- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- e2-18689-1171/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14013-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Vilma Brazinskienė (pirm.)
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- I. B.
- Advokatai
- Andrius Bambalas, Eglė Mockienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V. – S. ir R. S. patikslintą ieškinį atsakovei I. B. dėl nuostolių pagal pirkimo – pardavimo sutartį priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. V. – S. ir R. S. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą ir patikslintame ieškinyje I. B. (toliau – atsakovei) prašo priteisti iš atsakovės solidariai ieškovams: 1) 1058,57 Eur nuostolių; 2) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodė, jog ieškovai, veikdami kaip pirkėjai, 2007 m. kovo 21 d. su atsakove, kaip pardavėja, sudarė nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su dalimi žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Sutarties 1.4 p. nurodyta, kad butas yra įkeistas AB SAMPO bankui (teisių perėmėjas Danske Bank A/S Lietuvos filialas) hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Taip pat Sutarties 1.5 p. nurodyta, jog prieš pasirašant sutartį atsakovė pateikė 2007 m. kovo 19 d. AB SAMPO raštą dėl įkeisto turto pardavimo, kuriuo bankas neprieštarauja, kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įkeistą bankui hipotekos lakštu ID (duomenys neskelbtini), parduotų su sąlyga, kad bus padengtas visas pardavėjos įsiskolinimas bankui pagal 2005 m. birželio 16 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sudaro 163 589 Eur. Bankas patvirtino, kad po to, kai į banko tranzitinę sąskaitą bus pervesta ne mažesnė nei 163 589 Eur, kurie bus nukreipti I. B. įsiskolinimams bankui pagal 2005 m. birželio 16 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dengimui, bankas hipotekos lakšte ID (duomenys neskelbtini) padarys atžymą apie viso skolinio įsipareigojimo bankui pagal minėtą kredito sutartį įvykdymą ir perduos hipotekos lakšto originalą atsakovei. Ankščiau nurodyto buto hipoteka banko naudai bus laikoma pasibaigusia, atsakovei išregistravus duomenis apie hipotekos lakštą ID (duomenys neskelbtini) iš hipotekos registro Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Sutarties 2.1.1 p. turto kainos dalį, reikalingą pardavėjo įsiskolinimui AB SAMPO bankui (teisių perėmėjas „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas) visiškai padengti, bet ne mažesnę nei 564 840 litų, ieškovai įsipareigojo sumokėti (ar užtikrinti sumokėjimą) mokėjimo pavedimu į pardavėjo nurodytą AB SAMPO banko tranzitinę sąskaitą, šios sutarties 1.5 p. nurodyta tvarka, gavę kreditą iš AB banko „Hansabankas“. O pagal Sutarties 2.1.2 p. likusią turto kainos dalį ieškovai įsipareigojo sumokėti pavedimu į pardavėjos nurodytą sąskaitą, esančią AB SEB Vilniaus banke, gavę kreditą iš AB banko „Hansabankas“. Sutarties 4.1 p. atsakovė įsipareigojo ieškovams visiškai atsiskaičius pagal šią Sutartį, per 10 darbo dienų išregistruoti hipotekos lakštą, nurodytą šios sutarties 1.4 p., pateikti jį ieškovams bei atvykti į notarų biurą ir patvirtinti visiško atsiskaitymo faktą notariškai. Ieškovai, atsižvelgdami į Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2007 m. balandžio 20 d. pervedė 564 840 litus į AB SAMPO bankas sąskaitą. Nepaisant to, kad ieškovai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus atsiskaityti su AB SAMPO banku ir atsakovei, o tokių įsipareigojimų įvykdymas sukūrė pareigą atsakovei įvykdyti Sutarties 4.1 p. prisiimtą įsipareigojimą (per 10 darbo dienų išregistruoti hipotekos lakštą, nurodytą šios sutarties 1.4 p., pateikti jį pirkėjams bei atvykti į notarų biurą ir patvirtinti visiško atsiskaitymo faktą notariškai). Tačiau atsakovė tokios savo pareigos neįvykdė. Ieškovai neturėjo kito būdo ginti savo pažeistas teises kaip tik kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Dėl tokio atsakovės neveikimo ieškovai patyrė 1058,57 Eur nuostolius, kuriuos sudaro bylinėjimosi išlaidos, patirtos civilinėje byloje