Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos atstovėms advokatei Virginijai Žukienei ir J. B., atsakovės atstovui Kostui Baužai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. H. M., vertėjai Agatai Voinič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui ir A. H. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Byloje kilęs ginčas iš esmės dėl to, ar pagrįstai I. M. grąžinta natūra 9,5815 ha (sklypo Nr. 657/4) kartu su bendraturčiu A. H. M. – 4,8385 ha bendrame 14,42 ha Žemės sklype.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-05-31 sprendime administracinėje byloje Nr. I-2047-580/2013, išnagrinėjęs pareiškėjos G. M. skundą, jį tenkino iš dalies, t. y. panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-02-27 įsakymo Nr. 2.3-1771-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3224-41 patvirtinto Vilniaus rajono Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Vilniaus rajone“ 5 punktą ta apimtimi, kuria I. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusi 9,5815 ha ploto žemė, esanti (duomenys neskelbtini), priskirta laisvam valstybiniam žemės fondui; panaikino Tarnybos 2010-07-14 sprendimą Nr. 3B-(7.5.)-B-499-758 „Dėl prašymo nagrinėjimo“; įpareigojo Tarnybą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises į 9,5815 ha žemės sklypą natūra (duomenys neskelbtini) pagal 1991 m. I. M. prašymą; kitoje dalyje skundą atmetė (b. l. 124–134). Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2013-06-15.

Tarnyba 2014-01-22 sprendimu Nr. 48S-55 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam I. M.“ nusprendė atkurti nuosavybės teises į mirusiajam I. M. tenkančią nekilnojamjo turto dalį 9,5815 ha žemės, grąžinant natūra 9,5815 ha (skl. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su A. H. M. – 4,8385 ha bendrą 14,42 ha (skl. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemės sklypą (b. l. 53, 54).

Pareiškėjos įgaliota atstovė J. B. 2014-06-26 (Tarnyboje gautas 2014-06-30) kreipėsi su skundu į Tarnybą, nesutikdama su Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2014-05-28 raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-4642. Nurodė, kad A. H. M. jokiais giminystės ryšiais nesusijęs su pretendentais į I. M. žemę. Pareiškėja tokiam nuosavybės teisių atkūrimui sutikimo nedavė. Teismas 2013-05-31 sprendime nenurodė, kad I. M. nuosavybės teisės turi būti atkurtos kartu su A. H. M.. Pažymėjo, kad atsakovė nenurodė konkrečios teisės normos, kuria vadovaudamasi būtų atkuriamos nuosavybės teisės ne rėžiniame kaime dviem nesusijusiems pretendentams viename žemės sklype. Pareiškėjos vertinimu, atsakymas yra neinformatyvus, neargumentuotas ir formalus ir atsakovės veiksmus vertina kaip neveikimą (b. l. 101–104).

Tarnyba, remdamasi šia nuostata, atsisakė perprojektuoti I. M. nuosavybės teise natūra atkurtą 9,5815 ha (skl. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą kartu su bendraturčiu A. H. M. – 4,8385 ha bendrame Žemės sklype.

Akivaizdu, kad Tarnyba netinkamai taikė ir aiškino šią teisės normą, neatsižvelgusi į Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Metodikos nuostatas bei nepagrįstai atsisakė suprojektuoti I. M. grąžintą natūra 9,5815 ha (skl. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės fondo žemė perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar išnuomojama, atlikus būtinus teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus, nustačius žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir suformuotus žemės sklypus įregistravus Nekilnojamojo turto registre Civilinio kodekso, šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje (Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje)“ 1.1 punktu patvirtintas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Šis nutarimas taikomas ir tuo atveju, jei „piliečių, kuriems teismo sprendimu atnaujinti praleisti terminai pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius ir (arba) pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, prašymai atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę, mišką, vandens telkinius natūra ir (arba) nuosavybės teises ar giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai pateikti jau priėmus Nacionalinės žemės tarnybos vadovui arba jo įgaliotam žemėtvarkos skyriaus vedėjui sprendimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribų patvirtinimo (bet iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo), žemės sklypai projektuojami natūra grąžintinoje žemėje. Asmenims, kuriems rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekte šioje žemėje projektuojami (suprojektuoti) perduotini nuosavybėn neatlygintinai ar parduotini žemės sklypai, tokie sklypai projektuojami iš naujo šio žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje laisvoje valstybinėje žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų.“ (2.5 punktas).

Žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai projektuojami pagal Metodiką (Aprašo 8 punktas). Žemės reformos žemėtvarkos projektuose projektuojamų žemės, miško sklypų ir vandens telkinių ribos ir vieta suderinamos su asmeniu, pageidaujančiu atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius, asmeniu, pageidaujančiu gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, ar asmeniu, pageidaujančiu pirkti, nuomoti, gauti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą (Aprašo 9 punktas).

Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus. Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reformą įgyvendina Tarnyba. Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Metodika reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų (toliau – žemėtvarkos projektas) ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui (toliau – projektui prilyginamas planas), turinį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką (Metodikos 1 punktas).

Metodikos 18 punkte nustatyta, kad pretendentų, pateikusių prašymus grąžinti žemę natūra, pageidavimu žemės sklypai gali būti projektuojami taip, kad kiekvienam pretendentui būtų grąžintas natūra atskiras žemės sklypas, atitinkantis jam priklausančios žemės dalies plotą. Šiuo atveju iki žemės sklypų projektavimo turi būti pateiktas visų pretendentų, pageidaujančių gauti žemę natūra, rašytinis susitarimas dėl atskirų žemės sklypų projektavimo. Metodikos 22 punkte nustatyta, kad grąžinami natūra žemės sklypai ženklinami ir šių sklypų suformavimui reikalingi dokumentai rengiami šios Metodikos 104–115 punktuose nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau ir – Taisyklės), kurios detalizuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką. Šių taisyklių 12.1 punkte nustatyta, kad kaimo gyvenamųjų vietovių (išskyrus miestelius) teritorijose projektų rengimą organizuoja Tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Įvertinus anksčiau minėtus teisės aktus, darytina išvada, kad I. M. žemės sklypo dalis turėjo būti grąžinta natūra suformavus jam grąžintiną 9,5815 ha žemės sklypą, kaip atskirą sklypą, laikantis Taisyklėse ir Metodikoje nustatytų reikalavimų. Tarnyba nepagrindė, kokiu teisiniu pagrindu, išskyrus Metodikos 24.8.8 papunktį, ji priėmė sprendimą atkurti I. M. natūra nuosavybės teisės į Žemės sklypą su bendraturčiu. I. M. atkūrus nuosavybės teises natūra atskiras sklypas nebuvo suformuotas. Pažymėtina, kad 2007-10-03 projekte suformuotas Žemės sklypas (14,42 ha), į kurį Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-09 sprendimu A. H. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, Tarnybos Vilniaus rajono 2013-04-18 įsakymu A. H. M. suteiktas sklypas sumažintas iki 4,8385 ha. Taigi, akivaizdu, kad 14,42 ha Žemės sklypas buvo suformuotas ir skirtas A. H. M., o ne I. M. grąžinant natūra žemės sklypą.

