- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-22
- Bylos Nr.
- 2S-559-440/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-06691-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2228-650/2014 iškeltoje pagal pareiškėjo M. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1304-77/2010 dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, išnagrinėtoje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakoviams M. S., V. Č., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas M. S. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1304-77/2010; atnaujinus bylos nagrinėjimą nustatyti, kad visos su Šiaulių apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1304-77/2010 vykdymu susijusios išlaidos turi būti skaičiuojamos nuo Šiaulių apylinkės teismo nutarties, priimtos atnaujinus procesą, įsiteisėjimo dienos; nustatyti, kad 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo skaičiavimas sustabdytas laikotarpiu nuo Šiaulių apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1304-77/2010 įsiteisėjimo dienos iki atnaujinus procesą priimtos nutarties įsiteisėjimo dienos, priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas prašyme rėmėsi pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nurodė, kad 2010-10-18 Šiaulių apygardos teismas, priimdamas apeliacine tvarka naują sprendimą, kuriuo panaikino 2010-05-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą ir priteisė ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudiko biuro naudai iš atsakovo M. S. 3218,02 Lt nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo, 194,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, tinkamai neinformavo apie bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka ir tokiu būdu suvaržė pareiškėjo teisę pasinaudoti procesinėmis teisėmis nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje bei apginti savo interesus. Apie priimtą naują sprendimą atsakovas sužinojo tik 2014 m. sausio mėnesį, kai jam tapo žinoma aplinkybė, jog vykdant teismo sprendimą yra areštuotas jo nekilnojamasis turtas. Pažymėjo, kad neturi kitų galimybių apginti savo pažeistų teisių dėl netinkamo teisės normų taikymo Šiaulių apygardos teisme. Pabrėžė, kad sutinka Šiaulių apygardos teismo sprendimą įvykdyti, tačiau nesutinka sumokėti priskaičiuotų palūkanų, skolos administravimo, antstolio ir kitų, su teismo sprendimo vykdymu ir skolos išieškojimu, susijusių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1304-77/2010 bei priimti naują nutartį, kuria būtų nustatyta, kad visos su Šiaulių apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1304-77/2010 vykdymu susijusios išlaidos turi būti skaičiuojamos nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, taip pat 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo skaičiavimas sustabdomas laikotarpiu nuo pirmojo Šiaulių apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1304-77/2010 įsiteisėjimo dienos iki atnaujinus procesą priimtos nutarties įsiteisėjimo dienos (1 t. 165-170, 183-188 b.l.).
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras su pareiškėjo prašymu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kadangi jis nelaikytinas asmeniu neįtrauktu į bylos nagrinėjimą – pareiškėjas dalyvavo civilinės bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teismo metu, jam buvo žinoma apie priimtą sprendimą ir jis to neneigia. Be to ieškovo nuomone, pareiškėjas praleido terminą pateikti prašymui atnaujinti procesą, kadangi apie nepalankų apeliacinės instancijos teismo sprendimą pareiškėjas sužinojo daug anksčiau negu teigia (2 t. 4-6 b.l.).
Bendraatsakovė V. Č. pareiškėjo prašymą prašė teismo spręsti savo nuožiūra (2 t. 8 b.l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014-03-26 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1304-77/2010. Teismas nurodė, kad proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai ir laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Įvertinęs civilinės bylos duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti tenkinamas, kadangi prašymas nėra grindžiamas pirmos instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumu ir jo nepagrįstumu, o atsakovas nelaikytinas asmeniu, neįtrauktu į bylos nagrinėjimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas atsakovu, dalyvavo civilinės bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme metu, jam buvo žinoma apie priimtą sprendimą ir jis pats to neneigia. Teismas padarė išvadą, kad bylos išnagrinėjimas tinkamai nepranešus vienam iš dalyvaujančių byloje asmenų yra pagrindas apeliacijai, bet negalima tokios proceso šalies teisių ginti dėl jai nepalankaus apeliacinės instancijos teisme priimto sprendimo ir ją prilyginti asmenims, neįtrauktiems į bylą. Atmesdamas pareiškėjo prašymą, kaip nepagrįstą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisė kreiptis dėl proceso atnaujinimo, apeliaciniam teismui savo sprendime (nutartyje) galimai padarius aiškią teisės normos taikymo klaidą, suteikta tik Generaliniam prokurorui (LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog nėra praleistas terminas pateikti prašymui atnaujinti procesą. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo atsiliepime nurodytus argumentus bei pareiškėjo teiktus rašytinius duomenis apie antstolio pradėtus vykdymo veiksmus pagal 2011 metais išduotą ieškovui, kaip išieškotojui, vykdomąjį raštą, pareiškėjo teiginius, kad jis apie Šiaulių apygardos teismo 2010-10-18 sprendimą sužinojo visiškai atsitiktinai tik 2014 m. sausio mėnesį, laikė nepagrįstais. Dėl procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo, teismas pažymėjo, kad 2009-10-15 ieškinyje ieškovas nurodė kelis tuo metu žinomus pareiškėjo adresus – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas kartu su ieškiniu pateiktame oficialiame rašytiniame įrodyme - policijos pažymoje, t.y. tokį adresą, kaip savo gyvenamąją vietą, policijai nurodė pats pareiškėjas, oficialiai būdamas nuo 2008-11-19 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šiaulių mieste. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė proceso atnaujinimo pagal LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą teisinių prielaidų, be to nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad jis nėra praleidęs LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1304-77/2010 atsisakė tenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu pareiškėjas M. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-26 nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1304-77/2010. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad procesas negali būti atnaujinamas LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes nėra grindžiamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumu ir jo nepagrįstumu, pareiškėjas (atsakovas) nelaikytinas asmeniu, neįtrauktu į bylos nagrinėjimą. Pareiškėjo nuomone LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sprendimu teismui nusprendus dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, esant kitoms sąlygoms procesas gali būti atnaujinimas, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, aiškintinas neformaliai, t.y. nelaikant, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą (nes buvo joje atsakovu), o atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kad apie bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka pareiškėjui (atsakovui) jokiu būdu nebuvo pranešta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai byla buvo išnagrinėta tinkamai nepranešus vienai iš šalių apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, ir sprendimas jau įsiteisėjęs, tokioje byloje galimas proceso atnaujinimas.
2. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais, nes byla, be jo žinios jau buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, o kasacinio skundo padavimui pareiškėjas pagrindo neturi (kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, o ne iš naujo nagrinėti fakto klausimus), nes ginčo dėl teisės normų aiškinimo ar taikymo nėra. Pareiškėjas (atsakovas) bandė spręsti klausimą neprocesiniu skundu kreipdamasis į Šiaulių apygardos teismo pirmininką, tačiau šis skundas buvo paliktas nenagrinėtu, pasiūlius atsakovui kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu, dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą atmetimas remiantis vien formaliais pagrindais iš esmės pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
3. Pirmosios instancijos teismas remdamasis išimtinai ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro paaiškinimu nepagrįstai ir deklaratyviai nurodė, kad pareiškėjas būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas turėjo tikėtis, kad ieškovas pasinaudos teise apskųsti nepalankų teismo sprendimą bei, kad apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą pareiškėjas turėjo sužinoti anksčiau, nes antstolis privalo pranešti skolininkui apie vykdymo veiksmus tik asmeniškai arba registruota pašto siunta. Apeliantas civilinėje byloje Nr. 2-1304-77/2010 nebuvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato ar advokato padėjėjo), neturi bylinėjimosi patirties, todėl jam nekilo abejonių jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas ir neskųstinas. Be to, pareiškėjas žinojo, kad tuo atveju, jei ieškovas apskųstų Šiaulių apylinkės teismo sprendimą jam apie tai bus pranešta bei jis turės pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kadangi pareiškėjui ginčą sprendžiant pirmosios instancijos teisme visi procesiniai dokumentai būdavo pristatomi tinkamai ir laiku adresu (duomenys neskelbtini), jis neturėjo jokio pagrindo manyti, kad procesiniai dokumentai jam bus pradėti siųsti kitu adresu arba visai nesiunčiami ir jis papildomai turėtų skambinėti teismui bei teirautis, ar sprendimas nebuvo apskųstas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą turėjo sužinoti anksčiau ir pažymi, kad faktinis pareiškėjo sužinojimo momentas buvo 2014 m. sausio mėnesį, kai pareiškėjas ketindamas parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą sužinojo, kad šis yra areštuotas. Tai, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo įteikti vykdomieji dokumentai ar kitu būdu pranešta apie vykdomąją bylą išsiaiškintina apklausus antstolį ir (arba) išreikalavus iš antstolio dokumentus, patvirtinančius apie pranešimų siuntimą ir įteikimą (neįteikimą).