Nr. e2YT-2202-294/2022, kuriuos prašo priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinio reikalavimui tenkinti senatį ir jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai ir atsakovė 2007 m. kovo 21 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovė pardavė, o ieškovai įsigijo nekilnojamąjį turtą ir 2007 m. balandžio 20 d. pilnai su ja atsiskaitė. Atsakovę turto pirkėjų suradimo, pardavimo procese ir visuose kituose su šiuo procesu susijusiuose klausimuose konsultavo, atstovavo savo srities profesionalas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo procesuose UAB „Inreal“, kuriam už suteiktas paslaugas atsakovė sumokėjo atlygį. Atsakovė visais sandorio vykdymo klausimais konsultavosi su aukščiau paminėta Agentūra ir vykdė jos nurodymus. Atsakovė buvo įsitikinusi, kad yra viską tinkamai atlikusi, kas susiję su nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų tinkamu įvykdymu. O ir ieškovai daugiau nei penkiolika metų po sandorio įvykdymo niekada jokių pretenzijų nereiškė atsakovei, kad kažkas neįvykdyta iš jos pusės. Pažymėjo, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. ieškovų raštas „Dėl prievolės pagal pirkimo – pardavimo sutartį įvykdymo“, nors ir adresuotas atsakovei, tačiau realiai išsiųstas adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė jau labai daug metų negyvena, tuo tarpu teismui ieškovų pateiktuose dokumentuose atsakovės adresas jau yra teisingas. Vos tik sužinojusi apie pirmą teisminį procesą (Vilniaus apylinkės teisme, civilinėje byloje Nr. e2YT-2202-294/2022), atsakovė nedelsdama nuvyko pas notarą Dainių Palaimą (Vilniaus miesto 10-asis notarų biuras) ir atliko būtinus veiksmus, buvo patvirtintas visiško atsiskaitymo faktas notariškai. Apie poreikį notariškai patvirtinti ieškovų pilno atsiskaitymo faktą atsakovė sužinojo tik 2022 m. sausio 9 d. Dar 2022 m. sausio 10 d. ieškovų atstovas patikslino, kokius konkrečius veiksmus atsakovė yra prašoma atlikti, o jau 2022 m. sausio 25 d. atsakovė patvirtino ieškovų atstovui, kad pas notarą viską įvykdė. Pasisakydama dėl senaties, atsakovė nurodo, jog reikalavimui dėl nuostolių pagal 2007 m. kovo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), priteisimo yra praleistas. Ieškovai apie savo pažeistas teises turėjo žinoti ir žinojo. Pirma, nuo 2007 m. kovo 23 d. Nekilnojamojo turto registre buvo išviešinti duomenys apie nekilnojamųjų daiktų – buto ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), įregistruotas žymas apie turto savininkų ieškovų sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui ir įsiskolinimą už įsigytą turtą, įrašytas 2007 m. kovo 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Antra, patvirtinimas apie visiško atsiskaitymo faktą notariškai turėjo būti atliktas iki 2007 m. gegužės 8 d. Ieškovams šie faktai ir Sutarties sąlygos buvo gerai žinomos. Per įstatymo nustatytą terminą į teismą ieškovai nesikreipė, šią savo teisę ieškovai įgyvendino tik 2022 m. sausio mėn., pateikdami pareiškimą teismui (civilinėje byloje Nr. e2YT2202-294/2022), ir dabar, pareikšdami ieškinį šioje byloje. Ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, nes apie savo teisių pažeidimą jie turėjo ir galėjo sužinoti nuo 2007 m. gegužės 8 d., t. y. nuo tos dienos, kai suėjo 10 darbo dienų terminas po visiško atsiskaitymo su pardavėju – 2007 m. balandžio 20 d., kaip nustatyta Sutarties 4.1 punkte. Pasibaigus Sutarties vykdymo terminui 2007 m. gegužės 8 d., ieškovai turėjo/galėjo suprasti, kad 2007 m. kovo 21 d. sutartis nėra įvykdyta ir būtent tada prasidėjo senaties terminas kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo, taigi nagrinėjamu atveju senaties terminas skaičiuotinas būtent nuo 2007 m. gegės 8 d. Taip pat pažymėjo, kad ieškovų nurodytos išlaidos negali būti vertinamos civilinės atsakomybės aspektu. Ieškovai neįrodė, ir nepagrindė, ir priežastinio ryšio tarp būtent jų patirtų tariamų nuostolių – išlaidų teisinėms paslaugoms bei atsakovės neteisėtų veiksmų egzistavimo, todėl civilinės atsakomybės taikymas atsakovės atžvilgiu pagal patikslinto ieškinio reikalavimus neįmanomas.
