Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kurią jos atstovė palaikė teismo posėdžio metu. Nurodė, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas turėtų būti padidintas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai. Atsakovas proceso eiga nesidomėjo, atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad J. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė S. V. ir atsakovas S. V. Šalys yra išsituokusios (b. l. 5), 2019 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o atsakovas įsipareigojo mokėti 150 Eur išlaikymą iki sūnaus pilnametystės (b. l. 8-10). Atsakovė dirba, gauna apie 870 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) (b. l. 14-16), patvirtino, kad turi butą ir vieną transporto priemonę. Atsakovas nedirba (b. l. 68-69), jam priklauso 2008 m. registracijos transporto priemonė AUDI A6 (b. l. 70-71).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Iš bylos duomenų matyti, kad teismo sprendimas, kuria nustatytas 150 Eur išlaikymo dydis, buvo priimtas prieš daugiau nei trejus metus. Visuotinai žinoma, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja. Ieškovė ieškiniu prašė padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį iki 200,00 Eur. Ji pateikė detalų vaiko poreikių paskaičiavimą, pagal kurį sūnaus J. V. išlaikymui per mėnesį reikalinga 442 Eur suma (155 Eur vaiko maitinimui, 36 Eur drabužiams ir avalynei, 13 Eur higienos reikmenims, įskaitant kirpyklą, 6 Eur vitaminams ir vaistams, 94 Eur išlaidos mokyklai, įskaitant ir maitinimui skirtas lėšas, 43 Eur futbolo būreliui, būsto išlaikymo dalis sūnui 65 Eur, vaiko laisvalaikiui, pramogoms, gimtadieniui 30 Eur). Tačiau atsakovė teismo posėdžio metu taip pat patikslino, kad vaikas kerpamas kas pusantro – du mėnesiai, kirpimas šiuo metu kainuoja 12 Eur, t .y mėnesiui reikalinga apie 7 Eur, o ne 5 Eur suma; mokymosi reikmėms papildomai kas mėnesį vaikui ji turi skirti 10-15 Eur; Futbolo batams per metus reikia ne 120, o apie 150 Eur, t. y. 13 Eur per mėnesį; sūnui pastoviai vykstant į varžybas jam duodanti po 10 Eur, taigi 20 Eur į mėnesį. Taigi ieškovė patikslinusi vaiko poreikius tvirtina, kad vaiko išlaikymui reikalinga bent 482 Eur suma.

Apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni. Išlaidos maistui, būstui, drabužiams, avalynei, ugdymui ir pan. neįrodinėtinos, nes visuotinai suprantamos, žinomos, aiškios, tik sprendžiama dėl jų dydžio pagrįstumo, jei tarp šalių dėl to yra ginčas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 1 punktas, 187 straipsnis). Atsakovas jokiais įrodymais ir paskaičiavimais nepaneigė vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų teisingumo ir būtinumo, taip pat ieškovės nurodytų sūnaus laisvalaikio, bendravimo ir saviraiškos pomėgių bei su tuo susijusių išlaidų. Ieškovės nurodytos išlaidos, atsižvelgus į dabartinius pragyvenimo kaštus ir nepilnamečio vaiko amžių, teismo vertinimu yra realios, protingos ir nėra per didelės. Todėl išanalizavus į bylą surinktus įrodymus, spręstina, kad apie 480 Eur šiuo metu yra reikalinga šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui, jo visapusiškam vystymuisi. Iš esmės tokią išvadą davė ir Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena šalių nepilnametis vaikas, taip pat tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Pats atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, savo turtinės padėties ir negalėjimo prisidėti prašoma suma prie vaiko išlaikymo, neįrodinėjo. Taigi byloje nėra duomenų, kad šiuo metu esančios atsakovo finansinės galimybės neleistų jam teikti padidėjusio išlaikymo vaikui. Be to visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Atsižvelgus į tai teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti nepilnamečio J. V. poreikius atitinkantį išlaikymo dydį ne mažesne nei ieškovei tenkančia dalimi (abiems po lygiai).

Priteisiant išlaikymą yra svarbu, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Ieškovė pripažino, kad gauna išmoką vaikui, kuri nuo 2022 m. yra 80 Eur dydžio. Taigi atsakovo teiktino išlaikymo dalis, jam turint pareigą lygia dalimi prisidėti prie išlaikymo vaikui teikimo, mažintina 40 Eur suma.

Atsižvelgus į išdėstytą teismas konstatuoja, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydžio padidinimas iki 200 Eur (480 Eur / 2 - 80 Eur / 2 Eur) per mėnesį atitinka pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį, kas yra pagrindas iš atsakovo priteisti (pakeisti) tokį išlaikymo dydį. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkymo uzufrukto teise klausimas yra išspręstas ankstesniu 2019 m. liepos 15 d. sprendimu, todėl dėl šio ieškovės reikalavimo, kaip perteklinio, nebespręstina.

Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar kintant nepilnamečio vaiko poreikiams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 8.2Mr(ATS-C)-22-02957 buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau pažyma apie išlaidas nebuvo pateikta. Atsižvelgus į tai iš atsakovo valstybei priteistinas tik 14,00 Eur žyminis mokestis ((200-150 Eur) * 12 mėn. * 3 proc. *75 proc.) ir 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Pažymėtina, kad tai netrukdo klausimo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo išspręsti ateityje, atskira nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-18410-1106/2019 nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui J. V., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis dydį (150 Eur), nustatant, kad atsakovas S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko J. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 16 d.) iki J. V. pilnametystės moka 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaikymą, kuris indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 22,96 Eur (dvidešimt du eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.