemės plotus, nurodant žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį (Žemės įstatymo 2 str. 1, 16,17 dalys), nes priešingu atveju atsirastų ir egzistuotų teisinė galimybė vien atitinkamų procedūrinių dokumentų įforminimo ir/ar teritorijų planavimo dokumentų priėmimo būdu apeiti aukščiau aptartą draudimą nuomoti valstybinės reikšmės miškų plotus. Nors išnuomojant ieškovui ginčo žemės sklypo dalį Nekilnojamojo turto registro išraše nebuvo duomenų, jog žemės sklype yra miško žemė, o žemės sklypo paskirtis nurodyta – kita, tačiau valstybinės reikšmės sklypo neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre nepaneigia faktinės aplinkybės, kad ieškovui išnuomotame žemės sklype buvo valstybinės reikšmės miško plotas.Teismas nurodydamas, kad nesant byloje objektyvių duomenų, leidžiančių konkretizuoti išnuomotame ieškovui valstybinės žemės sklype esančio miško žemės plotą, individualizuojančio ieškovui išnuomoto žemės sklypo konkrečią dalį visame žemės sklype, sprendė, kad tokiu atveju visas nuomos sandoris pripažintinas niekiniu, įvertinus ir tą aplinkybę, kad 2000-09-18 nuomos sutartį pakeitęs šalių 2010-12-30 susitarimas (t. 1, b. l. 38-39) paliko 15 723 kv. m. nuomojamo sklypo dalį ieškovui, kai ginčo sklype yra 2,11 ha valstybinio miško (t. 1, b. l. 124). Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino administraciniam aktui ginčyti, teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra praleistas 1 mėnesio terminas administraciniam aktui ginčyti. Nenustačius svarbių termino praleidimo priežasčių, toks terminas teismo neatnaujintinas, o ieškovo reikalavimą dėl administracinio akto dalies (2010-12-27 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 3918 1.1 p.) pripažinimo neteisėtu, atmetė.Teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl ginčo žemės sklypo nuomos sandorio negaliojimo teisinių padarinių nepareikštas, bet teismas dėl to gali spręsti savo iniciatyva (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str. 2-3 d.). Pripažinus niekine valstybinės žemės sklypo (su jame esančiu 2,11 ha miško plotu) nuomos sutartį, nutraukiami nuomos teisiniai santykiai, nuomininkas netenka teisės juo naudotis ir išnyksta pareiga mokėti nuomos mokestį. Valstybė nuomos sutartimi nebuvo praradusi nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą, jis ir toliau, nutraukus nuomos sutartį, išlieka valstybės nuosavybe, todėl įpareigoti ieškovą grąžinti nuomojamą sklypą valstybei nėra prasmės. Kadangi iki to momento, kai ginčo nuomos sutartis pripažinta niekine (teismo sprendimas), atsakovas naudojosi šiuo žemės su mišku sklypu nuomos pagrindais, nesikreipė į nuomotoją dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, kurį laiką mokėjo sutartą nuomos mokestį, tad reikalauti iš valstybės grąžinti sumokėtą nuomos mokestį už faktišką pasinaudojimą valstybine žeme taip pat netikslinga (CK 6.145 str., 1.5 str.).
