Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-2047-580/2013

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-05-31
Bylos Nr.: I-2047-580/2013
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02457-2010-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jūra Marija Strumskienė, Ina Kirkutienė, Donatas Vansevičius
Trečiasis asmuo: R. D., R. J., R. L., A. H. M., Z. U.
Pareiškėjas: G. M.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
11.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-2047-580/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02457-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 11.2; 11.4.1; 11.9; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant atsakovo atstovui Kostui Baužai,tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. D. ir R. J.,vertėjai Ritai Nasalytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. D., R. J., R. L., A. H. M. ir Z. U. (Z. U.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. M. prašo:

1) iš dalies panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-02-27 įsakymo Nr. 2.3-1771-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3224-41 patvirtinto Vilniaus rajono Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Vilniaus rajone“ (toliau – ir įsakymas Nr. 2.3-1771-41) 5 punktą, kuriuo I. M. (I. M.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusi 12,56 ha žemė (duomenys neskelbtini), Visalaukės kadastrinėje vietovėje, priskirta laisvam valstybiniam žemės fondui;

2) iš dalies panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 įsakymą Nr. 2.3-10567-(41-58-4) „Dėl Paberžės seniūnijos Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Vilniaus rajone“ (toliau – ir įsakymas Nr. 2.3-10567-(41-58-4), t. y. panaikinti asmenų, kuriems rengiant Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, suformuoti žemės sklypai sąrašo eilės Nr. 124 dalyje dėl 9 eilės pretendentui A. H. M. suprojektuoto 14,42 ha žemės ploto Nr. 657/4;

3) iš dalies panaikinti 2008-06-09 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 2.5-41-28003 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui A. H. M.“ (toliau – ir sprendimas Nr. 2.5-41-28003), t. y. panaikinti 1.3 punktą dėl neatlygintinai nuosavybėn perduodamo 14,42 ha žemės sklypo Nr. 657/4 (duomenys neskelbtini) 12,56 ha ploto dalyje;

4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2010-07-14 sprendimą Nr. 3B-(7.5.)-B-499-758 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 3B-(7.5.)-B-499-758);

5) įpareigoti Tarnybą atkurti nuosavybės teises į 12,56 ha žemės sklypą natūra Vilniaus rajono Visalaukės kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), pagal 1991 m. I. M. prašymą.

Paaiškino, kad 1991 m. I. M. tuometinei Vilniaus rajono Paberžės apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo mirusiam tėvui I. M. (I. M.) iki 1940 m. nuosavybės teise priklausiusį 17 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). I. M. mirė (duomenys neskelbtini). Apskrities archyvo Ukmergės filialas 1998-04-03 pažymėjimu Nr. M-10 patvirtino faktą, kad po 1945 m. I. M. priklausė tik 3 ha žemės, todėl pareiškėjai buvo nurodyta, kad tik į juos bus atkurtos nuosavybės teisės. 2004-07-23 Lietuvos centrinis valstybės archyvas pateikė pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad 1923 m. duomenimis, J. M. (J. M.) (duomenys neskelbtini) turėjo 8 dešimtines žemės, o 1925 m. duomenimis – 11 dešimtinių žemės. Šį pažymėjimą pateikus Paberžės agrarinės reformos tarnybai, buvo nurodyta, kad pagal pažymėjimą neaišku, kas po 1925 m. atsitiko su žeme, todėl pakartotinai buvo kreiptasi į archyvą su prašymu patikslinti, ar ši žemė nebuvo perleista. 2004-10-21 raštu Nr. R4-4895 archyvas pranešė, kad duomenų, jog J. M. žemė parduota ar kitu būdu perleista, archyve nėra. Pateikus šiuos dokumentus, žemėtvarkos skyriaus darbuotojai nurodė, kad terminas pateikti papildomus dokumentus jau baigėsi ir tik teismo sprendimu galima atnaujinti praleistą terminą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimu pareiškėjai atnaujintas praleistas terminas pateikti papildomus dokumentus. Pareiškėja, kaip I. M. įpėdinė, 2005-11-08 buvo pakviesta matuoti žemės sklypo, tačiau suformuoto žemės sklypo dokumentų ji negavo. Kad sklypo ribos buvo tiksliai nustatytos patvirtina ir 2006-07-12 sudarytas ir su Vilniaus rajono žemėtvarkos specialistu suderintas J. M. 17 ha žemės sklypo ribų planas. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2006-02-27 įsakymu Nr. 2.3-1771-41 žemę, į kurią pretendavo I. M., priskyrė laisvai valstybinei žemei.

