Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-23 · Civilinė byla Nr. 2-1423/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-23
Bylos Nr.
2-1423/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Ieškovas
UAB DNB, UAB „DNB lizingas“
Atsakovas
RUAB „Trakų akmuo“, B. Z.
Kategorijos
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1423/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.1.3; 118.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB DNB lizingas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties, kuria dalis bylos yra nutraukta, o kitos dalies nagrinėjimas yra sustabdytas, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „DNB lizingas“ ieškinį atsakovams RUAB „Trakų akmuo“ ir B. Z. teisių perėmėjai L. Z. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pareiškė ieškinį dėl 1 321 318,44 Lt skolos pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. spalio 21 d. Įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. spalio 21 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. spalio 21 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo solidariai iš atsakovų UAB „Trakų akmuo“ ir B. Z., dabar jo teisių perėmėjos L. Z.. Reikalavimą pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį sudaro 178 879,15 Lt bauda, 443 104,54 pradelsti lizingo mokėjimai, 79 408,78 Lt delspinigiai (iš viso 701 392,47 Lt, o reikalavimą pagal 2009 m. spalio 21 d. Įsiskolinimo mokėjimo sutartį – 525 360,17 Lt pradelsti lizingo mokėjimai, 94 565,80 Lt delspinigiai (iš viso 619 925,97 Lt).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartimi bylos dalį dėl 1 142 439,29 Lt (išskyrus 178 879,15 Lt baudą) reikalavimo priteisti skolą iš RUAB „Trakų akmuo“ nutraukė, o civilinės bylos dalį dėl skolos priteisimo iš L. Z. sustabdė kol bus išnagrinėta RUAB „Trakų akmuo“ restruktūrizavimo byla. Nurodė, kad 1 142 439,29 Lt skola (išskyrus 178 879,15 Lt baudą) negali būti priteista iš atsakovo RUAB „Trakų akmuo“, nes toks kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas šio atsakovo restruktūrizavimo byloje. Kadangi dėl ieškovo prašomos priteisti 1 142 439,29 Lt sumos yra priimtas teismo procesinis sprendimas ir jo pagrindu galės būti išduotas vykdomasis raštas, teismas šią bylos dalį nutraukė. Teismas, nusprendęs sustabdyti bylos dalį dėl skolos priteisimo iš laiduotojo iki kol bus išnagrinėta RUAB „Trakų akmuo“ restrukrūrizavimo byla (CPK 163 straipsnis), nurodė, kad nuo restruktūrizavimo bylos eigos ir rezultato priklausys galimybės nagrinėti šią bylą. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartimi buvo patvirtintas RUAB „Trakų akmuo“ restruktūrizavimo planas, jame atsakovo RUAB „Trakų akmuo“ prievolės įvykdymo ieškovui terminai yra pratęsti iki 2015 metų, todėl modifikavus pagrindinę prievolę, atitinkamai modifikavosi ir šalutinė prievolė, o tai, teismo nuomone, reiškia, jog iš laiduotojo negalima reikalauti skolos sumokėjimo anksčiau nei iš pagrindinio laiduotojo. Laiduotojas atsako tokia pačia apimtimi ir sąlygomis kaip ir skolininkas (CK 6.81 straipsnis), iš jo negalima reikalauti to, ko negalima reikalauti iš pagrindinio skolininko, todėl iš laiduotojo negalima reikalauti sumokėti skolą anksčiau nei iš pagrindinio skolininko.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo RUAB „Trakų akmuo“ prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, remdamasis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu, neturėjo pagrindo nutraukti civilinės bylos dalį, nes restruktūrizavimo byloje priimta nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, nutraukus restruktūrizavimo bylą, nesukels tokių pasekmių, kokias sukelia įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl skolos priteisimo. Tokios nutarties pagrindu negalėtų būti išduotas vykdomasis raštas, joje nebūtų įtrauktas šioje byloje prašomos priteisti procesinės palūkanos. Jokie teisės aktai nenumato draudimo kreditoriams priteisti skolą iš restruktūrizuojamos bendrovės, jeigu ši skola yra įtraukta į skolininko restruktūrizavimo planą. Šiuo atveju draudimas galioja tik vykdyti išieškojimą iš restruktūrizuojamo skolininko kitokia tvarka, nei reglamentuota Įmonių restruktūrizavimo įstatyme. Sprendimo vykdymas būtų galimas tik tuo atveju, jeigu būtų nutraukta restruktūrizavimo byla.

