Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-05-22 · Civilinė byla Nr. e2-1156-896/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-22Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-28Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-22
Bylos Nr.
e2-1156-896/2019
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00003-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Trečiasis asmuo
AAS „BTA Baltic insurance Company“, R. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1156-896/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00003-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 2.1.5.1.2.7.; 2.6.10.2.4.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Tomas Romeika,sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei,dalyvaujant ieškovo R. S. atstovei advokatei D. I. V.,atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybės, atstovaujamam Kauno tardymo izoliatoriaus, ir tretiesiems asmenims AAS „BTA Baltic insurance Company“ bei R. A. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. S. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1000000 Eur neturtinę žalą.

Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. buvo patyręs sunkią galvos traumą. 2010 m. kovo 25 d. – 2010 m. balandžio 8 d. gydėsi VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų stacionare. Buvo gydomas trimis medikamentais; 1) Tiapridal (skirtas dirglumui, nerimui mažinti); 2) Copralex (antidepresantas); 3) Carbamazepin (skirtas traukulių prevencijai). Tęsiant gydymą buvo nurodyta gydytis visais trimis medikamentais. 2011 m. gegužės mėn. – 2012 m. birželio mėn. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje. Ten dirbęs psichiatras R. A. ieškovui paskyrė vienintelį medikamentą – Truxal. Nors šis vaistas yra vienodos grupės, kaip ir Tiapridal, vis dėlto tai skirtingi vaistai, todėl šiuos vaistus sukeitus, galimos specifinės reakcijos (galvos svaigimas, nuovargis, nervingumas, sujaudinimas). Psichiatras davė leidimą ieškovui jam reikiamus vaistus gauti iš jo namų. Negaudamas reikiamų medikamentų ieškovas patyrė neturtinę žalą, uri pasireiškė tuo, kad jis kentė didelį diskomfortą, fizinį galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, jį kankino depresinės nuotaikos. Dėl to jis kentė kitų suimtųjų pajuoką, patyčias, pažeminimą, neturėjo bendravimo galimybių, bloga savijauta trukdė jam duoti paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu. Patirtą žalą ieškovas vertina 1000000 Eur.

Ieškovo R. S. atstovė advokatė D. I. V. ieškinį palaiko. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas neteisingas. Ieškovas dėl teisinių žinių trūkumo, buvimo laisvės atėmimo vietoje, savo sveikatos būklės negalėjo laiku kreiptis į teismą, dėl to praleido ir terminą kreiptis į teismą po Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo. Prašo terminą atnaujinti. Įrodymų, kad patyrė nepatogumus, nurodytus ieškinyje, išskyrus savo paaiškinimus advokatei, neturi. Žalą įvertino individualiai. (teismo posėdžio, vykusio 2019-02-11, 10:15:02 - 10:45:35).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti ir 30 dienų procedūrinį terminą kreiptis į teismą po Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovas R. S. su ieškiniu nesutinka. Jis paaiškino, kad palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus (teismo posėdžio, vykusio 20189-02-11, 10:45:36 - 11:20:51).

Trečiasis asmuo R. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Nebuvo neteisėtų veiksmų, nes ieškovui buvo suteiktas gydymas. Neįrodė, kad jam buvo padaryta žalą. Taip pat neįrodė priežastinio ryšio. Be to, ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo procesą informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Trečiojo asmens AAS „BTA Baltic insurance Company“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo liudijimo polisu serija PCAD Nr. 010682, Medicinos darbuotojų (sveikatos priežiūros įstaigų) profesinės atsakomybes draudimo Taisyklių Nr. 025.1, specialiųjų sąlygų 4.1. punkto „Draudžiamuoju įvykiu nelaikoma ir draudimo apsauga netaikoma, kai:“ 4.2.6. papunkčio „pretenzijos dėl neturtinės žalos, paciento prestižo, garbės ir orumo.“ Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas reikalauja atlyginti tik neturtinę žalą, pripažįsta ir laiko šį įvykį nedraudiminiu.

