Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės „Turto bankas“ ieškinį atsakovams J. T., D. B., T. B. dėl įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovų D. B. ir T. B. priešieškinį ieškovei dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų J. T., D. B. ir T. B. solidariai 6524,71 Eur, 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo šios civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo joje visiško įvykdymo.

Atsakovai D. B. ir T. B. pateikė ieškovei priešieškinį, juo prašo priteisti atsakovų D. B. ir T. B. naudai iš ieškovės 7235,70 Eur kompensaciją už buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą; 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji patikėjimo teise valdė valstybei priklausantį nekilnojamojo turto objektą, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kuris jai buvo perduotas (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo aktu. Valstybės nuosavybės teisė ir VĮ „Turto bankas“ patikėjimo teisė į butą iki (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Perėmus minėtą butą, ieškovė nustatė, kad jame gyvena J. T., D. B., T. B., taip pat nepilnamečiai A. B. ir A. B. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas Buto faktinio naudojimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai buvo informuoti, kad už faktinį Buto naudojimą bus skaičiuojamas 408,30 Eur per mėnesį (be PVM) mokestis. Buto faktinio naudojimo mokesčiai turėjo būti mokami pagal ieškovės pateiktas sąskaitas iki sąskaitose nurodyto apmokėjimo termino pabaigos. Atsakovai neatsiskaitė už faktinį naudojimąsi Butu. Ieškovė nurodo, kad susidarė 6524,71 Eur skola, kurią sudaro 5062,92 Eur apskaičiuotas mokestis už faktinį patalpų naudojimą, 142,27 Eur delspinigiai, kurių apskaičiavimas yra nurodytas sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 1319,52 Eur už suteiktas komunalines paslaugas iki (duomenys neskelbtini) Bute. Atsakovai neatlygintinai naudojosi Butu be jokio teisinio pagrindo ir be ieškovės sutikimo. Naudotojai buvo informuoti, jog už faktinį patalpų naudojimą nuo (duomenys neskelbtini) mėn. privalės sumokėti už valstybės turto naudojimą valstybės turto nuomos mokestį ir kitus mokesčius.

Atsakovai pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. A. B. gyvena nuo (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovės J. T. (duomenys neskelbtini) V. B. paskyrus Butą kaip AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri (duomenys neskelbtini) m. buvo likviduota, darbuotojai. Per visą nurodytą laikotarpį atsakovai už naudojimąsi Bute teikiamomis paslaugomis visada mokėjo mokesčius, tiesiogiai atsiskaitinėjo su paslaugų tiekėjais (pvz., su „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“). Atsakovams neaiškus apskaičiuoto mokesčio už patalpų naudojimąsi faktinis pagrindas – vertinant pateiktų su ieškiniu sąskaitų turinį, galima konstatuoti esant (duomenys neskelbtini) Sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini), kuri teismui nebuvo pateikta. 1319,52 Eur reikalavimą ieškovė grindžia suteiktomis komunalinėmis paslaugomis iki (duomenys neskelbtini), tačiau nėra pateikta jokių pirminių apskaitos duomenų už komunalines paslaugas. Neaišku, kokiu būdu ir kaip ieškovė deklaruodavo paslaugų rodmenis šias paslaugas teikiančioms įmonėms, jei Bute nesilankė ir paslaugomis nesinaudojo. Dalis mokesčių paslaugų tiekėjams buvo sumokėta tiesiogiai atsakovų bei pačiai ieškovei. Ieškinyje nėra nurodoma, kokie atsakovų veiksmai yra neteisėti ir kaip buvo pažeisti ieškovės interesai, jei Butu atsakovai naudojosi ir jame gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 142,27 Eur delspinigius pagal sąskaitas, tačiau su ieškiniu nurodomos sąskaitos nepateiktos, nėra aišku, už kokį laikotarpį bei kaip paskaičiuoti delspinigiai. Reikalavimas dėl delspinigių turi būti atmestas. Ieškovė teismui ieškinį pateikė (duomenys neskelbtini), nors tariamą žalą skaičiuoja nuo (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad ieškovė praleido ieškinio senatį dėl netesybų priteisimo.

Atsakovai D. B. ir T. B. pateikė priešieškinį, nurodo, kad (duomenys neskelbtini) m. atsakovai savo lėšomis atliko kapitalinį Buto remontą, kurio metu buvo gipso kartonu išlygintos sienos, lubos. Lubos išklijuotos garsą slopinančios plokštėmis, apšiltinta viena kambario siena putplasčiu, lubos išdažytos, sienos dažytos ir klijuotos tapetais. Pastatytas naujas klozetas, pakeisti visi maišytuvai, paklotas laminatas, pakeisti visi buto langai, vidaus durys ir įstatytos įėjimo šarvo durys. Iš viso atsakovai Buto remontui išleido 13 365,27 Eur. Šias išlaidas pagrindžia specialisto A. B. sudaryta Lokalinė sąmata. Turėtų būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Buto pagerinimai buvo esminiai. Su jais ieškovė pardavė Butą (duomenys neskelbtini) už rinkos kainą, t. y. gavo ir atsakovų sumokėtą už Buto pagerinimą sumą, todėl, vadovaujantis nurodytais duomenimis, ir atsižvelgiant į nusidėvėjimą, iš ieškovės atsakovams D. B. ir T. B. turėtų būti priteista 7235,70 Eur kompensacija Buto pagerinimo išlaidų.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Butas iki jo pardavimo ir Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ame notarų biure visą laiką buvo viešosios nuosavybės objektas. Šį faktą patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2001 m. gruodžio 14 d. Nr. 1524 „Dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ (galiojanti redakcija nuo 2021-01-22) pavirtintoje Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos pavyzdinėje sutartyje (9.2 punktas) nustatyta, kad nuomininkas savo lėšomis privalo parengti turtą pasikeičiantiems metų sezonams ir kas 3-5 metai atlikti nuomojamo turto einamąjį remontą. Sprendimus dėl valstybės turto nuomos priimančiam subjektui sutikus, nuomininkas gali pagerinti turtą, pritaikydamas jį savo poreikiams. Sutikimas dėl nuomininko teisės atlikti kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus, pagerinti turtą, duodamas raštu. Nuomininkui draudžiama be nuomotojo rašytinio sutikimo atlikti kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus, pagerinti turtą. Prieš atliekant kapitalinio remonto/rekonstrukcijos darbus turi būti rengiamas projektas ir gaunamas statybą leidžiantis dokumentas. Turto vertintojai jo būklę įvertino kaip vidutinę, kadangi buvo pastebimas dalinis apdailos ir kitų remonto darbų nusidėvėjimas, ir šis remontas buto kainos nustatymui iš esmės jokios įtakos neturėjo.

