Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo T. A. patikslintą ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „SMILTELĖ“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio priteisimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.

11. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė bylą kol Klaipėdos apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovas T. A. patikslintu ieškiniu prašo teismo (toliau – Byla 1): 1) pripažinti J. J. 2023 m. gruodžio mėn. pabaigoje įvykdytą vienašališką grįžimą į DNSB „SMILTELĖ“ pirmininkės pareigas – neteisėtu veiksmu; 2) pripažinti 2023 m. gruodžio 29 d. DNSB „SMILTELĖ“, atstovaujamos pirmininkės J. J., sprendimą nutraukti 2023 m. spalio 10 d. sudarytą darbo sutartį su ieškovu – neteisėtu veiksmu; 3) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės DNSB „SMILTELĖ“ 7 228,57 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 30 d. (atleidimo iš darbo dienos) iki 2024 m. balandžio 9 d. (paskyrimo dirbti laikinojo pirmininko pareigas datos), 546,45 Eur už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 13 200,00 Eur netesybų.

13. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės DNSB „SMILTELĖ“ ieškinį atsakovams T. A., E. L., A. N. dėl neeilinio įgaliotinių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais (toliau – Byla 2). Ieškiniu ieškovė, atstovaujama J. J., prašė pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais 2023 m. spalio 9 d. neeilinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolo sprendimus: 1) dėl bendrijos pirmininkės J. J. nušalinimo nuo pareigų; 2) dėl laikino pirmininko T. A. išrinkimo; 3) dėl įgaliojimo bendrijos valdybos nariui A. N. pasirašyti darbo sutartį su laikinuoju bendrijos pirmininku T. A. suteikimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtiną, motyvuodamas tuo, jog J. J., po 2023 m. spalio 31 d. nebūdama vėl išrinkta bendrijos pirmininke, neturėdama su DNSB „SMILTELĖ“ sudarytos naujos darbo sutarties dėl jos priėmimo į bendrijos pirmininkės pareigas, neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti teisminio proceso DNSB „SMILTELĖ“ vardu.

14. Byloje 1 Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kol bus išnagrinėta Byla 2, motyvuodamas, jog Byloje 2 reiškiami reikalavimai ir ieškinio dalykas yra tiesiogiai susijęs su Byloje 1 ieškovo reiškiamais ieškinio reikalavimais, todėl Byloje 2 nustatyti faktai ir priimtas procesinis sprendimas turės tiesioginę reikšmę priimant teismo sprendimą Byloje 1.

15. Ieškovas (apeliantas) nagrinėjamu atveju nesutinka su skundžiama nutartimi nurodydamas, jog tik išnagrinėjus Bylą 1 bus aišku, ar J. J. į bendrijos pirmininkės pareigas sugrįžo teisėtai, o tai lems, ar Byloje 2 ieškinį bendrijos vardu padavė tokią teisę turintis subjektas, todėl teismas nepagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentu.

16. CPK 163 straipsnio normos įtvirtina privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

18. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).

19. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad tarp minimų bylų yra teisinis ryšys, o apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos išvada.

20. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2023 m. spalio 9 d. atsakovės DNSB „SMILTELĖ“ įgaliotinių susirinkime, buvo nuspręsta nušalinti bendrijos pirmininkę J. J. trijų mėnesių terminui nuo bendrijos pirmininkės pareigų. 2024 m. spalio 9 d. susirinkimo metu 12 iš 23 dalyvavusių įgaliotinių pritarė ieškovo kaip l. e. pirmininko pareigas kandidatūrai. 2023 m. spalio 9 d. atsakovės DNSB „SMILTELĖ“ pirmininkė J. J. l. e. pirmininko pareigas ieškovui pateikė prašymą atleisti ją iš pareigų. 2023 m. spalio 31 d. buvo nutraukta jos darbo sutartis DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Dėl nušalinimo nuo pareigų J. J. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Išnagrinėjus bylą Darbo ginčų komisija 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino J. J. nušalinimą nuo darbo laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2023 m. spalio 31 d. neteisėtu ir priteisė iš bendrijos jai 1632,64 Eur vidutinį darbo užmokestį už neteisėto nušalinimo laikotarpį, 123,47 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 2 092,19 Eur netesybas. 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu J. J. atleido ieškovą iš l. e. pirmininko pareigų nuo 2023 m. gruodžio 29 d. remiantis DK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Taigi ieškovas šiuo atveju prašo pripažinti J. J. sugrįžimą į pirmininkės pareigas bei ieškovo atleidimą neteisėtais. Byloje 2 bendrija, atstovaujama J. J., prašo teismo pripažinti neteisėtais bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolo sprendimus, kuriais J. J. buvo nušalinta nuo pareigų, ieškovas T. A. išrinktas l. e. pirmininku bei pasirašyta darbo sutartis su ieškovu. Atsižvelgiant į nurodytą, akivaizdu, kad tiek ieškovo T. A. reikalavimas pripažinti jo atleidimą bei J. J. sugrįžimą į pareigas neteisėtais, tiek J. J. reikalavimas pripažinti neteisėtais įgaliotinių susirinkimo sprendimus, kuriais buvo inicijuoti šie pokyčiai, yra orientuoti į tų pačių faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo bei pirmosios instancijos vertinimu, kad šiuo atveju abiejų bylų ieškinio dalykai yra tarpusavyje susiję ir turi tiesioginį teisinį ryšį.