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą dalyje dėl 2000 m. rugsėjo 18 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties Nr. 514 pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo iš Nacionalinės žemės tarnybos valstybės naudai ir priimti naują sprendimą - ieškovo UAB „Šimtažiedis“ ieškinį Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą, kitoje dalyje dėl atmesto ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. Ž49-3918 1.1 punktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais: Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 6 straipsnis reglamentavo, kad valstybinė miško žemė nenuomojama, o išimtį sudaro vykdant žemės reformą likę neprivatizuoti nedideli, tarp privačių valdų įsiterpę, teritoriškai nepatogūs miškų urėdijoms ir valstybiniams parkams valdyti miško žemės sklypai. Šie sklypai gali būti išnuomojami fiziniams ir juridiniams asmenims Lietuvos Respublikos žemės ir žemės nuomos įstatymų nustatyta tvarka. Paties ieškovo užsakymu Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento gamybinė grupė parengė Žemės sklypo planą, kuriame buvo numatyta ieškovui išskirti 42 358 kv. m ploto Žemės sklypo dalį (Žemės sklypo plane, pažymėtą indeksu A). Vilniaus miesto valdybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1082V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ buvo nustatytos poilsio namų statinių kompleksui eksploatuoti skirto Žemės sklypo plotas ir ribos bei patvirtinta pažyma apie Žemės sklypo savininko naudojimo teisių apribojimus, iš kurių nustatyti ir gamtosaugos apribojimai: parengti miško parko tvarkymo projektą, saugoti ir prižiūrėti pušis ir kadagius, todėl, darytina išvada, kad Žemės sklypas pateko į Miškų įstatymo 6 straipsnyje pateiktą išimčių sąrašą. Ieškovas ginčijamą 2000 m. rugsėjo 18 d. sudarytą valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 514 prašė pripažinti negaliojančia su visais jos pakeitimais ir papildymais nuo 2005 m. sausio 1 d., todėl savo reikalavimus nepagrįstai grindė Miškų įstatymo 6 straipsniu - netinkama teisės norma, kuri galiojo iki 2001-04-25. Ieškovo nurodytu laikotarpiu galiojęs teisinis reguliavimas (Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, reglamentavusi, kad valstybinė miško žemė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojama poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti) nenumatė imperatyvaus draudimo nuomoti valstybinę miško žemę, todėl darytina išvada, kad tiek Vilniaus apskrities viršininko administracija, tiek jos teisių perėmėja - Nacionalinė žemės tarnyba, sudarydama ginčijamą nuomos sutartį su ieškovu nepažeidė imperatyvių teisės aktų nuostatų.Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, sudarydama su ieškovu ginčijamą nuomos sutartį žinojo apie valstybinio miško buvimą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas ne vieną kartą taisė valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidas bei atsižvelgiant į tai, kad į 54 805 kv. m ploto Žemės sklypą pagal Valstybinės miškų tarnybos 2015-01-15 pažymą Nr. 54079 patenka tik 21000 kv. m valstybinės reikšmės miško ir ieškovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų leidžiančių teigti, kad būtent ta Žemės sklypo dalis, į kurią patenka valstybinės reikšmės miškas, yra jam išnuomota, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą.Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo iniciatyvos teisė yra suteikta asmenims, pageidaujantiems sudaryti nuomos sutartį (būsimiems nuomininkams), todėl asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo išsinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui pateikia prašymą išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) ir Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (redakcija galiojusi nuo 1999-03-10 iki 2001-02-20) 32 punkte nurodytus dokumentus. Pagal Tvarkos 35 punktą nuomojamų žemės sklypų dydžius nustato ir žemės sklypų planus parengia rajono ar miesto meras (valdyba), kaip nustatyta Tvarkos 16 punkte. Šiuo atveju ieškovo UAB „Šimtažiedis“ užsakymu Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento gamybinė grupė parengė Žemės sklypo planą. Remiantis nurodytais dokumentais ieškovas UAB „Šimtažiedis“ pagal 2000 m. rugsėjo 18 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 514 išsinuomojo 42358 kv. m ploto Žemės sklypo dalį. Ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas, apie valstybinės reikšmės mišką galėjo žinoti dar nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo patvirtinti valstybinės reikšmės miško plotai, priėmimo, tačiau ieškovas savo teises pradėjo ginti tik pateikęs teismui 2014-05-09 ieškinį ir tokiu būdu praleido ieškinio senaties terminą. Nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nenurodydamas motyvų, valstybės naudai iš valstybės institucijos - Nacionalinės žemės tarnybos - priteisė 144 Eur žyminio mokesčio ir 86,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ieškovas UAB „Šimtažiedis“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-03 sprendimą pakeisti, papildant, kad nuomos sutartis laikytina negaliojanti nuo 2005 m. sausio 1 d., t. y. nuo tada, kada apeliantas sužinojo apie tai, kad nuomos sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme 