- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-428-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Apskaitos kubas“, D. P.
- Ieškovas
- V. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų mažosios bendrijos „Apskaitos kubas“ ir D. P. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. (V. Ž.) ieškinį atsakovams mažajai bendrijai „Apskaitos kubas“ ir D. P. dėl paslaugų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ab initio ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Avola“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiomis ab initio 2017 m. rugsėjo 25 d. paslaugų teikimo sutartį, 2017 m. spalio 13 d. buhalterinės apskaitos teikimo sutartį, 2017 m. spalio 16 d. finansinės rizikos valdymo teikimo sutartis, sudarytas tarp uždarosios akcinės bendrovės „Avola“, atstovaujamos atsakovo D. P., ir atsakovės mažosios bendrijos „Apskaitos kubas“; 2) taikyti restituciją ir priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrijai „Avola“ solidariai iš atsakovo D. P. ir atsakovės mažosios bendrijos „Apskaitos kubas“ 18 319,63 Eur žalą; 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai pateikė teismui prašymą dėl civilinės bylos perdavimo pagal teismingumą. Atsakovai nurodė, kad ieškovas suklaidino teismą nurodydamas netikslų atsakovo D. P. adresą. Atsakovas D. P. gyvena Duomenys neskelbtini., kur yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Atsakovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Apskaitos kubas“ savo veiklą ir buveinę perkėlė į Vilnių 2018 metų balandžio mėnesį. Pažymėjo, kad prie ieškinio pridėtos atsakovės su trečiuoju asmeniu sudarytos sutartys, kuriose nurodyta, kad ginčai su paslaugų teikėju sprendžiami teisme pagal paslaugų teikėjo, t. y. atsakovės, buveinės vietą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisės normas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu abiem atsakovams sutinkant prašė teismo bylą perduoti nagrinėti pagal atsakovės MB „Apskaitos klubas“ buveinės vietą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Šalies argumentai
3. Ieškovas nesutiko su atsakovų prašymu. Nurodė, kad ieškinį dėl žalos atlyginimo reiškia įmonės akcininkas, įgyvendindamas savo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas atlyginti bendrovei žalą, t. y. ieškinys pareikštas bankrutuojančios įmonės naudai, todėl ieškinys pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 14 straipsnio 3 dalį yra teismingas apylinkės teismui ir pagrįstai pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Taip pat nurodė, kad pagal CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklę ieškinį ieškovas pareiškė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams – pagal žalos padarymo vietą. Be to, faktinis atsakovės mažosios bendrijos buveinės adresas yra N. S. g. 1C-26, Klaipėda, kuris tik formaliai buvo pakeistas į Duomenys neskelbtini, o atsakovo D. P. faktinis gyvenamosios vietos adresas yra Duomenys neskelbtini.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. spalio 15 d nutartimi atsakovų prašymo netenkino.
Šalies argumentai
5. Pažymėjo, kad šioje nagrinėjamoje byloje ieškovas, kaip bendrovės akcininkas, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atlyginti bendrovei padarytą žalą, t. y. ieškinys pareikštas bankrutuojančios įmonės naudai, todėl padarė išvadą, kad ieškinys, vadovaujantis ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalimi, teismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą.
6. Taip pat teismas pažymėjo, kad CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės. Minėto 30 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Nurodė, kad ieškovas, vadovaudamasis CPK 30 straipsnio 6 dalimi, ieškinį pareiškė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams – pagal žalos padarymo vietą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog kaip nurodė ieškovas, jo turimais duomenims atsakovo D. P. atžvilgiu Klaipėdos apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismuose yra nagrinėjamos civilinės bylos (Nr. e2-3866-901/2018, Nr. e2A-1487-XX/2018), Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32965-18 dėl D. P. nusikalstamų veiksmų dirbant bendrovės vadovo pareigose. Šiuose teismuose vykstančiuose civiliniuose ginčuose, taip pat ikiteisminiame tyrime D. P. savo teikiamuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jo gyvenamoji vieta yra adresu: Duomenys neskelbtini. Atsižvelgęs į tai konstatavo, kad atsakovo D. P. deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta nesutampa, o jo faktinė gyvenamoji vieta yra Duomenys neskelbtini.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atsakovė MB „Apskaitos klubas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 15 d nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostata taikoma tik administratoriaus pareikštų ieškinių atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas ne bankrutuojančios įmonės administratoriaus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje taikyti minėtą normą.
8.2. Teismas nepagrįstai pritaikė CPK 30 straipsnio 6 dalį, kadangi ši norma taikoma tik reikalavimams dėl žalos, padarytos asmenų turtui. Nagrinėjamu atveju ieškinyje nėra įrodinėjama jokia žala, padaryta konkrečiam turtui, tačiau prašoma naikinti sandorius ir taikyti restituciją, todėl minėta norma netaikytina.
8.3. Skundžiamos nutarties motyvai dėl atsakovo D. P. gyvenamosios vietos nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas neturi kompetencijos spręsti, kad atsakovo D. P. gyvenamoji vieta yra kita nei jo oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta, todėl pamąstymai dėl kituose procesuose ir bylose nurodomo adreso neturi teisinio ir faktinio pagrindo.
