- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-04
- Bylos Nr.
- T-1284-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00176-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo J. S. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 7 d. priimtu nutarimu Nr. LPK-116 nutarta taikyti nuteistajam J. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 3 mėn. 22 d. (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną 2018 m. gegužės 7 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 22 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas: mokosi specialybės, turi tikslą išėjęs iš įkalinimo įstaigos įgyti profesiją aukštojoje mokykloje, laiko valstybinius egzaminus; dirba ūkio skyriuje pagalbiniu darbininku, baigė elgesio pataisos programas, dalyvavo įstaigoje vykdomose pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos priemonėse; bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, suėjus 18-ai metų paliktas atlikti likusią bausmės dalį nepilnamečių pataisos namuose, jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos ir perkeltas į Socialinės integracijos į visuomenę poskyrį. Nuteistasis turi teigiamą požiūrį į dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą penkis kartus paskatintas, tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, penkis kartus elgesys svarstytas drausmės komisijoje, šiuo metu drausminių nuobaudų neturi, yra atlikęs minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Pastovi gyvenamoji vieta, artimi santykiai su šeimos nariams, dalyvavimas elgesio pataisos bei pozityvaus užimtumo programose, nuteistojo emocinė gerovė bei mąstymas ir elgesys, turimi ateities tikslai, teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse gali teigiamai įtakoti nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą ir sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
J. S. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.
Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 3 mėn. 22 d. (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną 2018 m. gegužės 7 d.).
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. S. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, skatintas, dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad J. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dvi nusikalstamas veikas – apysunkį bei labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas), kas neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą, ir nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina ir tai, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis net aštuonis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, ir nors laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už padarytą labai sunkų smurtinį nusikaltimą, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, apstumdė kitą suimtąjį, už ką buvo svarstytas drausminėje komisijoje bei grasino kitam nuteistajam susidorojimu, už ką jam buvo skirta drausminė nuobauda, ir nors visos paskirtos nuobaudos (paskutinė nuobauda paskirta 2017 m. rugsėjo 22 d. už tai, kad nuteistasis reikalavo neteisėtų paslaugų iš kito nuteistojo) nebegalioja, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesistengė elgtis nepriekaištingai, nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Bausmės atlikimo metu nuteistasis režimo reikalavimus pažeidžia sistemingai, daro ir analogiško pobūdžio nusižengimus, iš ko galima spręsti, jog į pataisos įstaigos administracijos priežiūrą nuteistasis žiūri su išlygomis, akivaizdžiai ignoruoja pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, kas leidžia pagrįstai abejoti dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu šiuo metu taikymo ir, priešingai nei teigiama Komisijos nutarime, nesudaro pagrindo spręsti, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems OASys metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam tiek 2016 m. lapkričio 15 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, tiek 2017 m. lapkričio 22 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatytas tas pats pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – 22, dinaminiai riziką nusikalsti didinantys veiksniai jam taip pat išlieka nepakitę ir sudaro 12 svertinių balų. Nesant pagrįstų duomenų, kurie šiuo metu sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama, juolab įvertinus tai, kad nuteistasis po Komisijos 2017 m. liepos 5 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, nesilaikė pataisos įstaigos vidaus tvarkos, už ką jam buvo taikyta drausminė nuobauda, kuri panaikinta prieš terminą tik 2017 m. lapkričio 27 d., teismas sprendžia, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose 2018 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. LPK-116 taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.