21. Atsakovas atskiruoju skundu teigia, kad tam, jog būtų galima įvertinti, ar Byloje Nr. 2 ieškinį pateikusi J. J. yra tinkamas subjektas, visų pirma būtina išnagrinėti Byloje Nr. 1 pareikštą reikalavimą dėl jos sugrąžinimo į darbą pripažinimo neteisėtu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo metu Byla Nr. 2 jau yra išnagrinėta – ieškinys paliktas nenagrinėtu dėl to, kad J. J. nepateikė jos atstovavimo teisę pagrindžiančių dokumentų, todėl pirmosios instancijos vertinimu, J. J. neturėjo teisinio pagrindo veikti bendrijos vardu teisiniuose ginčuose. Nors nutartis, kuria ieškinys Byloje Nr. 2 buvo paliktas nenagrinėtu, dar nėra įsiteisėjusi, šioje situacijoje preziumuotina, kad aplinkybės, lėmusios Byloje Nr. 1 priimtą sprendimą stabdyti procesą, iš esmės yra pasikeitusios ar net išnykusios, kadangi Byla Nr. 2 faktiškai nebuvo išnagrinėta iš esmės dėl procesinės kliūties – J. J. teismui nepateikė bendriją atstovauti leidžiančių dokumentų. Taigi Byloje Nr. 2 priimtas sprendimas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu buvo priimtas teismui savarankiškai įvertinus J. J. teisę atstovauti bendriją, o tam nebuvo būtina pirmiau išspręsti Byloje Nr. 1 pareikštų reikalavimų, dėl to ir atsakovo pozicija dėl bylų išsprendimo prioritetiškumo šiuo atveju teisiškai neaktuali. Apeliacinės instancijos vertinimu, esant tokiai situacijai, tolimesnis Bylos 1 stabdymas būtų neproporcingas, ekonomiškai nepagrįstas ir neatitiktų proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų, taip pat galėtų lemti nepagrįstą proceso vilkinimą ir byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų pažeidimą.

22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės – jog tiek Byloje 2, tiek kitoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, buvo priimtos nutartys sustabdyti civilinį procesą iki bus išnagrinėta kita byla – Byla 1. Tokia situacija suponuoja teisinį neaiškumą dėl bylų sustabdymo pagrindo bei jų nagrinėjimo eiliškumo. Nors akivaizdu, kad visos minimos bylos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios tiek šalių materialiniais teisiniais santykiais, tiek faktinių aplinkybių visuma, nėra aišku, kurios bylos nagrinėjimui turėtų būti teikiamas prioritetas, siekiant užtikrinti nuoseklų ir efektyvų proceso vykdymą bei išvengti prieštaringų teismų sprendimų.

23. Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamų bylų faktinių aplinkybių ir teisinių santykių glaudų ryšį, taip pat į tai, kad šiuo atveju kilo neaiškumų dėl bylų nagrinėjimo eiliškumo bei prioritetiškumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, egzistavo pagrindas šias bylas sujungti ir nagrinėti viename procese. Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje taip pat pažymėta, kad jei panašaus pobūdžio priešiniai reikalavimai nagrinėjami atskirose bylose, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, siekdamas greičiau išnagrinėti abi bylas, gali vienos iš jų nestabdyti, bet jas sujungti, taip realiai įgyvendindamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis; CPK 136 straipsnio 4 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje 2-322-823/2018). Kadangi tiek Bylos 1, tiek Bylos 2 nagrinėjimo metu buvo akivaizdu, jog jose sprendžiami tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiami ginčai, o bylos susijusios ir procesiniais, ir materialiaisiais teisiniais aspektais, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismai turėjo imtis iniciatyvos dėl minimų bylų sujungimo arba pasiūlyti šalims pateikti prašymus dėl šių bylų galimo sujungimo. Toks procesinis sprendimas būtų leidęs užtikrinti nuoseklų ir visapusišką faktų bei teisinių argumentų įvertinimą, taip pat padėjęs išvengti galimai skirtingų ar viena kitai prieštaraujančių sprendimų, be kita ko, bylų sujungimas šiuo atveju būtų atitikęs proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei teisinio aiškumo principus.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, susijusias su CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu bylos sustabdymo pagrindu, be to, sprendimą sustabdyti bylą priėmė neatsižvelgdamas į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl bylos sustabdymo grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nestabdyti civilinės bylos nagrinėjimo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.