8.4. CPK 29 straipsnis imperatyviai nustato, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. CPK 33 straipsnio 1 dalis. nustato, kad ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu. Todėl ieškinys turi būti reiškiamas arba Plungės apylinkės teismui, arba Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodytos CPK normos turi būti sistemiškai taikomos su CPK 32 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. paslaugų teikimo sutarties, 2017 m. spalio 13 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties, 2017 m. spalio 16 d. Finansinės rizikos valdymo paslaugų teikimo sutarties nuostatas, visi teisminiai ginčai sprendžiami pagal MB „Apskaitos kubas“ buveinės vietą.
9. Atsakovas D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Nei ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis, nei CPK 30 straipsnio 6 dalis nagrinėjamoje byloje netaikomos.
9.2. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti pateikta pažyma dėl atsakovo D. P. deklaruotos gyvenamosios vietos, kurioje nurodyta, jog atsakovas deklaravęs gyvenamąją vietą Duomenys neskelbtini. Teismo nuorodos dėl kituose procesuose ir bylose nurodomo adreso neturi teisinio ir faktinio pagrindo. Kitose bylose atsakovui siunčiami dokumentai adresu Duomenys neskelbtini, nepasiekia adresato.
Atsiliepimas
10. Ieškovas atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundus atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
10.1. Teismas pagrįstai ir teisingai įvertino tai, kad ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo reiškia bendrovė akcininkas, įgyvendindamas savo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, t. y. ieškinys pareikštas bankrutuojančios įmonės naudai, todėl pagal ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalį yra teismingas Klaipėdos apylinkės teismui.
10.2. Atsakovų atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai dėl sutartinio teismingumo yra nepagrįsti, kadangi CPK 32 straipsnio 2 dalyje aiškia nurodyta, kad išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti pakeičiamas.
10.3. Po ginčo sandorių sudarymo 2018 m. balandžio 10 d. buvo tik formaliai pakeistas MB „Apskaitos kubas“ registracijos adresas iš Duomenys neskelbtini, nors realiai atsakovės buveinės adresas nepasikeitė. Bylos duomenys taip pat sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovo D. P. deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta nesutampa, o jo faktinė gyvenamoji vieta yra Duomenys neskelbtini.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas bylą perduoti pagal teismingumą kitam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Bylos duomenimis ieškovas, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Avola“ akcininkas, veikdamas bankrutuojančios įmonės interesais pareiškė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovų prašymą perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, padarė išvadą, kad vadovaujantis ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalimi byla teisminga Klaipėdos apylinkės Klaipėdos miesto rūmams, todėl prašymo netenkino. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kadangi netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas su atskirųjų skundų argumentais sutinka iš dalies.
15. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais apelianto D. P. atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti pateikta pažyma dėl atsakovo D. P. deklaruotos gyvenamosios vietos, kurioje nurodyta, jog atsakovas deklaravęs gyvenamąją vietą Duomenys neskelbtini. Sutiktina, jog kitose bylose nurodomas D. P. adresas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovo D. P. faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta nesutampa.
16. Taip pat sutiktina ir su apeliantės MB „Apskaitos kubas“ atskirojo skundo argumentais, jog šiuo atveju netaikytina CPK 30 straipsnio 6 dalis, kadangi ši norma taikoma tik reikalavimams dėl žalos padarymo asmenų turtui. Nagrinėjamu atveju ieškinyje nėra įrodinėjama žala, padaryta konkrečiam turtui, ieškovas, kaip minėta, prašo pripažinti sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją.
17. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, jog šiuo atveju netaikytina ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis.
18. ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą.
19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies prasme ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams turi būti suprantami kaip bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės vardu administratoriaus pareikšti ieškiniai ir reikalavimai bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės skolininkams, kuriais siekiama sugrąžinti į bankroto turto masę tai, kas buvo nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleista kitiems asmenims, ir tokiu būdu padidinti kreditorių galimybę patenkinti savo finansinius reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės buveinės vietos teismui yra teismingi ginčai, kurie tiesiogiai yra susiję su įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtinėmis teisėmis ir pareigomis. Reiškiant ieškinį po to, kai įmonei yra iškelta bankroto byla, ginčo teismingumą lemia bankroto instituto paskirtis, bankroto proceso specifika, ypatinga bankrutuojančios įmonės teisinė padėtis kitos proceso šalies atžvilgiu, keliamų reikalavimų pobūdis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-19 nutartis c. b. Nr. 2-168-943/2015).
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog analogiška situacija yra ir bankrutuojančios įmonės akcininkui reiškiant netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui D. P. (buvusiam įmonės vadovui) reiškiamas reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo patenka į ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, kadangi iš esmės šiuo reikalavimu siekiama žalos, kuri atsirado atsakovui sudarius tariamus sandorius ir pažeidus CK 2.87 straipsnyje nurodytas D. P., kaip juridinio asmens valdymo organo nario nustatytas pareigas, atlyginimo. Patenkinus tokį reikalavimą akivaizdžiai padidėtų bankrutuojančios įmonės turto masė (18 319,63 Eur) ir galimybė kreditoriams patenkinti savo reikalavimus bankroto byloje.
21. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo bankrutuojančios UAB ‚Avola“ interesais pareikštų materialinių reikalavimų teismingumą nustatė pagal specialaus įstatymo, reglamentuojančio įmonių bankroto procesą, reglamentavimą (ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis).
22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskiruosiuose skunduose išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.