- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-26
- Bylos Nr.
- A2-2228-650/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-06691-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) M. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, išnagrinėtoje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakoviams M. S. V. Č., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2014-02-17 pareiškėjas (atsakovas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-1304-77/2010 Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 dalies pagrindais, motyvuodamas tuo, kad 2010 m. spalio 18 d. Šiaulių apygardos teismas, priimdamas apeliacine tvarka naują sprendimą, kuriuo panaikino 2010-05-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą ir priteisė ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudiko biuro naudai iš atsakovo M. S. 3218,02 Lt nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo, 194 Lt bylinėjimosi išlaidų, pažeidė esminę atsakovo teisę būti tinkamai informuotam apie bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, nes apie priimtą naują sprendimą atsakovas sužinojo tik 2014 m. sausio mėnesį, kai jam tapo žinoma aplinkybė, jog antstolio yra areštuotas jo nekilnojamasis turtas; be to pareiškėjas nurodo, kad dėl tokių aplinkybių jis rašė neprocesinį skundą Šiaulių apygardos teismo pirmininkui, tačiau skundas paliktas nenagrinėtu, pasiūlius jam kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje, ir pareiškėjas neturi kitų galimybių apginti savo pažeistų teisių dėl netinkamo teisės normų taikymo Šiaulių apygardos teisme ( I tomas, 165-170,171-175 b.l.).
2014-03-03 šalindamas procesinio dokumento trūkumus, pareiškėjas pateikė teismui patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuris grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir pradiniame prašyme, bei LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, t. y. nurodant, kad Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacine tvarka civilinę bylą, savo priimtu sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių; be to nurodoma, kad pareiškėjas (atsakovas) sutinka Šiaulių apygardos teismo sprendimą įvykdyti, tačiau nesutinka sumokėti priskaičiuotų palūkanų, skolos administravimo, antstolio išlaidų ir kitų, su teismo sprendimo vykdymu ir skolos išieškojimu, susijusių išlaidų. Pareiškėjas geranoriškai būtų įvykdęs Šiaulių apygardos teismo sprendimą nedelsiant po jo priėmimo, jei jam apie vykstantį bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka ir priimtą naują sprendimą būtų buvę laiku ir tinkamai pranešta, tokiu atveju jam nebūtų skaičiuojamos skolos išieškojimo išlaidos, įskaitant antstolio išlaidas, taip pat 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo už visą laikotarpį iki dabar. Todėl, pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1304-77/2010 bei priimti naują nutartį, kuria būtų nustatyta, kad visos su Šiaulių apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1304-77/2010 vykdymu susijusios išlaidos turi būti skaičiuojamos nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, taip pat 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo skaičiavimas sustabdomas laikotarpiu nuo pirmojo Šiaulių apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1304-77/2010 įsiteisėjimo dienos iki atnaujinus procesą priimtos nutarties įsiteisėjimo dienos ( I tomas, 183-188 b.l.).
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą, kuriame pateikė argumentus dėl atsakovo prašymo nepagrįstumo ir jo atmetimo. Nurodoma, kad Šiaulių apygardos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigiama, kad civilinės bylos proceso atnaujinimas yra specifinis institutas. Pagrindų atnaujinti procesą civilinėje byloje sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 366 straipsnis). Atsakovo nuomone, civilinės bylos procesas turėtų būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi jis tariamai nebuvo tinkamai informuotas apie ieškovo pateiktą apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-05-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1304-77/2010. Anot atsakovo, apie Šiaulių apygardos teismo 2010-10-18 sprendimą jis atsitiktinai sužinojo 2014 m. sausio mėnesį, ketindamas parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Visų pirma, šiuo atveju atsakovo nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kadangi jis nelaikytinas asmeniu neįtrauktu į bylos nagrinėjimą - atsakovas dalyvavo civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jam buvo žinoma apie priimtą sprendimą ir jis to neneigia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje praktikoje yra išaiškinęs, kad bylos išnagrinėjimas tinkamai nepranešus vienam iš dalyvaujančių byloje asmenų yra pagrindas apeliacijai, bet negalima tokios proceso šalies teisių ginti ją prilyginant asmenims, neįtrauktiems į bylą. Antra, net ir pripažinus atsakovo nurodomas aplinkybes pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje, šiuo atveju būtų praleistas terminas pateikti prašymui atnaujinti procesą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių, skaičiuojamų nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, terminas. Šiuo atveju negalima sutikti su atsakovo teiginiu, kad jis apie Šiaulių apygardos teismo 2010-10-18 sprendimą sužinojo tik 2014 m. sausio mėnesį. Atsakovas, būdamas pakankamai rūpestingas ir apdairus (bonus pater familias principas), turėjo tikėtis, kad ieškovas pasinaudos teise apskųsti pastarajam nepalankų teismo sprendimą. Tai suvokdamas bei žinodamas pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo terminus (nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendime), atsakovas galėjo pasidomėti, ar nėra pateiktas ieškovo apeliacinis skundas. Atsakovas to nepadarė, todėl neigiamų pasekmių rizika atiteko jam pačiam. Be to, antstolio patvarkymai dėl atsakovo sąskaitų bankuose bei turto arešto buvo priimti dar 2011 metais, t.y. apie atsakovui nepalankų apeliacinės instancijos teismo sprendimą pastarasis sužinojo daug anksčiau negu teigia. Atsakovas teigia, jog jam nėra suprantama, kokiu pagrindu visi su vykdymu susiję dokumentai buvo siunčiami pareiškėjui adresu: (duomenys neskelbtini). Tačiau 2009-10-15 ieškinyje Nr. 04-8847 ieškovas yra nurodęs kelis tuo metu jam žinomus atsakovo adresus - (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Pastarąjį adresą nurodo ir pats atsakovas. Be to atkreiptinas dėmesys, kad adresas (duomenys neskelbtini) yra nurodytas kartu su ieškiniu pateiktame oficialiame rašytiniame įrodyme - policijos pažymoje (2009-10-15 ieškinio 2 priedas), t.y. pastarąjį adresą, kaip savo gyvenamąją vietą, policijai nurodė pats atsakovas. Be to, šį adresą atsakovas nurodė ir registruodamas jam priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „REGITRA" (2 priedas). Atsakovas savo prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje nurodo, jog jis neprieštarauja nei ieškovo reikalavimui, nei Šiaulių apygardos teismo sprendimui ir sutinka jį įvykdyti, tačiau atsakovas nesutinka sumokėti priskaičiuotų palūkanų, skolos administravimo, antstolio išlaidų ir kitų, su teismo sprendimo vykdymu ir skolos išieškojimu susijusių, išlaidų. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas įtvirtina nenuginčijamą prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. Taigi, ieškovo prašomų priteisti palūkanų instituto tikslas - apsaugoti kreditoriaus turtinius interesus, skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Pagrindas priteisti minėtas palūkanas (laikomas minimaliais kreditoriaus nuostoliais), yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismų; per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (2008-11-04 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Taigi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos, tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi, ir jos turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (2008-03-03 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2008). Tuo tarpu CPK 610 ir 611 straipsnių nuostatos numato, jog vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko. Atsižvelgdami į aukščiau pateiktus argumentus ir aplinkybes, remdamiesi CPK 42 str., 366 str., 368 str., 370 str. nuostatomis, prašoma teismo atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti ( II tomas, 4-6 b.l.).
Bendraatsakovė V. Č. pateikė atsiliepimą, kuriame tik nurodė, kad pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo palieka teismui spręsti ( II tomas, 8 b.l.).
Prašymo nagrinėjimui skirtame teismo posėdyje pareiškėjas nepateikė jokių papildomų rašytinių duomenų, patvirtinančių aplinybes, kad nepraleistas šio kodekso 368 str. nustatytas 3 mėnesių terminas nuo dienos, kurią prašymą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Teisė į teisminę gynybą užtikrinama ir įgyvendinama materialinių ir procesinių teisės normų pagrindu. Kadangi ši teisė yra subjektyvi, tai asmuo, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti, kad jis turi tokią teisę ar įstatymo saugomą interesą (CPK 5 straipsnis), kad tą teisę pažeista ar ginčijama ir nurodyti materialinį reikalavimą - kaip prašo apginti pažeistą teisę. Šios taisyklės taikomos ne tik asmeniui kreipiantis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu dėl savo teisių gynimo, bet ir prašant atnaujinti jau išnagrinėtos bylos procesą.
Proceso atnaujinimo instituto tikslas toks pat, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo,- užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų ir kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ir teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai ir laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.
Teismas iš esmės sutinka su ieškovo teiktais atsiliepime teisiniais argumentais, dėl kurių pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti tenkinamas. Visų pirma, konstatuotina, kad prašymas nėra grindžiamas pirmos instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumu ir jo nepagrįstumu. Todėl byloje negali būti atnaujinamas procesas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kadangi atsakovas nelaikytinas asmeniu, neįtrauktu į bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas, būdamas atsakovu, dalyvavo civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jam buvo žinoma apie priimtą sprendimą ir jis pats to neneigia. Todėl pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę praktiką bei CPK 366 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, darytina išvada, kad bylos išnagrinėjimas tinkamai nepranešus vienam iš dalyvaujančių byloje asmenų yra pagrindas apeliacijai, bet negalima tokios proceso šalies teisių ginti dėl jai nepalankaus apeliacinės instancijos teisme priimto sprendimo ir ją prilyginti asmenims, neįtrauktiems į bylą. Be to atmesdamas pareiškėjo prašymą, kaip nepagrįstą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisė kreiptis dėl proceso atnaujinimo, apeliaciniam teismui savo sprendime (nutartyje) galimai padarius aiškią teisės normos taikymo klaidą, suteikta tik Generaliniam prokurorui (CPK 366 str. 1 d. 9 punkto reglamentavimas).
