Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-05-28 · Civilinė byla Nr. e2A-359-370/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-22Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-28Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-28
Bylos Nr.
e2A-359-370/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00003-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Trečiasis asmuo
AAS „BTA Baltic insurance Company“, R. A.
Advokatai
Diana Ingrida Vinklerytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-359-370/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00003-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2733-912/2019 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, tretiesiems asmenims AAS „BTA Baltic insurance Company“ bei R. A. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. buvo patyręs (duomenys neskelbtini) traumą. 2010 m. kovo 25 d. – 2010 m. balandžio 8 d. gydėsi viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) Kauno medicinos universiteto klinikų stacionare (toliau – ir Kauno klinikos). Buvo gydomas trimis medikamentais: (duomenys neskelbtini). Tęsiant gydymą buvo nurodyta gydytis visais trimis medikamentais. 2011 m. gegužės mėn. – 2012 m. birželio mėn. ieškovas buvo laikomas suimtas ikiteisminio tyrimo metu Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI). Ten dirbęs gydytojas psichiatras R. A. ieškovui paskyrė vienintelį medikamentą – (duomenys neskelbtini). Nors šis vaistas yra vienodos grupės, kaip ir (duomenys neskelbtini), vis dėlto tai skirtingi vaistai, todėl, šiuos vaistus sukeitus, galimos specifinės reakcijos ((duomenys neskelbtini)). Psichiatras davė leidimą ieškovui gauti jam reikiamus vaistus iš jo namų. Ieškovas, negaudamas reikiamų medikamentų, patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė tuo, kad jis kentė didelį diskomfortą, fizinį galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, jį kankino depresinės nuotaikos. Dėl to jis kentė kitų suimtųjų pajuoką, patyčias, pažeminimą, neturėjo bendravimo galimybių, bloga savijauta trukdė jam duoti paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu. Patirtą žalą ieškovas vertino 1 000 000 Eur. Kreipusis dėl žalos atlyginimo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, jo prašymas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu buvo netenkintas.

3. Ieškovo R. S. atstovė advokatė Diana Ingrida Vinklerytė posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko, paaiškindama, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas neteisingas. Be to, ieškovas dėl teisinių žinių trūkumo, buvimo laisvės atėmimo vietoje, savo sveikatos būklės negalėjo laiku kreiptis į teismą, dėl to praleido terminą kreiptis į teismą po Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo. Prašė senaties terminą atnaujinti. Kitų įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, kad patyrė nepatogumus, nurodytus ieškinyje, ieškovas pateikti negali. Žalos dydį ieškovas įvertino individualiai.

Atsiliepimas

4. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti ir 30 dienų procedūrinį terminą kreiptis į teismą po Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo.

5. Trečiasis asmuo R. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Nebuvo neteisėtų veiksmų, nes ieškovui buvo suteiktas gydymas. Neįrodė, kad jam buvo padaryta žala. Taip pat neįrodė priežastinio ryšio. Be to, ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti.

6. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic insurance Company“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo liudijimo polisu serija PCAD Nr. 010682, Medicinos darbuotojų (sveikatos priežiūros įstaigų) profesinės atsakomybes draudimo Taisyklių Nr. 025.1, specialiųjų sąlygų 4.1. punkto „Draudžiamuoju įvykiu nelaikoma ir draudimo apsauga netaikoma, kai:“ 4.2.6. papunkčio „pretenzijos dėl neturtinės žalos, paciento prestižo, garbės ir orumo“. Trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas reikalauja atlyginti tik neturtinę žalą, pripažįsta ir laiko šį įvykį nedraudiminiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškovo R. S. ieškinį atmetė.

8. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovas 2010 m. kovo 25 d. – 2010 m. balandžio 8 d. gydėsi VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų stacionare (toliau – ir Kauno klinikos). Buvo gydomas trimis medikamentais: (duomenys neskelbtini). Tęsiant gydymą buvo nurodyta gydytis visais trimis medikamentais. Marijampolės pataisos namų raštas patvirtino, kad ieškovas, remiantis įrašais R. S. sveikatos istorijoje 2011 m. gruodžio 2 d. – 2012 m. birželio 4 d. Kauno tardymo izoliatoriuje 10 kartų buvo priimtas psichiatro R. A., skundėsi dideliu dirglumu, blogu miegu. Šešis kartus ieškovui buvo skirtas medikamentas (duomenys neskelbtini). Du kartus skirti iš artimųjų priimti medikamentai „(duomenys neskelbtini)“. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2018 m. rugpjūčio 30 d. nusprendė, kad R. S. žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Kauno tardymo izoliatoriuje, nebuvo padaryta.

