Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Inga Masiulianec

dalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Arūnui Kasparavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Svetlanos Kastanauskienės prašymą skirti baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie A. M., (duomenys neskelbtini) (skolininkė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

9. Iš vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, jog antstolė Svetlana Kastanauskienė vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotą 2020 m. sausio 27 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN-91, kuriuo skolininkė (duomenys neskelbtini) įpareigota: nugriauti neteisėtai pastatyto I grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio-upėtakių auginimo tvenkinio (rezervuaro) dalį 0,1099 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta 2020 m. sausio 7 d. geodezininko D. K. parengtame rezervuaro situacijos plane ir sutvarkyti statybvietę; nugriauti neteisėtai pastatytą II grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį-aikštelę (teritorijos dalį išklotą trinkelių ir betono danga) apie 1622,25 kv. m ploto miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; nugriauti neteisėtai pastatytą I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį-segmentinę tvorą (1,60 m aukščio ir apie 44,00 m ilgio bei 1,60 m aukščio ir apie 35,40 m ilgio), kuria aptverta teritorijos dalis prie žuvies perdirbimo cecho pastato miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Privalomajame nurodyme įvykdymo terminas nurodytas iki 2020 m. liepos 29 d.

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad skolininkė su (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 15 d. sudarė Teritorijų planavimo sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) skolininkės lėšomis įsipareigojo atlikti Zarasų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo darbus, kuriuos ji atliko ir 2020 m. gruodžio 21 d. perdavė skolininkei. Zarasų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimas buvo patvirtintas Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 5 d. sprendimu „Dėl Zarasų rajono savivaldybės bendrojo plano koregavimo patvirtinimo“ Nr. T-3. Po šio koregavimo patvirtinimo žemės sklypas, kuriame nustatyta aktuali neteisėta statyba, nepateko į miško žemės teritoriją ir nuo to laiko atsirado pagrindas ir teisinė galimybė pakeisti to žemės sklypo paskirtį iš miškų ūkio į kitą. 2022 m. sausio 26 d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. I(6.6 E)-48 buvo pakeista žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas - iš „Miškų ūkio žemė“ į „Žemės ūkio paskirties žemė. Specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypai“. 2022 m. kovo 3 d. skolininkė su matininkų bendrove (duomenys neskelbtini) sudarė žemės formavimo ir pertvarkymo paslaugų sutartį, kurios dalykas -nekilnojamojo daikto formavimo ir pertvarkymo projekto parengimas - sujungiant tos pačios paskirties (pagrindinės žemės naudojimo paskirties) žemės sklypus, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsiterpusį valstybinį žemės sklypą. 2022 m. rugsėjo 12 d. buvo parengtas sklypų sujungimo projektas, kurį 2022 m. lapkričio 22 d. patvirtino Zarasų rajono savivaldybės administracija Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 22 d. įsakymu „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ Nr. I(6.6 E)-659. Pagal nurodytą projektą atliktus kadastro duomenų pakeitimus 2023 m. rugpjūčio 9 d. patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba šios tarnybos Zarasų skyriaus vedėjo 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu „Dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ Nr. 42SK-450-(14.42.110 E.). Nustatyta, kad pakeistos paskirties naujai suformuotame 3,1560 ha ploto žemės sklype išliko 0,7704 ha miško žemės naudmenų, kurių vieta iš dalies sutampa su Privalomajame nurodyme aprašytais statiniais, t. y. dalis aikštelės, dalis tvoros ir labai dalis rezervuaro - jų užstatymo ploto dar yra žemės ūkio paskirties žemės sklypo miško žemės naudmenose.

13. 2024 m. rugpjūčio 20 d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. 3-1476, administracija nesutiko paversti miško naudmenas kitomis. Byloje pateiktas Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2025 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. I-51 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. Nustatyta, kad žemės sklypo savininkai 2025 m. balandžio 1 d. sudarė su matininke paslaugų sutartį. Matininkė 2025 m. gegužės 8 d. parengė miško žemės naudmenų pakeitimo kitomis projektą (sprendinius, aiškinamąjį raštą ir kt.). Byloje pateiktas 2025 m. gegužės 19 d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus raštas Nr. TTS-75-(12.33 Mr) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių derinimo“. 2025 m. gegužės 20 d. parengtas projektas buvo pateiktas viešinimui. Viešinimo trukmė iki 2025 m. birželio 3 d.

