Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-661-872/2022

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-02-02
Bylos Nr.: eI3-661-872/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01489-2021-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Fausta Vitkienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas: J. B., H. M., M. M.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, "Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-661-872/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01489-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.1; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. B., H. M. ir M. M. (M. M.) skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai J. B., H. M. ir M. M. (M. M.) (toliau – ir pareiškėjai) pateikė teismui skundą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 48SD-37-(14.48.3) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į I. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį į 2,9785 ha žemės, atlyginant kitais būdais už 2,9785 ha žemės (vertė 1077 Eur); 2) įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teisę į 2,98 ha žemės pagal 1991 m. I. M. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverte žeme.

Nurodo, jog I. M. (I. M.) (toliau – ir pretendentas) 1991 metais įstatymo nustatytais terminais išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir Vilniaus rajono Paberžės apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo mirusiam tėvui I. M. iki 1940 metų nuosavybės teise priklausiusį 17 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),. Pretendentas I. M. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimą priėmė G. M., kuri, nesulaukusi istorinio teisingumo atkuriant nuosavybės teises ir realiai naudotis žemės sklypu, nes nuosavybės teisių atkūrimo procesas užtruko beveik trisdešimt metų, (duomenys neskelbtini) mirė. I. M. išreiškė savo valią raštiškai ir daugiau jokių prašymų, kuriais būtų pareikšta (pakeista) valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo būdo pakeitimo nebuvo pateikta iki Atkūrimo įstatyme nurodyto termino – iki 2003 m. balandžio 1 d.

Pažymi, jog ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimo būdo, pareiškėjams siekiant, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos lygiaverčiu žemės sklypu, perduodant jiems neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, taip kompensuojant už negrąžintą žemę natūra. Pareiškėjai nesutinka, kad už negrąžintą valstybės išperkamą žemę būtų atlyginta pinigais, kaip nurodyta ginčijamame NŽT 2021 m. vasario 8 d. Sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tuo pačiu teigia, jog byloje nėra ginčo dėl pareiškėjų subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.

Taip pat paaiškina, kad pareiškėjų atstovė 2020 m. liepos 29 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentui I. M. ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-4750-463/2015 įvykdymo, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo procese pretendentui I. M. liko neatkurta nuosavybės teisė į 2,9785 ha žemės. Su I. M. įpėdiniais buvo derinamas tolimesnis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas, jiems buvo pasiūlyta pasirinkti žemės sklypus ir jų pasirinkimas derinamas, taip pat pateikti kiti prašymai, tačiau sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimti, todėl šiuo raštu Vilniaus rajono skyriaus buvo prašoma informuoti, kada bus baigta I. M. nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į 2,9785 ha likusios neatkurtos žemės plotą pagal pretendento įpėdinių pasirinktus žemės sklypus.

Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs prašymą, 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 48SD-12244-(14.48.136E.) informavo pareiškėjų atstovę, kad nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių I. M. ir jo turto paveldėtojų pasirinktu būdu – natūra, todėl nuosavybės teisės į 2,9785 ha žemės plotą gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais. Nesutikdama su šiame rašte priimtu NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimu, pareiškėja J. B. su skundu kreipėsi į NŽT. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos J. B. skundą, įvertinusi visą nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą I. M., 2021 m. sausio 15 d. rašte Nr. 1SS-67-(7.5.) nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalies ir 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis, I. M. vardu nuosavybės teisių atkūrimo į 2,9785 ha žemės procedūra bus tęsiama atlyginant pinigais. Pareiškėjai, nesutikdami su NŽT ir Vilniaus rajono skyriaus priimtais sprendimais, kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti šiuos sprendimus bei įpareigoti atsakovę atkurti nuosavybės teisę į 2,98 ha žemės pagal 1991 m. I. M. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Paaiškina, kad visas nuosavybės teisių atkūrimo pretendentui I. M. procesas vyko ir vyksta teisminiu keliu, žemėtvarkos institucijoms be teismo sprendimų neatkuriant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o teismams priėmus sprendimus, žemėtvarkos institucijos juos vykdo interpretuotai arba kelis metus jų visai nevykdo. Atsižvelgiant į tai, kad žemės reformos įgyvendinimas įstatymais deleguotas žemėtvarkos institucijoms ir būtent šių institucijų specialistai vykdo žemės reformą, pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą įpėdiniai klaidinami, įtraukiami į ilgus metus besitęsiančius teismų procesus, vėliau pakviečiami dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese derinant žemės sklypų formavimą ir pasirinkimą, po to nurodant, kad tokios teisės pretendentai neturi.