9. Vertindamas, ar ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą, teismas atsižvelgė, kad ieškovas žalą kildino iš neteisėtų atsakovo veiksmų tuo metu, kai ieškovas buvo laikomas suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2012 m. birželio mėn. Neteisėtus veiksmus ieškovas įvardijo kaip jam reikalingų medikamentų neskyrimą. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje pas psichiatrą pirmą kartą ieškovas apsilankė 2011 m. gruodžio 2 d. Šio apsilankymo metu jam buvo paskirtas medikamentas – (duomenys neskelbtini), nepaskirti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vėliau Kauno tardymo izoliatoriuje ieškovas pas psichiatrą lankėsi dar 9 kartus, paskutinį kartą – 2012 m. kovo 23 d., jo metu skundėsi savo psichine sveikata. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas savo teisių pažeidimą suvokė jam neskyrus tinkamo gydymo. Teismas darė išvadą, kad ieškinio senatis prasidėjo laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2012 m. kovo 23 d., nes tuo laikotarpiu ieškovas suvokė, kad jam neskiriami medikamentai, t. y. jam taikomas netinkamas gydymas. Ieškovas dėl savo teisių pažeidimo į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 5 d. (duomenys iš Liteko, administracinės bylos Nr. eI-8542-406/2018), kreipdamasis į Regionų apygardos administracinį teismą (skundą atsisakyta priimti). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir ieškovo prašymo atnaujinti senaties terminą teismas netenkino.

10. Teismas pažymėjo, kad iš ieškinyje ieškovo nurodytų aplinkybių, jis tuo metu, kai buvo atliekami, jo vertinimu, neteisėti veiksmai, savo teisių pažeidimą suvokė. Ieškovo argumentus, kad anksčiau nesikreipė į teismą dėl teisinių žinių trūkumo, buvimo laisvės atėmimo vietoje, dėl sveikatos, teismas vertino kaip nepagrįstą bandymą pateisinti ieškinio senaties termino praleidimą, nes teismui ieškovas nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie objektyvias, nuo jo valios nepriklausiusias, realias ir svarbias priežastis, dėl kurių ieškovas nepadavė ieškinio teismui dėl žalos atlyginimo iki ieškinio senaties termino pabaigos. Teismas taip pat atsižvelgė į teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius duomenis, iš kurių matyti, kad nuo 2012 m. iki 2018 m. ieškovas ne kartą savo teises gynė teisme, kartu ir reikšdamas ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia ieškinio senaties termino praleidimą, nesutrukdė jam savo teises ginti teisme reiškiant kitus reikalavimus, todėl negali būti pripažintos svarbiomis šios bylos kontekste. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas pripažino, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, todėl yra taikytinas trijų metų ieškinio senaties terminas, kuris pasibaigė 2015 m. kovo 23 d. Ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

11. Dėl ieškovo prašymo atnaujinti procesinį terminą kreiptis į teismą, teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad ieškovas nepraleido Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyto 30 dienų termino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

12. Teismas nustatė, kad ieškovas žalą kildino iš neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. tinkamo gydymo nesuteikimo laikotarpiu, kai jis buvo Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2012 m. birželio mėn. Neteisėtus veiksmus ieškovas įvardijo kaip jam reikalingų medikamentų (duomenys neskelbtini) neskyrimą. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje psichiatras R. A. apsilankymo metu ieškovui paskyrė medikamentą (duomenys neskelbtini). Nors ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui gydantis VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų stacionare paskirtų medikamentų (duomenys neskelbtini) skyrimas ir toliau turėjo būti tęsiamas, kol būtų išnykęs jų poreikis, tačiau teismas pažymėjo, kad psichiatras R. A. apsilankymo metu įvertino ieškovo būklę ir pritaikė tuo metu reikalingą gydymą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovo sveikatos būklė jį gydant (duomenys neskelbtini), reikalavo jam skirti ir gydymą kitais medikamentais. Todėl teismas sutiko su medicinos auditorės, gydytojos psichiatrės V. R. išvada, kurioje nurodyta, kad skirti gydymą (duomenys neskelbtini) ar keisti skirto medikamentinio gydymo indikacijų nebuvo, o atsiradus nusiskundimams (duomenys neskelbtini) bei skundams (duomenys neskelbtini) šalutiniu poveikiu, buvo paskirti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Todėl teismas darė išvadą, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų egzistavimo.

13. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė jo nurodomus nepatogumus: didelį diskomfortą, fizinį galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, jį kankino depresinės nuotaikos, kad dėl to jis kentė kitų suimtųjų pajuoką, patyčias, pažeminimą, neturėjo bendravimo galimybių, bloga savijauta trukdė jam duoti paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu. Teismas šių duomenų nenustatė ir byloje esančiuose medicinos dokumentų įrašuose. Taip pat, teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas nepateikė duomenų, kad laisvės atėmimo vietos administracijai būtų skundęsis dėl kitų suimtųjų patyčių, pažeminimų ir pan. Iš byloje esančių medicinos dokumentų įrašų teismas nustatė, kad ieškovui paskyrus (duomenys neskelbtini), jis skundėsi šalutiniais poveikiais. Teismas sprendė, kad (duomenys neskelbtini) šalutinių poveikių pasireiškimas nevertintinas kaip patirta žala, nes gydytojas, skirdamas medikamentą, negali numatyti, jog šalutiniai poveikiai būtinai pasireikš, priešingu atveju toks medikamentas iš viso būtų neskiriamas. Teismas taip pat atsižvelgė, kad gydytojas sureagavo į ieškovo nusiskundimus ir išdavė leidimą jam iš namų gauti jo pageidaujamus medikamentus. Teismas pasisakė, kad ieškovo abstraktūs teiginiai, kuriais jis įvardijo savo patirtą neturtinę žalą, negali būti pagrindas tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