2025-02-13 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad skolos laikotarpis yra nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kai patalpa grąžinta ieškovei. Atsakovai informuoti apie skolas, prašė sumokėti, siūlė išdėstyti. Valstybės turtas gali būti naudojamas tik nustatyta tvarka. Su priešieškiniu nesutinka, nesikreipė dėl remonto. Naudojo patalpas savo poreikiams. Kainai įtakos remontas neturėjo. Dėl patalpų grąžinimo ne vienas darbuotojas kontaktavo ((duomenys neskelbtini)), kad grąžintų raktus. Raktus grąžino (duomenys neskelbtini), informavo pranešimu. Gyveno be teisinio pagrindo. J. T. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas butas (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Turtas buvo valstybės nuosavybė. (duomenys neskelbtini) LRV nutarimu perduotas VĮ „Turto bankui“. Valstybės turtas gali būti tik nuomojamas, panauda negalima. Atsakovams siūlė daug variantų nuomai, bet nesutiko. Dėl to nerengė dokumentų viešam konkursui. Pradėjus pardavimą, negavo taip pat atsakymo iš atsakovų. Vienerius metus išvis nieko neskaičiavo už naudojimąsi. Siūlė sudaryti nuomos sutartį, teikė ne vieną pasiūlymą. Ieškovė patyrė nuostolius, yra negautos pajamos. Naudojosi iki (duomenys neskelbtini), nes tuo metu perduota patalpa pirkėjui. Dalyvavo ir D. B. Buvo pranešta, kad kitaip nei nuomos pagrindas, negalėjo gyventi. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) raštais paaiškino atsakovams, kad negalima naudoti be nuomos sutarties. Ieškovės darbuotoja informavo, kad negalės gyventi be pagrindo. (duomenys neskelbtini) apskaitoje buvo skola – siuntė priminimus el. paštu. Delspinigių laikotarpis už kiekvieną sąskaitą už 31 d. Matosi žiniaraštyje. Komunaliniai mokesčiai susideda iš šildymo, kitų mokesčių; yra pateikta mokėjimo detalizacija. Skaičiuoja iki (duomenys neskelbtini).

2025-02-13 teismo posėdžio metu atsakovė D. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovės atstovas davė pasirašyti aktą. Vienas jų sakė, kad bus apskaičiuota turto nuomos kaina, bus atvežtas dokumentas, bet negavo iki (duomenys neskelbtini) mėn. Tada atsiuntė Nuomos sutartį paštu. Pirmą sąskaitą faktūrą gavo (duomenys neskelbtini) mėn. Neinformavo, kad iki Nuomos sutarties reikės mokėti. Atlaisvino patalpas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) raktus atidavė naujiems savininkams, dalyvavo ir ieškovės atstovas. Nuomos sutarties nepasirašė, nes netenkino kaina, prašė leisti išsipirkti be aukciono. Negavus sutikimo, nusprendė išsikelti. Informavo telefonu, kad netinka kaina. Atsakovės vyro šeima gyveno ten nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) buvo informuota, kad reiks mokėti po Nuomos sutarties pasirašymo. Tada nepasakė, kiek reikės mokėti. (duomenys neskelbtini) informavo, kad reikės mokėti apie 408 Eur nuo (duomenys neskelbtini). Bandė prašyti Nuomos sutarties, neteikė; prašė nurodyti, kaip apskaičiuotas nuomos mokestis. Prašė leisti išsipirkti (duomenys neskelbtini). Rašė raštus VMSA dėl lengvatų. Aukcione nedalyvavo, nes neturėjo tokių pinigų, be to, į butą įdėtos ir jų lėšos. Už faktinį naudojimąsi nemokėjo išvis, nes tikėjosi išsipirkti. Gavus (duomenys neskelbtini) m. įspėjimą, prašė išdėstyti mokėjimą, bet sakė, kad turi sumokėti viską iškart. Dėl išsikėlimo aplinkybių paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) perdavė raktus naujiems savininkams, dalyvavo ir ieškovės atstovas. Raktus grąžino (duomenys neskelbtini), nes aukcionas buvo (duomenys neskelbtini), ieškovės atstovė sakė, kad pirkėjas su banko turto vertintoju nori apžiūrėti. Jiems sakė, kad nieko pasirašyti nereikia. Buto perdavimo-priėmimo akto nebuvo. Nedalyvavo (duomenys neskelbtini) nurašant skaitiklius. (duomenys neskelbtini) sumokėjo už vandenį ir elektrą, šildymą. Informavo ieškovę apie išsikėlimą (duomenys neskelbtini), kai atėjo nauji savininkai. (duomenys neskelbtini) neinformavo, nes nebuvo Nuomos sutarties. Informavo ieškovės atstovę L. V., (duomenys neskelbtini) siūlė pasirašyti Perdavimo-priėmimo aktą. Atsakovė nesutiko, nes nebuvo Nuomos sutarties. Butas buvo tuščias, nebuvo naudojama nei elektra, nei vanduo. Su L. V. dėl apžiūros nesusitiko, nes (duomenys neskelbtini). Neragino sudaryti nuomos sutarties. Paaiškino, kad Bute buvo po 2 skaitiklius ir virtuvėje, ir vonioje. Mokėjimas pagal rodmenis už karštą vandenį iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) – abiejų skaitiklių rodmenys sudėti. Išsikeliant dalyvavo jos (duomenys neskelbtini), taip pat liudytojas V. M. Persikėlė pas atsakovės (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Dėl priešieškinio paaiškino, kad kol gyveno, keitė langus, duris, šiltino grindis. Darbai atlikti nuo (duomenys neskelbtini) m. Jokių čekių, kvitų nesaugojo, nes darė kaip sau. Pagrindinis remontas (šarvuotos durys) atliktas po (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) m. keisti langai. Virtuvė, vonia nebuvo remontuoti nuo (duomenys neskelbtini) m. Vaikų kambarys remontuotas apie (duomenys neskelbtini) m., koridorius – apie (duomenys neskelbtini) m. Byloje pateiktos nuotraukos darytos (duomenys neskelbtini) m. Sąmatą rengusiam specialistui pasakė, kas ir kada padaryta, ir paskaičiavo. Nusidėvėjimą skaičiavo pagal metus, procentus pasakė paskambinus į draudimo bendrovę. Specialistas rėmėsi Sistela programa. Ieškovę informavo po remontų, nes viskas atlikta iki (duomenys neskelbtini) m. Raštu neinformavo.