Nustatyta, kad ieškovas 2010 m. kovo 25 d. – 2010 m. balandžio 8 d. gydėsi VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų stacionare. Buvo gydomas trimis medikamentais; 1) Tiapridal (skirtas dirglumui, nerimui mažinti); 2) Copralex (antidepresantas); 3) Carbamazepin (skirtas traukulių prevencijai). Tęsiant gydymą buvo nurodyta gydytis visais trimis medikamentais (e. bylos aprašas, t. 1, b.l. 16-17). Marijampolės pataisos namų raštas patvirtina, kad ieškovas, remiantis įrašais R. S. sveikatos istorijoje 2011 m. gruodžio 2 d. – 2012 m. birželio 4 d. Kauno tardymo izoliatoriuje 10 kartų buvo priimtas psichiatro R. A., skundėsi dideliu dirglumu, blogu miegu. 6 kartus skirtas medikamentas Truxal po 0,025. 2 kartus skirti iš artimųjų priimti medikamentai „Cipralex“, „Tiapridal“ (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 20). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2018 m. rugpjūčio 30 d. nusprendė, kad R. S. žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Kauno tardymo izoliatoriuje nebuvo padaryta (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 70-73, t. 2, b.l. 24-120).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Dėl ieškinio senaties.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, kad ieškovo įrodinėjama žala galėjo būti padaryta 2011 m. - 2012 m. laikotarpiu. Ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo yra 3 metai, ieškovas kreipėsi į teismą 2019 m. sausio 2 d., todėl yra suėjęs ieškinio senaties terminas.

Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 1.126 straipsnio 1–2 dalimis, reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs; ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.

CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Dėl ieškinio senaties termino Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr. EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimą G. prieš Jungtinę Karalystę).Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr. EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą A. prieš Jungtinę Karalystę, 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą B.prieš Prancūziją). EŽTT taip pat yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis, bei pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr. EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą S. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017).

Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017).

Nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią, t. y. momentą, kada asmuo faktiškai suvokė arba turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti, patikrintina, ar jis apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei toje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, tuo tikslu visapusiškai įvertinant visas bylos faktines aplinkybes ir joje esančius įrodymus, reikšmingus aiškinantis, kada ieškovas, būdamas pakankamai apdairus, turėjo pagrindą fiksuoti realų jo teisių pažeidimo faktą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas žalą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. tinkamo gydymo nesuteikimo laikotarpiu, kai jis buvo laivės atėmimo vietoje – Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2012 m. birželio mėn. Neteisėtus veiksmus ieškovas įvardina kaip jam reikalingų medikamentų nepaskyrimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno tardymo izoliatoriuje pas psichiatrą pirmą kartą apsilankė 2011 m. gruodžio 2 d. Šio apsilankymo metu jam buvo paskirtas medikamentas – Truxal, nepaskirti Tiapridal, Copralex, Carbamazepin. Vėliau Kauno tardymo izoliatoriuje ieškovas pas psichiatrą lankėsi dar 9 kartus, paskutinį kartą – 2012 m. kovo 23 d. (e. bylos apyrašas, t. 2, b.l. 110-1130, reiškė nusiskundimus savo psichine sveikata. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas savo teisių pažeidimą suvokė jam neskyrus tinkamo gydymo. Teismas daro išvadą, kad ieškinio senatis prasidėjo laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2012 m. kovo 23 d., nes tuo laikotarpiu ieškovas suvokė, kad jam neskiriami medikamentai, t.y. jam taikomas netinkamas gydymas. Ieškovas dėl savo teisių pažeidimo į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 5 d. (duomenys iš Liteko, administracinės bylos Nr. eI-8542-406/2018), kreipdamasis į Regionų apygardos administracinį teismą (skundas atsisakytas priimti). Akivaizdu, kad ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalį sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Ieškovas prašo terminą atnaujinti, nurodydamas, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl teisinių žinių trūkumo, buvimo laisvės atėmimo vietoje, savo sveikatos būklės.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (žr., LAT 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007). Kadangi įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai spręsdamas šį klausimą teismas turi diskreciją pripažinti arba nepripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis. Spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes; jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista (žr. LAT 2004 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-543; 2004 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2004, 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Vertindamas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas ieškinyje nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, sumažėjo bendravimo galimybės, patyrė patyčias. Jei ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Ieškovo argumentus, kad anksčiau nesikreipė į teismą dėl teisinių žinių trūkumo, buvimo laisvės atėmimo vietoje, dėl sveikatos, teismas vertina kaip nepagrįstą bandymą pateisinti ieškinio senaties termino praleidimą, nes teismui ieškovas nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie objektyvias, nuo jo valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo reali ir svarbi priežastis, dėl kurios ieškovas nepadavė ieškinio teismui dėl žalos atlyginimo iki ieškinio senaties termino pabaigos. Be to, iš Liteko duomenų matyti, kad nuo 2012 m. iki 2018 m. ieškovas ne kartą savo teises gynė teisme, tame tarpe ir reikšdamas ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia ieškinio senaties termino praleidimą, nesutrukdė jam savo teise ginti teisme reiškiant kitus reikalavimus, todėl negali būti pripažintos svarbiomis šios bylos kontekste.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris pasibaigė 2015 m. kovo 23 d., ir ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Dėl procesinio termino kreiptis į teismą

Ieškovas prašo atnaujinti terminą skųsti teismui Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą. Atsakovo teigimu, ieškovas praleido šios komisijos sprendimo 30 dienų apskundimo terminą.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendime „Dėl R. S. prašymo“ Nr. 56-108 nurodyta, kad pareiškimas posėdyje svarstytas nedalyvaujant šalims (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 11-13). Sprendimas ieškovo atstovei advokatei D. I. V. išsiųstas 2018 m. rugsėjo 7 d. (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 14). Duomenų apie tai, kada sprendimas įteiktas ieškovo atstovei, byloje nėra. Ieškovas dėl savo teisių pažeidimo į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 5 d. (duomenys iš Liteko, administracinės bylos Nr. eI-8542-406/2018), kreipdamasis į Regionų apygardos administracinį teismą (skundas atsisakytas priimti). Teismas daro išvadą, kad ieškovas nėra praleidęs Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyto 30 dienų termino Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės, kadangi į teismą kreipėsi per 30 dienų nuo to momento, kai sužinojo, kad komisija atmetė jo prašymą dėl žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo terminą atnaujinti. Ta aplinkybė, kad ieškovas kreipėsi į netinkamą teismą ir teismas atsisakė priimti skundą, teismo vertinimu, nėra pagrindas pripažinti terminą praleistą, nes ieškovas per nustatytą terminą išreiškė valią savo teises ginti teisme.

Dėl žalos atlyginimo teisinių pagrindų

Civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą turi įrodyti ieškovas, prašantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas žalą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. tinkamo gydymo nesuteikimo laikotarpiu, kai jis buvo laivės atėmimo vietoje – Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2012 m. birželio mėn. Neteisėtus veiksmus ieškovas įvardina kaip jam reikalingų medikamentų Tiapridal, Copralex, Carbamazepin nepaskyrimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno tardymo izoliatoriuje psichiatras R. A. apsilankymo metu ieškovui paskyrė medikamentą Truxal. Nors ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui gydantis VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų stacionare paskirtų medikamentų Tiapridal, Copralex, Carbamazepini skyrimas ir toliau turėjo būti tęsiamas, kol būtų išnykęs jų poreikis, tačiau teismas pažymi, kad psichiatras R. A. apsilankymo metu įvertino ieškovo būklę ir pritaikė tuo metu reikalingą gydymą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo sveikatos būklė gydymo Truxal metu reikalavo jam skirti ir gydymą kitais medikamentais. Todėl sutiktina su medicinos auditorės, gydytojos psichiatrės V. R. išvada (e. bylos apyrašas, t. 2, b.l. 31), kurioje nurodyta, kad skirti gydymą antidepresantais ar keisti skirto medikamentinio gydymo indikacijų nebuvo, o atsiradus nusiskundimams nuotaikos svyravimais bei skundams Truxal šalutiniais poveikiais, buvo paskirti Tiapridal, Copralex. Todėl darytina išvada, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato CK6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012; kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M.prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.).

Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė jo nurodomus nepatogumus: didelį diskomfortą, fizinį galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, jį kankino depresinės nuotaikos, kad dėl to jis kentė kitų suimtųjų pajuoką, patyčias, pažeminimą, neturėjo bendravimo galimybių, bloga savijauta trukdė jam duoti paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu. Byloje esančiuose medicinos įrašuose nėra užfiksuota, kad ieškovas skundėsi, jog dėl neskirto gydymo jis kenčia galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, kad jį kankina depresinės nuotaikos. Taip pat ieškovas nepateikė duomenų, kad laisvės atėmimo vietos administracijai būtų skundęsis dėl kitų suimtųjų patyčių, pažeminimų ir pan. Iš byloje esančių medicinos įrašų matyti, kad ieškovui paskyrus Truxal, jis skundėsi šalutiniais poveikiais. Teismas sprendžia, kad Truxal šalutinių poveikių pasireiškimas nevertintinas kaip patirta žala, nes gydytojas, skirdamas medikamentą, negali numatyti, jog šalutiniai poveikiai būtinai pasireikš, priešingu atveju toks medikamentas iš viso būtų neskiriamas. Be to, įvertintina, kad gydytojas sureagavo į ieškovo nusiskundimus ir išdavė leidimą ieškovui iš namų gauti jo pageidaujamus medikamentus. Vertintina, kad ieškovo abstraktūs teiginiai, kuriais jis įvardija savo patirtą neturtinę žalą, negali būti pagrindas tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismui nenustačius nei neteisėtų veiksmų, nei patirtos žalos, nevertintinas priežastinio ryšio egzistavimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nėra duomenų apie atsakovo ar trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 7,19 Eur pašto išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Tomas Romeika