14. Teismas, nenustatęs nei neteisėtų veiksmų, nei patirtos žalos, nevertino priežastinio ryšio egzistavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovas R. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą ir jo ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Ieškovui gydymo planą nustatė gydymo įstaiga, todėl Kauno TI gydytojas negalėjo šio plano keisti, savo atliktų gydymo pakeitimų nepagrindė, nemotyvavo, kodėl ieškovui gydymo įstaigos paskirtų vartoti medikamentų neskiria. Ieškovui gydytojas paaiškino žodžiu, kad jam reikiamų vaistų Kauno tardymo izoliatorius neturi. Jei gydytojas dėl kokių nors priežasčių sprendė, kad ieškovui paskirtų medikamentų galima nevartoti, ieškovui kyla klausimas, kodėl gydytojas davė leidimą atvežti ieškovui vaistus iš namų. Atsižvelgiant į tai, ieškovas mano, kad Kauno tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrintos reikiamos medicinos paslaugos, adekvatus ir pilnavertis gydymas.

15.2. Teismas netinkamai konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl patirtų nepatogumų. Pažymi, kad ieškovo galimybės pateikti tokius įrodymus yra labai ribotos. Be to, pats teismas pripažino, kad iš ieškovo medicinos knygelės matyti, kad po naujų vaistų jam skyrimo jis jautė šalutinį poveikį.

15.3. Sprendime teigiama, kad gydytojas sureagavo į ieškovo nusiskundimus ir išdavė leidimą ieškovui iš namų gauti jo pageidaujamus medikamentus. Tačiau (duomenys neskelbtini) vaistai negali būti gaunami ir vartojami pagal pageidavimą. Kadangi įrodyta, jog trūkstami vaistai ieškovui buvo vis dėlto reikalingi (gydytojas leido ieškovo artimiesiems juos atnešti į Kauno TI). Tačiau, ieškovo įsitikinimu, šių vaistų gavimą turėjo užtikrinti būtent Kauno TI, to nepadarė. Kadangi ieškovas, negaudamas vaistų, jautė neigiamus pojūčius ir išgyvenimus, egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei jo patirtos žalos.

15.4. Ieškovo vertinimu, teismas neatnaujino praleisto senaties termino nepagrįstai. Pažymi, kad ieškovui nuo 2011 m. gegužės mėn. apribota laisvė, o tik 2018 m. kovo 5 d. ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.

Atsiliepimas

16. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo:

16.1. Ieškovo apeliacinis skundas iš esmės yra tapatus jo ieškiniui. Sutinka su teismo pozicija, kad ieškovas praleido senaties terminą ir jo nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad jis buvo praleistas dėl ne nuo jo valios priklausiusių aplinkybių.

16.2. Ieškovas subjektyviai suvokia jam gydymo įstaigos teiktas rekomendacijas dėl gydymo medikamentais, nenurodo jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendime Nr. 56-108 nusprendė, jog žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Kauno TI ieškovui nebuvo padaryta.

17. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Trečiasis asmuo R. A. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą ir ieškovo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, atsiradusios dėl Kauno TI neteisėtų veiksmų, o konkrečiai, jam nesuteikus tinkamo medikamentinio gydymo.

21. Dėl žalos, padarytos 2011 – 2012 metais, atlyginimo ieškovas pirmiausia kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, o šiai 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu atmetus ieškovo skundą, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Bylos faktinės aplinkybės

22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir komisija) 2018 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimą „Dėl R. S. prašymo“, jame nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į komisiją su pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2008 m. jis patyrė sunkią galvos traumą, dėl jos gydėsi keliose gydymo įstaigose. Pareiškėjas (ieškovas) 2010 m. kovo 25 d. – 2010 m. balandžio 8 d. gydėsi VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų stacionare. Buvo gydomas trimis medikamentais: 1) (duomenys neskelbtini). Tęsiant gydymą buvo nurodyta gydytis visais trimis medikamentais.

23. Komisija, siekdama gauti tikslesnę informaciją apie teiktas asmens sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas ieškovui, kreipėsi į Kauno TI, prašydama paaiškinti situaciją. Kauno TI komisijai nurodė, kad ieškovas į Kauno TI atvyko 2011 m. gegužės 25 d., pirminės apžiūros metu nurodė savo sveikatos sutrikimus. Laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 26 d. iki 2012 m. liepos 10 d. ieškovas pas psichiatrą lankėsi 10 kartų, gydymas jam buvo skiriamas atsižvelgiant į apsilankymų metu išsakytus nusiskundimus, sveikatos būklę bei nustatytas diagnozes. Nurodė, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos gydytis ir skirtas gydymas vaistu (duomenys neskelbtini), kuris yra skirtinas tokio pobūdžio sutrikimams, kaip ieškovo, gydyti.