2025-02-13 teismo posėdžio metu liudytojas V. M. nurodė, kad atsakovai yra buvę jo kaimynai, liudytojas padėjo išsikraustyti. Išsikėlė (duomenys neskelbtini) mėn., iki D. B. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (sveikino jau ne tame bute). Išsikėlė ne per vieną dieną, padėjo gal porą kartų. Gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m., kai gavo butus (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Apie buto remontą žino tai, kad keisti langai, durys. Kai gavo butus, buvo tik durys, ištinkuota, linoleumas, mediniai langai.

2025-03-25 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ Butą patikėjimo teise valdė nuo (duomenys neskelbtini). Neturi duomenų, kokiu pagrindu atsakovai gyveno iki (duomenys neskelbtini). Pagal orderį atsakovų mama gyveno bute. Žiniaraštyje yra duomenys, gauti iš komunalinių paslaugų teikėjų. Pateikė tai, ką apmokėjo VĮ „Turto bankas“. VĮ „Turto bankas“ neturėjo informacijos, kad atsakovai galimai moka už vandenį AB „(duomenys neskelbtini)“, neteikė jokių duomenų. VĮ „Turto bankas“ apmokėdavo pagal paslaugų teikėjo informaciją, dėl to išrašydavo kreditines sąskaitas.

2025-03-25 teismo posėdžio metu atsakovė D. B., advokatas paaiškino, kad už Buto nuomą iki (duomenys neskelbtini) atskirai nemokėjo, mokėjo tik komunalinius mokesčius. Karštas vanduo apskaitytas pagal rodmenis, už šildymą mokėjo be sąskaitos, tiesiog tam tikrą sumą. Mokėjo ne kiekvieną mėnesį, bet pagal rodmenis. Pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą vandens kiekis yra (duomenys neskelbtini) kub.m. – neaišku, iš kur toks kiekis. Iki (duomenys neskelbtini) mėn. turėjo sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“. Už karštą vandenį mokėjo tiesiogiai AB „(duomenys neskelbtini)“ savo nuožiūra pagal rodmenis. Už šildymą mokėjo savo nuožiūra, gali būti, kad nepilnai. AB „(duomenys neskelbtini)“ neduoda informacijos, nes jie nėra savininkai. VĮ „Turto bankas“ sakė savarankiškai nemokėti AB „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškovės atstovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, prašo priešieškinį atmesti. Atsakovai turėjo tinkamai grąžinti butą, pasirašant perdavimo-priėmimo aktą. Todėl laiko, kad grąžinta (duomenys neskelbtini). Iki tos datos prašo priteisti skolą ir delspinigius. Su priešieškiniu nesutinka. Ieškovės nebuvo informavę apie remontą.

Atsakovų atstovas advokatas nurodė, kad ieškinys nėra pagrįstas įrodymais dėl nuomos mokėjimo dydžio. Tik (duomenys neskelbtini) gavo nuomos sutartį, iš kurios sužinojo apie dydį. Jokia nuomos sutartis nesudaryta, nes netenkino sąlygos. Neaišku, kokiu pagrindu iki (duomenys neskelbtini) skaičiavo skolą už nuomą. Liudytojas nurodė, kad faktiškai išsikėlė ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini). Nepaneigta, kad išsikėlė (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina susirašinėjimas. Faktinis naudojimasis turi būti iki (duomenys neskelbtini). Dėl komunalinių mokesčių paaiškino, jog banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad dalį sumokėjo (378,97 Eur), kuri nebuvo išminusuota iš reikalavimo. Ieškovės sąskaita-faktūra neatitinka faktų – (duomenys neskelbtini) užfiksuoti karšto vandens rodmenys (duomenys neskelbtini) kub.m., sumokėta buvo iki (duomenys neskelbtini) kub.m.; (duomenys neskelbtini) užfiksuoti (duomenys neskelbtini) kub.m. rodmenys. Ieškovės pateikti duomenys už (duomenys neskelbtini) mėn. nėra pagrįsti, nes atsakovai apmokėjo už karštą vandenį. Nepagrindė delspinigių skaičiavimo – iš suvestinės matosi, kad (duomenys neskelbtini) išrašyta 47,75 Eur, o ieškinys – (duomenys neskelbtini). Tik už šią sąskaitą gali reikalauti. Kitiems – senatis. Ieškovė perėmė turtą (duomenys neskelbtini) m., darbuotojams keliami didesni reikalavimai, todėl perdavimo akto tinkamu įforminimu turėjo pasirūpinti ieškovė. Nėra įrodymų, kad siuntė. Nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas ne anksčiau nei nuo (duomenys neskelbtini). Dėl priešieškinio paaiškino, kad turtas parduotas už rinkos kainą aukciono būdu pagal rinkos kainą. Atsakovai gyveno nuo (duomenys neskelbtini) m. Liudytojas patvirtino, kad gautas butas „plikas“. Per tą laikotarpį pagerino turto vertę gerokai. Pagal lokalinę sąmatą – apie 13 000 Eur pagerinimas. Pakeisti langai, šarvo durys, vidaus durys. Lentelėje yra nurodytas nusidėvėjimas, neįskaičiavo virtuvės, vonios remonto. Neteisėta ir nesąžininga nekompensuoti išlaidų. Ieškinį tenkinti iš dalies – senatis dėl delspinigių; minusuoti iš komunalinių mokesčių sumokėtus 378,97 Eur, nuoma nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), nuo (duomenys neskelbtini) m. rudens gyveno atsakovai, t. y. atsakovės J. T. (duomenys neskelbtini) V. B. Butas buvo suteiktas jai dirbant AB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)), kuri (duomenys neskelbtini) m. buvo likviduota (Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš (duomenys neskelbtini) Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atsakovės (duomenys neskelbtini) V. M. B. suteikė teisę apsigyventi gyvenamoje patalpoje – (duomenys neskelbtini) (el. bylos failas 2, b. l. 39, 47; el. bylos priedas, b. l. 19-24). Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovai mokėjo už Buto komunalinius mokesčius tiesiogiai paslaugų teikėjams iki turtas patikėjimo teise buvo perduotas ieškovui (el. bylos failas 2, b. l. 64-66, 68-70).