31,00 Eur žyminio mokesčio ir 242,00 Eur advokato pagalbai apmokėti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmos instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu buvo konstatuota, kad 2000-09-18 valstybinės žemės nuomos sutartis laikytina niekine ir negaliojančia, sutinka ir mano, kad jie yra pagrįsti. Tačiau pirmos instancijos teismas turėjo nurodyti nuo kurios datos nuomos sutartis laikytina niekine ir negaliojančia. Šioje byloje sutarties negaliojimo momentas yra svarbus, nes apeliantas nuomos sutarties vykdyti pagal paskirtį negalėjo, taip pat iš jo buvo reikalaujama neteisėtai mokėti nuomos mokestį. Pažymi, kad nuomos klausimas yra sprendžiamas kitoje byloje (civilinė byla Nr. 2-86-430/2014), todėl teismas pasisakydamas dėl nuomos mokesčio išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.Ieškovas UAB „Šimtažiedis“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas
14.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apelianto argumentais negalima sutikti, nes pirmos instancijos teismas tinkamai išsiaiškino faktines aplinkybes, nustatė, kad sutarties sudarymo momentui, t.y. 2000 metais išnuomotame sklype didelė dalis buvo miškas ir tą patvirtino institucija teikianti išvadą šioje byloje. Teismas nėra besąlygiškai taikomas ieškinio pagrindu ypač tais atvejais, kai tai susiję su sandoriais, kurie prieštarauja imperatyvioms teisės normos. Tokiu atveju teismas taiko besąlygiškai tą įstatymą kuris galioja tarp šalių susiklosčiusiems santykiams.
15. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliantų apeliacinius skundus prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus. Atsiliepime nurodo, kad UAB „Šimtažiedis“ Vilniaus miesto savivaldybei iki šiol yra nesumokėjęs valstybinės žemės nuomos mokesčio už jam išnuomotą 15723 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 54805 kv, m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl ko už 2013-2015 metus šiai bendrovei susidarė 23 89,09 Eur įsiskolinimas, kuris pagal Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį šiuo metu yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme. UAB „Šimtažiedis“ reikalavimą pripažinti negaliojančia valstybinės žemės nuomos sutartį trečiasis asmuo vertina kaip ieškovo siekį išvengti savo turimos prievolės sumokėti Vilniaus miesto savivaldybei minėtą valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą už 2013 – 2015 metus.
16. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovo UAB „Šimtažiedis“ apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodė, kad pripažįsta 2000 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 514, sudarytą tarp S. A. įmonės „Šimtažiedis“ ir Vilniaus apskrities viršininko su vėlesniais pakeitimais ir papildymais negaliojančia nuo jos sudarymo momento, tai reiškia, kad teismas ginčo sutartį pripažino negaliojančia nuo 2000-09-18. Taip pat nesutiktina su apelianto argumentais, kad teismas pasisakydamas dėl žemės nuomos mokesčio išėjo už nagrinėjamo ginčo ribų. Teismas, vadovaudamasis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad teismas išimtiniais atvejais gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų, sprendime pagrįstai motyvavo, kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir taip priklauso Lietuvos Respublikai, o apeliantas naudojosi žemės sklypu, todėl nėra pagrindo taikyti restitucijos šioje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas tenkinamas, ieškovo UAB „Šimtažiedis“ apeliacinis skundas atmetamas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
19. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 5.4805 ha žemės sklypo, esančio Vilniuje, Balžio g. 39 Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota naudojimo paskirtis-kita, šiame žemės sklype yra ieškovui priklausantis poilsio namų pastatas. UAB „Šimtažiedis“ ir Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-18 įsakymu Nr. 3073-01 (t. 1, b. l. 15), 2000-09-18 sudarė ginčijamą valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 514 (t. 1, b. l. 12-13), kuria ieškovui (nuomininkui) buvo išnuomota 42 358 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, esantis nurodytame 5 4805 ha ploto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2000-08-25 teikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjui išnuomoti žemės sklypo dalį (t. 1, b. l. 65). Ši nuomos sutartis buvo pakeista, pasirašant 2002-08-20 susitarimą, pratęsiant nuomos terminą 99 metams (t. 1, b. l. 14), priėmus 2002-08-20 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 3256-01 (t. 1, b .l. 16-17). Nuomos sutartis buvo pakeista, pasirašius šalių 2009-10-05 susitarimą „Dėl valstybinės žemės nuomos sutartis dalinio pakeitimo“, kuriuo sumažintas nuomojamas plotas iki 40 317 kv. m. (t. 1, b. l. 89-90), gavus ieškovo 2009-05-04 prašymą dėl nuomojamo sklypo sumažinimo (t. 1, b. l. 59). Nuomos sutartis dar kartą buvo pakeista, priėmus 2010-12-27 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž49-3918 (t. 1, b. l. 35-37), pasirašius 2010-12-30 susitarimą Nr. S49/2010-194, sumažinus ieškovo nuomojamą plotą iki 15 723 kv. m. (t. 1, b. l. 38-39), atsižvelgus į ieškovo valdomus statinius esančius žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 37).