24. Komisija, siekdama visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareiškimą, kreipėsi į specialistus konsultantus dėl išvados pateikimo. Viešosios įstaigos Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro Medicinos auditorė, gydytoja psichiatrė V. R. komisijai išvadoje nurodė, kad, įvertinus medicininius dokumentus, pareiškėjo medikamentinis gydymas Kauno TI pagal aprašytą psichikos būseną buvo pagrįstas ir adekvatus. Nurodė, kad Kauno klinikų Psichiatrijos skyriaus išraše apie rekomenduojamą ambulatoriniam gydymui medikamentinio gydymo trukmę duomenų nėra. Pažymėjo, jog pareiškėjo atveju, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nei Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje, nei Kauno TI iki 2012 m. vasario mėn. nebuvo stebėta, todėl skirti gydymą (duomenys neskelbtini) ar keisti skirto medikamentinio gydymo indikacijų nebuvo pagrindo. Atsiradus nusiskundimams (duomenys neskelbtini) bei skundams vaisto (duomenys neskelbtini) šalutiniu poveikiu buvo paskirti Kauno klinikų psichiatrijos skyriaus rekomenduoti medikamentai.

25. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro išvadoje pažymėta, kad 2012 m. vasario 6 d. ieškovas skundėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šalia (duomenys neskelbtini) diagnozės, diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Nustačius (duomenys neskelbtini) diagnozę buvo paskirtas gydymas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tie patys vaistai buvo skirti 2010 m., kai ieškovas gydėsi Kauno klinikų Psichiatrijos skyriuje. 2012 m. vasario 6 d. įraše nurodyta, kad R. S. (R. S.) skundžiasi, kad (duomenys neskelbtini) kemša nosį, bėga seilės“ ir prašo išrašyti leidimą medikamentams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), leidimas buvo išrašytas.

26. Komisija, įvertinusi visą turimą informaciją, atsižvelgusi į tai, kad Kauno TI, atsižvelgęs į ieškovo pageidavimus bei nusiskundimus dėl nuotaikos svyravimų ir vaisto (duomenys neskelbtini) šalutinio poveikio, suteikė jam tinkamas sąlygas gydytis jo pageidaujamais vaistais, pritardama specialisto konsultanto nuomonei, darė išvadą, kad ieškovo nusiskundimai dėl blogos jo fizinės ir dvasinės būsenos nebuvo Kauno TI suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pasekmė. Komisija nenustatė priežastinio ryšio tarp suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų šioje įstaigoje ir pablogėjusios ieškovo sveikatos. Atsižvelgdama į tai, komisija pasisakė, kad šiuo atveju, negalima daryti išvados, kad Kauno TI buvo padaryti neteisėti veiksmai, galbūt sukėlę žalą ieškovo sveikatai, todėl jo prašymą nustatyti žalos atlyginimą laikė nepagrįstu. Atitinkamai, komisija nusprendė, kad pareiškėjo sveikatai žala nebuvo padaryta.

27. Iš Kauno TI atsiliepimo bei prie jo pridėtų duomenų matyti, kad ieškovas Kauno TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. liepos 10 d., tuo metu nuo 2011 m. rugpjūčio 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 7 d. ieškovas buvo perduotas į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinį skyrių paskirtai stacionarinei teismo psichiatrinei ekspertizei atlikti.

28. Byloje esantis Marijampolės pataisos namų raštas patvirtina, kad ieškovas, remiantis įrašais R. S. sveikatos istorijoje, 2011 m. gruodžio 2 d. – 2012 m. birželio 4 d. Kauno tardymo izoliatoriuje 10 kartų buvo priimtas psichiatro R. A., skundėsi dideliu dirglumu, blogu miegu. 6 kartus ieškovui buvo skirtas medikamentas (duomenys neskelbtini), 2 kartus skirti iš artimųjų priimti medikamentai „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

29. Ieškovas ieškinyje trečiuoju asmeniu nurodė ABD „Gjensidige“. ABD „Gjensidige“ atsiliepime į R. S. ieškinį paaiškino, kad Kauno TI civilinę atsakomybę draudė laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 27 d., o ne sveikatos priežiūros paslaugų ieškovui suteikimo metu (2011 – 2012 m.). Kauno TI atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 28 d. iki 2012 m. kovo 27 d. buvo apsidraudę BTA draudimo bendrovėje, o nuo 2012 m. kovo 28 d. iki 2013 m. kovo 27 d. buvo sudarę sutartį su akcine bendrove (toliau – ir AB) „Balticums“. 2019 m. kovo 27 d. teismas protokoline nutartimi ADB „Gjensidige“ pašalino iš trečiųjų asmenų, kaip asmenį, neturintį teisinio suinteresuotumo byla. Ieškovas, atsižvelgęs į šiuos duomenis, 2019 m. balandžio 1 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame patikslino bylos šalis, nurodydamas trečiuoju asmeniu BTA akcinę draudimo bendrovę ir AB „Balticums“. 2019 m. gegužės 2 d. posėdžio metu, pirmosios instancijos teismo teisėjas nutarė AB „Balticums“ nelaikyti byloje trečiuoju asmeniu, kadangi šis juridinis asmuo yra išregistruotas ir duomenų apie jo teisių perėmėją nėra.