Nurodė, jog pareiškėjai žemėtvarkos specialistė J. G. paaiškino, kad reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pretendentas nuosavybės teise valdė 17 ha žemės. Skirtumas tarp išlikusiais oficialiais dokumentais patvirtinto žemės sklypo dydžio (12,56 ha) ir nurodyto prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo (17 ha) yra 4,44 ha. Žemėtvarkos skyrius turėjo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 12,56 ha žemės. Toks žemės sklypas nesuformuotas, pažymos ar išvados neįteiktos. Vėliau Vilniaus rajono žemėtvarkos specialistė J. G. pradėjo teigti, jog žemė yra suprojektuota kitiems suinteresuotiems žmonėms, tą patį teigė ir matininkas K. T. (K. T.). Pareiškėja nurodė, kad tik 2008-07-14 Vilniaus rajono komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti nutarė, kad dokumentų apie buvusio savininko J. M. turėtą 12,56 ha žemę (duomenys neskelbtini) užtenka, o dėl likusios žemės dalies pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. 2008-08-07 pareiškėjos atstovei J. B. buvo pasiūlyta atkurti nuosavybės teisės į 12,56 ha žemės (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, ji buvo klaidinama, perkeliant žemę į kitą, gretimą vietovę (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad I. M. visiškai nemokėjo kalbėti ir rašyti lietuviškai, priėmus įstatymą dėl nuosavybės atkūrimo, visuomet ir visiems sakė, kad nori žemės buvusioje vietoje, todėl galimybe pakeisti valią dėl nuosavybės atkūrimo būdo I. M. negalėjo pasinaudoti dėl nežinojimo.

Tarnyba 2010-07-14 raštu Nr. 3B-(7.5)-B-499-758 informavo pareiškėją, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teises natūra ir kad už valstybės išperkamą žemę atlyginama pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnį, t. y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą, pinigais, vertybiniais popieriais, nes buvusio savininko J. M. valdyta žemė, priskirta valstybės išperkamai žemei. Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymu Nr. 2.3-10567-(41-58-4) patvirtintame Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai Nr. 583, Nr. 657/4, Nr. 697/1 ir Nr. 715/1 perduoti tretiesiems asmenims, o Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004-07-23 pažymėjimas apie iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko J. M. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę pateiktas 2007-10-30, t. y. po Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymo Nr. 2.3-10567-(41-58-4), kuriuo patvirtintas Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, priėmimo. Nei I. M., nei jo įpėdiniai nebuvo informuoti, kad ginčo žemės sklypas priskirtas laisvam valstybiniam žemės fondui ir kad sklype suprojektuoti ir grąžinti natūra žemės sklypai kitiems pretendentams, o žemė priskirta valstybės išperkamai. Nei I. M., nei jo įpėdiniai nuo 1998-03-03 (kai žemėtvarkos skyrius gavo archyvo pažymėjimą, patvirtinantį faktą, kad pretendentui priklausė 3 ha žemės) iki 2003-12-31 negavo nei vieno valstybinės institucijos dokumento, kad valstybinio archyvo pažymėjimo neužtenka ir nuosavybės teisių atkūrimo klausimas šio dokumento pagrindu nebus sprendžiamas. Pareiškėjos manymu, žemėtvarkos skyriaus veiksmus galima vertinti kaip sąmoningą vilkinimą, informacijos nepateikimą.

Ginčijamų įsakymų Nr. 2.3-1771-41 ir Nr. 2.3-10567-(41-58-4) pagrindu buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-06-09 sprendimas Nr. 2.5-41-28003, kuriuo A. H. M., vadovaujantis kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, neatlygintinai nuosavybėn perduoti lygiaverčiai turėtiems žemės sklypai, taip pat ir žemės sklypas Nr. 657/4, esantis (duomenys neskelbtini), suprojektuotas iki nacionalizacijos buvusioje I. M. žemėje, į kurią pretendavo atkurti nuosavybės teisę jo sūnus, pareiškėjos sutuoktinis I. M..

Pareiškėjos atstovė J. B. 2013-05-23 teismo posėdžio dieną teismui pateikė raštą (t. 4, b. l. 63), kuriame nurodė, kad, atsižvelgdama į tai, jog Žemėtvarkos skyrius iš dalies patenkino reikalavimus dėl 9,5815 ha žemės sklypo 2013-04-18 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-808 pagrindu sudarydamas galimybę žemės sklypo dalį įregistruoti valstybės vardu ir atkurti nuosavybės teises, šioje dalyje skundo reikalavimų atsisako. Nurodė, kad likusius reikalavimus palaiko ir prašo skundą tenkinti. Skundą prašė nagrinėti patikrinant valstybės institucijų – Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos – veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese, nes jos skundo dalyką sudaro valstybės institucijų veiksmų teisėtumas.

A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėja visus reikiamus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pateikė 2008-02-28 d., t. y. po Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-27 įsakymo Nr. 2.3-1771-41 priėmimo, kuriuo patvirtinta teritorija, parinkta Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti ir po Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymo Nr. 2.3-10567-(41-58-4), kuriuo patvirtintas Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, priėmimo, todėl pareiškėjai negalėjo būti projektuojami grąžintini natūra žemės sklypai šio projekto rengimo metu. Pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyje nurodyti praleisti terminai, išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus užimta suprojektuotų numatomų perduoti neatlygintinai nuosavybėn kitiems piliečiams žemės sklypų. Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.2 punkte nustatyta, kad žemė, dėl kurios pateikti piliečių prašymai grąžinti ją natūra, tačiau šie piliečiai iki 2003-12-31 nepateikė nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų ir iki 2003-12-31 nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondo žemei.