Ieškovai pateikė teismui dubliką, kuriam palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad jie apie tai, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį sužinojo tik tada, kai pradėjo turto pardavimą, senaties terminas nėra praleistas. Atsakovė siekia perkelti ieškovams visus savo neveikimo padarinius, tačiau būtent atsakovė turėjo patvirtinti visiško atsikaitymo faktą, informuoti ieškovus apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą ir t.t. Ir, nors atsiliepime teigiama, jog būtent dėl atsakovės itin greitų veiksmų buvo išregistruota žyma apie įsiskolinimą, tačiau šios aplinkybės atsakovė neįrodo, tokie teiginiai yra neteisingi ir kartu nėra aišku, kodėl atsakovė delsė atlikti veiksmus, nors apie vykstantį teismo procesą sužinojo jau 2021 m. lapkričio mėn. Paaiškino, kad 2021 m. viduryje ieškovai nusprendė parduoti nekilnojamojo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tik tuomet sužinojo, kad jo praduoti negali, nes Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše buvo matyti, kad butui yra įregistruotos žymos „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“ ir „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“, kurie kyla iš 2007 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto – buto su dalimi žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties. Ieškovai 2021 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į notarą, tvirtinusį sandorį. Taigi, ieškovai apie atsakovės prievolės neįvykdymą sužinojo tik tuomet, kai pradėjo turto pardavimo procesą, t. y. būtent nuo šio momento kaip subjektyvaus sužinojimo momento, turi būti pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Todėl, priešingai nei teigiama atsiliepime, 10 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsiliepimo teiginiai, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia turi būti 2007 m. gegužės 8 d. yra nepagrįsti, nes būtent atsakovei buvo nustatyta pareiga atlikti veiksmus, o ieškovai neturėjo pareigos kontroliuoti Atsakovės veiksmų. Teismai yra pripažinę, kad nuostolius gali sudaryti bylinėjimosi išlaidos, o ypatingojoje teisenoje bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos ir teismas šių išlaidų nevertina, todėl ieškovams vienintelis būdas gauti patirtų nuostolių, neviršijančių Rekomendacijų nustatytų dydžių, yra reikšti ieškinį dėl atsakovės neveikimo patirtų nuostolių atlyginimo. Teismas juridinį faktą patvirtina tik tais atvejais, kai nėra galima kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę. Byloje nėra ginčo, kad yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas juridinis faktas, kad ieškovai yra pilnai atsiskaitę. Iš to seka, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu, tvirtindamas juridinį faktą, nustatė, kad egzistuoja visos juridinio fakto tvirtinimo sąlygos, įskaitant ir tai, kad sprendimo priėmimas yra vienintelė galimybė ieškovams patvirtinti visiško atsiskaitymo faktą. Ieškovai pateikia įrodymus, kad būtent ieškovų papildomų 2022 m. kovo mėn. atliktų veiksmų, o ne atsakovės veiksmų, pagrindu įrašas buvo panaikintas. Kadangi ypatingoje teisenoje bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos, todėl atsiliepimo teiginiai apie tai, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidų klausimas turėjo būti išspręstas civilinėje byloje