- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- II-303-953/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00218-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Martynas Galvičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. P.
- Suinteresuotas asmuo
- N. Š.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyrius
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
- 21.8.3Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas (ANK 623 str.)
- 21.8.6Skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimas apylinkės teisme (ANK 626 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo Arūno Margevičiaus 2022 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 41-ANR_O-8173-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo Arūno Margevičiaus (toliau – ir Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK) 2022 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 41-ANR_O-8173-2022 administracinio nusižengimo bylos teisena N. Š. atžvilgiu nutraukta nenustačius jos veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 1 dalyje, požymių. Pareiškėja E. P. pareiškimu prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, atlikti išsamų aplinkybių tyrimą ir priimti teisingą sprendimą. Skundas grindžiamas tuo, jog nutarimas priimtas formaliai, pilnai neišsiaiškinus visų įvykio aplinkybių. Pareiškėjos įsitikinimu, N. Š. tyčia iškvietė policijos pareigūnus dėl, neva, iš jos buto sklindančio triukšmo, todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 1 dalyje, t. y. trukdė bendrojo pagalbos centro darbą. Kaip nurodo skunde, N. Š. pareigūnus dėl triukšmo būtent jos bute kviečia ne pirmą kartą, nors pareigūnai nė karto nėra triukšmo užfiksavę, o ji priversta nakties metu atidaryti policijos pareigūnams duris ir aiškintis dėl nepagrįstų kaltinimų, kai tuo tarpu triukšmas galimai sklinda iš kitų kaimynų butų.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašo E. P. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, kadangi administracinio nusižengimo teisena Nr. 22182192918 nutraukta pagrįstai ir motyvuotai, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsiliepime pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byla nutraukta, nes nesurinkta pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog N. Š. Bendrojo pagalbos centro darbą trukdė žinodama, kad pagalba nereikalinga, kai 2022 m. rugsėjo 15 d., 23 val. 8 min. iškvietė policijos pareigūnus dėl viešosios rimties trikdymo, nors šis faktas ir nenustatytas. Akcentavo, jog kiekvienas asmuo, gindamas savo ar kito asmens teises, turi teisę kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas, prašyti patikrinti galimai kilusias grėsmes, ką šiuo atveju ir padarė atvykę policijos pareigūnai. Melagingam specialiųjų tarnybų iškvietimo faktui konstatuoti būtina sąlyga yra pranešėjo tyčios veikti neteisėtai konstatavimas. Trukdymas bendrojo pagalbos centro darbui pripažintinas tik tuomet, jei asmuo specialiąsias tarnybas kviečia ar apie įvykį melagingai praneša veikdamas tyčia, t. y. žinodamas ir suvokdamas, kad pagalba nereikalinga, kai veikia vedinas kitų motyvų, nesusijusių su asmens ar visuomenės saugumu. Nors nagrinėjamu atveju viešosios rimties trikdymo fakto policijos pareigūnai neužfiksavo, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepaneigta ir tai, kad N. Š. poilsį trikdė triukšmas, galėjęs sklisti iš bet kurio kito buto. Asmens kaltė, kaip nurodyta atsiliepime, gali būti konstatuota kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šioje byloje administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį nutraukta, nenustačius N. Š. kaltės.
N. Š. atsiliepime į skundą nurodė, jog į bendrąjį pagalbos centrą skambino ne melagingai norėdama iškviesti pareigūnus, o būtent dėl kaimynės E. P. keliamo triukšmo, nes kaimynė dainavo. Iš pradžių, nenorėdama pareigūnų kviesti, savo buto virtuvėje trinktelėjo į grindis ranka, kad kaimynė apačioje susiprastų, tačiau ši į tai atsakė keiksmažodžiu ir toliau dainavo. Tai išgirdusi ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, o po skambučio triukšmas nurimo. Pareigūnus, kaip nurodė, kvietė tam, kad šie nuramintų kaimynę ir ši leistų ilsėtis. Ji augina du mažamečius vaikus ir dažniausiai miegoti visi eina 22.00 val., vaikai miega jautriai, triukšmas iki paryčių trukdo poilsiui, vaikai sunkiai keliasi į darželį. Panašaus pobūdžio konfliktai su ta pačia kaimyne, anot jos, kyla ne pirmą kartą. Patvirtino, jog paskambinusi į pagalbos centrą nemelavo, operatorei nurodė visą reikiamą informaciją, prisistatė, nes pareigūnų pagalbos iš tikrųjų tikėjosi, jų melagingai nekvietė.
Teisme E. P. skundą palaikė, papildomai nurodė N. Š. skambučio dieną namuose netriukšmavusi ir nedainavusi. Neneigė tą vakarą šaukusi, tačiau tik todėl, kad labai išsigando kaimynės trypimo, vos neišmetė iš rankų telefono. Nors N. Š., anot jos, teigia jai lubų kulnu nedaužanti, o kviečianti policiją, tačiau šiuo metu policija nekviečiama, o nuolatinis kaimynės trypimas nesiliauja.
Pareiškėjos E. P. įgaliota atstovė advokatė Naina Lanzbergienė atstovaujamosios skundą palaikė, prašė jį tenkinti, motyvuodama tuo, jog policija kviečiama neįsitikinus, ar yra triukšmas, nes toks nebuvo užfiksuotas. Pareigūnai kviečiami vidury nakties, taip trukdomas pareiškėjos ramybės laikas, eikvojamos valstybės lėšos, o atvykę pareigūnai triukšmo neužfiksuoja. Atstovės teigimu, žmogus gali klysti, tačiau ne nuolatos, o policija atstovaujamosios adresu dėl neužfiksuoto triukšmo yra kviečiama nuolatos.