Šalies argumentai

Pabrėžė, kad pareiškėja 2007-10-30 prašyme nurodė, jog pageidauja nuosavybės teises atkurti natūra. Atsakovo teigimu, pareiškėja Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010-03-26 raštu Nr. 20-148, 2010-05-24 raštu Nr. 1.2-1399-(3.31), Tarnybos 2010-07-14 raštu Nr. 3B-(7.5)-B-499-758 informuota, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teises natūra ir kad už valstybės išperkamą žemę atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį.

Atsakovo nuomone, tik 2008 m. išdavus pažymą Nr. 9287 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ dėl buvusio savininko J. M. 12,56 ha žemės (duomenys neskelbtini), pareiškėja gali reikalauti iš institucijos atlikti būtinus veiksmus, procedūras, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra pagal nustatytus teisės reikalavimus, o I. M. 1991 m. prašymas tuometinei Vilniaus rajono Paberžės apylinkės agrarinės reformos tarnybai grąžinti buvusio savininko I. M. turėtą 17 ha žemės sklypą nesukelia pasekmių, kol pareiškėjas neįrodo teisės atkurti nuosavybę. Pareiškėja nepateikė įrodymų, jog 1998–2003 m. kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymais, susijusiais su nuosavybės teisės atkūrimo procesu. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimu pareiškėjai atnaujintas praleistas terminas pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, tačiau pareiškėja dokumentus kartu su prašymu Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė tik 2007-10-30, t. y. praėjus daugiau nei 2 metų nuo minėto teismo sprendimo. Tai rodo, kad pareiškėja nesielgė rūpestingai.

Pažymėjo, jog pareiškėja skunde nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė prašomų panaikinti individualių teisės aktų neteisėtumas. Ji pati tinkamai nerealizavo savo teisėtų interesų. Protingumo principas suponuoja, kad 2006 m. paaiškėjus pareiškėjos pablogėjusiai sveikatos būklei, trukdančiai atitinkamai įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese, pareiškėja turėjo jau tuo metu, o ne po 2 metų įgalioti kitą asmenį. Atkreipė dėmesį, kad po 2008-06-16 įgaliojimo išdavimo J. B. tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, ši į teismą kreipėsi tik 2010-08-09, todėl reikėtų taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnį dėl numatytų skundų padavimo terminų.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė bylą nagrinėti atsižvelgiant į šioje byloje priimtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį bei byloje surinktus įrodymus.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. H. M. prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Paaiškino, kad 2008-06-09 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41-28003 buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, susidedantį iš keturių dalių, įskaitant sklypą Nr. 657/4 (duomenys neskelbtini). A. H. M. teigimu, šis sklypas užima tik dalį buvusios I. M. žemės, nes buvusi I. M. žemė padalinta į keturis sklypus: Nr. 583, Nr. 657/4, Nr. 697/1 ir Nr. 715/1, todėl kiekvienas iš jų, įskaitant ir Nr. 657/4, gali užimti tik dalį I. M. žemės. Nurodė, kad šį žemės sklypą įregistravo savo nuosavybės teise bei mokėjo žemės mokesčius. Atkreipė dėmesį, jog apie tai, kad yra kiti pretendentai į nurodytą sklypą, sužinojo tik šiuo metu. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, žemės sklypą Nr. 657/4 (duomenys neskelbtini) jis gavo teisėtai, todėl nėra pagrindo atimti iš jo minėtą sklypą ar jo dalį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad 2013-04-12 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje parašė pareiškimą dėl 9,5815 ha žemės atsisakymo, tikėdamasis, kad tuo baigsis trejus metus trukęs bylinėjimasis. Nurodė, kad pareiškėja nepateikia duomenų dėl žemės ploto bei buvimo vietos. 1909 m. sudarytame (duomenys neskelbtini) trijų kaimynų plane pažymėta, kad J. M. turėjo 13,655 ha žemės, tačiau 1923 m. turėjo jau tik 8 dešimtines (8,76 ha), o 1925 m. – 11,5 dešimtinės (12,5925 ha). Mano, kad byloje manipuliuojama žemės vieta, naudojantis tuo, kad prieškario laikų žemės planai neišlikę. Teismui reikalaujant, 2011-11-09 buvo sudarytas J. M. sklypo planas, kuriame vadovaujantis pareiškėjos atstovės J. B. parodymais nustatyta, kad žemės sklypas persidengia 12,56 ha plote, kai kitų trijų liudytojų parodymais J. M. 17 ha žemės sklypas su trečiojo suinteresuoto asmens sklypu dengėsi tik 11,46 ha ribose. A. H. M. prašo teismo atsižvelgti į tai, kaip keitėsi O. M. ir I. M. turimos žemės kiekis. Darė prielaidą, kad O. M. turėtas 11,5 dešimtinių žemės sklypas buvo padalintas po jo mirties, 8 dešimtinės atiteko motinai su sūnumi I., o likusi dalis – arba kitiems vaikams, arba parduota. 1923 ir 1925 m. žemės galėjo padaugėti dėl I. M. vedybų ir kraičio. Pažymi, kad šios žemės buvimo vieta nėra aiški, bet pagal susiklosčiusią tradiciją turėtų būti prie I. M. pastatyto namo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. L. prašė pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl 2010-07-14 sprendimo Nr. 3B- (7.5)-B-499-758 panaikinimo, dalies Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-27 įsakymo Nr. 2.3-1771-41 5 punkto dėl I. M. 12,56 ha žemės priskyrimo laisvam valstybiniam žemės fondui panaikinimo bei Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymo Nr. 2.3-10567-(41-58-4) dalies dėl A. H. M. suprojektuoto sklypo 657/4 (14,42 ha) panaikinimo bei įpareigojimo atkurti natūra nuosavybės teises į 12,56 ha pagal 1991 m. I. M. prašymą tenkinti tik konstatavus nurodytų sprendimų neteisėtumą. Taip prašė nenaikinti administracinių sprendimų, susijusių su trečiojo suinteresuoto asmens R. L. miškų ūkio naudojimo paskirties žemės sklypu unikalus Nr. 4400-1801-0634, o administracinių sprendimų teisėtumą dėl kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų spręsti teismo nuožiūra.

