Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės ,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas civilinėje byloje Nr. 2-370-357/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams G. S., G. S., A. V., L. V., K. B., Z. B., uždarajai akcinei bendrovei „Prioritetas“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „BA prekyba“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Restruktūrizavimo bylos UAB „BA prekyba“ iškėlimas ieškinio reikalavimų apimčiai šioje byloje įtakos neturės. Ieškovas siekia prisiteisti skolą iš laiduotojų, susidariusią iki restruktūrizavimo bylos UAB „BA prekyba“ iškėlimo ir šis reikalavimas grindžiamas įsiteisėjusia Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-08-18 nutartimi. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, tuo atveju, kai už suteiktą kreditą yra įkeistas turtas ir pateiktas laidavimas, nėra pagrindo stabdyti bylą dėl skolos priteisimo iš laiduotojų ir laukti, kol bus parduotas įkeistas turtas, nes tai paneigtų laidavimo, kaip solidariosios prievolės esmę. Neteisėtas ir nepagrįstas teismo motyvas stabdyti bylos nagrinėjimą, siekiant priversti šalis sudaryti taikos sutartį.

Apeliantas nurodo neteisingas faktines aplinkybes, jog reikalavimas prisiteisti skolą iš laiduotojų grindžiamas įsiteisėjusia Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-08-18 nutartimi. 2012-05-09 ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, kurį teismas pripažino patikslintu ieškiniu ir kurio pagrindu nurodė: 1) įvykusį įkeisto nekilnojamojo turto, priklausančio UAB „Prioritetas“ pardavimą; 2) 2012-04-24 pateiktą prašymą RUAB „BA prekyba“ administratoriui dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo. Kadangi patikslintas kreditorinis reikalavimas nėra patvirtintas, šios civilinės bylos nagrinėjimas stabdytinas.Atskirajame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, nėra pagrindo vadovautis, nes iš esmės skiriasi nurodytos ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro nutarties dėl bylos sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas teisiniu ir faktiniu aspektais, taip pat absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta. Atskirojo skundo ribose apeliacinės instancijos teismas vertina, ar teisėtai ir pagrįstai sustabdyta byla pagal kreditoriaus ieškinį dėl skolos išieškojimo iš laiduotojų, atsižvelgiant į tai, kad nėra išspręstas kreditoriaus reikalavimo skolininkui patvirtinimo klausimas ir nėra pasibaigusios laiduotojo turto, kuris buvo įkeistas, užtikrinant skolininko prievolių kreditoriui vykdymą, pardavimo procedūros.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą. Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl CPK 164 straipsnio 4 punkto taikymo, t.y. byloje nagrinėjama,ar stabdytina byla pagal kreditoriaus ieškinį dėl skolos priteisimo iš laiduotojų iki tol, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla dėl to paties kreditoriaus skolininkui jo restruktūrizavimo bylojepareikštokreditorinio reikalavimo, kildinamo iš skolos, kuria grindžiamas ir ieškinys laiduotojams, patvirtinimo, taip pat iki bus realizuotas laiduotojui nuosavybės teise priklausantis ir kreditoriui įkeistas nekilnojamasis turtas.

Laiduotojo prievolė, laiduojant kreditoriui už skolininką, yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Prievolės solidarumas lemia kreditoriaus pasirinkimo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taigi, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.

Nagrinėjamoje byloje bankas, patikslinęs savo reikalavimus, reiškia reikalavimą laiduotojams, remiantis 2005-03-22 ir 2009-08-06 laidavimo sutartimis, pagal kurias atsakovai – laiduotojai įsipareigojo atsakyti solidariai su skolininku UAB „BA prekyba“. Ieškovo siekiama prisiteisti skolos suma, susidariusi iki restruktūrizavimo bylos UAB „BA prekyba“ iškėlimo ir reikalavimas grindžiamas įsiteisėjusia 2010-08-18 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi, kuria, be kita ko, nutarta išieškoti skolą iš UAB „BA prekyba“. Taigi, skolos suma yra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl, atsižvelgiant į nurodytą laidavimo kaip prievolių užtikrinimo instituto teisinį reglamentavimą ir solidarią laiduotojo atsakomybę, kreditorius turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek iš skolininko, tiek iš laiduotojų. Šiuo atveju restruktūrizavimo bylos iškėlimas skolininkui kreditoriaus reikalavimų apimčiai laiduotojams įtakos neturi, atsižvelgiant ir į tai, jog, kaip minėta, ieškovas siekia prisiteisti skolą, susidariusią iki restruktūrizavimo bylos skolininkui iškėlimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimą dėl bylos, kurioje sprendžiamas skolos priteisimas iš laiduotojų, sustabdymo tuo atveju, kai vyksta ir nėra pasibaigusios tos pačios skolos užtikrinimui įkeisto turto pardavimo procedūros, analizavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-7-364/2010), išaiškinęs, jog laiduotojo prievolę susiejant su įkeisto turto pardavimo varžytynėse momentu, yra iškreipiama solidariosios prievolės samprata, todėl nėra pagrindo stabdyti bylą dėl skolos priteisimo iš laiduotojų tol, kol bus parduotas įkeistas turtas. Pažymėtina ir tai, kad bet kuriuo atveju, jeigu pardavus įkeistą turtą ar dėl kitų priežasčių modifikuotųsi (sumažėtų) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, atitinkamai keistųsi ir laiduotojo prievolė, kadangi laiduotojas negali būti atsakingas didesniu mastu negu skolininkas (CK 6.76 str., 6.78 str. 2 d., 6.81 str. 2 d.). Tačiau, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką bei laiduotojo prievolės solidarumo esmę, nėra pagrįsta stabdyti bylos dėl skolos išieškojimo iš laiduotojų nagrinėjimą tol, kol bus atliktos visos su skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeisto turto procedūros.

Atsižvelgiant į nurodytą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylos sustabdymo ir skolos išieškojimo iš laiduotojų institutus, todėl nutartis, kuria nutarta sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės teismo nutartis dėl „Swedbank“, AB patikslinto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir iki bus realizuotas laiduotojui, atsakovui UAB „Prioritetas“ nuosavybės teise priklausantis ir „Swedbank“, AB įkeistas nekilnojamasis turtas, naikintina ir klausimas dėl bylos sustabdymo išspręstinas iš esmės – atsakovų prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, atmetant (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo2012 m. birželio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovų G. S., A. V., K. B., UAB „Prioritetas“ ir trečiojo asmens UAB „BA prekyba“ prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.