- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- 1S-497-593/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00176-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- J. S.
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo J. S. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose 2018 m. gegužės 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. S. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Skundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai netvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė atsižvelgdamas į tai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis ir galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų bei nebenusikals.
Šalies argumentai
3. Skunde nuteistojo gynėjas prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir tenkinti Komisijos nutarimą dėl J. S. lygtinio paleidimo.
Skunde teigiama, kad apylinkės teismas vertino nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas J. S. sunkumą ir pobūdį bei iš esmės skundžiamoje nutartyje pateiktais teiginiais nurodė, kad nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra per maža lyginant su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis. Tokiais motyvais apylinkės teismas iš naujo sprendė J. S. padarytų nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas ir atlieka bei atliko atitinkamą dalį bausmės, klausimą, vertino padaryto nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą, bausmės dydį, bei dar kartą pasisakė dėl bausmės termino. Tokiu būdu sudaroma prielaida, kad J. S. teisiamas antrą kartą dėl tos pačios veikos, o įstatymo suteikta teisė būti paleistam iš įkalinimo įstaigos atlikus dalį bausmės realiai negali būti įgyvendinama.Taip pat, skunde teigiama, kad apylinkės teismas itin akcentavo tai, kad nuteistasis net aštuonis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus. Pažymėtina, kad nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų šiai dienai neturi, todėl nėra jokių kliūčių vertinti galimybę jį lygtinai paleisti. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad Komisijos nutarimo priėmimo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturėjo ir ignoravo faktą, kad J. S. suėmimo laikotarpiu skatintas 5 kartus, bausmės atlikimo laikotarpiu skatintas keturis kartus. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nuteistajam už gerą elgesį yra leidžiamos trumpalaikės išvykos į namus, buvo suteiktos septynių dienų nemokamos atostogos, kurių metu leista parvykti į namus. Byloje pateiktoje socialinio tyrimo išvadoje, kaip tik akcentuota, kad: „Atlikdamas bausmę, nuteistasis vykdo pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimus, siekia teigiamų elgesio pokyčių“. Taigi šios faktinės aplinkybės rodo, kad pastaruoju metu nuteistasis buvo tik skatintas už gerą elgesį, todėl priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vystėsi teigiama linkme, kad jis suvokė savo poelgius ir tai leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysi įstatymų ir daugiau nenusikals.Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas iš esmės vertino tik faktines aplinkybes, susijusias su J. S. padarytomis nusikalstamomis veikomis ir jo padarytais pataisos įstaigos vidaus tvarkos pažeidimais (nors galiojančių drausminių nuobaudų J. S. šiai dienai neturi), visiškai ignoravo byloje esančius duomenis teigiamai charakterizuojančius J. S. asmenybę, duomenis apie jo aplinką, į kurią jis patektų būdamas laisvėje, įrodymus, kurie patvirtina, kad J. S. greitai gali integruotis į visuomenę dirbdamas ir mokydamasis. Tokiu būdu teismas, vienpusiškai ir neišsamiai vertindamas byloje surinktus duomenis, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, nuteistojo skundo argumentais, sutinka su skundžiamoje Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartyje padaryta išvada, kad taikyti lygtinį paleidimą J. S. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo J. S. gynėjo advokato G. Černiausko skundo argumentai, jog apylinkės teismas priimdamas sprendimą dėl atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. S., nepagrįstai atsižvelgė į J. S. padarytų nusikaltimų, už kuriuos jis buvo nuteistas, sunkumą ir pobūdį ir tokiu būdu sudarė prielaidas, kad J. S. teisiamas antrą kartą dėl tos pačios veikos, atmestini kaip nepagrįsti. Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog vertindamas nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir pavojingumą, ir šių duomenų visumoje atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, pirmosios instancijos teismas nuteistąjį baudė antrą kartą ar netinkamais motyvais grindė savo nutartį. Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę J. S. atlieka už dviejų nusikaltimų – apysunkio ir labai sunkaus, padarymą. Vienas iš jo padarytų nusikaltimų sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Nusikalstamas veikas nuteistasis padarė iš chuliganiškų paskatų – norėdamas gauti alaus ir cigarečių. Be to, minėti nusikaltimai pasižymėjo ciniškumu – nukentėjusysis buvo ne tik apiplėštas ir sumuštas – iš jo buvo ir tyčiojamasi. Nusikaltimus J. S. įvykdė būdamas nepilnametis, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, veikė kartu su bendrininku. Nurodytos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines J. S. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Svarbu pabrėžti ir tai, jog 2018 m. balandžio 25 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių išlieka J. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra tai, kad nuteistasis nusikaltimus vykdė būdamas jauno amžiaus, iš chuliganiškų paskatų, kartu su bendrininku, apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. S. pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį bei pavojingumą ir tokia teismo nutarties argumentacija negali būti vertinama, kaip pakartotinis asmens nuteisimas. Atmestinas ir skundo argumentas, jog apylinkės teismas, nepagrįstai atsižvelgė į J. S. skirtas drausmines nuobaudas. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai įvertinta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nuteistasis bausmės atlikimo metu net aštuonis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, ir nors laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už padarytą labai sunkų smurtinį nusikaltimą, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, apstumdė kitą suimtąjį, už ką buvo svarstytas drausminėje komisijoje bei grasino kitam nuteistajam susidorojimu, už ką jam buvo skirta drausminė nuobauda. Paskutinė nuobauda jam nustojo galioti tik 2017 m. lapkričio 27 d., panaikinus ją prieš terminą. Taigi, nors J. S. paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu yra nebegaliojančios, tačiau sistemingas pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas neigiamai apibūdina nuteistąjį, sudaro prielaidas abejoti jo daroma pažanga ir kryptingu siekiu pasitaisyti viso pataisos proceso metu. Be to, atsakant į minėtą skundo argumentą, svarbu pabrėžti tai, kad teisėjų kolegija negali vertinti pasirinktinai tik pastarųjų metų J. S. elgesio – sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą yra analizuojamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, nes nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas.
Teisėjų kolegija nepritaria ir skundo argumentui, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vystėsi tik teigiama linkme. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Ir nors apylinkės teismas teisingai nurodė, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas nustatytas nebuvo. 2018 m. balandžio 25 d. J. S. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pirminis J. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ buvo atliktas 2015 m. lapkričio 15 d. ir jo metu nustatyta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 22 balai, iš kurių 10 svertinių taškų statiniai (nekintantys) ir 12 svertinių taškų – kintantys veiksniai. 2017 m. lapkričio 22 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metu gauti tokie patys rezultatai, kaip ir ankstesnio tyrimo metu. Svarbu pabrėžti ir tai, jog abejų minėtų vertinimų metu nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 10 balų, o tai reiškia, kad kiti 12 balų yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo pastangų. Šiuo atveju jų egzistavimas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo J. S. pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Todėl, darytina išvada, kad nors minėta rizika išlieka žema, tačiau jai nemažėjant spręsti apie nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra galimybių.
Nepritartina ir nuteistojo gynėjo skundo argumentui, jog apylinkės teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo dėl J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą, visiškai neatsižvelgė į byloje esančius duomenis teigiamai charakterizuojančius J. S. asmenybę. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje konstatuota, jog stebimi tam tikri teigiami nuteistojo J. S. elgesio pokyčiai – jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, skatintas, atlikdamas bausmę dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistais jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad nustatytos ir pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu J. S. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Analogišką išvadą – jog Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados neleidžia konstatuoti, kad J. S. laikysis įstatymų ir nenusikals – padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.