Paaiškino, kad pareiškėja nemano, jog R. L. miškų ūkio naudojimo paskirties žemės sklypas pažeidžia teises į nuosavybės teisių atkūrimą natūra. Pareiškėja nereiškė reikalavimo dėl administracinių sprendimų dėl sklypo perdavimo R. L. nuosavybėn teisėtumo, taip pat atsisakė pareikšti reikalavimą ir bylos nagrinėjimo metu, teismui jai tokią teisę išaiškinus. G. M. pozicija nereikšti reikalavimo R. L. atžvilgiu pagrįsta istorinėmis žemės sklypo ribomis, liudytojų parodymais bei protingumo kriterijumi – vien fragmentiškas ginčo pareiškėjos sklypo susikirtimas su R. L. sklypu neturi būti pagrindu anuliuoti visos vietovės žemėtvarkos planus ir jų pagrindu įregistruotus nuosavybės teisėmis žemės sklypus. Mano, kad akivaizdžios paklaidos reikalauja būtinumo įvertinti ir atsižvelgti į kitus susijusius kriterijus: pareiškėjos skundo reikalavimo ribas, istorinius duomenis, reljefą, susiformavusius natūralius kontūrus, žemės naudojimo paskirtį, teisinių santykių stabilumą, nuosavybės neliečiamumą ir pan. J. M., kurio teisių perėmėja yra pareiškėja, niekada neturėjo miško žemės ir nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo į mišką. Iš pačių seniausių kartografinių vietovės duomenų matyti, jog ginčijamame žemės plote sklypų riba ėjo miško juosta. Iš teritorijos ortofotografinių fragmentų duomenų pareiškėjos pretenduojamo sklypo riba šalia R. L. sklypo pažymėta kaip žemesnės vietovės teritorijos, o R. L. sklypas jau nėra žemesnė teritorija. Ginčijama žemėtvarkos projekto dalis, kurioje yra R. L. sklypas, pareiškėjos teisių nepažeidžia, jai nuosavybės teisės turi būti įmanoma apimtimi atkurtos buvusioje vietoje, kuri su trečiojo suinteresuoto asmens sklypu nesutampa. Nustačius ginčijamų administracinių aktų neteisėtumą, pareiškėjos reikalavimas galėtų būti maksimaliai tenkinamas būtent į 9,5815 ha žemės, į kurią nuosavybės teisės atkurtos A. H. M..

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-02-27 įsakymo Nr. 2.3-1771-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3224-41 patvirtinto Vilniaus rajono Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Vilniaus rajone“ 5 punkto dalies, kuria pradėtas rengti Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas teritorijoje 2563,91 ha laisvo valstybinio žemės fondo plote, kuria, pareiškėjos teigimu, I. M. (I. M.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusi 12,56 ha žemė (duomenys neskelbtini) Visalaukės kadastrinėje vietovėje priskirta laisvam valstybiniam žemės fondui; Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 įsakymo Nr. 2.3-10567-(41-58-4) „Dėl Paberžės seniūnijos Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Vilniaus rajone“ dalies, kuria rengiant Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, 9 eilės pretendentui A. H. M. suformuotas 14,42 ha žemės ploto žemės sklypas, sąrašo eilės Nr. 124; 2008-06-09 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2.5-41-28003 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui A. H. M.“ 1.3 punkto, kuriuo neatlygintinai nuosavybėn perduotas 14,42 ha žemės sklypo Nr. 657/4 (duomenys neskelbtini), 12,56 ha ploto dalyje; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-07-14 sprendimo Nr. 3B-(7.5.)-B-499-758 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 3B-(7.5.)-B-499-758), teisėtumo ir pagrįstumo; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigos atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į 12,56 ha žemės sklypą natūra Vilniaus rajono Visalaukės kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) pagal 1991 m. I. M. prašymą.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad I. M. 1991 m. Vilniaus rajono Paberžės apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo mirusiam tėvui I. (kituose dokumentuose ir J.) M. (I. (J.) M.) iki 1940 m. nuosavybės teise priklausiusį 17 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14). Prašyme nurodyta, kad I. M. žemę pageidauja gauti (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apskrities archyvo Ukmergės filialas 1998-04-03 pažymėjimu Nr. M-10 Paberžės seniūnijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui patvirtino faktą, kad 1945–1946 m. I. M. priklausė 3 ha žemės (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 212, l. 33).