Atsakovės J. T. (duomenys neskelbtini) V. B. gyvenamąją vietą šiuo adresu buvo deklaravusi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė J. T. ginčo bute deklaravo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas T. B. bute gyvenamąją vietą deklaravęs nuo (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) atsakovė J. T. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Vilniaus miesto savivaldybė (duomenys neskelbtini) raštu informavo, kad butas priklausė AB „(duomenys neskelbtini)“ ir nėra apskaitytas Vilniaus miesto savivaldybės balanse. Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu konstatuota, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, jog Butas yra įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, tačiau nuosavybės teisės į butą niekam nėra įregistruotos.

Nustatyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), Butas nuosavybės teise įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu (duomenys neskelbtini), ieškovei Butas patikėjimo teise Perdavimo-priėmimo aktu perduotas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė pardavė Butą (el. bylos failas 1, b. l. 5, 19).

Taigi, Butas, kuris buvo suteiktas V. B. (duomenys neskelbtini), buvo valstybės nuosavybė. Bylos duomenimis, perėmusi Butą, ieškovė nustatė, jog jame gyvena J. T., D. B., T. B., taip pat nepilnamečiai A. B. ir A. B. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas Buto faktinio naudojimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas). Byloje nustatyta ir dėl šios aplinkybės nėra ginčo, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė Buto nuomos sutartis.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų 5062,92 Eur mokesčio už faktinį patalpų naudojimą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), 142,27 Eur delspinigių, 1319,52 Eur už suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovai, nesutikdami su pareikštu ieškiniu, nurodo, jog tik (duomenys neskelbtini) gavo nuomos sutartį, iš kurios sužinojo apie nuomos kainos dydį, tačiau nuomos sutartis nesudaryta, nes netenkino sąlygos. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant ginčą, svarbios aplinkybės, kaip ir kodėl atsakovai apsigyveno Bute, ar ieškovas ėmėsi veiksmų dėl neteisėto naudojimosi Butu ir ar buvo bandoma sudaryti nuomos sutartį.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas (lot. petitum) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (lot. causa petendi, causa materialis, causa actionis) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Materialiosios teisės požiūriu, ieškinyje pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atsakovai neatlygintinai naudojosi ginčo patalpomis be jokio teisinio pagrindo ir be ieškovės sutikimo, o tai CK 4.98 straipsnio prasme yra savininko teisių pažeidimas. Taigi dėl minėtų neteisėtų atsakovų veiksmų kyla jų civilinė atsakomybė.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Sprendžiant, kokie teisiniai santykiai nagrinėjamu atveju susiklostė tarp ginčo šalių, svarbu įvertinti, kokiu pagrindu atsakovai gyveno valstybei nuosavybės teise priklausančiame Bute ir, ar jie Bute gyveno be teisinio pagrindo.

Teismas pažymi, jog civilinio proceso tikslai, be kita ko, yra tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas ir priimant sprendimus, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis), o civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Teisės doktrinoje pažymima, kad teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, leidžiantys teismui konkrečioje byloje priimti teisingą, protingą ir sąžiningą sprendimą. Įstatymų leidėjas objektyviai negali sukurti taisyklės ar sprendimo kiekvienai faktinei situacijai. Todėl teismas, būdama vienintelė institucija, turinti teisę visuomenės ir valstybės vardu įgyvendinti teisingumą (Konstitucijos 109 straipsnis), privalo turėti diskrecijos teisę, kad galėtų įgyvendinti šią funkciją. Taigi CK 1.5 straipsnis yra lanksti norma, leidžianti konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus bei užpildyti teisinio reguliavimo spragas ir šitaip sumažinti neigiamus pozityviosios teisės sukeliamus padarinius, kurių įstatymų leidėjas, priimdamas vieną ar kitą normą, negalėjo numatyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Vilnius: Justitia, 2001. P. 75).

Teisės neįmanoma taikyti neaiškinant jos turinio. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, vykdydamas jam priskirtą konstitucinę teisingumo vykdymo funkciją, aiškina ir taiko teisę konkrečiu atveju kiekvienoje konkrečioje byloje spręsdamas konkretų ginčą. Tai, kaip teismas išaiškina teisę prieš ją pritaikydamas, tampa turiniu, kuris lemia atitinkamus teisinius padarinius. Taigi, teismas aiškina ir taiko teisę ne abstrakčiai ar hipotetiškai, bet kiekvienoje konkrečioje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas klausimus dėl asmenų pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020, 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024).

Minėta, kad atsakovės J. T. (duomenys neskelbtini) V. M. B. pagal Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) buvo suteikta teisė apsigyventi Bute.

Pažymėtina, kad iki (duomenys neskelbtini) pastatyti gyvenamieji namai ir butai buvo suteikiami pagal Butų kodeksą ir Gyvenamųjų patalpų suteikimo Lietuvos Respublikoje nuostatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001). Pagal Gyvenamųjų patalpų suteikimo Lietuvos Respublikoje nuostatų 8 punktą piliečiai, nutraukusieji darbą ryšium su išėjimu į pensiją ir kuriems reikia gerinti buto sąlygas, buvo įtraukiami įskaiton įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurios turi butų fondą ir stato gyvenamuosius namus pačios arba dalinio dalyvavimo tvarka, kur jie dirbo, lygiomis teisėmis su šių įmonių, įstaigų, organizacijų darbininkais ir tarnautojais, o jiems norint, – ir pagal gyvenamąją vietą. Pagal Butų kodeksą teisė į butą galėjo būti realizuota esant įskaitoje pagal gyvenamąją ar darbo vietą ir priėmus atitinkamų institucijų sprendimus.