Tai, kad pareiškėja nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė po Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-27 įsakymo Nr. 2.3-1771-41 priėmimo, kuriuo patvirtinta teritorija, parinkta Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos Visalaukės kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti, ir po Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 įsakymo Nr. 2.3-10567-(41-58-4), kuriuo patvirtintas Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, priėmimo, savaime negali būti pagrindu ginčijamu sprendimu atkūrus nuosavybės teises natūra I. M. (I eilės pretendentui) kartu su bendraturčiu A. H. M. atkurti nuosavybės teisę į Žemės sklypą, neperformavus šio žemės sklypo (nesuformavus) teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad Tarnyba kokiu nors būdu būtų informavusi pareiškėją (kaip I. M. nuosavybės teisių perėmėją) apie siūlymą I. M. nuosavybės teises atkurti su bendraturčiu, ar būtų prašiusi jos ir trečiojo suinteresuoto asmens pateikti dėl tokio nuosavybės teisių atkūrimo būdo savo nuomonę. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėja ar A. H. M. būtų sutikę, jog jiems sklypas būtų suteiktas bendra dalinės nuosavybės teise. Priešingai, tiek pareiškėja teigia, kad ji nesutinka, jog su bendraturčiu būtų atkurta nuosavybės teisė į Žemės sklypą, tiek ir A. H. M. nesutinka su tokiu nuosavybės teisių atkūrimu. I. M. nuosavybės teisės atkurtos natūra (kaip I eilės pretendentui), o A. H. M. – kaip 9-tos eilės pretendentui, nuosavybės teisė atkurta į buvusių savininkų A. V. ir V. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Šie asmenys tarpusavyje jokiais giminystės ryšiais nesusiję. Jie niekada į to paties buvusio savininko žemę nepretendavo atkurti nuosavybės teises. Tik dėl realiai susiklosčiusių faktinių aplinkybių pareiškėja ir A. H. M. tapo Žemės sklypo bendraturčiais.

Atsakovė I. M., atkūrusi nuosavybės teises į Žemės sklypą bendrąja daline nuosavybės teise, siūlydama pareiškėjai performuoti Žemės sklypą, nepagrįstai jai perkelia pareigą rengti žemės sklypo projektą bei dėl to patirti išlaidų. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis galėtų įgyvendinti organizuodamas pats, kaip žemės sklypo savininkas, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Tarnybos teiginiai, kad A. H. M. sutiko, jog jam nuosavybės teisė būtų atkurta su bendraturčiu, yra nepagrįsti. A. H. M. teigia, kad jis net nežinojo apie pareiškėjos ginčijamą 2014-01-22 sprendimą Nr. 48S-55. Iš Tarnybos 2014-01-22 sprendimo Nr. 48S-55 matyti, kad minėtas sprendimas turėjo būti įteiktas mirusiojo I. M. turto paveldėtojams, tačiau jokių duomenų, kad jis būtų siunčiamas ar apie jį pranešama A. H. M., nėra. Konstatuotina, kad sutikimo nei pareiškėja, nei A. H. M. nedavė, taigi, Tarnyba netinkamai taikė Metodikos nuostatas, neįvertino faktinės susiklosčiusios situacijos ir nepagrįstai apribojo pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens, kaip nuosavybės teisės savininkų, teises, apsunkindama naudojimąsi Žemės sklypu. Tai, kad A. H. M. sutiko, jog jam būtų sumažinta Žemės sklypo dalis, nepatvirtina, kad jis sutiko, jog Žemės sklypas jam ir I. M. būtų atkurtas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pareiškėja siekia, kad mirusiojo I. M. vardu būtų projektuojamas konkretus atskiras žemės sklypas, o ne kartu su bendraturčiu A. H. M., kuris irgi nesutinka su tokiu sprendimu.

Tarnyba teigia, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyrius, vadovaudamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-05-31 sprendimu buvo įpareigotas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę grąžinant natūra, o ne panaikinti Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 įsakymu Nr. 2.3-10567-(41-58-4), suprojektuotą Žemės sklypą ir 9,5815 ha žemės plotą suprojektuoti atskiru žemės sklypu.