Pažymi, jog nuosavybės teisių atkūrimo procese į I. M. nuosavybės teise valdytą žemę yra konkretus 1991 metų prašymas atkurti nuosavybės teises. Norminiai aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimo eigą nustatė, kad nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Terminai, per kuriuos piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, galėjo pareikšti ar pakeisti savo pareikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo arba dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo, buvo apibrėžti konkrečia kalendorine data, t. y. iki 2003-04-01, ir šis terminas vertinamas kaip naikinamasis.

Šalies argumentai

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog Lietuvos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas, nuosavybės teisių atkūrimą nuo 1991 m. liepos 31 iki 1997 m. liepos 9 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, o nuo 1997-07-09 reglamentuoja Lietuvos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas).

Paaiškina, jog I. M. Vilniaus rajono Paberžės apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 metais pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko, jo tėvo I. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 17 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini). 1991 m. prašyme I. M. išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo atkurti žemę (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono skyriaus 1999-04-03 raštu buvo pateikta informacija, kad reikalinga pateikti trūkstamus dokumentus. Nustatytas terminas trūkstamiems dokumentams pateikti iki 1999-05-01. Pretendentas I. M. mirė (duomenys neskelbtini).

I. M. turto paveldėtoja G. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl praleistų terminų dokumentams pateikti atnaujinimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1458-19/2005 G. M. buvo atnaujintas praleistas terminas pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. J. B. atstovaudama G. M. I. M. vardu 2007-10-30 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra. Kartu su prašymu pateikė Lietuvos Respublikos valstybės archyvo 2004-07-23 pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikti dokumentai 2008-07-14 buvo išnagrinėti Vilniaus rajono komisijos. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-07-31 raštu Nr. 165 „Dėl pasiūlymo persiuntimo” G. M. atstovė J. B. buvo informuota, kad turimų dokumentų pakanka atkurti nuosavybės teises tik į 12,56 ha, o dėl 4,44 ha dalies dokumentų nepakanka. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2008-09-30 parengė pažymą Nr. 9287 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje konstatavo, kad I. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 12,56 ha žemės, kurią buvęs savininkas valdė iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-27 įsakymo Nr. 2.3-1771-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3224-41 patvirtinto (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Vilniaus rajone“ 5 punkte nurodyta nuo 2006-02-28 pradėti rengti (duomenys neskelbtini)kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą teritorijoje 2563,91 ha laisvo valstybinio žemės fondo plote. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 įsakymu Nr. 2.3- 10567-(41-58-4) „Dėl Paberžės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Vilniaus rajone“.

