Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-10-26 · Civilinė byla Nr. e2-11328-1031/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-26
Bylos Nr.
e2-11328-1031/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05031-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Ieškovas
K. R.
Atsakovas
D. R.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Civilinė byla Nr. e2-11328-1031/2018Proceso Nr. 2-70-3-05031-2018-2
Procesinio dokumento kategorijos:(S)2.3.5.2; 2.6.4.4ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 26 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys,sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei,

dalyvaujant ieškovei K. R. ir jos atstovui advokatui Virgilijui Januškai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. B.,

nedalyvaujant atsakovui D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovui D. R. dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija duodanti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. R. nepilnamečiam sūnui D. R. išlaikymo įsiskolinimą 7200 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2018 m. liepos 31 d. bei priteisti iš atsakovo D. R. kiekvieną mėnesį nepilnamečio vaiko D. R. išlaikymui kiekvienam mėnesiui po 200 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną K. R. bei priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovei ir atsakovui D. R. gyvenant nesusituokus (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. R.. Gimus sūnui ieškovės ir atsakovo santykiai nutrūko. Atsakovas nuo pat sūnaus gimimo nesirūpino sūnumi, nedalyvavo jo gyvenime, kasdienių poreikių tenkinime, visą laiką nuo vaiko gimimo neteikė išlaikymo. Ieškovė pažymėjo, kad šalių sūnus šiuo metu yra 16 metų. Vaikui augant didėja ir jo kasdieniniai poreikiai. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis – 660 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dar privalo teikti išlaikymą ir savo nepilnametei dukrai N. R., atsakovui neprisidedant prie sūnaus išlaikymo, ieškovė viena neturi galimybės užtikrinti pilnaverčių ir visapusiškų sąlygų nepilnamečiam sūnui. Ieškovė pažymėjo, kad vaikas yra mokyklinio amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, antroje gimnazijos klasėje.

Ieškovė, vertindama tai, kad atsakovas niekada prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti už maksimalų 3 metų laikotarpį. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad vaiko poreikiai per pastaruosius trejus metus esmingai nekito, prašo skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą laikyti, kad vaikui turėjo būti teikiamas 200 Eur išlaikymas kiekvieną mėnesį.

Atsakovas D. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: D. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus. Vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta, tačiau vaikas gyvena su motina. Atsakovas vaikui išlaikymo neteikia, su vaiku nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko. Atsakovas nedirba, pajamų negauna, turto neturi. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas nedirba, teismas nenustatė.

Dėl atsakovo procesinio pasyvumo.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnis kiekvienam asmeniui garantuoja teisę į teisingą teismą. Civiliniame procese ši teisė yra realizuojama užtikrinant sąžiningą civilinį procesą, kurio vienas esminių elementų yra tinkamas abiejų šalių išklausymas bylos nagrinėjimo procese. Būti išklausytam yra bylos šaliai garantuojama teisė. Teismas savo sprendimą priima išklausęs abiejų šalių ir vertindamas jų pateiktus argumentus ir įrodymus, todėl teismas turi pareigą suteikti šalims pakankamai laiko ir procesinių galimybių tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Kita vertus, ne teismas, o pati šalis sprendžia kokiu būdu ir kokia apimtimi ji įgyvendins šią teisę. Tuo atveju, jeigu šalis nusprendžia savo dispozityvia teise nesinaudoti, jam gali atsirasti tik įstatymu nustatytos pasekmės. Esant draudimui šeimos byloje priimti sprendimą už akių, teismas nagrinėja bylą pagal vienos šalies pateiktus įrodymus. Šiuo atveju įstatyme pasyviajam atsakovui numatyta procesinė pasekmė yra de novo taisyklė, kuri reiškia, kad šalis apeliaciniame procese neteikia naujų įrodymų, t.y. įrodymų, kuriuos galėjo teikti pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu procesu byla nenagrinėja iš naujo (CPK 314).