Dėl senaties termino

30. Ieškovas 2018 m. spalio 5 d. pirmą kartą kreipėsi į teismą, prašydamas jam priteisti atlyginimą žalos (duomenys iš Liteko, administracinės bylos Nr. eI-8542-406/2018), kildinamos iš neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. tinkamo gydymo nesuteikimo laikotarpiu, kai jis buvo laikomas suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2012 m. birželio mėn. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis konstatavo, kad ieškovas medicinos paslaugų suteikimo metu puikiai suvokė, kad jo teisės yra pažeidžiamos, todėl praleido trejų metų senaties terminą ieškiniui pateikti, papildomai teismas pažymėjo, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2018 m. ne kartą savo teises gynė teisme, taip pat ir reikšdamas ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo.

31. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl ieškinio senaties termino Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimas G. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70)). Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsniu, nustatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas A. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 8225/78), 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimas B. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 23805/94)). EŽTT taip pat yra nurodęs, kad prie tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis, bei pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimas S. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93)). Taigi, nagrinėjamoje byloje, visų pirma, gali ir turi būti taikomos nacionalinės teisės normos, taip pat ir reglamentuojančios ieškinio senatį.

33. Ieškovas prašė ieškinio senaties terminą atnaujinti, nurodydamas, kad jį praleido dėl teisinių žinių trūkumo, buvimo laisvės atėmimo vietoje, savo sveikatos būklės. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus dėl senaties termino neatnaujinimo, jiems pritaria ir jų nekartoja. Ieškovas, laikomas Kauno TI, buvo nuovokus, suvokė savo veiksmus, taip pat suvokė, kad jo teisės galbūt yra pažeidžiamos, jo teisė domėtis įstatymais ir savo teisėmis nebuvo apribota, ieškovas turėjo galimybę kreiptis ir dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos skyrimo, tačiau šiomis savo teisėmis nepasinaudojo savo pasirinkimu. Be to, kaip teisingai pirmosios instancijos teismo pažymėjo, nuo 2012 m. ieškovas kreipėsi ne vieną kartą į teismą dėl savo teisių pažeidimo bei dėl neturtinės žalos atlyginimo kitais pagrindais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovas šiuo atveju neįrodė, kad terminą pateikti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo jis praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių, priežasčių.

Dėl pareiškėjui skirto medikamentinio gydymo

34. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, žalą kildino iš neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. tinkamo gydymo nesuteikimo laikotarpiu, kai jis buvo laikomas suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2012 m. birželio mėn. Neteisėtus veiksmus ieškovas įvardijo kaip jam reikalingų medikamentų nepaskyrimą.

35. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.250 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.250 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, taigi tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

37. Byloje ieškovas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl jam taikyto netinkamo gydymo. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

38. Iš Kauno miesto savivaldybės viešosios įstaigos Kauno kalniečių poliklinikos 2011 m. gegužės 30 d. rašto matyti, kad R. S. Kauno kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre lankėsi nuo 2008 m. rugsėjo 26 d. Jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 63).

39. Iš 2011 m. gegužės 26 d. pirminės gydytojų ieškovo apžiūros Kauno TI (el. b. 2 t., b. l. 111), fiksuotos medicinos dokumentuose matyti, kad ieškovas nurodė šiuos nusiskundimus: (duomenys neskelbtini). Objektyviam sveikatos ištyrime pažymėta, kad ieškovas kartais (duomenys neskelbtini), kokius tiksliai – negali nusakyti.

40. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2011 m. liepos 28 d. rašto Utenos ekspertinio skyriaus viršininkui matyti, kad 2011 m. liepos 27 d. Kauno m. apylinkės teismo teisėjo nutartimi buvo pavesta atlikti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę įtariamajam dėl smurtinio nusikaltimo, kad nustatyti, ar R. S. nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu – 2011 m. balandžio 17 d. suvokė savo veiksmus bei atsakyti į kitus teisėjo nutartyje nurodytus klausimus. Kauno apygardos prokuratūros 2011 m. liepos 27 d. nutarimu buvo nutarta atiduoti suimtąjį įtariamąjį R. S. Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertų komisijai, stacionarinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti (2 t., b. l. 51).

41. 2011 m. rugpjūčio 17 d. R. S. buvo perkeltas į ekspertinę įstaigą (Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinį skyrių (toliau – ir Utenos ekspertinis skyrius)) stacionarinei teismo psichiatrinei ekspertizei atlikti. Nuo 2011 m. rugpjūčio 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 7 d. ieškovui atlikta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje, diagnozuotas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nediagnozuota.

42. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus istorijoje nurodyta, kad R. S. atvyko 2011 m. rugpjūčio 17 d. iš Kauno TI, nustatyta (duomenys neskelbtini). Nusiskundimų neturi. Anamnezėje pažymėta, kad po 2008 m. patirtos galvos traumos R. S. savo turimiems sutrikimams slopinti vartoja (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 46-47).

