Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1; 3.2.3.8

2024 m. lapkričio 28 d.

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotiems asmenims Ritai Pociuvienei, Tadeuš Ablačinskij (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui J. P. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas iš atsakovo priteisti 3288,60 Eur žalos atlyginimo valstybei ir 5 procentų metines palūkanas, nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimai grindžiami šiais esminiais argumentais:

1.1. Atsakovas J. P. 2023 m. sausio mėnesį neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, neteisėtai (pažeidžiant miško naudojimo reglamentuojančius teisės aktus) iškirto mišką, esantį (duomenys neskelbtini) miško kvartale, 1 miško sklype, priklausantį valdytojui valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai. Savavališkai nukirto 9 pušis, 2 egles, kurių bendras likvidinis medienos tūris – 7,56 m³. Neteisėtai nukirsti medžiai buvo nudžiūvę (sausuoliai), taip padarydamas 3 288,60 Eur žalą aplinkai.

1.2. 2023 m. kovo 17 d. VĮ VMU Telšių regioninio padalinio Miško apsaugos specialistas surašė J. P. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMU-ANR_P-20-2023 (ROIK: 23201108976), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 272 straipsnio 1 dalį, su administraciniu nurodymu. Administracinis nurodymas įvykdytas 2023 m. kovo 17 d.

1.3. Nagrinėjamu atveju leidimas kirsti mišką (sausuolius) nebuvo išduotas nustatyta tvarka, todėl minėtos 9 pušys ir 2 eglės, kurių bendras tūris 7,56 m³, iškirstos neteisėtai (leidimas kirsti sausuolius ar vėjovartas valstybiniame miške taip pat privalomas, kadangi teisė kirsti sausuolius ar vėjovartas be leidimo suteikiama tik privačių miškų savininkams privačiuose miškuose (Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.2 punktas).

1.4. Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnis įpareigoja gamtos išteklių naudotojus, neteisėta veika padariusius žalos aplinkai, padarytą žalą atlyginti, Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau – ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius“ (restitutio in integrum principas). Inter alia, minėto Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma už bet kokią žalą gamtai. Todėl remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, atsakovas privalo atlyginti gamtai padarytą žalą.

1.5. Teismo posėdžio metu ieškovo įgaliotas asmuo Rita Pociuvienė palaikė ieškinį ir jo patikslinimą procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. R. Pociuvienė nurodė, jog J. P. neteisėtais veiksmais, t. y. neturėdamas leidimo nukirto 9 pušis, 2 egles (nukirsti medžiai buvo sausuoliai), kurių bendras likvidinis medienos tūris – 7,56 m³, tokiu būdu padarydamas 3288,60 Eur dydžio žalą aplinkai. Leidimas kirsti sausuolius valstybiniame miške reikalingas. Žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis 2014 m. kovo 6 d. Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika). Atsakovo kaltė įrodyta 2023 m. kovo 17 d. jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu. Atsakovas pažeisdamas imperatyvias Miškų įstatymo nuostatas, padarė priešingą teisei veiką, priežastinis ryšys taip atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra akivaizdus, nes būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir kilo žala aplinkai. Žala pasireiškia kaip tam tikrų vertybių praradimas, sumažėjimas ar jų negavimas. Žala šiuo atveju suprantama kaip bet koks aplinkos būklės pablogėjimas atsiradęs pažeidus teisinius aplinkos reikalavimus. Išdžiūvę, išvirtę medžiai gali būti paliekami miške dėl biologinės įvairovės. Tai, kad medis nudžiūvęs, išvirtęs, nereiškia, kad jis yra bevertis. Medžiai yra saugomi ne tik kaip kraštovaizdžio elementas, bet ir atlieka sanitarines bei higienines funkcijas – jie valo orą, išskiria deguonį, apsaugo nuo vėjo ir dulkių. Į bylą yra pateiktos 4 išvados, kad sausuolis yra tiek pat vertingas kiek ir gyvas medis, taigi žala gamtai buvo padaryta. Šiuo atveju neturint leidimo iškirtus 11 medžių buvo padaryta žala gamtai, kuri vertintina kaip didelė, kadangi įvyko neigiami gamtos pokyčiai. Vien tik dėl to, kad padaryta žala nepasiekė reikšmingo neigiamo poveikio kriterijaus, nesudaro pagrindo teigti, jog žala apskritai nebuvo padaryta. Net ir nežymi žala turi būti atlyginta. Žalos aplinkai reikšmingumo kriterijus yra siejamas ne su apskritai žalos faktu ar dydžiu, ne su apskritai civiline atsakomybe, o su papildoma žalą padariusio asmens prievole, tarkim ištaisyti padėtį natūra, kas šiuo atveju nėra įmanoma, nes nukirstas sausuolis. Šiuo atveju žala buvo padaryta, o tas reikšmingas ar nereikšmingas neigiamas poveikis neturi įtakos.