G. M. nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė po Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-27 įsakymo Nr. 2.31771-41 priėmimo, kuriuo patvirtinta teritorija, parinkta Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti, ir po Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 įsakymo Nr. 2.3-10567-(41-58-4), kuriuo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, priėmimo. Rengiant Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 įsakymu Nr. 2.3-10567-(41-58-4) patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, projekte 9-tos eilės pretendentui A. H. M. buvo suprojektuotas 14,42 ha žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 2.5-41-28003 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui A. H. M.“ atkurtos nuosavybės teisės į A. H. M. tenkančią buvusių savininkų A. V. ir V. V. iki nacionalizacijos valdytos žemės valdos dalį - 1,9144 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaimuose.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-05-31 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2047-580/2013 panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-27 įsakymo Nr. 2.3-1771-41 5 punktą ta apimtimi, kuria buvusiam savininkui I. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusi 9,5815 ha žemė, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, priskirta laisvos žemės fondo žemės plotams, ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą atkurti nuosavybės teises į 9,5815 ha žemės sklypą natūra Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), pagal I. M. 1991 m. prašymą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos administracinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į faktines aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas atliko veiksmus, kuriais įrodė, jog I. M. siekė nuosavybės teisių atkūrimo natūra į (duomenys neskelbtini) kaimo, o ne (duomenys neskelbtini) kaimo žemę. Taigi pareiškėjo išreikšta valia - žemę susigrąžinti natūra yra pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir turi prejudicinę galią.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalies ir 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkūriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytu būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Pažymi, jog susipažinimui su Nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais projektu pareiškėjai buvo kviečiami atvykti į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių 2020-12-11 12.30 val. 2020-11-25 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus raštais Nr. 48SD-15353-(14.48.104.), Nr. 48SD-15354-(14.48.104.), Nr. 48SD-15355-(14.48.104.), tačiau dėl šalyje paskelbto karantino susirinkimas neįvyko.

Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą Nr. 48S-37-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje I. M.“, kuriuo nusprendė už 2,9785 ha žemės plotą atlyginti pinigais. J. B. Sprendimo Nr. 48S-37 originalas išsiųstas 2021-05-24 raštu Nr. 48SD-7724-(14.48.104.).

Šalies argumentai

Nors pareiškėjai skunde nurodo, kad jie nesutinka dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo - išmokant kompensaciją pinigais ir siekia, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos kitu būdu, t. y. atlyginama lygiaverčiu žemės sklypu, tačiau įvertinus tai, kad aukščiau nurodytais teismų sprendimais I. M. 1991 m. prašyme išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo - pageidavo žemę susigrąžinti natūra, iki 2003 m. balandžio 1 d. I. M., o po jo mirties - jo įpėdiniai valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitoje vietoje nepareiškė, Vilniaus apygardos administracinis teismas įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą mirusiojo I. M. vardu atkurti nuosavybės teises natūra į 9,5815 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, bei atsižvelgiant į tai, kad likęs 2,9785 ha žemės plotas, į kurį I. M. neatkurtos nuosavybės teisės, priskiriamas valstybės išperkamai žemei bei vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilo ginčas dėl NŽT 2021 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 48SD-37-(14.48.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje I. M. (miręs)“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pagal byloje esančius rašytinius duomenis nustatyta, jog I. M. 1991 metais Vilniaus rajono Paberžės apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko, jo tėvo I. M. (J. M.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 17 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Prašyme I. M. išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodydamas, kad pageidauja atkurti žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono skyriaus 1999 m. balandžio 3 d. raštu I. M. buvo informuotas, kad reikalinga pateikti trūkstamus dokumentus. I. M. mirė (duomenys neskelbtini). Papildomi nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai iš archyvo buvo gauti 2004 metais, t. y. praleidus Atkūrimo įstatyme numatytą nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą (2003 m. gruodžio 31 d.), todėl G. M. (I. M. turto paveldėtoja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl praleistų terminų dokumentams pateikti atnaujinimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1458-19/2005 G. M. buvo atnaujintas praleistas terminas pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 2.3-1771-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3224-41 patvirtinto Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Vilniaus rajone“ 5 punkte nurodė nuo 2006 m. vasario 28 d. pradėti rengti Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą teritorijoje 2563,91 ha laisvo valstybinio žemės fondo plote. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 2.3- 10567-(41-58-4) „Dėl Paberžės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Vilniaus rajone“.

Pareiškėja J. B. 2007 m. spalio 30 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių prašydama grąžinti buvusio savininko J. M. žemę natūra (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004 m. liepos 23 d. pažymėjimą Nr. R4-3766.