Nr. e2YT-2202-294/2022 yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame patikslinto ieškinio reikalavimams prašė taikyti senatį ir patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė apie teismo procesą sužinojo 2022 m. sausį, kai jai buvo įteikti procesiniai dokumentai. Patvirtinimas apie visiško atsiskaitymo faktą notariškai turėjo būti atliktas iki 2007 m. gegužės 8 d. (pagal Sutarties 4.1 p.). Pirkėjų įsigytų nekilnojamųjų daiktų - buto ir žemės sklypo registro išrašuose buvo aiškiai įregistruotos žymos apie turto savininkų - ieškovų sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui ir įsiskolinimą už įsigytą turtą – ieškovai šiuos duomenis neabejotinai turėjo savo nuosavybės dokumentuose, todėl teigti, kad jie nežinojo, jog toks įrašas pažeidžia jų pačių teises, nėra pagrindo. Būtent nuo 2007 m. gegužės 8 d. ieškovai turėjo/galėjo suprasti, kad jų teisės pažeistos, kai baigėsi Sutartyje nurodytas terminas įvykdyti Sutarties 4.1 punkto nuostatas, nes jie jau prieš 10 dienų buvo pilnai atsiskaitę už įsigytą nekilnojamąjį turtą, o įrašas nuosavybės dokumentuose rodė priešingai. Būtent šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovai, turėdami savo nuosavybės dokumentuose nurodytą ir viešuose registruose išviešintą savo teisės pažeidimo faktą, negali dabar teigti, kad jie nieko nežiojo apie savo pažeistą teisę. Ieškovai nurodo, kad jie “nedelsiant po to, kai suz?inojo, jog atsakove? nei?vykde? savo prievole?s, kreipe?si i? notara?, ve?liau ir i? teisma?”. Taigi atsakovei kyla pagrįstas ir labai natūralus klausimas, dėl ko ieškovai nesikreipė į atsakovę. Būtent tai, ką procese įrodinėja atsakovė, jog ieškovai pasirinko perteklinį - sudėtingesnį, brangesnį ir ilgesnio laiko – būdą pašalinti žymą apie jų neatsiskaitymą už įsigytą turtą, dublike patvirtina patys ieškovai. Nesikreipimas į atsakovę ginčo aplinkybėmis būtent ir įrodo ieškovų nerūpestingumą. Nors ieškovai dublike teisingai nurodo, kad jie neturėjo pareigos kontroliuoti atsakovės veiksmų, tačiau akivaizdu, kad ne tik atsakovė, bet ir patys ieškovai apie jos tokią pareigą paprasčiausiai pamiršo, o prisiminimas ar priminimas po daugybės metų, kad neatsiskaitymo už įsigytą turtą žyma taip ir liko nepanaikinta, nesudaro pagrindo vertinti, kad tik dabar ieškovai apie savo teisių pažeidimą tesužinojo. Tuo tarpu tikrieji ieškovų ketinimai, po keliolikos metų prisiminus apie Sutarties nuostatas, suponuoja išvadą, kad jų tikslas, kilus problemoms parduoti turtą, jau buvo neieškoti atsakovės, nerasti jos, kad galima būtų kreiptis į teismą ir bandyti prisiteisti papildomų pinigų. Atsakovė niekada nebuvo piktybiškai nusiteikusi ieškovų atžvilgiu ir niekada tyčia nesiekė sukelti jiems kažkokių nepatogumų, todėl, net ir dabar – po daugelio metų – 2022 m. sausį, vos sužinojusi apie problemą, atsakovė geranoriškai nuvyko pas notarą ir patvirtino ieškovų atsiskaitymo faktą, tačiau atsakovė nesutinka, kad dėl to ieškovams buvo būtina kreiptis į teismą, kad dėl to jiems reikėjo patirti būtent tokias išlaidas, kurias jie nurodo patyrę, ar kad dėl to nėra praleistas ieškinio senaties terminas bei kad savo pažeistų teisių gynimo galima reikalauti perteklinėmis priemonėmis. Pažymėjo, kad dublike dėstomas visiškai naujas ieškovų prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą, kuris yra nepagrįstas.