2. Teismas, remdamasis CPK 163 straipsniu, nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą dėl skolos priteisimo iš laiduotojo teisių perėmėjos L. Z. bei sprendė, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas turi įtakos laiduotojo prievolių prieš kreditorių apimčiai. Restruktūrizavimo įstatymas taikomas tik restruktūrizuojamai įmonei, o laiduotojų atsakomybei ir prisiimtoms prievolėms vykdyti taikomas Civilinis kodeksas ir laidavimo sutartys. Pagal laidavimo sutartis laiduotojų prievolė yra solidari. Laiduotojo atsakomybė kyla pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės (CK 6.81 straipsnio 1 dalis, 6.76 straipsnio 1 dalis). UAB „Trakų akmuo“ savo prievolių neįvykdė, todėl laiduotojui pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį bei sudarytas laidavimo sutartis kilo pareiga atsiskaityti už UAB „Trakų akmuo“, tačiau laiduotojas to nepadarė ir pažeidė laidavimo sutartis. Laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką, kreditoriui atsirado nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką. Atsiradus laiduotojo asmeninei atsakomybei, jis neturi teisės remtis vėliau atsiradusiomis, išimtinai su pagrindinio skolininko asmeniu susijusiomis aplinkybėmis, laikinai atleidžiančiomis pagrindinį skolininką nuo neįvykdytų prievolių savo kreditoriams vykdymo ar sudarančioms pagrindus šių prievolių vykdymą išdėstyti. Apeliantas taip pat nurodė, kad prievolių pagal lizingo sutartis pažeidimas, nulėmęs tiek pagrindinio skolininko UAB „Trakų akmuo“, tiek laiduotojų atsakomybę, atsirado dar iki restruktūrizavimo bylos skolininkui iškėlimo momento.

3. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-158/2013 esančiu išaiškinimu, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas skolininkui kreditoriaus reikalavimų apimčiai laiduotojams įtakos neturi, kai ieškovas siekia prisiteisti skolą, susidariusią iki restruktūrizavimo bylos skolininkui iškėlimo.

4. Nei Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, nei kiti teisės aktai ar tarp ginčo šalių sudarytos lizingo bei laidavimo sutartys nenumato, kad iškėlus pagrindiniam skolininkui restruktūrizavimo bylą prievolių užtikrinimo priemonės tampa negaliojančiomis, ar kad laiduotojai yra atleidžiami nuo savo prievolių vykdymo. Pagal CK 6.82 str. 4 d., laiduotojo prievolės įvykdymo atidėjimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu prievolės įvykdymo atidėjimą pagrindiniam skolininkui suteikia kreditorius. AB DNB lizingas nesuteikė jokio prievolės įvykdymo atidėjimo skolininkui UAB „Trakų akmuo“, todėl nėra pagrindo jo taikyti ir laiduotojui. Pagrindinio skolininko restruktūrizavimo bylos iškėlimas neturi ir negali turėti įtakos laiduotojo atsakomybei, ypač įvertinant tai, kad laiduotojas prievoles pagal laidavimo sutartis pažeidė dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Trakų akmuo“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimas yra išspręstas restruktūrizavimo byloje, patvirtinus jo kreditorinį reikalavimą, todėl šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas šioje byloje, nes pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą negalima bylinėtis dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nenutraukus bylos ir priėmus teismo sprendimą jis negalėtų būti vykdomas, o tai prieštarauja CPK 281 straipsniui.

