- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- e2S-964-538/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04251-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- M. M.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2S-964-538/2015
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. birželio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei M. M., institucijai teikiančiai išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamąją vietą su tėvu – ieškovu A. M., priteisti iš atsakovės M. M. išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Taip pat ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę - nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamąją vietą su tėvu – ieškovu A. M..
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-09 nutartimi atmetė ieškovo A. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamąją vietą su tėvu – ieškovu A. M.. Nurodė, kad iš ieškovo pateikto prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę matyti, kad ieškovas šiuo prašymu prašo išspręsti ginčą iš esmės. Pažymėjo, kad teismas dar neišanalizavo nei ieškovo nei atsakovės argumentų, neįvertino byloje esančių įrodymų, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikymas - nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamąją vietą su tėvu – ieškovu A. M., būtų bylos išnagrinėjimas iš esmės ir išankstinės teismo nuomonės pareiškimas šioje byloje.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu- ieškovu A. M.. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ginčuose dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ar pakeitimo. Teismas nesivadovavo ir nepasisakė dėl nepilnamečio vaiko interesų gynimo. Pirmosios instancijos teismas nutartyje klaidingai sutapatina nuolatinės ir laikinosios gyvenamosios vietos institutus, todėl nepagrįstai daro išvadą, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus išspręstas ieškinio klausimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių prašymo išsprendimas būtų išankstinės teismo nuomonės pateikimas nagrinėjamoje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad toks nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neužtikrintų jos nepilnamečio sūnaus interesų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Pagal CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 2 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių prašymo išsprendimas būtų išankstinės teismo nuomonės pateikimas nagrinėjamoje byloje. Su šiuo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Skiriant laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir atsakovo prašymo pagrįstumo ir sprendžia pagal byloje esančius duomenis. Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametis vaikas jau buvo apklaustas Vaiko teisių apsaugos specialistų ir policijos pareigūnų, paaiškino aplinkybes dėl kurių pageidauja gyventi su tėvu. Taip pat Vaiko teisių apsaugos specialistų 2015 m. balandžio 2 d. atsakyme buvo pateikta rekomendacija, jog nepilnamečio vaiko tėvas, iki bus išspręstas šalių ginčas dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, turi kreiptis dėl laikino vaiko apgyvendinimo su juo. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro pagrįstą išvadą, kad laikinos nepilnamečių šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitiks vaiko interesus ir nepažeis ginčo šalių interesų pusiausvyros, juolab, kad ieškovo teigimu, šiuo metu nepilnametis vaikas jau gyvena su tėvu (CK 3.65 str. 2 d. 2 p., CPK 178, 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas, nepilnamečio A. M. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo remiantis šiuo metu byloje surinkta medžiaga ir apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškinio pagrįstumo, nes ieškinio pagrįstumo klausimas gali būti sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, nepriklausomai nuo to, kokios byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Tenkinus atskirąjį, ieškovui iš atsakovės priteistina 28 eurų žyminio mokesčio, sumokėto paduodant atskirąjį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nustatyti nepilnamečio vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su tėvu A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
Priteisti iš atsakovės M. M. atsakovui A. M. 28 eurus žyminio mokesčio.