Ieškovė A. V. – S. teismo posėdyje palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog bandė išspręsti susidariusią situaciją įvairiais būdais, tačiau buvo patarta kreiptis į teismą. Teigia, jog turi aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taip pat prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Ieškovės atstovas advokatas Andrius Bambalas teismo posėdyje palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir argumentus, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad žalą ieškovai patyrė 2021 m. Patikslinto ieškinio senatį sieja nuo nuostolių atsiradimo dienos, t. y. advokato sąskaitos apmokėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė advokatė Eglė Mockienė teismo posėdyje prašė patikslintą ieškinį atmesti. Pabrėžė, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų turėjo būti pareikštas išnagrinėtoje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nereiškiant naujo materialinio reikalavimo. Šioje byloje atsakovės veiksmai tiesiogiai nesąlygojo išlaidų atsiradimo – nėra priežastinio ryšio tarp žalos ir pasekmių. Patirtos išlaidos negali būti laikomos būtinaisiais nuostoliais.
Atsakovė I. B. teismo posėdyje prašė patikslintą ieškinį atmesti. Paaiškino, kad pripažįsta, jog laiku neatliko pakvitavimo. Hipotekos lakštą išregistravo ir manė, kad viską atliko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Šioje civilinėje byloje ieškovai siekia prisiteisti iš atsakovės nuostolius – bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl advokato teiktų paslaugų nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-2202-294/, pagal pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Byloje nustatyta, jog 2007 m. kovo 21 d. tarp ieškovų ir atsakovės sudaryta nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su dalimi žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis (e. b. l. 8–15). Sutarties 1.4 p. nurodyta, kad butas yra įkeistas AB SAMPO bankui (teisių perėmėjas Danske Bank A/S Lietuvos filialas) hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Sutarties 1.5 p. nurodyta, jog prieš pasirašant sutartį atsakovė pateikė 2007 m. kovo 19 d. AB SAMPO raštą dėl įkeisto turto pardavimo, kuriuo bankas neprieštarauja, kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įkeistą bankui hipotekos lakštu ID (duomenys neskelbtini), parduotų su sąlyga, kad bus padengtas visas pardavėjos įsiskolinimas bankui pagal 2005 m. birželio 16 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sudaro 163 589 Eur. Bankas patvirtino, kad po to, kai į banko tranzitinę sąskaitą bus pervesta ne mažesnė nei 163 589 eurai suma, bankas hipotekos lakšte ID (duomenys neskelbtini) padarys atžymą apie viso skolinio įsipareigojimo bankui pagal minėtą kredito sutartį įvykdymą ir perduos hipotekos lakšto originalą atsakovei. Pagal Sutarties 2.1.1 p. turto kainos dalį, reikalingą pardavėjo įsiskolinimui AB SAMPO bankui visiškai padengti, bet ne mažesnę nei 564 840 litų, ieškovai įsipareigojo sumokėti (ar užtikrinti sumokėjimą) mokėjimo pavedimu į pardavėjo nurodytą AB SAMPO banko tranzitinę sąskaitą, šios Sutarties 1.5 p. nurodyta tvarka, gavę kreditą iš AB banko „Hansabankas“. O pagal Sutarties 2.1.2 p. likusią turto kainos dalį ieškovai įsipareigojo sumokėti pavedimu į pardavėjos nurodytą sąskaitą, esančią AB SEB Vilniaus banke, gavę kreditą iš AB banko „Hansabankas“. Sutarties 4.1 p. atsakovė įsipareigojo ieškovams visiškai atsiskaičius pagal šią sutartį, per 10 darbo dienų išregistruoti hipotekos lakštą, nurodytą šios Sutarties 1.4 p., pateikti jį ieškovams bei atvykti į notarų biurą ir patvirtinti visiško atsiskaitymo faktą notariškai. Ginčo nėra dėl to, kad ieškovai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus atsiskaityti su AB SAMPO banku ir atsakove, tačiau atsakovė tokios savo pareigos – neįvykdė. Ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Dėl to iškelta civilinė byla Nr. e2YT-2202-294/2022. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 1 d. minėtoje byloje priėmė sprendimą. Ieškovai patyrė 1 058,57 Eur nuostolius, kuriuos sudaro bylinėjimosi išlaidos, patirtos civilinėje byloje Nr. e2YT-2202-294/2022, kuriuos prašo priteisti.