1999-04-03 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius informavo I. M. ir jo seserį Č. G., kad nuosavybės teisės atkūrimui į buvusio savininko I. M. žemės dalį trūksta I. M. mirties liudijimo, bei Č. G. ir I. M. gimimo liudijimų (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 212, l. 25–26). Prašyta dokumentus pateikti iki 1999-05-01 ir nurodyta, kad nepateikus dokumentų laiku, teisė bus atkuriama ir žemė suteikiama valstybės laisvos žemės teritorijoje.

I. M. mirė (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 212, l. 34). G. M. po I. M. mirties priėmė palikimą ir yra vienintelė I. M. įpėdinė (t. 1, b. l. 25).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1458-19/2005 G. M. (I. M. turto paveldėtoja) buvo atnaujintas praleistas terminas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 212, l. 27–28).

Vilniaus apskrities viršininkas 2006-02-27 įsakymo Nr. 2.3-1771-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3224-41 patvirtinto Vilniaus rajono Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Vilniaus rajone“ 5 punkte įsakė nuo 2006-02-28 pradėti rengti Vilniaus rajono, Paberžės seniūnijos Visalaukės kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą teritorijoje 2563,91 ha laisvo valstybinio žemės fondo plote, kuriame pageidaujamas sugrąžinti pagal piliečių pateiktas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško plotas – 1658,66 ha, asmeniniam ūkiui skirtos teritorijos žemės plotas – 447,30 ha (t. 1, b. l. 48–50). Minėto įsakymo 7 priede pateiktas piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, pateikusių pirminius prašymus, bet neapsisprendusių ir nepateikusių reikiamų dokumentų Paberžės seniūnijos, Visalaukės kadastro vietovėje sąrašas, kuriame įrašytas ir I. M. bei jo sesuo Č. G. bei nurodyta, kad pageidaujamas susigrąžinti 17 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 141–142). Vilniaus apskrities viršininkas 2006-02-27 įsakymo Nr. 2.3-1771-41 6 priede pateiktas Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, Visalaukės kadastro vietovėje pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintinai žemę, pirkti ar nuomoti iš valstybės pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nustatytą eiliškumą sąrašas, kuriame 9 eiliškumo grupėje įrašytas A. H. M. (t. 2, b. l. 143–147).

IĮ „Kriantas“ 2006-07-12 parengė buvusio savininko J. (I.) M. žemės sklypų ribų planą M 1:10000, pagal kurį I. M. priklausiusio žemės sklypo plotas – 17 ha, šis planas suderintas Paberžės žemėtvarkos skyriuje (t. 1, b. l. 130–131).

2006-07-24 Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Paberžės seniūnijos Visalaukės (4196) kadastro vietovės teritorijos 2006 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais tais metais gauti žemę žiniaraštyje Nr. 6 A. H. M. įrašytas kaip pretendentas 9 grupėje gauti žemę pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį (t. 1, b. l. 52).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2006-09-19 raštu nurodė pareiškėjai, jog dėl archyvinių dokumentų trūkumo jai negali būti grąžinamas visas 17 ha žemės sklypas ir buvo siūloma kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismą (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 212, l. 30).

Vilniaus apskrities viršininkas 2007-10-03 įsakymu Nr. 2.3-10567-(41-58-4) „Dėl Paberžės seniūnijos Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Vilniaus rajone“ (t. 1, b. l. 55–56) patvirtino asmenų, kuriems rengiant Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą suformuoti žemės sklypai, sąrašą (t. 1, b. l. 57–61), kurio eilės Nr. 124 pretendentu gauti žemę įrašytas A. H. M. (9 eiliškumo grupė), jam priskirtas neatlygintinai suteikti 14,42 ha žemės ploto sklypas Nr. 657/4. Be to, Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymu Nr. 2.3-10567-(41-58-4) patvirtintame Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte J. (I.) M. žemėvaldoje suformuoti žemės sklypai Nr. 583, Nr. 657/4, Nr. 697/1 ir Nr. 715/1 (t. 1, b. l. 111, t. 2, b. l. 148).

J. B. I. M. vardu pakartotinai 2007-10-30 kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu grąžinti natūra žemę (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 212, l. 23). Ant 2004-07-23 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimo Nr. R4-3766, kuriame nurodoma, kad Vilniaus–Trakų apskrities Paberžės valsčiaus žemės sklypų 1923 m. sąraše įrašytas J. M., (duomenys neskelbtini) turėjęs 8 dešimtines žemės, uždėtas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus spaudas, jog pastarasis dokumentas pristatytas kartu su 2007-07-30 prašymu Nr. 615. Prie pažymėjimo pridedama Vilniaus–Trakų apskrities seniūnijos archyviniame fonde, Vilniaus–Trakų apskrities Paberžės valsčiaus piliečių sąrašų byloje esančio (duomenys neskelbtini) gyventojų 1925 m. sąrašo (F. 55, ap. 10, b. 681, l. 18) ištraukos kopija, kurioje yra nurodoma, kad J. M. turėjo 11,5 dešinių žemės (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 212, l. 18–19, 20). Ant pastarojo dokumento uždėtas spaudas, kad šio dokumento vertimas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje gautas 2008-02-28.