Viena iš butų fondo rūšių buvo valstybinis butų fondas, kurį sudarė Vietinių tarybų butų fondas ir žinybinis butų fondas. Žinybinį butų fondą sudarė ministerijų, valstybinių komitetų bei žinybų žinioje buvusios gyvenamosios patalpos. Liaudies deputatų tarybos įgaliojimai butų fondo naudojimo ir išsaugojimo srityje buvo numatyti Butų kodekso 15 straipsnyje, kur buvo nurodyta, kad Liaudies deputatų tarybos skirstė atitinkamai tarybai priklausantį butų fondą ir suteikė piliečiams gyvenamąsias patalpas vietinių tarybų namuose, kontroliavo, kad būtų teisingai tvarkoma piliečių įskaita ir kad būtų teisingai skirstomos gyvenamosios patalpos žinybinio ir visuomeninio butų fondo namuose. Atitinkamai šių gyvenamųjų patalpų skyrimo tvarka buvo ypatinga tuo, kad įstaigos ar organizacijos sprendimą dėl gyvenamosios patalpos suteikimo turėjo patvirtinti Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas (pagal Butų kodekso formulavimą, o pagal tuo metu galiojusio Vietos savivaldos įstatymo nuostatas – respublikos miesto meras ar jo vadovaujama valdyba) (Butų kodekso 45 straipsnis). Sprendimo pagrindu turėjo būti išduodamas orderis gyvenamajai patalpai užimti (Butų kodekso 49 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001). Taigi, atsakovės J. T. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas neterminuotai naudotis butas, priklausantis valstybiniam butų fondui (patalpos suteikimo metu galiojusio Butų kodekso 5, 6, 10 straipsniai), kuris priklausė valstybės nuosavybei (1985 m. galiojęs 1964 m. liepos 7 d. Civilinio kodekso 98 straipsnis). Dėl šių priežasčių J. T. (duomenys neskelbtini) gavo butą faktiniam naudojimui (Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame Bute iki išsikėlimo iš jo gyveno atsakovai, t. y., V. B. šeimos nariai.

1991 m. įsigaliojo Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymas, reglamentuojantis valstybinių įmonių ir jų turto privatizavimo tvarką. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyti privatizavimo objektai, kuriems nebuvo taikomos šio įstatymo nuostatos. Tarp jų – valstybinis ir visuomeninis butų fondai, kurių privatizavimo tvarką ir sąlygas nustatė kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo butų daugiabučiuose namuose pirkimo–pardavimo tvarka ir sąlygos buvo nustatytos 1991 m. birželio 30 d. įsigaliojusiame Butų privatizavimo įstatyme (galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.). Pagal šio įstatymo 4 straipsnį butą turėjo teisę pirkti asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 12 straipsnį asmenims, neprivatizavusiems jų naudojamų gyvenamųjų patalpų, išliko teisė šiomis patalpomis toliau naudotis nuomos ar panaudos pagrindais.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2009 m. gruodžio 22 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Butas patikėjimo teise (duomenys neskelbtini) perduotas ieškovei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), Butas nuosavybės teise įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Buto faktinio naudojimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad minėtame bute gyveno atsakovai. Atsakovai taip pat neneigė fakto, kad gyveno ieškovo pasitikėjimo teise valdomame turte, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo reikalaujamos priteisti sumos už faktinį naudojimąsi Butu pagrindo ir laikotarpio. Ieškovas nurodo, kad atsakovai nepagrįstai gyveno Bute, todėl už faktinį Buto naudojimąsi laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovai privalo sumokėti 5062,92 Eur. Atsakovų teigimu, jie išsikėlė iš Buto (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, nesutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovai nuo (duomenys neskelbtini) Bute gyveno be teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, atsakovams išliko teisė Butu toliau naudotis panaudos pagrindais. Ieškovo teigimu, valstybės turtas negalėjo būti naudojamas panaudos pagrindu. Pažymėtina, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas, tik konkrečiai įstatyme įvardintas turtas gali būti perduotas panaudai (14 straipsnis). Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad būtent VĮ „Turto bankas“, kuriam patikėjimo teise buvo perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti valstybei nuosavybės teise priklausantis Butas, yra atsakingas už efektyvų, racionalų valstybės turto valdymą.

Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą kitu būdu (CK 4.35 straipsnio 1 dalis). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena savavališkai, t. y. neturėdami teisinio ir faktinio pagrindo. Lietuvos Respublikos CK 6.612 straipsnis aiškiai numato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos, panaudos ar kitos panašios sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju, ieškovas siūlė atsakovams sudaryti nuomos sutartį, tačiau, sutarties nesudarius, negynė savininko teisių siekiant atsakovus iškeldinti.

Pažymėtina, kad vertinant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, svarbu tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo – valstybės įmonė, kurios veikla reglamentuojama teisės aktais, tačiau ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų rašytinės nuomos sutarties sudarymui ar ginant Buto savininko teises iškeldinant atsakovus, todėl teismas ieškovo nepakankamą veikimą vertina kaip paties ieškovo sprendimą prisiimti visas rizikas, kylančias iš tokių veiksmų.

Nustatyta, kad Buto nuomos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.579 straipsnio 1 dalis). Iš (duomenys neskelbtini) NT objekto faktinio naudojimo nustatymo akto matyti, kad buvo nustatyta, jog Butu faktiškai naudojasi D. B., Akte fiksuoti skaitiklių rodmenys. Ieškovo teigimu, surašant (duomenys neskelbtini) Buto faktinio naudojimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė buvo informuota, kad už faktinį naudojimąsi Butu bus skaičiuojamas 408,30 Eur (be PVM) mokestis. Atsakovų teigimu, apie naudojimosi patalpomis mokestį jie buvo informuoti tik gavę (duomenys neskelbtini) pretenziją dėl skolos. Byloje esant prieštaringiems šalių paaiškinimams, nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovai jau (duomenys neskelbtini) buvo informuoti dėl naudojimosi patalpomis mokesčio dydžio, teismas šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais (CPK 178, 185 straipsnis). Nesant raštiško susitarimo ar pranešimo apie sąlygų keitimą (iš panaudos į nuomą), ieškovo reikalavimas atlyginti už naudojimąsi atgaline data yra nepagrįstas. Atsakovai galėjo pagrįstai tikėtis, kad, nesant rašytinės nuomos sutarties ir aiškaus valstybės valios išreiškimo, jų naudojimasis Butu yra teisėtas ir neatlygintinis.