Atsakovui D. R. procesiniai dokumentai – ieškovės ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti 2018 m. rugpjūčio 16 d. Teismo šaukimas atsakovui pasirašytinai įteiktas 2018 m. spalio 12 d. Vertindamas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovui buvo suteiktos pakankamos prielaidos būti išklausytam, o jo pasyvi procesinė pozicija yra atsakovo valinis apsisprendimas, kaip jam naudotis savo procesinėmis teisėmis. Teismas šioje byloje nenustatė pagrindų, dėl kurių atsakovo atžvilgiu turėtų būti taikomos procesinės prievartos priemonės, tokios kaip atsakovo atvesdinimas.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei juos prižiūrėti, numato ir CK 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.).

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.). Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Kiekvienoje byloje reikia atsižvelgti į byloje esančius įrodymus bei faktus apie vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-495/2008).

Taigi, išlaikymas vaikui, nustatomas pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Tinkamo balanso radimas tarp šių dviejų kriterijų ir lemia teisėto, pagrįsto ir adekvataus išlaikymo priteisimą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013

Kaip minėta, norminis reguliavimas numato du esminius kriterijus, taikomus sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą: 1) vaiko poreikiai ir 2) tėvų turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad tėvų turtinė padėtis neturi būti suprantama kaip statiškai fiksuojamas tėvų turimas turtas ir gaunamos pajamos bylos nagrinėjimo metu, o veikiau kaip realios ir adekvačios tėvų galimybės ir siekiai maksimaliai užtikrinti vaiko poreikius, nes priešingu atveju sąmoningas tėvų apsisprendimas negauti jokių pajamų sukurtų situaciją, kai tėvai iš esmės galėtų nevykdyti pareigos vaikams. Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti.

Teismas šioje byloje surinkęs įrodymus nustatė, kad atsakovas jokio registruotino turto (nekilnojamųjų daiktų ar transporto priemonių) neturi, atsakovas taip pat negauna jokių pajamų. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas pasirinko pasyvią laikyseną savo kaip tėvo pareigų, tame tarpe ir pareigos teikti išlaikymą sūnui, atžvilgiu, negali būti pagrindu atsakovui šios pareigos nevykdyti. Atsakovas turėdamas sūnų turėjo imtis adekvačių ir pakankamų priemonių užsidirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui.

Pats atsakovas jokių duomenų į bylą nepateikė, todėl teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nenustatyta duomenų, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti, gauti pajamas, ar turėtų kitų išlaikytinių, kuriuos privalėtų išlaikyti, ar išlaikymo objektyviai būtų reikalingas pats. Todėl teismas sprendžia priteisti sūnaus išlaikymą iš atsakovo.

Ieškovė pateikė vaiko poreikių skaičiavimą (ieškinio 9 punktas), kuriame nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 400 Eur. Ieškovė nurodė 200 Eur teikianti ji pati, todėl likusius 200 Eur prašo priteisti iš atsakovo.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos atitinka realumo kriterijų. Teismas spręsdamas ginčą atsižvelgia į visuotinai žinomą aplinkybę, kad kiekvienam žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų, kad kartais serga ir jam yra reikalingi vaistai. Moksleiviui yra reikalingos mokymosi priemonės, taip pat jis patiria ir kai kurias laisvalaikio praleidimo išlaidas. Nagrinėjamojoje byloje ieškovei jokių kitų išlaidų nenurodžius, teismas vertina, šalių sūnus D. R. yra vidutinių poreikių, paaugliško amžiaus vaikinas, todėl 400 Eur išlaikymas per mėnesį yra ir pagrįstas, ir realus. Byloje nėra duomenų, kad šalių sūnus turėtų specialių talentų ar išskirtinių gabumų, kurie būtų specialiai lavinami, ar tam būtų reikalingos specialios priemonės. Taip pat byloje nėra duomenų, kad D. R. būtų reikalingos specialios priemonės ar speciali priežiūra, susijusios su vaiko specialiais sveikatos poreikiais. Teismui padarius išvadą, kad atsakovo pasyvumas nevykdyti savo pareigos vaiko atžvilgiu negali tokios jo pareigos paneigti, o nagrinėjamojoje byloje nenustačius aplinkybių, dėl kurių prašomas išlaikymas galėtų būti mažinamas, teismas sprendžia ieškovės ieškinį tenkinti priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį. Teismas tokį sprendimą priima vertindamas ne statišką atsakovo turtinę padėtį, o atsakovo galimybes bei pastangas maksimaliai prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas, turi sveikatos problemų ar jam būtų nustatytas dalinis darbingumas, ar yra kitos priežastys, dėl kurių atsakovo išlaikymo dydžio dalis galėtų būti proporcingai mažinama.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti sūnui 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo ir nurodo, kad faktiškai atsakovas nuo vaiko gimimo išlaikymo vaikui visiškai neteikia. Ieškovė skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimą jį skaičiuoja po 200 Eur kas mėnesį, už 3 metus.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Atsakovui šiame procese nepateikus jokios pozicijos ir ieškovei nurodant, kad atsakovas vaiko per visus jo šešiolika metų neišlaikė, sprendžia, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