Teismas su tokia Tarnybos išvada nesutinka. Šiuo atveju Tarnyba, vadovaudamasi nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, turėjo atkurti nuosavybės teises natūra I. M., ir, nesant bendraturčių sutikimo, 9,5815 ha žemės plotą suformuoti atskiru žemės sklypu. Kaip minėta, nei pareiškėja, nei A. H. M. sutikimo, kad jiems kaip bedraturčiams nuosavybės teisė būtų atkurta Žemės sklype, nedavė, Tarnyba su žemės sklypo bendraturčiais tokios pozicijos irgi nederino, o jie abu išreiškė valią, kad kiekvienam būtų suformuotas atskiras žemės sklypas į atitinkamą dalį. Šiuo atveju Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo metu mirusiojo I. M. vardu nuosavybės teisės į suprojektuotą Žemės sklypą neteisėtai buvo atkurtos vadovaujantis Metodikos 24.8.8 papunktyje nurodytomis nuostatomis, nes tokiai nuostatai įgyvendinti nebuvo būtinos sąlygos – sutikimo, kad nuosavybės teisės į Žemės sklypą būtų atkurtos keliems pretendentams bendrąja daline nuosavybe. Tai, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyrius tik 2014-05-28 rašte pareiškėja rašte nurodė, kad jei ji nesutinka, jog sklypas būtų atkurtas su bendraturčiu, gali pateikti prašymą dėl sklypų formavimo pertvarkymo projekto parengimo, rodo, kad tik po pareiškėjos ginčijamo 2014-01-22 sprendimo priėmimo apie sklypų formavimo tvarkymą buvo informuota pareiškėja. Tokie Tarnybos veiksmai negali būti laikomi teisėtais, nepažeidžiančiais pareiškėjos teisių ir jos teisėtų interesų.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas ir Tarnybos 2014-01-22 sprendimo Nr. 48S-55 1.2 punktas, kuriuo I. M. grąžinta natūra 9,5815 ha (skl. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su bendraturčiu A. H. M. – 4,8385 ha bendrame 14,42 ha Žemės sklype, naikinamas remiantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais.

Panaikinus šį sprendimą, naikinami ir pareiškėjos ginčijami Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014-05-28 raštas Nr. 48SD-(14.48.104.)-4642 ir Tarnybos 2014-08-12 raštas Nr. 1SS-(7.5.)-2089, nes juose išdėstyta pozicija dėl žemės sklypo grąžinimo natūra bendrame Žemės sklype, pripažinta neteisėta ir pažeidžiančia Metodikos 24.8.8 punkto nuostatas.

Panaikinus ginčijamus aktus, tenkinamas ir pareiškėjos prašymas įpareigoti Tarnybą I. M. vardu suformuoti (duomenys neskelbtini) kaime grąžinamą natūra 9,5815 ha žemės sklypą. Šiuo atveju Tarnybos diskrecija rengti sklypų formavimo pertvarkymo projektą. Nepagrįstai pareiškėjai siūloma savo lėšomis atlikti žemės sklypo performavimo darbus. Tokie Tarnybos veiksmai neatitinka gero viešojo administravimo principo. Siekiant, kad sklypo performavimo procedūra būtų tinkamai atlikta ir įvertinus tai, kad Tarnyba dėl sklypo suformavimo patirs papildomas išlaidas, darytina išvada, kad 9 (devynių) mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per kurį Tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka įpareigojama suformuoti (duomenys neskelbtini) I. M. grąžinamą natūra 9,5815 ha žemės sklypą, laikytinas protingu terminu tokiai procedūrai atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos G. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014-05-28 sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104)-4642 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam I. M.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-08-12 sprendimą Nr. ISS-(7.5)-2089 „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-01-22 sprendimo Nr. 48S-55 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam I. M.“ 1.2 punktą, kuriuo I. M. grąžinta natūra 9,5815 ha (skl. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su bendraturčiu A. H. M. – 4,8385 ha bendrame 14,42 ha (skl. Nr. (duomenys neskelbtini, (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemės sklype.

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmos eilės pretendentui I. M. suformuoti (duomenys neskelbtini), grąžinamą natūra 9,5815 ha (skl. Nr. (duomenys neskelbtini) atskirą žemės sklypą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.