Vilniaus apskrities viršininkas 2008-06-09 sprendimu Nr. 2.5-41-28003 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui A. H. M.“ pagal jo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkantį buvusio savininkų A. V. ir V. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą: 1,9144 ha (vertė 45 946 Lt) žemės, esantį (duomenys neskelbtini), nusprendė atkurti nuosavybės teises į A. H. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,9144 ha žemės (vertė 45 946 Lt) ir vietoj turėtos 1,9144 ha žemės perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 39,54 ha (vertė 45 946 Lt) žemės sklypą, t. y. 3 žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir sklypą Nr. 657/4 (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 66–67, 68–69).

Pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kuria konstatuota, kad I. M. turi nuosavybės teisę į 12,54 ha žemės, parengta Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-04-17 (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 212, l. 11), o 2008-07-14 Vilniaus rajono komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti nutarė parengti pažymą piliečiui I. M. apie buvusio savininko J. M. į 12,56 ha turėtos žemės plotą, o dėl likusiosios dalies (turėtos žemės bendro ploto 17 ha) konstatavo, kad duomenų nepakanka (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 212, l. 12–13, 14–15). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2008-09-30 parengė pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje konstatuota, kad I. M. turi nuosavybės teisę į 12,56 ha žemės (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 212, l. 7).

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010-03-26 raštu Nr. 20-148 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėjos atstovę, kad nagrinėjant archyvinius dokumentus ir atkuriant nuosavybės teises į žemę, visais atvejais turi būti nustatoma, kas iki 1940-07-22 buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus (t. 1, b. l. 75–76). Dokumentai, sudaryti po nacionalizacijos, gali būti vertinami tik kaip papildomi, ir nesant pagrindinių dokumentų, jais vadovaujantis negali būti nustatomas žemės savininkas nacionalizacijos metu. 1945–1946 metų ūkinės knygos taip pat priskiriamos prie papildomų dokumentų, todėl pareiškėjos prašymo, atkurti nuosavybės teises į papildomą 3 ha plotą pagal 1945–1946 metų ūkinės knygos įrašus netenkino. Taip pat informavo, kad buvusio savininko J. M. valdyta žemė (duomenys neskelbtini), priskiriama valstybės išperkamai žemei, kadangi Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymu Nr. 2.3-10567-(41-58-4) patvirtintame Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekte suformuoti žemės sklypai Nr.583, Nr.657/4, Nr.697/1 ir Nr.715/1.

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010-05-24 raštu Nr. (41)-1.2-1379-(3.31) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (t. 1, b. l. 7–8) informavo pareiškėjos atstovę, kad pareiškėja visus reikiamus nuosavybės teisių atkūrimui dokumentus pateikė 2008-02-28 ir paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymu Nr. 2.3-10567-(41-58-4) patvirtintame Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte J. (I.) M. žemėvaldoje suformuoti žemės sklypai Nr. 583, Nr. 657/4, Nr. 697/1 ir Nr. 715/1. Nurodė, kad I. M. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 12,56 ha žemės, kuri priskiriama valstybės išperkamai žemei.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2010-07-14 raštu Nr. 3B-(7.5)-B-499-758 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėjos atstovę, kad išnagrinėjus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje saugomos nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentus nustatyta, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004-07-23 pažymėjimą apie iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko J. M. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę pareiškėja pateikė 2007-10-30, t. y. po Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymo Nr. 2.3-10567-(41-58-4), kuriuo patvirtintas Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, priėmimo (t. 1, b. l. 10–12). Nurodė, kad tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies reglamentuojama, jog piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nurodyti praleisti terminai, žemė grąžinama natūra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki apskrities viršininko sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimui parinktos teritorijos ribų patvirtinimo priėmimo.