14. Skolininkė atsiliepime nurodo, kad išieškotoja yra parleidusi senaties terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, skolininkei nebuvo siųstas raginimas įvykdyti Privalomąjį nurodymą, todėl vykdomoji byla turėtų būti nutraukta. Nagrinėjamu atveju byloje nėra sprendžiamas antstolio procesinių veiksmų teisėtumas, šioje byloje nagrinėjamas antstolio pareiškimas dėl baudos skolininkui skyrimo CPK 771 straipsnio pagrindu, kai dėl baudos skyrimo antstolis pareiškimą paduoda apylinkės teismui, todėl teismas dėl šių skolininkės argumentų atskirai nepasisako. Pažymėtina, kad antstolio procesiniai veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka. Taigi, skolininkė nesutikdama su antstolės procesiniais veiksmais turi teisę juos skųsti įstatymo nustatyta tvarka.

15. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 10 punktą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti vykdomuosius dokumentus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).

16. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo pasekmės yra nustatytos specialiojoje teisės normoje įtvirtintoje CPK 771 straipsnyje. CPK 771 straipsnio 1-2 dalis numato, jog jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog skolininkė per nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdė. Esminis šalių nesutarimas yra kilęs vertinant, dėl kokių priežasčių teismo procesinis sprendimas yra neįvykdytas, t. y. ar egzistuoja suinteresuoto asmens (skolininkės) kaltė dėl teismo sprendimo neįvykdymo. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini)įrodinėja, kad teismo procesinis sprendimas nėra įvykdytas dėl objektyvių priežasčių, kurios nepriklauso nuo skolininkės valios, t. y. dėl ilgai trunkančių žemės sklypo, kuriame yra Privalomajame nurodyme nurodyti statiniai, paskirties keitimo procedūrų, kurios priklauso nuo atsakingų institucijų. Nagrinėjamu atveju Privalomuoju nurodymu skolininkė įpareigota per nustatytą terminą nugriauti neteisėtai pastatytus nesudėtingus inžinerinius statinius: upėtakių auginimo rezervuarą, aikštelę ir tvorą, kadangi jie pastatyti miško valdoje - miškų ūkio paskirties žemės sklype.

19. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. ) 2 straipsnio 19 dalyje numatyta, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. . Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 26 straipsnio 1 dalis numato, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami: 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnyje numatyta, kad miško žemėje draudžiama: 1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais), dviračių ir pėsčiųjų takus siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius; 2) paversti miško žemę kitomis žemės naudmenomis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus; 3) privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę skaidyti į dalis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus.

20. Taigi, kaip minėta, ginčo statiniai yra pastatyti miško paskirties žemėje, skolininkė šios aplinkybės neginčija, tačiau nurodo, kad žemės dalyje, kurioje yra ginčo statiniai nėra miško. Kaip matyti iš minėto teisinio reglamentavimo miškų ūkio paskirties žemei priskiriami ir neapaugę mišku žemės plotai. Skolininkė įrengdama Privalomajame nurodyme nurodytus pastatus žinojo, kad juos pastatė neleistinoje vietoje (miško paskirties žemėje). Todėl, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis, nepriklausanti nuo skolininkės ir lemianti teismo sprendimo neįvykdymą CPK 771 straipsnio prasme. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, daro išvadą, kad Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas dėl skolininkės kaltės, nėra nustatyta objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jos ir lemiančių tokį neįvykdymą. Pažymėtina, kad skolininkės nurodyti veiksmai ir siekis įvykdyti teismo sprendimą, teikti prašymai dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, reikalingų atlikti teritorijų planavimo procedūrų sudėtingumas, terminai ir kt. yra vertintini kaip svarbios aplinkybės nustatant skirtinos baudos dydį.

21. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Taigi teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

22. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, skolininkės nurodytus veiksmus ir siekį įvykdyti teismo sprendimą, atsižvelgiant į privalomojo nurodymo nevykdymo trukmę, į tai kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, bei į tai, kad skolininkei bauda už privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų nevykdymą skiriama pirmą kartą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), teismas skiria 2,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną, baudą skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki Privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti Privalomąjį nurodymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 771 straipsniu,

nutaria:

tenkinti antstolės Svetlanos Kastanauskienės prašymą.

Skirti (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2,00 Eur (dviejų eurų 00 ct) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-91 dieną, baudą skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, valstybės naudai (paskirtą baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas Nr. 6804).

Išaiškinti, jog baudos paskyrimas neatleidžia skolininkės nuo pareigos įvykdyti antstolės reikalavimuose nurodytus veiksmus (vykdyti privalomąjį nurodymą).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.