Taip pat konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė, kad nėra praleistas terminas pateikti prašymui atnaujinti procesą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių, skaičiuojamų nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, terminas. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo atsiliepime nurodytus argumentus bei pareiškėjo teiktus rašytinius duomenis apie antstolio pradėtus vykdymo veiksmus pagal 2011 metais išduotą ieškovui, kaip išieškotojui, vykdomąjį raštą, negali sutikti su atsakovo teiginiais, kad jis apie Šiaulių apygardos teismo 2010-10-18 sprendimą sužinojo visiškai atsitiktinai tik 2014 m. sausio mėnesį.
CPK 369 straipsnio 1 d. reglamentuoja prašymo atnaujinti procesą turinį, tame tarpe ir nurodymą aplinkybių, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, o 2 dalyje įtvirtinta, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.
Darytina išvada, kad byloje pareiškėjas pateikė iš esmės prieštaringus duomenis apie terminą, skaičiuotiną prašymui atnaujinti procesą paduoti. CPK 368 str. 1 d. nustatyta imperatyvi norma, kad toks prašymas gali būti pateikiamas per 3 mėnesių terminą nuo dienos, kurią prašymą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Be to ir CPK 370 str. 3 d. numato, kad tik teismui nustačius, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 str. 1 d. pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą arba atsisako atnaujinti, jei konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Iš byloje su prašymu pateiktų pareiškėjo dokumentų ( I tomas, 189-209 b.l.) matyti, kad 2011-02-07 antstolis Andrius Liaškovas priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą, išduotą Šiaulių apygardos teismo 2010-12-08 civilinėje byloje Nr. 2-1304-77 dėl 3412,02 Lt išieškojimo ieškovo naudai iš atsakovo; 2011-02-07 buvo siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą, siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, 2011-03-04 priimti patvarkymai areštuoti atsakovo pinigines lėšas, turimas transporto priemones; taip pat 2011-07-11 antstolis Andrius Liaškovas priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą, išduotą 2010-11-02 civilinėje byloje Nr. 2-1304-77 dėl 53,25 Lt išieškojimo valstybei; jo pagrindu 2011-07-11 buvo siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą, siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, 2011-08-30 priimti patvarkymai areštuoti atsakovo pinigines lėšas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad savo prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovas nurodė gana abstrakčias aplinkybes dėl sužinojimo apie vykdomą jo atžvilgiu Šiaulių apygardos teismo sprendimą tik 2014 metų sausio mėnesį, nors tokios aplinkybės iš esmės turi būti patvirtinamos rašytiniais duomenimis pradinėje prašymo priėmimo ir nagrinėjimo stadijoje (CPK 370 str. 1 ir 2 d. reikalavimai). Teismas sutinka su ieškovo teiktais argumentais, kad atsakovas, būdamas pakankamai rūpestingas ir apdairus (bonus pater familias principas), turėjo tikėtis, kad ieškovas pasinaudos teise apskųsti pastarajam nepalankų teismo sprendimą. Tai suvokdamas bei žinodamas pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo terminus, atsakovas galėjo pasidomėti, ar nėra pateiktas ieškovo apeliacinis skundas bei kokia tolesnė bylos eiga. Jei atsakovas to nedarė ir tvirtina, kad negavo nė vieno jam siunčiamo apeliacinio teismo procesinio dokumento, tai neigiamų pasekmių rizika dėl apeliacinio proceso atiteko jam pačiam. Be to antstolio patvarkymai dėl atsakovo sąskaitų bankuose bei turto arešto buvo priimti dar 2011 metais, t.y. apie atsakovui nepalankų apeliacinės instancijos teismo sprendimą pastarasis pagal esmines vykdymo proceso nuostatas turėjo sužinoti daug anksčiau, nes antstolis privalo pranešti skolininkui apie vykdymo veiksmus tik asmeniškai arba registruota pašto siunta (CPK 657 str., 679 str. ir kt. vykdymo nuostatos). Atsakovas teigia, jog jam nėra suprantama, kokiu pagrindu su civilinės bylos nagrinėjimu ir vykdymu susiję dokumentai buvo siunčiami adresu: (duomenys neskelbtini). Tačiau 2009-10-15 ieškinyje pats ieškovas yra nurodęs kelis tuo metu žinomus atsakovo adresus - (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Be to adresas (duomenys neskelbtini) yra nurodytas kartu su ieškiniu pateiktame oficialiame rašytiniame įrodyme - policijos pažymoje, t.y. tokį adresą, kaip savo gyvenamąją vietą, policijai nurodė pats atsakovas, oficialiai būdamas nuo 2008-11-19 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šiaulių mieste (I tomas, 3 b.l.; 28 b.l.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byloje, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą teisinių prielaidų, be to nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad jis nėra praleidęs CPK 368 str. 1 d. nustatyto 3 mėnesių termino, todėl atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pateiktą prašymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 96-1 str. 2 d., 370 straipsnio 2 ir 3 dalimis,
nutarė:
pareiškėjo (atsakovo) M. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-1304-77/2010 dėl nuostolių atlyginimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.