Byloje, remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovams buvo atsiųsta Nuomos sutartis, tačiau, šalims nesuderinus sąlygų, ji nebuvo pasirašyta. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad, (duomenys neskelbtini) nesudarius Buto nuomos sutarties, atsakovai nuo (duomenys neskelbtini) Bute gyveno be teisinio pagrindo.

Byloje nustatyta, kad atsakovai, kurių šeimos nariai Bute gyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų, turėjo lūkestį ir siekė Butą įgyti nuosavybės teise. Iki (duomenys neskelbtini) metų vyko teismo procesai dėl Buto valdymo fakto pripažinimo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) metų rugsėjo mėnesį atsakovai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl galimybės lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti Butą. Akivaizdu, kad atsakovai, Bute gyvendami panaudos pagrindu nuo (duomenys neskelbtini) metų, turėjo teisėtą lūkestį ir toliau Bute gyventi tuo pačiu teisiniu pagrindu ar turėti galimybę Butą išsipirkti. Nesant duomenų, kad iki (duomenys neskelbtini) atsakovai buvo informuoti ir jiems buvo siūloma sudaryti Buto nuomos sutartį ar kad buvo informuoti apie skaičiuotino nuomos mokesčio dydį, neteisinga ir nesąžininga yra teigti, kad, viena vertus, atsakovai Bute iki (duomenys neskelbtini) gyveno be teisinio pagrindo, kita vertus, kad nuostoliai už (duomenys neskelbtini) yra pagrįsti.

Iš Atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraščio (toliau – ir Žiniaraštis) (el. bylos failas 1, b. l. 14-16) nustatyta, kad už naudojimąsi Butu atsakovams buvo paskaičiuota Turto nuoma laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), skaičiuojant 408,30 Eur per mėnesį. Kaip matyti iš Žiniaraščio ir (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos failas 1, b. l. 20), už naudojimąsi Butu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskaičiuota 1592,37 Eur suma, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskaičiuota 3470,55 Eur.

Byloje konstatavus, kad atsakovai nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio Bute gyveno be teisinio pagrindo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), svarbu nustatyti, kada atsakovai iš Buto išsikėlė. Ieškovo teigimu, atsakovams skaičiuotinas mokesti už naudojimąsi Butu iki (duomenys neskelbtini), kai Butas buvo perduotas naujiems Buto savininkams. Ieškovo teigimu, Buto grąžinimo nebuvo, faktinis naudojimasis turtu pasibaigė pardavus turtą. Atsakovų teigimu, jie išsikėlė iš Buto (duomenys neskelbtini).

CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų praeities įvykiams tiksliai nustatyti nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertinant šalių paaiškinimus, reikia atsižvelgti į tai, kad jie yra teikiami šalies – suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Tačiau šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Vertinant vienos iš šalių paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009).

Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis parodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad Buto perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pasirašytas. Iš atsakovės D. B. sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė deklaravo ir apmokėjo už karštą vandenį pagal skaitiklio parodymus nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) m³ 150,34 Eur. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) Apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), perduodant Butą naujam savininkui, karšto vandens skaitiklio rodmenys buvo (duomenys neskelbtini) m³ ((duomenys neskelbtini)). Taigi, kaip matyti, Bute nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nebuvo suvartota karšto vandens. Aplinkybę, kad atsakovai išsikėlė iš Buto (duomenys neskelbtini), patvirtina ir liudytojo parodymai, taip pat netiesiogiai įrodo ir atsakovės susirašinėjimo ištrauka, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė informuoja draugę apie pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą (el. bylos failas 1, b. l. 199). Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai ginčo bute gyveno iki (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovai yra atsakingi už skolos susidarymą iki šio laikotarpio. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, visumą byloje esančių įrodymų (šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, rašytinius įrodymus), sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti, jog atsakovai Bute gyveno iki (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, atsakovams nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenant Bute be teisinio pagrindo, jie gavo naudą iš Buto, už kurį nebuvo mokama nuoma ar kita kompensacija (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Taigi, Buto savininkas (valstybė) patyrė nuostolius. Ieškovas nuostolių dydį įrodinėjo pagal Nuompinigių už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisykles. Nuompinigių už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1K-306, nustato valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuompinigių dydžio skaičiavimo tvarką. Butui paskaičiuotas nuomos mokestis buvo 408,30 Eur per mėnesį (el. bylos failas 1, b. l. 134-137), kas nagrinėjamu atveju pripažintina nuostoliais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatavus, kad atsakovai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Bute gyveno be teisinio pagrindo, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis), ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant solidariai iš atsakovų ieškovui 1633,2 Eur nuostolių už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (408,30 Eur x 4 mėn.) (CK 6.6 straipsnio 3 dalis)

Dėl reikalavimo priteisti komunalinius mokesčius.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų 1319,52 Eur už suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Iš ieškovo pateikto Atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraščio laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žiniaraštis) (el. bylos failas 1, b. l. 14-16), sąskaitų-faktūrų (el. bylos failas 1, b. l. 21-22, 25-33, 39-46, 51-56, 60-63) nustatyta, kad pagal paslaugų tiekėjų pateiktus duomenis už Butui suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskaičiuota ir ieškovė sumokėjo 1319,52 Eur. Iš pateikto atsakovės D. B. sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė ieškovei (duomenys neskelbtini) sumokėjo 72,81 Eur pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sumokėjo 117,18 Eur pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso – 189,99 Eur. Šios sumos į reikalaujamą sumą nėra įtrauktos.