Pareiškėja J. B. 2008 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę, prašyme nurodydama, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises ten, kur nuo istorinių laikų žemė priklausė jos vyro I. M. protėviams.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2008 m. rugsėjo 30 d. parengė pažymą Nr. 9287 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje konstatavo, kad I. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 12,56 ha žemės, kurią buvęs savininkas J. M. (J. M.) valdė iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), Paberžės seniūnijoje, Vilniaus rajone.

2009 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas K. T. pagal I. M. 1991 m. prašyme išreikštą valią dėl žemės gavimo kitoje vietoje ((duomenys neskelbtini) kaime) parengė išvadą „Dėl Žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn projektą“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2047-580/2013 panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 2.3-1771-41 5 punktą ta apimtimi, kuria buvusiam savininkui I. M. (J. M.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusi 9,5815 ha žemė, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, priskirta laisvos žemės fondo žemės plotams ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą atkurti nuosavybės teises į 9,5815 ha žemės plotą natūra Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), pagal I. M. 1991 m. prašymą.

Pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. 1-2047-580/2013, remiantis pateiktu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos instituto žemės sklypo, priklausiusio I. M., vietos identifikavimo kartografinėje medžiagoje aktu, buvo nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklausė A. H. M., buvo I. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo 9,5815 ha dalyje. Taigi, nors G. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą atkurti nuosavybės teises į 12,56 ha žemės sklypą natūra, tačiau 2013-05-31 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2047-580/2013 buvo nustatyta, kad maksimalus galimas atkurti plotas pretendentui A. H. M. suprojektuoto Žemės sklypo dalyje yra 9,5815 ha, į kitus žemės sklypus G. M. nepretendavo, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo įpareigota atkurti nuosavybės teises tik į 9,5815 ha žemės.

Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 48S-55 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam I. M.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 9,5815 ha žemės sklypo dalį, esančią 14,42 ha ploto žemės sklype (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu su A. H. M..

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4750-463/2015, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-451-552/2016, buvo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 48S-55 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam I. M.“ 1.2 punktas, kuriuo I. M. grąžinta natūra 9,5815 ha (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su bendraturčiu A. H. M. – 4,8385 ha bendrame 14,42 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir NŽT įpareigota per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmos eilės pretendentui I. M. suformuoti (duomenys neskelbtini) grąžinamą natūra 9,5715 ha (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) atskirą žemės sklypą.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 48FĮ-525-(14.48.123.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas bei suformuoti trys atskiri žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie Nekilnojamojo turto registre ir kadastre užregistruoti 2020 m. sausio 30 d.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. kovo 10 d. raštais Nr. 49SD-3624-(14.48.104.), Nr. 48SD-3628-(14.48.104.) ir 2020 m. birželio 11 d. raštais Nr. 48SD-7777-(14.48.104.), Nr. 48SD-7789-(14.48.104.) pareiškėjai 2020 m. kovo 26 d. ir 2020 m. birželio 29 d. buvo kviečiami atvykti į Vilniaus rajono skyrių dalyvauti I eiliškumo grupės pretendentų susirinkime, kuriame galėtų išreikšti valią dėl I. M. vardu projektuojamo (-ų) žemės/miško/vandens telkinio/sklypo (-ų) vietos ir ribų.

Pareiškėjų atstovė 2020 m. liepos 29 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentui I. M. ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-4750-463/2015 įvykdymo, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo procese I. M. liko neatkurta nuosavybės teisė į 2,9785 ha žemės.

Žemesnės instancijos teismas

NŽT Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs prašymą, 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 48SD-12244-(14.48.136E.) informavo pareiškėjų atstovę, kad nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių I. M. ir jo turto paveldėtojų pasirinktu būdu – natūra, todėl nuosavybės teisės į 2,9785 ha žemės plotą gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais. Nesutikdama su NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimu, pareiškėja J. B. 2020 m. lapkričio 12 d. pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui.