2. Teismas pagrįstai sustabdė bylos dalies nagrinėjimą, nes laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriui atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro. Esant laidavimui, egzistuoja dvi prievolės: pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės akcesorinė (papildoma, šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (LR CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Nors LR CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Atsakovas, remdamasis kasacinės instancijos teismo praktika, nurodo, kad laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, jog laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Laiduotojas atsako tiek pat ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir pagrindinis skolininkas (pvz.. už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą ir kt.) (LR CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Laiduotojas negali būti blogesnėje padėtyje nei skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2013-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2013). Pagrindiniam skolininkui RUAB „Trakų akmuo“ turint pareigą grąžinti skolą tik 2015 metais, negalima iš laiduotojojo prisiteisti skolą anksčiau, kadangi būtų iškreipta laidavimo esmė ir laiduotojas iš esmės taptų pagrindiniu skolininku vietoje bendrovės. Negalima iš laiduotojo reikalauti skolos grąžinimo anksčiau nei iš pagrindinio skolininko, kadangi laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu ir sąlygomis, kaip ir skolininkas. Prievolės solidarumas reiškia tai, kad abu asmenys, t. y. skolininkas ir laiduotojas tampa atsakingais vienu metu ir negali būti priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). Laidavimo akcesoriškumas pasižymi tuo, kad negalima reikalauti laiduotojo gražinti skolą, jeigu nėra galimybės reikalauti grąžinti skola iš pagrindinio skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2013). Bet koks pagrindinio skolininko atsakomybės palengvinimas lygiai taip pat galioja ir laiduotojui (ir., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2011 ir kt.) Kadangi pagrindinis skolininkas iki 2015 metų neprivalės grąžinti skolos ieškovui, ieškovas neturi teisės jos reikalauti anksčiau iš laiduotojo. Bylos negalima nagrinėti iki tol, kol bus išnagrinėta byla ir paaiškės, ar bendrovė toje byloje įvykdys ieškovo reikalavimus, kurie taip pat pareikšti šioje byloje.

Šalies argumentai

3. Apelianto nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-158/2013 negali būti panaudota kaip precedentas šioje byloje, kadangi skiriasi šios bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutraukė bylos dalį dėl to, kad atsakovo restruktūrizavimo byloje yra patvirtintas ieškovo reikalavimas ir taip išspręstas ginčas iš esmės, o kitą bylos dalį dėl reikalavimo priteisti skolą iš atsakovo RUAB „Trakų akmuo“ laiduotojos sustabdė, kol bus išnagrinėta restruktūrizavimo byla.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartimi RUAB „Trakų akmuo“ buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, tarp jų ir ieškovo UAB DNB NORD lizingas 1 142 439,29 Lt reikalavimas (t. 1, b. l. 78-80). Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartimi buvo patvirtintas atsakovo restruktūrizavimo planas, kuriame numatyta visiškai atsiskaityti su kreditoriais iki 2015 metų.

Dėl civilinės bylos dalies nutraukimo, esant patvirtintam ieškovo kreditoriniam reikalavimui atsakovo restruktūrizavimo byloje

Pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinės bylos dalį dėl reikalavimų, kurie įsiteisėjusia teismo nutartimi yra patvirtinti atsakovo RUAB „Trakų akmuo“ restruktūrizavimo byloje. Apelianto nuomone, teismo nutarties, kuria patvirtinamas kreditoriaus reikalavimas, priėmimas neprilygsta bylos užbaigimui įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir negali būti pagrindas nutraukti bylą remiantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumo, pažymi, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į šiuo atveju restruktūrizuojamą įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą ir ji yra vykdytinas dokumentas.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 12 d. nutartimi patvirtino ieškovo UAB DNB NORD lizingas 1 142 439,29 Lt reikalavimą, kurį sudaro 968 464,71 Lt skola ir 173 974,58 Lt netesybos. Ši suma atitinka byloje prašomas priteisti pagal Lizingo ir Įsipareigojimų mokėjimo sutartis skolos ir delspinigių sumas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo šioje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia nutartimi dėl UAB DNB lizingas reikalavimo, šie reikalavimai yra išspręsti iš esmės ir patvirtinti, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kurioje pareikštas tapatus reikalavimas, pagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį dėl minėtų reikalavimų.