Ieškovai savo ieškinio reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu imperatyvu, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Taip pat CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmas (veikimu, neveikimu), nulėmusiu skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Kilusias ginčui išspręsti yra aktualios tiek CK, tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti reikalingos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žalos faktas ir priežastinis ryšys. Ieškovai privalo įrodyti visų sąlygų buvimą. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti ir ginčo nėra dėl to, jog civilinėje byloje Nr. e2YT-2202-294/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 1 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai A. V. –S. ir R. S. yra visiškai atsiskaitę už 2007 m. kovo 21 d. buto su dalimi žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu įsigytą nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruotų juridinę reikšmę turinčių žymų „sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“ bei „įsiskolinimas už įsigytą turtą“ išregistravimo tikslu, kurių įregistravimo pagrindas buvo 2007 m. kovo 21 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
Tačiau nagrinėjamu atveju nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų: žalos ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėto veiksmo (neveikimo) ir ieškinyje nurodytų pasekmių, t. y. ieškovų išlaidų už advokato teisines paslaugas.
Nagrinėjamu atveju, žala įvardijama kaip turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nagrinėtoje ypatingosios teisenos tvarka. Pažymėtina, kad išlaidų, turėtų nagrinėjant civilinę bylą ypatingosios teisenos tvarka, kompensavimas numatytas CPK 443 straipsnio 6 dalyje, kuri numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Bylinėjimosi išlaidų, patirtų ypatingos teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje, atlyginimo atveju, tokio išlaidos atlyginamos vadovaujantis bendromis civilinio proceso normomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų sudėtį ir jų atlyginimo tvarką. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Taigi, pagal minėtą teisinį reglamentavimą advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – CPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Tokį išaiškinimą yra pateikęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, t. y. jog advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų.
Atsakovės veiksmai (neveikimas), kurie pasireiškė tuo, jog ji neatliko Sutarties 4.1 p. numatytų veiksmų, tiesiogiai nesąlygojo ieškovams išlaidų už advokato teisines paslaugas atsiradimo. Tiesiogine minėtų išlaidų priežastimi buvo pačių ieškovų veiksmai, sudarant su advokatu teisinių paslaugų sutartį, kurioje akivaizdu, jog buvo susitarta tiek dėl išlaidų už advokato paslaugas dydžio, tiek dėl jų sumokėjimo tvarkos. Ieškovai nuostolių atsiradimo negrindžia aplinkybe, jog atsakovė būtų atlikusi kokius nors veiksmus, dėl kurių būtų suvaržyta ieškovų teisė prašyti bylą narinėjusio teismo priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Dublike ieškovai pažymėjo, kad pagal minėtą teisės normą dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau kaip minėta, CPK 443 straipsnio 6 dalis numato išimtį, kuomet bylinėjimosi išlaidos gali būti atlyginamos ir ypatingos teisenos tvarka nagrinėjamose bylose. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-248/2018 konstatavo esant CPK 443 straipsnio 6 dalyje ir 98 straipsnyje numatytą pagrindą atlyginti pareiškėjo patirtas išlaidas už advokato paslaugas kasaciniame procese. Toks teismo procesinis sprendimas sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos procese pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas apskritai nebuvo sprendžiamas dėl paties ieškovo kaltės, t. y. jam savalaikiai nepareiškus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei nepateikus šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų.