43. Iš byloje esančių tiriamojo stebėjimo lapų (laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 7 d.), kuriuose užfiksuota ieškovo savijauta (jam Utenos ekspertiniame skyriuje atliekant ekspertinį tyrimą) matyti, kad ieškovas dažniausiai jausdavosi gerai, būdavo geros nuotaikos, miego sutrikimais nesiskundė. Keletą kartų, kai ieškovas informavo, kad jaučiasi prastai, neužmiega, jam buvo duodami atitinkami vaistai, kitą dieną jis patvirtindavo, kad miegojo gerai ir nusiskundimų neturi (2 t., b. l. 91-99).

44. Ieškovas nuo 2011 m. gruodžio 2 d. buvo konsultuotas Kauno TI gydytojo psichiatro. Visų ambulatorinėje kortelėje esančių Kauno TI psichiatro įrašų duomenimis (duomenys neskelbtini) simptomų nebuvo stebėta, priešingai, pažymėta, kad ieškovo nuotaika (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nėra, (duomenys neskelbtini) neigia (1 t., b. l. 25-27).

45. Byloje šalys sutinka, kad ieškovui 2012 m. gruodžio 6 d. Kauno TI gydytojui psichiatrui išreiškus pageidavimą dėl konkrečių vaistų išrašymo (duomenys neskelbtini), jam jie buvo išrašyti. Byloje ieškovas neneigė, kad prašė leidimo vaistams, kad juos galėtų jam pristatyti į Kauno TI šeimos nariai. Taip pat byloje ieškovas neteigė, kad šeimos nariai jam vaistų negalėjo perduoti ir jis jų negavo ir dėl jų trūkumo jautė diskomfortą.

46. Kaip posėdžio metu nurodė Kauno TI atstovas, asmeniui, esančiam Kauno TI, paprašius gydytojo leidimo kažkokiems konkretiems vaistams gauti, tokie prašymai būdavo tenkinami, būdavo išrašomi leidimai ir sudaryta galimybė jam gauti konkrečiai norimo gamintojo medikamentų, papildų ir pan. Pažymėjo, kad tuo metu tai buvo vyraujanti praktika, kadangi gydytojai vaistus savo pacientams teikia pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas ir nustatytą diagnozę, tačiau, jei asmuo turi specialių pageidavimų vaisto gamintojui ir pan., jam būdavo sudaryta galimybė jo norimus vaistus gauti per artimuosius. Kaip ieškinyje pripažino ieškovas, gydytojo išrašyti vaistai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra skirti tiems patiems sveikatos sutrikimams gydyti. Be to, atvykęs į Utenos ekspertinį skyrių ieškovas nurodė, kad vaistus (duomenys neskelbtini) įprastai vartoja savo turimiems sutrikimams gydyti, todėl ieškovo nurodyti argumentai, susiję su jų neigiamu šalutiniu poveikiu, vertintini kritiškai. Ieškovas, iki jam Kauno TI psichiatras paskyrė gydymą šiais vaistais, juos naudojo ir su jų poveikiu buvo susipažinęs, be to, tuo metu, kai Kauno TI gydytojas jam juos paskyrė, dėl jų nusiskundimų nereiškė.

47. Byloje taip pat keliamas klausimas, ar Kauno TI gydytojas psichiatras nepagrįstai ieškovui neskyrė vaisto (duomenys neskelbtini) ir panašiems sutrikimams gydyti (duomenys neskelbtini).

48. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro išvadoje pažymėta, kad R. S. medikamentinis gydymas Kauno TI pagal aprašytą psichikos būseną buvo pagrįstas ir adekvatus. Kauno klinikų Psichiatrijos skyriaus išraše apie rekomenduojamą ambulatoriniam gydymui medikamentinio gydymo trukmę duomenų nėra. (duomenys neskelbtini) sutrikimo fone epizodiškai gali rastis (duomenys neskelbtini), kurių gydymui taikoma (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) redukavusis, tęsti (duomenys neskelbtini) skyrimą patvirtintų mokslinių rekomendacijų nėra. R. S. atveju, (duomenys neskelbtini) simptomatikos, (duomenys neskelbtini) tendencijų, vaistų pašalinių poveikių nei Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje, nei Kauno TI iki 2012 m. vasario mėn. nebuvo stebėta, todėl skirti gydymą (duomenys neskelbtini) ar keisti skirto medikamentinio gydymo indikacijų nebuvo. Atsiradus nusiskundimams (duomenys neskelbtini) bei skundams (duomenys neskelbtini) šalutiniu poveikiu, buvo paskirti medikamentai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35).