Be to, apeliantas ginčija skundžiamos nutarties dalį dėl bylos dalies nutraukimo tuo pagrindu, kad teismui kitoje restruktūrizavimo byloje patvirtinus ieškovo kreditorinį reikalavimą nebus įtrauktos šioje byloje prašomos priteisti procesinės palūkanos. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio apelianto argumento, pastebi, kad ginčijama nutartimi yra nutraukta civilinės bylos dalis dėl 1 142 439,29 Lt skolos ir delspinigių priteisimo, tačiau nėra nutraukta bylos dalis dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo ir CK nuostatomis turės spręsti dėl šio reikalavimo pagrįstumo.

Dėl civilinės bylos dalies, kurioje pareikšti reikalavimai laiduotojui (jo teisių perėmėjui), sustabdymo kai pagrindiniam skolininkui yra iškelta restruktūrizavimo byla

Šioje apeliacijoje taip pat nagrinėjamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinės bylos dalį, kurioje yra pareikšti reikalavimai laiduotojo teisių perėmėjai L. Z., kai pagrindiniam skolininkui (atsakovui) RUAB „Trakų akmuo“ yra iškelta restruktūrizavimo byla. Kasacinės instancijos teismas savo formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo sustabdyta remiantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris numato, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2012 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012;2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2013; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.).

Kasacinio teismo pažymėta, kad teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; kt.).

Šioje byloje teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą dėl to, kad ieškovo reikalavimas, kuris taip pat yra nagrinėjamas ir šioje byloje, yra patvirtintas įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą atsakovas (skolininkas už kurį buvo laiduota) turi atsiskaityti su ieškovu iki 2015 metų, tai yra skolininkui yra pritaikytas prievolės įvykdymo atidėjimas.

Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl civilinės bylos sustabdymo, turi nustatyti, kad tarp prašomos stabdyti bylos ir kitos bylos yra tiesioginis ryšys ir nagrinėjamos bylos negalima išnagrinėti prieš tai neišnagrinėjus kitos bylos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos dėl skolos priteisimo iš laiduotojo teisių perėmėjos dalį dėl to, kad skolininko restruktūrizavimo byloje yra sudarytas susitarimas su kreditoriais dėl skolos grąžinimo termino atidėjimo (patvirtintas restruktūrizavimo planas), kuris, pirmosios instancijos teismo nuomone, turi būti taikomas ir laiduotojo akcesorinei prievolei. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės bylos sustabdymo pagrįstumo, pastebi, kad laiduotojo atsakomybės apimtis, jo atsakomybės atsiradimo momentas yra materialinės teisės dalykas ir šie klausimai turi būti sprendžiami nagrinėjant klausimą dėl skolos priteisimo iš laiduotojo, tačiau jie nėra pagrindas stabdyti civilinės bylos dalį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skolos priteisimo iš laiduotojo teisių perėmėjos, galės vadovautis įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais restruktūrizavimo byloje. Priklausomai nuo to, ar teismas, išnagrinėjęs byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nustatys, kad laiduotojo prievolė atsiskaityti atsirado, ar nustatys, kad jam dar tokia prievolė neatsirado, priims atitinkamą procesinį sprendimą, kuriuo iš esmės išspręs laiduotojo teisių perėmėjai pareikštą reikalavimą. Šiuo atveju atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai dėl laidavimo prigimties, laiduotojo atsakomybės atsiradimo momento yra reikšmingi sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą iš laiduotojo teisių perėmėjos, tačiau nėra reikšmingi sprendžiant dėl bylos sustabdymo pagrįstumo.

Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė civilinės bylos dalį dėl skolos priteisimo iš laiduotojo teisių perėmėjos, nes tarp atsakovo RUAB „Trakų akmuo“ restruktūrizavimo bylos ir šioje byloje nagrinėjamo reikalavimo priteisti skolą iš laiduotojo nėra tokio ryšio, dėl kurio ši byla negalėtų būti nagrinėjama, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria sustabdyta bylos dalis dėl skolos priteisimo iš L. Z., panaikinama ir ši bylos dalis perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui toliau.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria buvo sustabdyta civilinės bylos dalis dėl reikalavimo priteisti skolą iš L. Z. iki RUAB „Trakų akmuo“ restruktūrizavimo bylos išnagrinėjimo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Konstantinas Gurinas