Žemesnės instancijos teismas
4. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad laiškai pareiškėjui buvo siunčiami tinkamu adresu. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras, pateikdamas ieškinį, buvo nurodęs du galimus pareiškėjo adresus - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Visi pirmosios instancijos teismo bylos dokumentai pareiškėjui buvo siunčiami ir įteikti tinkamai adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu tik apeliacinis skundas ir vėliau vykdomieji dokumentai be paaiškinamos priežasties pradėti siųsti adresu (duomenys neskelbtini), ir nemėginta jų išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), kur faktiškai gyveno ir gyvena pareiškėjas. Byloje konstatuotos aplinkybės leidžia daryti išvadą kad pareiškėjas įvykdė savo pareigą informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie procesinių dokumentų įteikimo vietą (adresą), nes visi procesiniai dokumentai pirmosios instancijos teismo buvo siunčiami būtent adresu (duomenys neskelbtini), bei buvo įteikti tinkamai. Apelianto teigimu, būtent teismas netiksliai užfiksavo pareiškėjo namų adresą bei be pagrindo bylą išnagrinėjo šiam tinkamai nepranešus. Dėl šių aplinkybių nepagrįsta yra Šiaulių apylinkės teismo nuomonė, kad pareiškėjas nesidomėjo bylos eiga, o dokumentai buvo siunčiami tinkamu adresu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pažymėjo, kad palaiko savo atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje išdėstytus argumentus (2 t. 34 b.l.).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą bendraatsakovė V. Č. nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pažymėjo, kad laiškai pagrįstai buvo siunčiami M. S. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (toks adresas buvo nurodytas senoje policijos pažymoje). Pareiškėjas priimdavo korespondenciją, dalyvavo teismo posėdžiuose, žinojo koks yra priimtas sprendimas. Pareiškėjas pats nesidomėjo bylos eiga, sprendimo vykdymu, nors žinojo, kad nuostolius reikės atlyginti (2 t. 41 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.
Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas LR CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Taigi, proceso atnaujinimas galimas tik esant LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (LR CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (LR CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (LR CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.
Nagrinėjamos bylos duomenimis, 2009-10-26 ieškovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų M. S. ir V. Č. 3218,02 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl atsakovo M. S. kaltės, vairuojant atsakovei V. Č. priklausantį automobilį BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-02-19 įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas A. K. priklausantis automobilis AUDI 100 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto eismo įvykio metu atsakovo M. S. civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta. Žalos dydį nustatė ir žalą nukentėjusiajam atlygino UAB „BTA draudimas“, o ieškovas, vykdydamas 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo UAB „BTA draudimas“ 3218,02 Lt sumokėtą draudimo išmoką. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.280 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – LR TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1 dalį, ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją, arba transporto priemonės savininką (1 t. 1-2, 66-67 b.l.). Atsakovai M. S. ir V. Č. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (1 t. 39-41, 52-53, 117-119 b.l.). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010-05-27 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei V. Č. 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 49,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (1 t. 120-122 b.l.). Ieškovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-05-27 sprendimo pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-05-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovų M. S. ir V. Č. 3218,02 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (1 t. 127-131 b.l.). 2010-10-18 Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1304-77/2010 nusprendė panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-05-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti ieškovui iš atsakovo M. S. 3218,02 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 3218,02 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2009-10-27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti ieškovui iš atsakovo M. S. 194,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, 53,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei V. Č. atmesti, priteisti atsakovei V. Č. iš ieškovo 500,00 Lt advokato samdymo išlaidų (2 t. 148-154 b.l.). Sprendimas įsiteisėjo nuo jo priėmimo dienos (LR CPK 331 straipsnio 6 dalis). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, vykdomasis raštas dėl priteistų nuostolių išieškojimo iš atsakovo M. S. ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro naudai išduotas 2010-12-09, dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo valstybės naudai - 2010-11-03. Apeliantas 2014-02-17 pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodydamas, jog tik po to, kai sužinojo, jog jo turtas yra areštuotas antstolio, jam tapo žinoma apie jo atžvilgiu priimtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (165-170,183-188 b.l.). Teigė, kad apie bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme nebuvo informuotas, apie priimtą sprendimą, pakeičiantį pirmosios instancijos sprendimą, apeliantas nieko nežinojo, jam nebuvo suteikta galimybė teikti atsiliepimą, įrodymus. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami ne tuo adresu - ieškovo apeliacinis skundas, pranešimas apie bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme ir Šiaulių apygardos teismo 2010-10-18 priimtas sprendimas siųstas adresu (duomenys neskelbtini), nors prieš tai visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), kur faktiškai gyveno ir gyvena pareiškėjas. Pirmos instancijos teismas skundžiamu procesiniu sprendimu netenkino apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, jog atsakovas nelaikytinas asmeniu, neįtrauktu į bylos nagrinėjimą, be to pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nėra praleistas terminas pateikti prašymui atnaujinti procesą. Remiantis bylos aplinkybes teismas sprendė, jog apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, nes nurodytos aplinkybės neatitinka proceso atnaujinimo pagrindų, nustatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte (2 t. 10-14 b.l.).