Iš ieškovės pateikto Žiniaraščio ir sąskaitų-faktūrų nustatyta, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) išrašytos ir neapmokėtos devynios sąskaitos faktūros už komunalines paslaugas, iš kurių dalies minusuotos sumos pagal kreditines sąskaitas, t. y.: 1) pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 69,46 Eur suma už (duomenys neskelbtini); 2) pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 83,18 Eur suma už (duomenys neskelbtini); 3) pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 158,01 Eur suma už (duomenys neskelbtini); 4) pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 190,39 Eur suma už (duomenys neskelbtini); 5) pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 176,77 Eur suma už (duomenys neskelbtini), iš kurios pagal (duomenys neskelbtini) kreditinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) minusuota 113,75 Eur (už dujas UAB „Ignitis“), todėl Žiniaraštyje nurodyta 63,02 Eur suma; 6) pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 208,81 Eur suma už (duomenys neskelbtini), iš kurios pagal (duomenys neskelbtini) kreditinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) minusuota 24,53 Eur (už dujas UAB „Ignitis“), todėl Žiniaraštyje nurodyta 184,28 Eur suma; 7) pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 472,52 Eur suma už (duomenys neskelbtini); 8) pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 134,49 Eur suma už (duomenys neskelbtini), iš kurios pagal (duomenys neskelbtini) kreditinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) minusuota 70,82 Eur (už vandenį AB „(duomenys neskelbtini)“), todėl Žiniaraštyje nurodyta 63,67 Eur suma; 9) pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 34,99 Eur suma už (duomenys neskelbtini).

Atsakovų teigimu, už komunalines paslaugas jie mokėdavo tiesiogiai paslaugų teikėjams, tačiau kai kurie jų sumokėtus mokesčius grąžino. Iš atsakovės D. B. sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už karštą vandenį ir šildymą sumokėjo 378,97 Eur, t. y. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 53,37 Eur, (duomenys neskelbtini) – 27,67 Eur, (duomenys neskelbtini) – 6,82 Eur, (duomenys neskelbtini) – 13,64 Eur, (duomenys neskelbtini) – 127,12 Eur, (duomenys neskelbtini) – 150,34 Eur.

Byloje nustatyta, kad atsakovai savo nuožiūra, nereguliariai mokėjo tam tikrus komunalinius mokesčius, t. y. sumokėjo 378,97 Eur AB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovai patvirtino, kad ieškovo atstovai paaiškino ir rekomendavo nemokėti tiesiogiai paslaugų teikėjams. Bylos duomenimis, AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas už suteiktas šildymo paslaugas (taip pat ir karštą vandenį) teikė ieškovui, kuris pateiktas sąskaitas apmokėjo.

Teismo vertinimu, atsakovų nenuosekli pozicija (kai dalį sąskaitų už komunalines paslaugas atsakovai apmokėjo ieškovui, už tam tikras paslaugas (karštą vandenį, du mėnesius ir už šildymą) mokėjo tiesiogiai AB „(duomenys neskelbtini)“, nors, kaip nustatyta iš atsakovės paaiškinimų, karšto vandens skaitiklių rodmenų nedeklaravo, mokėjo savo nuožiūra, viena vertus, lėmė susidariusią faktinę situaciją, jog objektyviai nėra galimybių nustatyti, ar atsakovai teisingai apskaičiavo mokėtinas sumas, nes iš pateiktų įrodymų nėra duomenų, pagal kokius įkainius atsakovai mokėjo. Kita vertus, iš pateiktų įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių visumos matyti, kad Buto paslaugų teikėjai pagrįstai sąskaitas už suteiktas paslaugas teikė ieškovui kaip patikėjimo teise Butą valdančiam subjektui, kuris pateiktas sąskaitas apmokėdavo. Todėl ieškovas pagrįstai sumokėtų sumų reikalauja iš atsakovų.

Byloje kilo ginčas dėl (duomenys neskelbtini) sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) nurodytos 435,22 Eur sumos už šildymą ir karštą vandenį. Iš (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad už Butui šildyti suvartotą šilumos kiekį, priskirtą šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliaciją) ir suvartotą karštą vandenį ((duomenys neskelbtini) m³) apskaičiuota 435,22 Eur suma (el. bylos 1 failas, b. l. 127). Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovai karšto vandens skaitiklių rodmenų nedeklaravo, todėl, tikėtina, AB „(duomenys neskelbtini)“ už karštą vandenį skaičiavo pagal normatyvus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai mokėjo savo nuožiūra, nesant įrodymų, kad mokėtinos sumos už karštą vandenį apskaičiuotos teisingai, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai įrodė, jog už karštą vandenį ir šildymą yra tinkamai atsiskaityta. Nesant galimybės nustatyti, pagal kokias sąskaitas, už kokias konkrečiai paslaugas atsakovai mokėjo AB „(duomenys neskelbtini)“, galimai be teisinio pagrindo sumokėtų sumų AB „(duomenys neskelbtini)“ klausimas nėra šio bylos ginčo dalykas.

Šioje byloje konstatavus faktinę aplinkybę, kad atsakovai Bute faktiškai gyveno iki (duomenys neskelbtini), yra pagrindas priteisti iš atsakovų už komunalines paslaugas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovų solidariai priteisiant 1220,86 Eur (1319,52 Eur – 34,99 Eur – 63,67 Eur).

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti delspinigius.

Ieškovas prašo priteisti 142,27 Eur delspinigių. Atsakovai šiam reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

Iš byloje pateiktų Delspinigių sąskaitų – (duomenys neskelbtini) Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – matyti, kad delspinigiai paskaičiuoti taikant 0,05 proc. dydį už vėlavimą sumokėti už faktinį turto naudojimą (el. bylos failas 1, b. l. 142-145).

Ieškovas nurodo, kad delspinigiai paskaičiuoti remiantis Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 (toliau – ir Aprašas), 5.1 punktu. Pažymėtina, kad ieškovo nurodytas Aprašo 5.1. punktas nustato Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos pavyzdinės sutarties nuostatą dėl šalių atsakomybės. Aprašo 51 punkte nustatyta, kad nuomininkas, sutartyje nustatytu laiku nesumokėjęs nuompinigių, moka už kiekvieną pradelstą dieną įstatymų nustatytus delspinigius. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 9 dalį nuomos sutartyje turi būti nustatyti Vyriausybės ar savivaldybės tarybos numatyto dydžio delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokesčio mokėjimo terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Jeigu nuomos sutartyje delspinigiai nenustatyti, nuomininkas moka 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną.

Aptartas teisinis reglamentavimas taikomas šalims pasirašius valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad Buto nuomos sutartis pasirašyta nebuvo. Byloje konstatuota, kad atsakovai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Bute gyveno be teisinio pagrindo, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad delspinigius ir jų dydį nustato įstatymas ar sutartis. Kadangi šalių nesiejo sutartiniai santykiai ir nebuvo susitarimo dėl netesybų, reikalavimas priteisti 142,27 Eur delspinigių atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006 ir kt.). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas tenkinamas ir ieškovui solidariai iš atsakovų priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2854,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl priešieškinio.

Priešieškiniu atsakovai D. B. ir T. B. prašo priteisti iš ieškovo 7235,70 Eur kompensaciją už atsakovų D. B. ir T. B. lėšomis atliktus Buto pagerinimo darbus.

Atsakovų teigimu, (duomenys neskelbtini) m. jie savo lėšomis atliko kapitalinį Buto remontą, kurio metu buvo gipso kartonu išlygintos sienos, lubos; lubos išklijuotos garsą slopinančios plokštėmis, apšiltinta viena kambario siena putplasčiu, lubos išdažytos, sienos dažytos ir klijuotos tapetais; pastatytas naujas klozetas, pakeisti visi maišytuvai, paklotas laminatas, pakeisti visi buto langai, vidaus durys ir įstatytos įėjimo šarvo durys. Iš viso atsakovai Buto remontui išleido 13 365,27 Eur, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, prašo priteisti 7235,70 Eur.

Byloje nustatyta, kad Butas iki jo pardavimo ir Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo visą laiką buvo viešosios nuosavybės objektas (Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovai Bute gyveno panaudos pagrindu.

Pagal CK 6.636 straipsnį panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos daikto panaudos atveju turi būti taikomos atsižvelgiant į šių civilinių teisinių santykių ypatumus ir tikslus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Taigi, viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą. Leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis).

Jau buvo minėta, kad pagal CK 6.501 straipsnį nuomininkas (panaudos gavėjas) gali reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

Panaudos gavėjas turi pareigą grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis). Dėl to išlaidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti.

Pagal kasacinio teismo praktiką faktas, ar daiktas buvo pagerintas, nustatomas, be kita ko, lyginamuoju aspektu įvertinus tą daiktą iki atitinkamų darbų atlikimo ir po jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016 24 punktas).

Atsakovai reikalavimą priteisti kompensaciją grindžia specialisto A. B. sudaryta Lokaline sąmata (el. bylos failas 1, b. l. 155-164), fotonuotraukomis (el. bylos failas 1, b. l. 165-180). Pažymėtina, kad pateiktoje Sąmatoje nėra nurodyta jos parengimo data, be to, iš sąmatos neaišku, kada vertinti darbai atlikti, pagal kokias kainas sudaryta sąmata. Iš atsakovės D. B. paaiškinimų nustatyta, kad Sąmata parengta pagal atsakovų nurodytus duomenis, kas ir kada padaryta, nesiremiant jokiais pirminiais atliktus remonto darbus, išlaidas patvirtinančiais dokumentais.

Pažymėtina, kad atsakovų pateikti įrodymai nepatvirtina jų nurodytų aplinkybių, jog Bute remonto darbai buvo atlikti (duomenys neskelbtini) metais, nepatvirtina darbų apimties ir jų vertės. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus (fotonuotraukas, Sąmatą), atsakovės paaiškinimus, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovų nurodyti (duomenys neskelbtini) metais atlikti Buto remonto darbai (sienų, lubų dažymas, tapetų klijavimas, laminuotų grindų įrengimas), langų, vidinių, lauko durų pakeitimas iš esmės pakeitė ginčo turto savybes, padidino ginčo turto vertę (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, šie darbai buvo atlikti siekiant palaikyti normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti.

Taigi, nagrinėjamu atveju, prašant priteisti kompensaciją už turto pagerinimą, ne tik neįrodytas turto pagerinimas, šiam tikslui būtinų išlaidų dydis, tačiau taip pat nebuvo ir šalių susitarimo dėl atsakovų atlikto remonto. Atsakovė patvirtino, kad dėl remonto darbų nebuvo ieškovės leidimo, nes remonto darbai atlikti iki (duomenys neskelbtini) metų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, atsakovų pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodė sąlygų, būtinų atlyginti daikto pagerinimo išlaidas, todėl reikalavimas priteisti kompensaciją už Buto pagerinimą atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

Kadangi ieškinys pareikštas trims atsakovams – J. T., D. B. ir T. B., o priešieškinį ieškovui pareiškė tik du atsakovai – D. B. ir T. B., todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas atskirai.

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (mokėtinas žyminis mokestis už ieškinį – 147 Eur), kitų įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovas nepateikė. Atsakovus D. B. ir T. B. byloje atstovavo advokatas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas. Atsižvelgdamas į šios bylos galutinį procesinį rezultatą (patenkinta 44 proc. ieškinio, atitinkamai atmesta 56 proc. ieškinio reikalavimų), teismas priteisia iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (44 proc.) 64,68 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Atsakovai D. B. ir T. B. pateikė įrodymus, kad už priešieškinį sumokėjo 163 Eur žyminio mokesčio. Atsakovų D. B. ir T. B. priešieškinį atmetus visiškai, jiems bylinėjimosi išlaidos už žyminį mokestį neatlyginamos.

Byloje patirta 66,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 29,36 Eur (CPK 92, 96 straipsniai, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2)). Iš viso valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 94,04 Eur (64,68 + 29,36), t. y. iš atsakovų D. B. ir T. B. po 31,35 Eur, iš J. T. - 31,34 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui valstybės įmonei Turto bankas (juridinio asmens kodas 112021042) solidariai iš atsakovų J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1633,2 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus 20 ct) nuostolių atlyginimo, 1220,86 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt eurų 86 ct) už komunalinius mokesčius, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 2854,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 94,04 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 4 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš atsakovų D. B. ir T. B. po 31,35 Eur, iš J. T. - 31,34 Eur. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.