- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-31
- Bylos Nr.
- 2S-2482-619/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16283-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- UAB „Šimtažiedis“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. Š., G. A., D. A., D. Š., I. Š., V. K., J. N., A. Z., V. Z., E. Ž., J. K., I. J., K. K., UAB „Gaelitė“, UAB „Džamina”, B. Ž., J. S., A. S., M. V.
- Išvadą teikia
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Šimtažiedis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šimtažiedis“ patikslintą ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys V. Š., G. A., D. A., D. Š., I. Š., V. K., J. N., A. Z., V. Z., E. Ž., J. K., I. J., K. K., UAB „Gaelitė“, UAB „Džamina”, B. Ž., J. S., A. S., M. V., institucija, teikianti išvadą byloje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu ir nustatė :
Aprašomoji dalis
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Šimtažiedis“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti iš dalies negaliojančiu 2010 m. gruodžio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 3918 1.1 p., kuriuo ieškovui buvo priskirta 15723 kv. m.; pripažinti žemės nuomos sutartį Nr. 514 su visais jos pakeitimais ir papildymais negaliojančia nuo 2005 m. sausio 1 d., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi vadovaudamasis CPK 256 str. atnaujino bylos nagrinėjimą. Nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti kokia dalis valstybinės reikšmės miško patenka į jo nuomojamą žemės sklypą ir pateikti su tuo susijusius įrodymus, bei į bylos nagrinėjimą įtraukti Vilniaus miesto savivaldybę bei pateikti jai tenkančias ieškinio ir jo priedų kopijas. Išaiškino, kad neįvykdžius nurodytų įpareigojimų ieškovo ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas.
Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame trečiuoju asmeniu įtraukė Vilniaus miesto savivaldybę, bei nurodė, jog nuomos sutartyje nėra nurodyta tiksli išnuomota teritorija, todėl negalima tiksliai nurodyti koks plotas išnuomotoje teritorijoje yra valstybinis miškas, į šį klausimą galėtų atsakyti institucija teikianti išvadą ar trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, ieškovui išaiškino, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, jis turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas pašalino tik dalį ieškinio trūkumų, tačiau nenurodė kokia dalis valstybinės reikšmės miško patenka į jo nuomojamą žemės sklypo dalį. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo ieškinį grindžia aplinkybe, jog į nuomojamą žemės sklypą patenka dalis valstybinio miško žemės, būtina nustatyti, kokia yra minėtoji dalis, kadangi šių aplinkybių nustatymas yra besąlygiškai susijęs su ieškovo reikalavimu. Kadangi ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinių aplinkybių, pagrindžiančių dalyką nurodymas yra ieškovo pareiga, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju minėtas aplinkybes nurodyti yra ieškovo pareiga. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino ieškovo teiginius, jog minėtas aplinkybes gali nurodyti išvadą teikianti institucija arba Vilniaus miesto savivaldybė. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų kaip faktiškai jis naudojasi žemės sklypu, bei įrodymų kad būtų pats ėmęsis iniciatyvos ir kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl jo nuomojamo žemės sklypo ploto realaus nustatymo bei nustatymo kokia dalis valstybinio miško patenka į jo nuomojamą žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas nededa maksimalių pastangų kuo operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti bylą, ir siekia savo pareigas perkelti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Šimtažiedis“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d nutartį ir iš naujo spręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina, kadangi teismui buvo pateiktas naujas planas, kurio pagrindu institucija teikianti išvadą nurodė, kad išnuomotame žemės sklype yra valstybinio miško dalies ir galėtų patikslinti savo išvadą, nes ieškovas neturi specialių žinių. Kadangi atsakovai išnuomojo valstybinį mišką, teismas gindamas viešą interesą turi būti aktyvus ir rinkti įrodymus. Įvertinus tai, kad ir nuomos sutartyje nėra tiksliai nurodoma nuomojamo žemės sklypo ribos, kas privalėjo būti padaryta ir esant ieškovo prašymui patikslintame ieškinyje dėl teismo įpareigojimo išsiaiškinti pasitelkiant specialistus remiantis pridėta teritorijų planavimo suvestinės kopija, teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas turi išankstinę nuostatą pagal kurią iš anksto vertino papildomus įrodymus - Teritorijų planavimo dokumentą, kuriame taip pat matosi išnuomotame žemės sklype esantis valstybinis miškas, vertino, kad tokio įrodymo nepakanka, o tai remiantis CPK nuostatomis nėra leistina, nes teismas įrodymus vertina tik nagrinėjimo bylos stadijoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Nurodė, kad ieškovas atstovaujamas profesionalaus teisininko ne tik nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad į jo nuomojamą žemės sklypo dalį patenka valstybinės reikšmės miško dalis, tačiau nepateikė teismui ir jokių prašymų išreikalauti įrodymus, kurių objektyviai negali gauti pats.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, ieškovui nepašalinus patikslinto ieškinio trūkumų.