20. Pirmos instancijos teismas, pripažindamas ieškovo ir atsakovo sudarytą 2000-09-18 valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 514 negaliojančia, konstatavo CK 1.80 str. 1 d. pažeidimą, nurodant, kad pagal Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 1995-01-01 iki 2001-04-25) valstybinė miško žemė nenuomojama. Ieškovo teigimu, sutartis niekine ir negaliojančia turėjo būti pripažinta nuo 2005-01-01, todėl pirmos instancijos teismas peržengė ieškinio ribas pripažindamas valstybės nuomos sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Atsakovo teigimu, pagrindai pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį negaliojančia neegzistuoja.
21. CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (1 dalis). CK 1.95 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl momento, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu. Pagal jas pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), o jeigu pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio negalima, jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CK 1.95 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo teisines pasekmes teismas privalo ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), t. y. šiuo atveju teismas nevaržomas ieškinio dalyko ir ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 355/2009). Teismui yra suteikta teisė ex officio pripažinti sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, net ir tuo atveju, kai toks reikalavimas ieškinyje nereiškiamas, tačiau šiuo atveju 2000-09-18 valstybinės žemės nuomos sutartis niekine buvo pripažinta nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pagal Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 6 straipsnį (redakcija, galiojusi nuo 1995-01-01 iki 2001-04-25) valstybinė miško žemė nenuomojama, tačiau šiame straipsnyje taip pat įtvirtinta išimtis, numatanti, kad vykdant žemės reformą likę neprivatizuoti nedideli, tarp privačių valdų įsiterpę, teritoriškai nepatogūs miškų urėdijoms ir valstybiniams parkams valdyti miško žemės sklypai. Šie sklypai gali būti išnuomojami fiziniams ir juridiniams asmenims Lietuvos Respublikos žemės ir Žemės nuomos įstatymų nustatyta tvarka.
23. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 6 straipsnį, į šiame straipsnyje įtvirtintą išimtį neatsižvelgė, nors pagal byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, kad vadovaujantis šiame straipsnyje įtvirtinta išimtimi žemės nuomos sutartis tarp šalių sudaryta nepažeidžiant imperatyviųjų įstatymo nuostatų. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad, valstybinė žemė ieškovui buvo išnuomota poilsio pastatų eksploatacijai. Pagal sutarties sudarymo metu galiojusį 1999-03-10 Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (redakcija galiojusi nuo 1999-03-10 iki 2001-02-24) 28.2. punktą gali būti išnuomoti žemės sklypai, kurių reikia Konstitucinio įstatymo nustatytų nacionalinių ir užsienio subjektų ūkinei veiklai Lietuvoje vykdyti, – jiems skirtiems pastatams ir įrenginiams eksploatuoti, kai šie subjektai ar žemės sklypai neatitinka Konstitucinio įstatymo sąlygų, leidžiančių nurodytuosius žemės sklypus įsigyti nuosavybėn, arba šie subjektai įsigyti žemės sklypų nuosavybėn nepageidauja. Pagal šio nutarimo 35 punktą nuomojamų žemės sklypų dydžius nustato ir žemės sklypų planus parengia rajono arba miesto meras (valdyba). Vilniaus miesto valdybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1082V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ buvo nustatytos poilsio namų statinių kompleksui eksploatuoti skirto Žemės sklypo plotas ir ribos bei patvirtinta pažyma apie Žemės sklypo savininko naudojimo teisių apribojimus, nurodant, kad parengti miško parko tvarkymo projektą, saugoti ir prižiūrėti pušis ir kadagius. Nuo 2000-10-10 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis nurodyta – kita, o ne valstybinės miškų ūkio paskirties. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
24. Kita vertus, pats apeliantas, prašydamas pripažinti 2000-09-18 valstybinės žemės nuomos sutartį niekine ir negaliojančia nuo 2005-01-01, ieškinyje nurodė, kad tik nuo 2004 m. rudens dalis nuomojamos žemės sklypo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Vadinasi, nuo tada, kai dalis nuomojamo žemės sklypo buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 6 straipsnio nuostata jau nebegaliojo. Priešingai, nuo 2004-05-01 įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojama poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ieškovui išnuomota žemė buvo ne miškų ūkio veiklai, o poilsio namų eksploatacijai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiniai pagrindai pripažinti ieškovo ginčijamą sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ar nuo 2005-01-01 nenustatyti.
25. Remiantis išdėstytu, pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas ir sprendimo dalis kuria, ieškinys buvo tenkintas pripažįstant valstybinės žemės nuomos sutartį niekine ir negaliojančia panaikinama.
26. Netenkinus ieškovo reikalavimo pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį niekine ir negaliojančia, restitucijos klausimas nespręstinas.
27. Pastebėtina, kad ieškovas ginčydamas nuomos sutartį, nurodė, jog atsakovas faktiškai neperdavė tinkamos paskirties žemės sklypo ir nuomininkas negalėjo tinkamai juo naudotis, tačiau tokiu būdu gindamas savo pažeistą teisę, ieškovas nenurodo jokių argumentų, kaip faktiškai ieškovas negalėjo naudotis jam po pastatais išskirta valstybine žeme nuo 2005-01-01, t.y. nuo ieškovo prašomo pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį niekine datos. Tokia ieškovo pozicija kelia abejonių dėl jo tikrųjų ketinimų siekiant apginti, jo teigimu, pažeistą teisę, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad iki 2014-05-12, kuomet ieškovas pareiškė atsakovui ieškinį dėl žemės nuomos pripažinimo negaliojančia būtų reiškęs pretenzijas dėl negalėjimo naudotis išnuomotu žemės sklypu ir pan. Priešingai, per visą nuomos laikotarpį nuo 2000-09-18 šalys yra atlikę eilę nuomos sutarties pakeitimų, kas patvirtina, kad ieškovą visą laiką nuomos sutartis tenkino ir išnuomotu valstybinės žemės sklypu naudotis galėjo.
28. Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus visiškai ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos. Ieškovas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, nors vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 2 p., turėjo mokėti 57 Eur. Dėl to, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiama likusi nesumokėta 26 Eur žyminio mokesčio suma. Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas ir už apeliacinį skundą nemokėjo. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 57 Eur žyminio mokesčio už atsakovo paduota apeliacinį skundą (CPK 80 str. 1 d. 2 p.).
29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškinio netenkinus, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinas 98 Eur žyminis mokestis (57 Eur + 41 Eur) (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 5 p.) bei 86,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos patirtos pirmos instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta 2000 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis Nr. 514, sudaryta tarp S. A. įmonės „Šimtažiedis“ ir Vilniaus apskrities viršininko su vėlesniais pakeitimais ir papildymais negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir šioje dalyje ieškinį atmesti.
Panaikinti sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Šimtažiedis“, į. k. 2367289, 181 Eur žyminio mokesčio ir 86,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.