NŽT 2021 m. sausio 15 d. raštu Nr. 1SS-67-(7.5.) atmetė pareiškėjos J. B. skundą kaip nepagrįstą. Nesutikdama su NŽT sprendimu ir Vilniaus rajono skyriaus sprendimu, pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti kaip nepagrįstus ir teisės aktų reikalavimus neatitinkančius NŽT 2021 m. sausio 15 d. raštą Nr. 1SS-67-(7.5.) ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 48SD-12244-(14.48.136 E.) bei įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teisę į 2,98 ha žemės pagal 1991 m. I. M. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

NŽT 2021 m. vasario 8 d. priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą Nr. 48S-37-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje I. M.“, kuriuo nusprendė atkurti nuosavybės teises I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam 2002 m. gruodžio 5 d., tenkančią nekilnojamojo turto dalį už 2,9785 ha žemės plotą atlyginti pinigais (1077 ha).

Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2279-1063/2021 atmetė pareiškėjų J. B., H. M. ir M. M. (M. M.) skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus kaip nepagrįstą. Šis teismo sprendimo dar nėra įsiteisėjęs.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad jie nesutinka dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo - išmokant kompensaciją pinigais ir siekia, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos kitu būdu, t. y. atlyginama lygiaverčiu žemės sklypu.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” (toliau – ir Tvarka).

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja.

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Tvarkos 3 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Šis teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad piliečiai pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galėjo iki 2003 m. balandžio 1 d. Pažymėtina, kad nuo 2012 m. vasario 1 d. minėta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata buvo pakeista ir joje buvo nustatyta, kad piliečiams, kurie nustatytais terminais nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas, nustatantis galimybę iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti kaimo vietovėje.

Taigi tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1150 redakcija) numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2474-556/2021 pažymėjo, kad teisinis reguliavimas patvirtina, jog pilietis, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises ir teikdamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jame turėjo išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo ir iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo. Vėliau po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo negalėjo sukurti besąlyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio nurodytu būdu, tačiau, atsižvelgiant į atskiras Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijas, piliečiai tam tikrais laikotarpiais kaip atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą galėjo rinktis kompensaciją vertybiniais popieriais, pinigais arba lygiaverčiu miško plotu. Įstatyme nustatytas terminas pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, yra naikinamasis.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad I. M. jau 1991 m. pateiktame prašyme išreiškė valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, nurodydamas, jog pageidauja gauti žemę (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė, remdamasi išreikšta pretendento valia, turėjo pareigą atkurti nuosavybės teises I. M. suteikiant lygiavertį žemės sklypą.

Nagrinėjamu atveju bylos esantys duomenys patvirtina, kad pretendentas I. M. 1991 d. pateiktame prašyme išreiškė valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, nurodydamas, kad J. M. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą 17,00 ha žemę pageidauja „gauti kitame ūkyje“, „kur šiuo metu gyvena“, „(duomenys neskelbtini)kaime“.

Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja J. B. vėlesniame 2007 m. spalio 30 d. prašyme, kurį pateikė po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1458-19/05 atnaujinto praleisto termino pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, nurodė, kad prašo grąžinti žemę natūra (duomenys neskelbtini). Valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo natūra pareiškėja J. B. patvirtino ir 2008 m. rugpjūčio 19 d. prašyme, kuriuo kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso į Žemės ūkio ministrę prof. K. D. P., nurodydama: „prašau išaiškinti, kodėl turint pasiūlymą atkurti nuosavybės teisę į 12,56 ha žemės sklypą, G. M. nesuformuoja žemės sklypo ten, kur nuo istorinių laikų žemė priklausė jos vyro I. M. protėviams“.