Kaip jau teismas pažymėjo, nagrinėjamojoje byloje atsakovo apsisprendimas negauti pajamų nėra aplinkybė, dėl kurios atsakovas galėtų būti atleistas nuo išlaikymo vaikui teikimo. Priteisiant išlaikymo įsiskolinimą be tėvų turtinės padėties teismas turi vertinti ir vaiko poreikius. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad vaiko poreikiai per visą laiką nesiskyrė. Teismas su tokia pozicija nesutinka ir laiko, kad paaugliško amžiaus 16 metų jaunuolio poreikiai, ypač gyvenančio kitame mieste, nėra tapatūs 13 metų berniuko poreikiams.

Priteisiant išlaikymo įsiskolinimą teismas vertina vaiko poreikius priteisiamuoju laikotarpiu. Teismo vertinimu, 13 ar 14 metų vaiko poreikiai yra mažesni, todėl, teismo vertinimu, teisinga, sąžininga, proporcinga ir adekvatu bus teismui priteisiant išlaikymo įsiskolinimą jį skaičiuoti po 160 Eur per mėnesį, tokiu būdu priteisiant 5760 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė šioje byloje pareiškė du atskirus ieškinio reikalavimus – išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo priteisimo. Antrasis ieškovės reikalavimas patenkintas visa apimtimi, o pirmasis reikalavimas patenkintas iš dalies – ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą 7200 Eur, teismas ieškovei priteisė išlaikymo įsiskolinimą 5760 Eur, jos reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra patenkintas 80 procentų. Vertinant tai, kad minėti du ieškinio reikalavimai sudaro bendrą ieškinio patenkinimo ar atmetimo proporciją, kurioje kiekvienam reikalavimui tenka po pusę, teismas, sumuodamas visas ieškinio reikalavimų patenkintas dalis 100 proc.+ 80 proc. ir gautą vidurkį apvalinant iki sveiko skaičiaus sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 90 procentų ir pagal šią proporciją paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 360 Eur atstovavimo išlaidų, išlaidas paskirstant pagal minėtą proporciją ieškovei priteistina 324 Eur atstovavimo išlaidų iš atsakovo.

Iš atsakovo teismas valstybei priteisia žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šioje byloje turėjo būti sumokėtas toks žyminis mokestis: už vaiko išlaikymo reikalavimą – 54 Eur, už išlaikymo įsiskolinimą – 162 Eur. Vertinant tai, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas iš dalies, valstybei iš atsakovo priteistina 54 Eur ir 130 Eur (162 Eur x 80 proc.). Taip pat priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 6,78 Eur.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, panaikinti įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.

Šalių sūnui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2018 m. rugpjūčio 1 d.) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5760,00 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Priteisti iš D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 324 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus).

Priteisti iš D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 184,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 6,78 Eur (šešis eurus 78 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų įmokų kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2018 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Ernestas Šukys