Be to, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ypatingosios teisenos bylose, teismas visų pirma turi įvertinti, ar ir koks materialusis teisinis ryšys sieja dalyvaujančius byloje asmenis su bylos dalyku, t. y. ar ir kokią įtaką teismo sprendimas turės jų interesams. Net konstatavus, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba interesai yra priešingi, kai ypatingosios teisenos byla baigiama nepriimant sprendimo dėl bylos esmės, pavyzdžiui, nutraukus bylą kaip nagrinėjamu atveju, gali būti aktualios CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-469/2022).
Atsakovės elgesys negalėjo įtakoti nei byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, nei jų dydžio, taip pat ir tokių išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimo toje civilinėje byloje, kuriose šios išlaidos buvo patirtos. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovų išlaidas už advokato teisines paslaugas lėmė pačių ieškovų veiksmai ir jų priimti sprendimai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-684/2015 sprendė klausimą, ar gali būti savarankiškoje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas dėl baudžiamojoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo tokių išlaidų atlyginimo galimybę tik tuo atveju, kai dėl tam tikrų aplinkybių (nagrinėtu atveju patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino pasibaigimo) civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu ir pareiškiamas savarankiškoje civilinėje byloje. Pagal minėtoje teismo nutartyje suformuotą praktiką reikalavimas dėl kitoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti reiškiamas, jeigu egzistavo procesinė galimybė reikšti reikalavimą dėl šių išlaidų atlyginimo toje byloje, kurioje jos buvo patirtos.
Nagrinėjamu atveju ieškovai turėjo galimybę reikšti procesinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tai, kad toks prašymas laiku nebuvo pareikštas, lėmė pačių ieškovų veiksmai. Tokių išlaidų atlyginimo klausimo sprendimas savarankiškoje civilinėje byloje, suteikiant teisę ieškovams į jų atlyginimą, sudarytų sąlygas nepaisyti civilinio proceso normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimo tvarką bei priteistinų išlaidų dydį, ir sudarytų sąlygas asmenims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.
Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė, jog jų prašomos priteisti išlaidos už advokato teisines paslaugas, patirtos kitoje civilinėje byloje, buvo neteisėtų atsakovės veiksmų pasekmė, taip pat tokio išlaidos nepriskirtinos prie nuostolių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio prasme, ieškinys atmetamas.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų. Tuo pačiu teismas pažymi, jog atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį ieškovų reikalavimui taip pat nėra teisiškai pagrįstas, kadangi nuostoliai dėl bylinėjimosi išlaidų yra patirti nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-2202-294/2022, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą priėmė 2022 m. sausio 1 d. Patys ieškovai taip pat nuostolių atsiradimą siejo su pinigų sumokėjimo už advokato paslaugas civilinėje byloje Nr. e2YT-2202-294/2022 faktu. Dėl šios priežasties senaties terminas nėra praleistas, atsakovės prašymas patikslintą ieškinį atmesti šiuo teisiniu pagrindu nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindo tenkinti ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra.
Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovų ją atstovavusiai advokatei sumokėtas jos patirtas 1200 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovų lygiomis dalimis 1200 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 600 Eur, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Teismas šioje byloje patyrė 4,48 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš ieškovų nepriteisiamos į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų A. V. – S., g. (duomenys neskelbtini), ir R. S., g. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis atsakovei I. B., g. (duomenys neskelbtini), 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų), t. y. iš kiekvieno ieškovo po 600 Eur, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.