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas faktines bylos aplinkybes sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias teisės normas.
Visų pirma pažymėtina, kad aplinkybė, jog apeliantui nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu apeliacine tvarka išnagrinėtą civilinę bylą, nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Minėta teisės norma nustato, jog procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Inicijuoti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos išnagrinėjimas tinkamai nepranešus vienam iš dalyvaujančių byloje asmenų yra pagrindas skųsti sprendimą instancine tvarka, o ne ginti tokio asmens teises, prilyginant jį asmeniui, neįtrauktam į bylos nagrinėjimą. Asmens įtraukimas į procesą yra veiksmų atlikimas bylos parengimo stadijoje, o byloje dalyvaujančių asmenų šaukimas į procesą vyksta po to, kai byla paskiriama nagrinėti ir bylą nagrinėjant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-1442/2002). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pagal ieškovo Lietuvos respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieškinį dėl nuostolių priteisimo, į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas kaip atsakovas, aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė teismui paaiškinimus, atsikirtimus, nurodė kokiu pagrindu nesutinka su pareikštu ieškiniu (1 t. 52-53, 80a, 102-104, 117-119 b.l.), 2010-05-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo priimtas sprendimas atmesti ieškinį pareiškėjui (atsakovui) įteiktas 2010-06-02 (1 t. 123 b.l.). Minėtu sprendimu pareiškėjas (atsakovas) informuotas, kad sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą. Atsižvelgiant į tai, kad 2010-05-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendime buvo aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir terminas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas elgdamasis atidžiai ir rūpestingai bei žinodamas teismo sprendimo apskundimo terminus galėjo ir turėjo pasidomėti ar dėl minėto 2010-05-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo priimto sprendimo nėra pateiktas apeliacinis skundas. Pažymėtina, kad protingumo ir sąžiningumo principas įpareigoja asmenį elgtis, vadovaujantis Bonus pater familias standartu – apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai, jei jis konkrečioje situacijoje galėjo ir turėjo atitinkamai elgtis. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybės, jog pareiškėjas dalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, apie pareikštą ieškinį jo atžvilgiu buvo informuotas tinkamai (pareiškėjas šių aplinkybių neginčija), galėjo pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos, paneigia pareiškėjo argumentų dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo spręsti, kad pagal ieškovo apeliacinį skundą apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kadangi, kaip jau minėta, pareiškėjas žinojo apie jo atžvilgiu pareikštus ieškovo reikalavimus, dalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, apie priimtą sprendimą ir jo apskundimo tvarką buvo informuotas tinkamai.
Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, susijusių su netinkamu procesinių dokumentų įteikimu Šiaulių apygardos teismui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tuo atveju, kai byla buvo išnagrinėta tinkamai nepranešus vienai iš šalių apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, ir sprendimas jau įsiteisėjęs, tokioje byloje galimas proceso atnaujinimas remiantis LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kad padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu proceso atnaujinimas galimas, kai teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kurią būtina ištaisyti. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog aiški teisės taikymo klaida pagal LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą, gali būti netaikymas imperatyvios teisės normos, netinkamas išaiškinimas vienareikšmiškos teisės normos nuostatos, neprotingas aplinkybių įvertinimas, tačiau nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik nustačius, kad padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik akivaizdi, bet ir esminė, daranti sprendimą (nutartį) neteisėtą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008). Teisės taikymo veikla susideda iš kelių etapų: 1) bylos faktinių aplinkybių analizė ir nustatymas. Jos metu sudaromas faktinis pagrindas taikyti teisę – išsiaiškinamos konkrečios gyvenimiškos aplinkybės, tikroviški reiškiniai. Iš faktinių aplinkybių visumos turi būti išskirtos tik tos aplinkybės, kurios konkrečioje situacijoje yra teisiškai reikšmingos; 2) aplinkybių teisinis įvertinimas arba kvalifikacija. Pagal nustatytas ir išanalizuotas faktines aplinkybes ginčui išspręsti parenkama konkreti materialiosios teisės taikymo norma; 3) teisės normų prasmės išsiaiškinimas – savarankiškas teisės normų taikymo etapas – mąstymo veikla, kurios metu teisės normą taikantis asmuo susidaro visapusišką vaizdą bei susiformuoja nuomonę apie tam tikrą normą. Teisės normų taikymo klaidos gali būti padarytos nukrypus nuo teisės taikymo taisyklių bet kuriame teisės taikymo etape dėl įvairių priežasčių: kai nenustatomos ar netinkamai nustatomos faktinės aplinkybės byloje; kai neteisingai išsiaiškinama teisės normų prasmė ir dėl to jos netinkamai parenkamos ir pritaikomos. Tai reiškia, kad procesą atnaujinti LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu galima dėl pirmosios instancijos teismo padarytos proceso arba materialiosios teisės normos taikymo klaidos. Jeigu pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir tai galėjo lemti jos neteisingą išsprendimą materialiąja prasme, laikoma, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą byloje. Taigi, aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad asmenys, išvardyti LR CPK 365 straipsnio 1 dalyje, gali pareikšti prašymus atnaujinti procesą pagal LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą tik tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Priežastys, dėl ko teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, neturi teisinės reikšmės (pvz., apeliacinis skundas buvo grąžintas nepašalinus teismo nurodytų apeliacinio skundo trūkumų), nes LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktui taikyti svarbus teismo sprendimo neperžiūrėjimo apeliacinės instancijos teisme faktas. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali pareikšti prašymus atnaujinti procesą ir tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas neginčija 2010-10-18 Šiaulių apygardos teismo priimto sprendimo iš esmės, nenurodo argumentų, kuriais remiantis mano, kad apeliacinės instancijos teismas šalių ginčą išsprendė neteisingai. Priešingai, apeliantas pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo pats nurodo, kad sutinka su 2010-10-18 Šiaulių apygardos teismo priimtu sprendimu. Iš prašymo turinio matyti, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo apeliantas teikia tik siekdamas nemokėti priskaičiuotų palūkanų, skolos administravimo, antstolio ir kitų išlaidų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu ir skolos išieškojimu (2 t. 184 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti, sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nors apeliantas ir nurodo, kad faktiškai adresu (duomenys neskelbtini), negyveno, o civilinę bylą Nr. 2-1304-77/2010 nagrinėjant apeliacine tvarka procesiniai šiuo adresu siųsti teismo dokumentai jam nebuvo įteikti, nepateikė jokių, šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas bei į tai, kad bylos duomenys patvirtina, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui siųsti adresu (duomenys neskelbtini), ir teismui nebuvo grąžinti kaip neįteikti, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles bei nesiėmė priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, argumentai, kad Šiaulių apygardos teismo 2010-10-18 sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti esminės įtakos priimant neteisėtą sprendimą, laikyti nepagrįstais ir neįrodytais.
Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, į nustatytas faktines bylos aplinkybes, į tai, kad apeliantas nagrinėjamu atveju negali būti pripažintas byloje nedalyvavusiu asmeniu, o procesas gali būti atnaujintas LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu tik tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (išskyrus, kai prašymą teikia Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas nei LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nei LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindais. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas dėl to, kad apeliantas iš esmės jo vertinimu teisingą materialinės teisės požiūriu teismo sprendimą prašo panaikinti tuo pagrindu, kad išvengtų su sprendimo įvykdymo susijusių išlaidų, reikštų formalų pakartotinį bylos nagrinėjimą ir toks pakartotinis nagrinėjimas nebūtų suderinamas su LR CPK ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais, nes byloje nenustatyta prielaidų pagrįstai abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo užbaigtoje civilinėje byloje teisėtumu.
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su termino dėl kreipimosi į teismą su prašymu atnaujinti procesą skaičiavimo pradžios, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi tai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, pateiktą bylos medžiagą, sutikdamas su pirmos instancijos teismo 2014-03-26 nutartimi, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims.