Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. C., jos atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovui D. C. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys: AB DNB bankas, Valstybinis studijų fondas, UAB „Credit service“, VMI prie LR finansų ministerijos, antstolis Regimantas Budreika, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Santuokos metu šalims gimė I. C. ir M. C., kurie šiuo metu yra nepilnamečiai (b. l. 12–13). Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 29–30). Šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 31–32). Šalys nurodė, turinčios šiuos kreditorius: AB DNB banką, Valstybinį studijų fondą, UAB „Credit Service“, VMI ir antstolį Regimantą Budreiką.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas neigia savo kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė atsakovo kaltę įvardija dėl fizinio ir psichologinio smurto vartojimo, alkoholio vartojimo.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismas nurodo, kad santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos LR CK 3.60 str. nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės; teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas LR CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. LR CK 3.61 str. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismo pareiga nustatyti priežastis lėmusias santuokos iširimą. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp šalių 2012-01-09 kilusio konflikto metu atsakovas būdamas neblaivus padarė ieškovei nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, šalims susitaikius (t. 1, b. l. 8–9). Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo ieškovei sukėlimo. Iš nuosprendžio matyti, kad atsakovas konflikto su ieškove metu būdamas blaivus sukėlė sutuoktiniai fizinį skausmą. Ieškovė nurodė, kad šeimoje konfliktai kildavo dažnai, taip pat sutuoktinis smurtavo dažniau nei du kartus, tačiau policija nebuvo kviečiama, atitinkamai nebūdavo pradedami ir tyrimai, todėl pateikti duomenys tik apie du atvejus. Iš šalių paaiškinimų darytina išvada, kad smurtas šeimoje prasiverždavo buitinių konfliktų metu, tačiau iš esmės ši problema nebuvo sprendžiama, t. y. specialistų pagalba ar pan. Teismo vertinimu, jokie šeimoje kylantys konfliktai negali būti pagrindas smurto proveržiui. Be to, smurtas šeimoje nebuvo pavienis atvejis. Tokiais savo veiksmai pripažintina, kad sutuoktinis pažeidė savo pareigas – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima.

Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įvardija ir alkoholio vartojimą. Atsakovo teigimu, jis kurį laiką alkoholio nevartoja. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad 2012-01-09 konflikto metu atsakovas buvo neblaivus, taip pat (duomenys neskelbtini) nuosprendyje nurodyta, kad atsakovas registruotas priklausomybės ligų centre dėl sutrikimo vartojant alkoholį. Teismo posėdžio metu iš atsakovo paaiškinimų ir LITEKO duomenų (LR CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad jis baustas administracine tvarka dėl vairavimo išgėrus. Visi šie duomenys patvirtina, kad atsakovas turi problemų dėl alkoholio vartojimų, kurios šiuo metu nėra išspręstos.

Duomenų, kad dėl santuokos iširimo buvo ir ieškovės kaltės, nėra pateikta, t. y. atsakovas tik neigė savo kaltę, aplinkybių ir duomenų, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ir sutuoktinė nepateikė (LR CPK 178 str.).

Apžvelgus šalių išsakytas pozicijas dėl santuokos iširimo priežasčių, pripažintina, kad atsakovas, naudodamas fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu vartodamas alkoholį, iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas LR CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atkreiptinas dėmesys, kad smurto atvejai nebuvo pavieniai. Teismo vertinimu, smurtas šeimoje negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Ieškovės atlaidumas dėl pasireiškusio smurto, laikytinas, kaip siekiu išsaugoti šeimą. Pagal LR CK 3.60 str. 3 d. smurto šeimoje naudojimas reiškia pezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį), kaltės. Akivaizdu, kad pasikartojantis fizinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, kadangi šalys turi nepilnamečių vaikų, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės.

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja. Nurodė, kad visą laiką rūpinosi nepilnamečiais vaikais, šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas minimaliai bendrauja su vaikais. Išvadą teikianti institucija sutiko su ieškinio reikalavimu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

Įvertinus šalių duotus paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis ir išvadą teikiančios institucijos poziciją, reikalavimas dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas ir nustatytina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove .

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d., LR Konstitucijos 38 str. 6 d., LR CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 str.). Remiantis LR CK 3.192 str. 2 d., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Nagrinėjamu atveju šalys turi du nepilnamečius vaikus – M. C., kuria šiuo metu yra devyneri metai, ir I. C., kuria šiuo metu septyneri metai. Abu vaikai lanko mokyklą, taip pat jaunesnysis pradėjo lankyti muzikos mokyklą, jam reikalingas pianinas. Pagal vaikų poreikių lentelę matyti, kad didžioji dalis skiriama lėšų maistui, mokesčiams mokyklai ar darželiui, komunaliams mokesčiams, taip pat vaikų lavinimui, laisvalaikiui ir pan. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nemaža dalis išlaikymui skirtų lėšų išleidžiama ir popamokinei veiklai, t. y. nepilnamečiai lanko sporto būrelius. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Atsakovas nesutinka su prašomu išlaikymu, tačiau konkrečių duomenų ar pastabų dėl ieškovės nurodytų vaiko poreikių nepateikė, nurodė, kad neturi realios finansinės galimybės mokėti ieškovės prašomos sumos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, kad ieškovės nurodytos išlaidos skirtinos kiekvienam nepilnamečiui vaikui yra realios ir protingos, tačiau būtina įvertinti ir tėvų realias galimybes teikti nurodyto dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

Atsakovas nurodė, kad ieškovės prašomo išlaikymo negali mokėti, nes neturi tokių finansinių galimybių. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas buvo bedarbis, duomenų apie aktyvią darbo paiešką nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad mokėsi keliose universitetuose, kelias specialybes, tačiau nė vienos nebaigė. Byloje duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, dėl kurios būtų ribojamos atsakovo galimybės įsidarbinti, nėra. Taip pat duomenų apie kitus, be nepilnamečių vaikų, išlaikomus asmenis, taip pat nėra pateikta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad nėra pateikta objektyvaus pobūdžio duomenų ar nurodyta aplinkybių, kuris leistų mažinti atsakovo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Pagal bylos duomenis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, kuriame ji gyvena su nepilnamečiais vaikais. Ieškovė mokosi universitete ir kartu dirba. Iš ieškovės paaiškinimų ir pateiktų duomenų matyti, kad jos darbo užmokestis minimalus, daugiau pajamų negauna. Ieškovė paaiškino, kad neturi sveikatos problemų ar negalavimų, kurie ribotų galimybes dirbti neturi, tačiau siekia įsigyti išsilavinimą bei specialybę. Ieškovė nurodė, kad taip pat kitų išlaikomų asmenų, išskyrus šalių nepilnamečius vaikus, neturi.

Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad ieškovės nurodyti nepilnamečių vaikų poreikiai yra realūs, pagal teismų formuojamą praktiką minimalūs, todėl reikalavimas dėl prašomo priteisti išlaikymo tenkintinas ir nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2015-12-18, priteisina iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam nepilnamečiui vaikui iki jų pilnametystės. Pažymėtina, kad išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė.

LR CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Iškovė prašo iš atsakovo priteisti 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-12-16, skaičiuojant po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, tačiau duomenų, kad teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams minėtu laikotarpiu taip pat nepateikė. Kadangi ieškovės prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma minimali, duomenų apie teiktą išlaikymą nėra, todėl šis reikalavimas tenkintinas.

Sprendimu naikintinos teismo 2016-04-08 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad atsakovo sumokėtos sumos vaikų išlaikymui turi būti įskaitytos vykdymo procese, atsakovui pateikus duomenis apie nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-12-18) teiktą išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.200 str., 3.208 str.), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė.

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. l p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl turto ir prievolių kreditoriams

Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė dėl turto teisinio rėžimo ir prievolių. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris registruotas, kaip asmeninė ieškovės nuosavybė. Ieškovė nurodė, kad šis butas įsigytas už asmenines lėšas, todėl po santuokos nutraukimo laikytinas asmeniniu turtu ir nedalytinas.

Šalys turi šiuos kreditorius, t. y. AB DNB banką, Valstybinį studijų fondą, UAB „Credit Service“, VMI ir antstolį Regimantą Budreiką.

Iš byloje esačių duomenų nustatyta, kad sutartį Nr. K-1700-2010-33 su AB DNB banku sudarė ieškovė, bankas atsiliepimu neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo prievolė būtų asmenine ieškovės prievole.

Iš byloje esančių duomenų, kad su Valstybiniu studijų fondu atsakovas buvo sudaręs sutartis Nr. 01080020, G081060009 ir G091060005, šis kreditorius nurodo, kad įsipareigojimai yra atsakovo asmeniniai, atsakovas su tinka, todėl po santuokos nutraukimo prievolė nekeičiama, t. y. lieka asmenine. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad atsakovas turi įsipareigojimų UAB „Credit Service“, kurie atsirado tuo metu kai šalys gyveno atskirai. Atsakovas nurodė, kad gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, todėl šie įsipareigojimai po santuokos nutraukimo laikytini asmeniniais. Teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad įsipareigojimai VMI yra susiję su baudomis, o įsipareigojimai antstoliui – vykdymo išlaidos, atsirado dėl minėtų baudų išieškojimo. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad kreditiniai įsipareigojimai Valstybiniam studijų fondui, UAB „Credit Service“, VMI ir antstoliui Regimantui Budreikai po santuokos nutraukimo laikytini asmeniniais atsakovo įsipareigojimais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nagrinėjamu atveju abi šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimus, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos nė iš vienos šalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. C. palikti santuokinę pavardę „C.“, atsakovui D. C. palikti prigimtinę pavardę „C.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. C., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)m ir I. C., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. C., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. C., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-12-18) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. C., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. C., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-12-16, kiekvienai po 700 Eur.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo prievolę AB DNB bankui pripažinti asmenine ieškovės A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole.

Po santuokos nutraukimo prievoles Valstybiniam studijų fondui, UAB „Credit service“, VMI prie LR finansų ministerijos, antstoliui Regimantui Budreikai pripažinti asmeninėmis atsakovo D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolėmis.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-04-08 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. C., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. C., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.