49. Atsižvelgiant į VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro išvadą (el. b. 2 t., b. l. 35), matyti, kad nesant (duomenys neskelbtini) simptomatikos, gydytojas psichiatras neturėjo pagrindo išrašyti ieškovo ieškinyje nurodytus vaistus (duomenys neskelbtini) gydyti (duomenys neskelbtini), kadangi pagal jo tuo metu buvusią faktinę sveikatos būklę, jie neskiriami. Ieškovo teigimu, jam taip pat turėjo būti skiriami vaistai (duomenys neskelbtini), tačiau ieškinyje pats pripažino, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra vaistai, kuriais gydomi tie patys sveikatos sutrikimai. Ieškovui būnant Kauno TI vaistas (duomenys neskelbtini) buvo skiriamas, todėl ieškovo argumentai dėl vaisto (duomenys neskelbtini) neskyrimo atmetami, kadangi jam buvo gydytojo suteiktas gydymas analogiškais vaistais, pagal jam nustatytą sveikatos sutrikimą, tai sutampa ir su Kauno klinikose jam skirtu gydymu. Ieškovas iki Kauno TI buvo vartojęs vaistą (duomenys neskelbtini), todėl jam jo poveikis buvo žinomas, tuo metu, kai gydytojas psichiatras jam juos išrašė, jis jokių pastabų dėl vaisto neteikė. Pareiškėjui paprašius leidimo gauti (duomenys neskelbtini) iš namų, jam leidimas buvo išduotas.

50. Iš (duomenys neskelbtini) vaisto aprašymo matyti, kad tai yra vaistas (duomenys neskelbtini) sutrikimams ir panašiems (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimams gydyti. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro išvadoje vertinant R. S. skirtų vaistų tikslingumą, buvo pažymėta, kad R. S. atveju, (duomenys neskelbtini) simptomatikos, (duomenys neskelbtini) tendencijų, vaistų pašalinių poveikių nei Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje, nei Kauno TI iki 2012 m. vasario mėn. nebuvo stebėta, tęsti (duomenys neskelbtini) skyrimą patvirtintų mokslinių rekomendacijų nėra (1 t., b. l. 35). Ieškovas ieškinyje, taip pat jo atstovė teismo posėdyje akcentavo, kad ieškovui diagnozė buvo patvirtinta Kauno klinikose, gydantis jam buvo skiriami vaistai (duomenys neskelbtini). 2010 m. balandžio 8 d. išrašant ieškovą iš Kauno klinikų buvo rekomenduota tęsti gydymą tais pačiais vaistais, terminas, kiek laiko tęsti gydymą, nenurodytas. Atkreiptinas dėmesys, jog iš 2011 m. balandžio 7 d. Kauno klinikų išrašo matyti, kad R. S. gydantis Kauno klinikose buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) simptomatika (2 t., b. l. 71), todėl ieškovui kartu su kitais vaistais taip pat buvo skirti ir (duomenys neskelbtini), tačiau praėjus daugiau nei metams po ieškovo gydymosi Kauno klinikose, jo visų apsilankymų pas gydytoją psichiatrą Kauno TI metu ieškovas (duomenys neskelbtini) mintis neigė, (duomenys neskelbtini) požymiai nė vieno apsilankymo metu jam nebuvo nustatyti, todėl teismas sutinka su VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro išvada, kad vaisto (duomenys neskelbtini) skirti ieškovo gydymui nebuvo pagrindo. O kai ieškovas pareiškė poreikį šiuos medikamentus gauti iš namų, jo poreikis buvo patenkintas, leidimas išduotas.

51. Nors ieškovas pažymėjo, kad jam turėjo būti suteiktas gydymas visais trims vaistais, kuriais buvo gydytas Kauno klinikose, tačiau nei ieškinyje detalizavo poreikį (duomenys neskelbtini) vaistui, nei Kauno TI teikė prašymus dėl jo išrašymo. Kadangi ieškovas ieškinyje nenurodė, kad jam kilo žala dėl šio vaisto trūkumo, dėl jo neskyrimo, teisėjų kolegija plačiau dėl šio vaisto nepasisako.

52. Dėl Kauno TI ieškovui paskirto gydymo motyvų pakankamumo, pažymėtina, jog ieškovas visada turėjo teisę kreiptis į Kauno TI administraciją ar į jam gydymą skyrusį gydytoją psichiatrą su prašymu, kad jam būtų paaiškinta raštu ar žodžiu, kodėl vienos gydymo priemonės yra skiriamos, o kitos ne. Šiuo atveju iš ieškovo medicinos knygelės išrašų matyti, kad gydytojas psichiatras, fiksavęs ieškovo sveikatos būklę bei atsižvelgęs į jo konkrečius pageidavimus, skirdavo jam atitinkamą medikamentinį gydymą. Ieškovo argumentai, kad gydytojas psichiatras turėjo vadovautis ieškovui Kauno klinikose anksčiau nei prieš metus taikytu gydymu, vertintini kritiškai. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad gydytojas turi atsižvelgti į asmens ligos istoriją, tačiau taikyti medikamentinį gydymą, kuomet asmuo neturi jokios jam būdingos simptomatikos, būtų netikslinga, tai pažymėta ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro išvadoje, todėl su tuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Ieškovo argumentai, kad jam nebuvo skiriami vaistai, nes Kauno TI jų neturėjo, atmetami kaip nepagrįsti, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui buvo suteiktas gydymas vaistu (duomenys neskelbtini), kuris ieškovui buvo reikalingas pagal jo nustatytus sveikatos sutrikimus ir kurį ieškovas pats yra nurodęs kaip vartotą turimiems sveikatos sutrikimo gydyti.