Sprendžiant skundo reikalavimus priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-12-22 sprendimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tesiėjų kolegija panaikino 2013-01-07 nutartimi. Šioje nutartyje kolegija patvirtino keletą šiai bylai svarbių teisinių faktų, kuriais, vadovaudamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, remsis šią bylą nagrinėjantis teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas faktines aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas atliko veiksmus, kuriais įrodė, jog siekia nuosavybės teisių atkūrimo natūra į (duomenys neskelbtini) žemę, o ne (duomenys neskelbtini), kaip tai nurodyta jo prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar (duomenys neskelbtini), į kurio teritoriją jie kaip pretendentai įtraukti Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-27 įsakymu Nr. 2.3-1771-41. Šia nutartimi buvo konstatuota, kad žemė, į kurią pretenduoja I. M. paveldėtojai, laisvos valstybinės žemės fondui priskirta Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-27 įsakymo Nr. 2.3-1771-41 5 punktu. Kolegija padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog: „Vilniaus rajono Paberžės apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra buvo pateiktas 1991 m., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-07-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1458-19/2005 G. M. (I. M. turto paveldėtojai) buvo atnaujintas praleistas terminas pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui žemė nuosavybės teisių atkūrimui buvo suprojektuota Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-02-27 įsakymu Nr. 2.3-1771-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3224-41 patvirtinto Vilniaus rajono Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Vilniaus rajone“, t. y. praėjus palyginti trumpam terminui nuo nurodyto teismo sprendimo priėmimo, 2013-01-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-2032/2012 padarė išvadą, kad ginčo žemė negalėjo būti pervedama į laisvos žemės fondą ir joje negalėjo būti projektuojamas žemės sklypas atkuriant lygiaverčiu žemės sklypu trečiajam suinteresuotam asmeniui A. H. M. (Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis)“. Taip pat teisėjų kolegija byloje nustatė ginčo ribas, pažymėdama, „jog pareiškėja, žinodama šias aplinkybes (nuosavybės teisių atkūrimą gretuose žemės sklypuose), pateiktu skundu iš esmės ginčijo tik administracinius aktus, kuriais nuosavybės teisės buvo atkurtos būtent A. H. M., pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjos atstovė nurodė, jog jie neturi pretenzijų į kitų savininkų žemes (t. 2, b. l. 99–101), šią aplinkybę patvirtino ir pareiškėjos atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ir iš esmės ginčijo nuosavybių teisių atkūrimą ginčo vietoje tik A. H. M. ir ši maksimali dalis, kaip nustatyta, sudaro 9,5815 ha žemės, esančios, (duomenys neskelbtini), Visalaukės kadastrinėje vietovėje, vertina, kad, byloje nustačius ginčijamų administracinių aktų neteisėtumą, pareiškėjos reikalavimas galėtų būti maksimaliai tenkinamas būtent į 9,5815 ha žemės, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos A. H. M.“.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-02-27 įsakymo Nr. 2.3-1771-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3224-41 patvirtinto Vilniaus rajono Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Vilniaus rajone“ 5 punktas ta apimtimi, kuria I. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusi 9,5815 ha žemė (duomenys neskelbtini) Visalaukės kadastrinėje vietovėje priskirta laisvam valstybiniam žemės fondui, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 įsakymas Nr. 2.3-10567-(41-58-4) „Dėl Paberžės seniūnijos Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Vilniaus rajone“ ta apimtimi, kuria asmenų, kuriems rengiant Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, suformuoti žemės sklypai sąrašo eilės Nr. 124 dalyje 9 eilės pretendentui A. H. M. suprojektuotas 14,42 ha ploto žemės sklypas Nr. 657/4, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-06-09 sprendimo Nr. 2.5-41-28003 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui A. H. M.“ 1.3 punktas ta apimtimi, kuria A. H. M. neatlygintinai nuosavybėn perduotas 14,42 ha žemės sklypas Nr.657/4 (duomenys neskelbtini), 9,5815 ha ploto dalyje prieštarauja įstatymams tokiu būdu, kaip nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-07 nutartyje.

Pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš esmės pasikeitė bylos aplinkybės. Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013-04-18 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-808 pakeitė Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymu Nr. 2.3-10567-(41-58-4) patvirtinto Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 1 priedą prie 124 eilės numerio įrašydamas žodžius „Lietuvos Respublika“; pakeitė Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-09 sprendimą Nr. 2.5-41-28003 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui A. H. M.“ 1 punkte vietoje skaičių „1,9144“ ha įrašant skaičius „1,4685 ha“, o 1.3 papunktyje vietoje žodžių ir skaičių „vietoj turėtos 1,9144 ha žemės (vertė 45946 Lt), – ha miško (vertė – Lt), – ha vandens telkinio (vertė – Lt), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 40,10 ha (vertė 45 946 Lt) žemės sklypą (skl. Nr. 657/1-16,97 ha; Nr. 657/2 – 1,85 ha, Nr. 657/3-6,86 ha, Nr. 657/4 – 14,42 ha)“ įrašant žodžius ir skaičius „vietoj turėtos 1,4685 ha žemės (vertė 35243 Lt), – ha miško (vertė – Lt), – ha vandens telkinio (vertė – Lt), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 30,5185 ha (vertė 35 243 Lt) žemės sklypą (skl. Nr. 657/1-16,97 ha; Nr. 657/2- 1,85 ha, Nr. 657/3-6,86 ha, Nr. 657/4 – 4,8385 ha žemės sklypo dalį iš bendro 14,42 ha žemės sklypo su Lietuvos Respublika – 95815 ha“. Taigi šiuo administraciniu aktu A. H. M. neatlygintinai suteiktas 14,42 ha žemės sklypas Nr. 657/4 sumažintas nuo 14,42 ha iki 4,8385, viso 9,5815 ha.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-07 nutartimi teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-02-27 įsakymo Nr. 2.3-1771-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3224-41 patvirtinto Vilniaus rajono Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Vilniaus rajone“ 5 punktas turi būti panaikintas dalyje, kurioje laisvam valstybiniam žemės fondui buvo priskirta 9,5815 ha ploto (maksimalus galimas skundo tenkinimas remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi) žemės sklypo Nr. 657/4 dalis, kadangi jis prieštarauja Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad laisvos žemės fondas – tai žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskiriami prie valstybės paimtos ir išperkamos žemės ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie lieka pagal šį įstatymą atkūrus nuosavybės teises į grąžintinus didžiausius žemės, miško ir vandens telkinio plotus Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-10-03 įsakymas Nr. 2.3-10567-(41-58-4) „Dėl Paberžės seniūnijos Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Vilniaus rajone“ bei 2008-06-09 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 2.5-41-28003 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui A. H. M.“ pakeisti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-04-18 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-808 maksimaliu būdu, kokiu gali būti šioje byloje tenkinamas reikalavimas, teismo sprendimu reikalavimas dėl šių dviejų administracinių aktų pakeitimo atmetamas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-07-14 raštas Nr. 3B-(7.5)-B-499-758 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo išaiškinta, kad pareiškėja Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004-07-23 pažymėjimą apie iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko J. M. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę pareiškėja pateikė 2007-10-30, t. y. po Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-03 įsakymo Nr. 2.3-10567-(41-58-4), kuriuo patvirtintas Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, priėmimo ir neatitinka Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies reikalavimų teismo vertinamas kaip išankstinine ne teismo tvarka priimtas sprendimas, kuris tokio pobūdžio ginčuose privalomas pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, nustatačia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-07-14 raštas Nr. 3B-(7.5)-B-499-758 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ padarytos priešingos, nei nurodyta teismo sprendime, išvados, šis sprendimas laikomas neatitinkančiu įstatymo reikalavimų anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais.