Iš kitų byloje esančių dokumentų, t. y. priimtų bei įsiteisėjusių teismų sprendimų matyti, kad pretendento įpėdiniai, dalyvaudami teisminiuose procesuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į buvusio savininko J. M. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, ne kartą įrodinėjo, jog pretendentas (jo įpėdiniai) visuomet siekė atkurti nuosavybės teises natūra. Aplinkybę, kad pretendentas 1991 m. prašymu pageidavo atkurti nuosavybės teises natūra konstatavo ir teismai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2032/2012 konstatavo, kad pareiškėjas atliko veiksmus, kuriais įrodė, jog siekia nuosavybės teisių atkūrimo natūra į (duomenys neskelbtini) kaimo žemę, o ne (duomenys neskelbtini) kaimo, kaip tai nurodyta jo prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo <...>.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija daro išvadą, kad pretendentas I. M., siekdamas atkurti nuosavybės teises, taip pat ir jo įpėdiniai, visą atkūrimo procesą siekė, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos žemę grąžinant natūra. Todėl pareiškėjų skundo teiginiai, kad 1991 m. prašyme I. M., išreikšdamas valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) kaime, siekė gauti lygiavertį žemės sklypą ir šiuo metu už likusį neatkurtą 2,9785 ha žemės plotą turi būti suteiktas lygiavertis žemės sklypas, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti, kadangi prieštarauja įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotiems faktams bei pretendento įpėdinių 2007 m. ir 2008 m. išreikštai valiai.

Taigi, pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovė, įvertinusi tai, kad I. M. 1991 m. prašyme išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – pageidavo žemę susigrąžinti natūra ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas įpareigojo NŽT mirusiojo I. M. vardu atkurti nuosavybės teises natūra į 9,5815 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, taip pat ir į tai, kad likęs 2,9785 ha žemės plotas, į kurį I. M. neatkurtos nuosavybės teisės, priskiriamas valstybės išperkamai žemei, padariusi išvadą, jog I. M. į Asmenų, sąrašą buvo įtrauktas nepagrįstai ir pareiškėjai nepagrįstai buvo kviesti į 2020 m. kovo 26 d. ir 2020 m. birželio 29 d. pretendentų susirinkimus, nes jau vykusių teisminių procesų metu buvo žinoma, kad žemė priskirta valstybės išperkamai ir natūra negalės būti grąžinama, ginčijamu 2021 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 48S-37-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje I. M. (miręs)“ atkūrė pretendentui nuosavybės teises į likusį neatkurtą 2,9785 ha žemės plotą atlyginant pinigais.

Kaip minėta, pagal Atkūrimo įstatymo 5 dalį, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Atsižvelgus į tai, kad pretendento ir pareiškėjų (jo teisių perėmėjų) išreikšta valia buvo nuosavybės teisės atkūrimas į žemę natūra, Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais pareiškėjo valia dėl būdo, kuriuo atkuriama nuosavybės teisė (taip pat ir dėl atlyginimo būdo), nebuvo pakeista, darytina išvada, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už nekilnojamąjį turtą atlyginti pinigais.

Nors pareiškėjai teigia, kad I. M. 1991 m. išreiškė valią atkurti nuosavybės teises gaunant lygiavertį žemės sklypą, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šiuos argumentus paneigia tiek teisminiai procesai ir jų metu nustatytos faktinės aplinkybės, tiek pačių pareiškėjų išreikšta valia. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad į likusį neatkurtą 2,9785 ha žemės plotą pretendentui I. M. atkurtos nuosavybės teisės NŽT 2021 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 48S-37-(14.48.3.), t. y. pretendentui I. M. atkurtos nuosavybės teisės į visą J. M. (J. M.) iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą 12,56 ha žemės plotą, o vadovaujantis Tvarkos 116 punktu, sprendimo priėmimo diena yra nuosavybės teisių atkūrimo diena, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimo ir įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teisę į 2,98 ha žemės pagal 1991 m. I. M. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverte žeme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalimi skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas NŽT sprendimas yra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl pareiškėjų reikalavimas dėl šio administracinio aktų panaikinimo yra atmestinas.

Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestinas ir išvestinis pareiškėjų reikalavimas įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teisę į 2,98 ha žemės pagal 1991 m. I. M. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverte žeme, kadangi nuosavybės teisės I. M. į 2,9785 ha žemės plotą atkurtos NŽT 2021 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 48S-37-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje I. M. (miręs)“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų J. B., H. M. ir M. M. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėSaulius JakaitisFausta Vitkienė