- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- 1S-454-290/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00176-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- J. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo J. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. LPK-63 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. S. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1, 2 punktus, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2014 m. kovo 1 d., o pabaiga – 2021 m. rugsėjo 1 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 4 mėnesiai 15 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. balandžio 16 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2019 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. LPK-63 nutarė nuteistajam J. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, devynis kartus skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, mokosi, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę baigė dvylika klasių, įgijo logisto-ekspeditoriaus profesiją, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius raštus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis J. S. prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodo, kad teismas vertino nusikaltimų, už kuriuos jis yra nuteistas, sunkumą ir pobūdį, tokiu būdu jis buvo teisiamas už tuos pačius nusikaltimus antrą kartą. Jo pastangos pataisos įstaigoje per penkerius metus yra vertinamos, jam be pareigūnų palydos leidžiama parvykti namo, lankyti laisvės mokyklą, šiuo metu jis ruošiasi įgyti antrą profesiją. Teismo vertinimas yra skubotas, neatsižvelgta į visas jį charakterizuojančias aplinkybes, todėl jis buvo diskriminuojamas dėl padaryto nusikaltimo pobūdžio.
4.2. Skunde taip pat nurodo, kad teismas savo sprendimą taip pat argumentavo tuo, jog jis pataisos įstaigoje gavo nuobaudą už kito suimtojo apstumdymą ir grasinimą susidoroti, tačiau ši nuobauda buvo gauta 2015 m., kuomet jis buvo laikomas tardymo izoliatoriuje ir nebuvo praėjęs jokių socialinės reabilitacijos priemonių. Tokiais savo veiksmais jis nenorėjo nusileisti kitiems nuteistiesiems ir jų priimtoms neformalioms taisyklėms, kurių dabar jokiais būdais nepateisina ir pagal jas negyvena. 2019 m. kovo 29 d. buvo svarstytas drausmės komisijoje dėl to, kad atsisakė vykti į išvyką, tačiau atsisakė todėl, kad tą dieną turėjo vykti į mokyklą, o mokslams skiria didesnį prioritetą. Nors yra gavęs drausminių nuobaudų ir jas pripažįsta, tačiau teigia, kad jos buvo panaikinamos prieš terminą gavus paskatinimų.
4.3. Nuteistasis teigia, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o dalį dinaminių balų pagal OASys metodiką sudaro praeities elgesio nulemti veiksniai, ir jie negali būti sumažinti vien jo pastangomis. Mano, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog jis yra baigęs visas įmanomas socialinės reabilitacijos programas ir priemones, visą atlyginimą skiria padengti nukentėjusiųjų patirtai žalai, taip pat į tai, kad jis turi išsilavinimą ir specialybių. Išėjęs į laisvę gyventų pas tėvus ir turi realią galimybę įsidarbinti. Šiuo metu jis yra atlikęs didelę bausmės dalį, yra darbingo amžiaus ir nuoširdžiai tiki, kad turi galimybę susitvarkyti savo gyvenimą ir tie du likę metai, praleisti pataisos namuose, teigiamos įtakos jam nebepadarys, kadangi jis jau yra išnaudojęs visas galimybes socialiai reabilituotis pataisos įstaigoje.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo J. S. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog J. S. priklauso žemos rizikos grupei – 22 balai, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nors J. S. anksčiau neteistas, šiuo metu jis bausmę atlieka už vieną labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nužudymą dėl chuliganiškų ir savanaudiškų paskatų, ir vieną apysunkį nusikaltimą – plėšimą bendrininkų grupėje. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu J. S. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.
10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (22 balai pagal OASys metodiką), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio vertinimo, atlikto 2016 m. lapkričio 15 d. nesumažėjo, be to, statiniai svertiniai balai sudaro tik 10 balų, o 12 balų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti, todėl nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nesutiktina su skundo argumentu, kad dalį dinaminių balų pagal OASys metodiką sudaro praeities elgesio nulemti veiksniai ir jų nuteistasis negali sumažinti vien savo pastangomis, kadangi sumažintas negali būti tik statinių balų skaičius. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs net vienuolika kartų, kad jam penkis kartus buvo paskirtos nuobaudos. Nuteistasis paskutinį kartą vidaus tvarkos taisykles pažeidė 2019 m. kovo 29 d., tai yra likus vos keletui savaičių iki posėdžio, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo. Nuteistasis teigia, kad komisijoje jis buvo svarstytas dėl to, kad teikia prioritetą mokslui ir todėl atsisakė vykti į socialinės reabilitacijos priemonę ne pataisos įstaigoje. Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, tai prieštarauja kitam skundo argumentui, kad nuteistasis neva yra įvykdęs visas įmanomas socialinės reabilitacijos priemones. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu pataisos įstaigoje drausmine tvarka taip pat buvo baustas ir 2017 m. (vieną kartą) bei 2018 m. (du kartus). Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nuo bausmės pradžios nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis taip pat pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus.
11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.
12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.
13. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.
14. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog J. S. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė, o bausmės tikslai jau yra pasiekti. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistojo J. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutartį.
Ši apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.