Byloje turi būi sprendžiamas klausimas dėl atsakovo įpareigojimo atkurti nuosavybės teises pagal 1991 m. I. M. prašymą. Nustatydamas I. M. žemės sklypo buvimo vietą teismas remiasi apeliacinės instancijos teismui pateiktu Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos instituto žemės sklypo, priklausiusio J. M., vietos indentifikavimo dabartinėje kartografinėje medžiagoje aktu (t. 3, b. l. 119). Kitais panašaus pobūdžio dokumentais nesiremiama, kadangi pripažįstama, jog Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos instituto parengtas aktas iš esmės atitinka tokiems dokumentams keliamus reikalavimus, atskleista išvados gavimo eiga, aktą sudarė nešališki, kvalifikuoti specialistai. Šis dokumentas buvo gautas vykdant teismo nurodymą, kai kiti pateikti planai yra parengti šalių užsakymu, nėra aišku, kodėl įvairių laikotarpių planai buvo sukloti atitinkamu būdu. Atsakovas teismo reikalavimų pateikti papildomus įrodymus dėl planų persidengimo masto nevykdė, A. H. M. atsisakydamas 9,5815 ha žemės sklypo dalies pripažino, jog pareiškėjos reikalavimai šioje dalyje yra pagrįsti. Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos instituto ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui A. H. M. (t. 2, b. l. 63) yra dengiamas I. M. sklypo 9,5815 ha dalyje. Iš šio akto matyti, kad vektorizuotas žemės sklypas taip pat patenka į žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (savininkas – Lietuvos Respublika, t. 2, b. l. 170–171), (duomenys neskelbtini) (savininkas – Z. U., t. 2, b. l. 166–167), (duomenys neskelbtini) (savininkai – R. D., R. J., t. 2, b. l. 168–169), (duomenys neskelbtini) (savininkas – R. L., t. 2, b. l. 172–173). Žinodama šias aplinkybes, pareiškėja pateiktu skundu iš esmės ginčijo tik administracinius aktus, kuriais nuosavybės teisės buvo atkurtos būtent A. H. M., pirmosios instancijos teismo posėdyje, vykusiame 2011-09-12, pareiškėjos atstovė nurodė, jog jie neturi pretenzijų į kitų savininkų žemes (t. 2, b. l. 99–101. Taigi, ji iš esmės ginčijo nuosavybių teisių atkūrimą ginčo vietoje tik A. H. M. ir ši maksimali dalis, kaip nustatyta, sudaro 9,5815 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Visalaukės kadastrinėje vietovėje, vertina, kad, byloje nustačius ginčijamų administracinių aktų neteisėtumą, pareiškėjos reikalavimas gali būti maksimaliai tenkinamas į 9,5815 ha žemės, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos A. H. M..

Kadangi I. M. sklypo buvimo vieta nustatyta, taip pat patvirtinta, kad jis turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra, reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti nuosavybės teises pagal 1991 m. I. M. prašymą tenkinamas dalyje dėl nuosavybės teisių natūra atkūrimo į 9,5815 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimami per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas byloje nagrinėjamas trejus metus, tinkamu terminu laikomi 3 mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjos atstovės J. B. 2013-05-23 pateiktas raštas, kuriuo iš dalies atsisakoma nuo skundo nevertinamas, kadangi nėra aišku nuo kokių reikalavimų pareiškėja atsisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-02-27 įsakymo Nr. 2.3-1771-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3224-41 patvirtinto Vilniaus rajono Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Vilniaus rajone“ 5 punktą ta apimtimi, kuria I. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusi 9,5815 ha ploto žemė, esanti (duomenys neskelbtini) Visalaukės kadastrinėje vietovėje priskirta laisvam valstybiniam žemės fondui.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2010-07-14 sprendimą Nr. 3B-(7.5.)-B-499-758 „Dėl prašymo nagrinėjimo“.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises į 9,5815 ha žemės sklypą natūra (duomenys neskelbtini) pagal 1991 m. I. M. prašymą.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėJūra Marija StrumskienėDonatas Vansevičius