LR CPK 5 str. numatyta asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, o teismui pateikiami procesiniai dokumentai turi atitikti jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111 str., 135 str.). Pagal CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjus, kad pareiškimas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti kokia dalis valstybinės reikšmės miško patenka į jo nuomojamą žemės sklypą ir pateikti su tuo susijusius įrodymus, bei į bylos nagrinėjimą įtraukti Vilniaus miesto savivaldybę bei pateikti jai tenkančias ieškinio ir jo priedų kopijas. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu Vilniaus miesto savivaldybę bei nurodė, kad tiksliai nurodyti kokia dalis valstybinės reikšmės miško patenka į jo nuomojamą žemės sklypą negali. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, nenurodė kokia dalis valstybinės reikšmės miško patenka į jo nuomojamą žemės sklypo dalį, todėl paliko ieškinį nenagrinėtu.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įstatyme nustatyta aiški ir nedviprasmė ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str. 2 d.). Tačiau pažymi, jog ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos ieškinyje įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas - ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis).
Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas teigia, jog jo nuomojamame žemės sklype yra valstybinės reikšmės miško dalis, tačiau paaiškino, jog valstybinės žemės nuomos sutartyje nebuvo nurodyta tiksli išnuomota teritorija, todėl negali tiksliai nurodyti koks plotas išnuomotoje teritorijoje yra valstybinės reikšmės miškas, nes tai galėtų padaryti byloje išvadą teikianti institucija LR Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba ar trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė. Nors apeliacinės instancijos teismas ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog ėmėsi iniciatyvos ir kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl reikalaujamų įrodymų gavimo, tačiau sprendžia, jog procesinėje situacijoje, kuri yra nagrinėjamoje byloje, ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
Pažymėtina, jog vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai.
Iš bylos medžiagos matyti, jog, ieškinys buvo gautas teisme 2014 m. gegužės 12 d., patikslintas ieškinys 2015 m. vasario 4 d. Bylos nagrinėjimo procese iki ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, įvyko 5 teismo posėdžiai, jų metu išsiaiškinta šalių pozicija dėl pareikštų reikalavimų. 2015 m. birželio 16 d. bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas ir atidėtas sprendimo priėmimas paskelbimas, tačiau pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas įvertinęs bylos medžiagą sprendė, kad šiuo atveju yra galimybė nustatyti valstybinės reikšmės miško dalį, patenkančią į ieškovo nuomojamą žemės sklypą, todėl nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus ir tai nurodyti. Ieškovui pateikus patikslintą ieškinį ir nurodžius, jog tokių duomenų jis negali pateikti, pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtu.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės baigus bylos nagrinėjimą, sprendimas suteikti prioritetą formaliesiems aspektams ir ieškinį palikti nenagrinėtą taip paneigiant esminius civilinio proceso principus, įtvirtintus CPK 5, 7, 8 straipsniuose, nepripažintinas teisėtu. Juolab, ieškovui pateikus patikslintą ieškinį, ištaisius dalį teismo nurodytų trūkumų ir nurodžius, kad nepateikia reikalaujamų įrodymų todėl, kad jų neturi ir juos galėtų pateikti kiti byloje dalyvaujantys asmenys, pirmosios instancijos teismas galėjo pasiūlyti juos pateikti kitiems proceso dalyviams (CPK 179 str.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu - nepagrįsta, todėl naikintina ir klausimas dėl patikslinto ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo UAB „Šimtažiedis“ atskirajį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir klausimą dėl patikslinto ieškinio priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.