Atsiliepimas
Teisme suinteresuotas asmuo N. Š. patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad minėtą vakarą tikrai kvietė pagalbą dėl triukšmo, nes jau norėjo su vaikais miegoti. Prieš skambutį iš pradžių pati stuktelėjo į grindis, tačiau į tai išgirdo tik kaimynės keiksmažodžius. Pasak jos, policijos pareigūnai visada nuramindavo E. P., bet nieko nefiksuodavo, o porą kartų skatino ją rašyti pareiškimą. Pati triukšmo taip pat nėra fiksavusi jokiomis priemonėmis. Policiją dėl šios kaimynės kvietė todėl, kad būtent iš jos buto sklinda triukšmas, muzika. Ji pažįsta kaimynės balsą, tuo tarpu kitų kaimynų negirdėti. Nurodė, jog su minėta kaimyne konfliktas dėl triukšmo tęsiasi jau 7 metus, iš kurių 2-3 metus kaimynės gražiai prašė netrukdyti vaikams miegoti. Tačiau nepavykus susitarti taikiai, pradėjo kviesti policijos pareigūnus.
Teismo posėdžio metu Šiaulių AVPK atstovas Donatas Milius atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė, su pareikštu skundu nesutiko. Akcentavo, jog tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, reikia įrodyti jo kaltę, o šiuo atveju tokia nenustatyta, todėl N. Š. dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo, žinant kad ši pagalba nereikalinga, negalėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Pati pareiškėja paaiškino tą vakarą šaukusi. Įvertinus N. Š. parodymus, jog iš E. P. buto triukšmas sklinda dažnai, N. Š. galėjo sąžiningai klysti dėl buto, iš kurio galimai sklido triukšmas. Teisenos metu nenustatyta, kad N. Š. kvietė specialiąsias tarnybas žinodama, kad pagalba jai nereikalinga, todėl priimtas nutarimas nutraukti administracinė teiseną, nenustačius jos veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo požymių. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Administracinio nusižengimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu nusižengimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
ANK 493 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga. Atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tuomet, kai nustatomi būtinieji šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai: subjektyviosios pusės požymis – tyčinė kaltė ir objektyviosios pusės požymis – veiksmai (skambinama į Bendrąjį pagalbos centrą, nesant pagalbos poreikio). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Šiuo atveju taip pat būtina tyčinė kaltės forma. Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį svarbu tai, kaip įvykio aplinkybes suvokia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjamu atveju N. Š. tiek paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą, tiek ir pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams pranešė pagalbos prašiusi dėl triukšmo, sklindančio iš kaimynės E. P. buto, dėl kurio ji su šeima negali ilsėtis. Nors atvykę policijos pareigūnai triukšmo iš E. P. buto neužfiksavo, tačiau N. Š. nuosekliai tiek pareigūnams, tiek ir apklausiama teisme aiškino, jog triukšmas liovėsi jai paskambinus į bendrąjį pagalbos centrą. Taigi, šioje administracinio nusižengimo byloje pareigūnams atlikus visus būtinus procesinius veiksmus, o būtent: išanalizavus Policijos registruojamų įvykių registrą apie gautą pranešimą, skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašą, apklausus E. P., N. Š., Body kamerų pagalba užfiksavus jų paaiškinimus įvykio vietoje, nenustatyta, jog N. Š. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino tyčia, žinodama, kad pagalba nereikalinga. Neatmestina, jog šiuo atveju N. Š. galėjo netinkamai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir sąžiningai klysti dėl sklindančio triukšmo šaltinio, t. y. pareiškėjos buto, nes tokių atvejų anksčiau pasitaikė ne vienas. Tačiau vien tai, jog triukšmo, trikdančio asmenų poilsį, jokiomis priemonėmis neužfiksavo nei pranešėja, nei pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai ar jis galimai sklido iš kito buto, nesuponuoja asmens kaltės dėl Bendrojo pagalbos darbo trukdymo ar specialiųjų tarnybų iškvietimo žinant, kad pagalba nereikalinga. Tokiu atveju būtų sudaromos prielaidos asmenis bausti kaskart nepasitvirtinus jų nurodytai informacijai arba nustačius, kad pagalba nebuvo reikalinga, bei įpareigotų asmenis kreiptis pagalbos tik nesant jokių abejonių dėl pagalbos būtinumo, kas neabejotinai apsunkintų galimai reikiamos pagalbos suteikimą laiku ar nepavėluotą galimai neteisėtų veiksmų užkardymą, tuo tarpu draudimas kreiptis pagalbos, kai asmeniui tokia pagalba yra reikalinga, reikštų asmens konstitucinių teisių suvaržymą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-161-885/2020). Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog N. Š. įsitikinimas pranešimo teisingumu nėra paneigtas, byloje nenustatyta patikimų ir abejonių nekeliančių jos kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 1 dalyje, duomenų.
Išnagrinėjus E. P. pateikto skundo argumentus, išanalizavus bylos medžiagą, patikrinus visus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių, kad institucija, turinti teisę atlikti tyrimą, faktines bylos aplinkybes nustatė išsamiai, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, ir jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos E. P. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo Arūno Margevičiaus 2022 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 41-ANR_O-8173-2022 panaikinimo netenkintinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjos E. P. skundą atmesti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo Arūno Margevičiaus 2022 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. 41-ANR_O-8173-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. 22182192918 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.