53. 2012 m. vasario 6 d. medicinos dokumento įrašo duomenimis, ieškovas skundėsi sutrikusiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neigė. Šalia (duomenys neskelbtini) diagnozės, buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Nustačius (duomenys neskelbtini) diagnozę paskirtas gydymas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tame pačiame gydytojo įraše pažymėta, kad ieškovas skundžiasi, jog vaistai (duomenys neskelbtini) kemša nosį, bėga seilės ir prašo išrašyti leidimą medikamentams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuos jis gaus iš namų (1 t., b. l. 26). Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad ieškovas prašomų medikamentų neturėjo galimybės gauti ir dėl to jautė diskomfortą. Ieškovas, atstovaujamas profesionalios teisininkės, turėjo galimybę į bylą pateikti visus su savo įrodinėjama žala susijusius dokumentus, tokius, kaip teiktus prašymus Kauno TI įstaigai, nusiskundimus, teiktus administracijai, atlikti ekspertizę, kuri paneigtų ar keistų byloje esančią ekspertinę išvadą ir pan., tačiau šia savo teise nesinaudojo ir į bylą tokio pobūdžio duomenų, kurie patvirtintų ieškovo atžvilgiu atliktus neteisėtus veiksmus ar ieškovo nurodomą patirtą žalą, nepateikė.

54. Iš gydytojo psichiatro įrašų, darytų Kauno TI asmens sveikatos istorijoje (el. b. 2 t., b. l. 116), matyti, kad ieškovas 2011 m. vasario 28 d. nurodė, jog pergyvena dėl (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegijos vertinimu, tai gali būti priežastis, lėmusi ieškovui atsiradusį (duomenys neskelbtini) poreikį, kuriuos ieškovas paprašė jam skirti ir leisti juos jam perduoti jo šeimos nariams. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui nebūtų suteiktas gydymas pagal jo tuo metu buvusią faktinę sveikatos būklę, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro išvadoje (el. b. 2 t., b. l. 35) konstatuota, kad ieškovui buvo suteiktas tinkamas gydymas ir jo nurodomų vaistų skyrimas jam nebuvo būtinas, negana to, ieškovui išreiškus poreikį konkretiems medikamentams gauti, jis buvo patenkintas ir ieškovui buvo išduotas leidimas gauti jo pageidaujamus konkrečių gamintojų vaistus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas yra teikęs prašymus dėl leidimo gauti ir kitokius vaistus, maisto papildus (2 t., b. l. 114), tačiau dėl jų pretenzijų Kauno TI neturi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Kasacinio teismo suformuotą praktiką, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, neturi pagrindo su VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro išvada nesutikti, be to, ieškovas, byloje atstovaujamas profesionalios teisininkės, nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie šią išvadą paneigtų, neteikė ir prašymų dėl ekspertizės skyrimo nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, nei 2019 m. kovo 27 d. posėdžio metu. Tokį prašymą suformulavo tik 2019 m. gegužės 2 d., tačiau teismas pateikto prašymo netenkino, atsižvelgdamas į atsakovo prieštaravimą bei į tai, kad tokio prašymo tenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi ieškovui buvo sudarytos sąlygos jį teikti anksčiau, tačiau jis tokio prašymo anksčiau neteikė. Šio procesinio sprendimo apeliaciniame skunde ieškovas nekvestionuoja, prašymo skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teismui irgi nepareiškė, nepateikė jokių įrodymų – nepriklausomų atitinkamos srities specialistų ar ekspertų nuomonių, jog byloje ginčo laikotarpio medicininiai duomenys apie ieškovo sveikatos būklę, teiktą jam gydymą yra netinkamai įvertinti. Taigi, šiuo atveju byloje tokių duomenų, kad ieškovas faktiškai jo nurodytų medikamentų negavo ir dėl to galėjo patirti nepatogumus, byloje nėra, taip pat nėra ir jokių duomenų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą. Ieškovas taip pat turėjo sąlygas detalizuoti, kokiu konkrečiu metu / atveju ir kokio pobūdžio žala jam buvo padaryta, kuo ji pasireiškė (kokio vizito metu, kokie jo prašymai ar nusiskundimai nebuvo tenkinti, nurodyti, kaip tai paveikė jo sveikatą, pateikti duomenis, kad dėl savo teisių pažeidimo kreipėsi į Kauno TI administraciją ar į kitą valstybinę instituciją ir pan.), tačiau ieškinyje ieškovas tik abstrakčiai nurodė, kad dėl neskiriamų medikamentų patyrė nepatogumus, pašaipas iš kitų suimtųjų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo ieškinyje atsakovo neteisėti veiksmai ir jo patirta žala yra neįrodyti, todėl pirmosios instancijos teismas jį atmesdamas kaip nepagrįstą, priėmė teisingą sprendimą.

Dėl bylos baigties

55. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovas šiuo atveju neįrodė atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl jo ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.

56. Įvertinęs aukščiau aptartą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas o Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

57. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).

58. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.). Kauno tardymo izoliatorius bei tretieji asmenys byloje prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Danutė GasiūnienėDanguolė MartinavičienėJūratė Varanauskaitė