1.6. Teismo posėdžio metu ieškovo įgaliotas asmuo Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeuš Ablačinskij papildomai paaiškino, kad žala apskaičiuota vadovaujantis minėta 2014 m. Metodika, kurios 1 punktas, numato, jog fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti. Be to, šios Metodikos priedo 1 punktas nurodo, jog žala turi būti skaičiuojama tuo atveju jeigu įvykdytas neteisėtas medžių ir krūmų nukirtimas, kitoks sunaikinimas arba sužalojimas. Nėra išskirta ar tai sausuolis, ar žalias medis. Metodika galioja visiems medžiams, kurie yra nukirsti neteisėtai. Jokios kitos metodikos apskaičiuoti padarytai žalai iškirtus sausuolius nėra. Miško kirtimo taisyklės nurodo, jog biologinei įvairovei svarbus medis – miškų biologinei įvairovei išsaugoti skirtas pusamžis ar vyresnis, gyvas ar negyvas vietinės rūšies medis. Kiekvienas medis savo vaidmenį miške atlieka, nesvarbu koks jis, gyvas ar ne. Sauso medžio vaidmuo miške nėra mažesnis nei žalio, tiesiog reikia išskirti kas kokias funkcijas atlieka. Moksliškai nustatyta, jog žievėgraužiai, kurie minta spygliuočių sakais, puola žalius spygliuočius medžius. Jų užpultas medis išdžiūsta, o jau išdžiūvęs medis, t. y. sausuolis, nėra namai tipografui, todėl jis išskrenda ieškoti kito žalio medžio. Taigi šiuo atžvilgiu sausuolis nėra pavojingas, nes jame niekada neapsigyvena žievėgraužis tipografas. Tam tikrais atvejais, sausuolis yra net vertingesnis už žalią medį, nes esant tam tikrom klimatinėm sąlygom jame apsigyvena labai daug įvairių organizmų, kurie yra įrašyti į Raudonąją knygą. Atsakovui buvo leista nukirsti kažkiek medžių, tačiau jis nukirto daugiau nei leista. Miško kirtimo taisyklės numato, jog sausuolių kiekis miške turi būti reguliuojamas. Miškininkas specialistas, kuris žymėjo kirstinus medžius turėjo numatyti koks kiekis sausuolių gali būti šalinamas iš to miško kvartalo, o koks turi būti paliekamas. Tai miško grupei, paliekamų sausuolių skaičius yra griežtai reglamentuojamas. Problema, kad buvo nukirsti nepažymėti medžiai, kurie turėjo tarnauti miškui. Kartu su nukirstais medžiais buvo pašalintos ir maisto medžiagos paukščiams, dauginimosi vietos ir pan., nes daugelis paukščių, kurie gyvena miške minta būtent tais organizmais, kurie yra apsigyvenę sausame medyje. Miške pavojingi medžiai turi būti šalinami, kad nesudarytų grėsmės žmonėms, tačiau šioje byloje nėra informacijos, jog šitam miške būtų kokios tai komisijos nustatytas tam tikrų medžių (sausų ar nesausų) pavojingumo laipsnis. Žala padaryta gamtai, todėl ieškovo atstovas neįžvelgia galimybės jos dydį mažinti.

2. Atsakovas J. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Netenkinus pirmojo reikalavimo, atsakovas prašo sumažinti ieškovo prašomos priteisti žalos aplinkai dydį, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas žalos padarymo priežastis, aplinkybes ir atsakovo materialinę padėtį. Taip pat prašoma atsakovui iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Atsakovas turėjo leidimą kirsti mišką, t. y. pjauti sausuolius medžius, pažeistus kenkėjų, taip pat tvarkyti audros metu nulūžusias šakas. Atsakovas pagal jam išduotą leidimą galėjo kirsti pažymėtus medžius, tačiau žymėjimo metu oras buvo lietingas, ir, kaip vėliau paaiškėjo, keli sausuoliai, atsakingiems darbuotojams galimai nepastebėjus, per klaidą liko nepažymėti. Tai, kad neteisėtai nukirsti medžiai buvo nudžiūvę (sausuoliai), taip pat nurodyta ir ieškovo ieškinyje.

2.2. Atsakovas padarytą pažeidimą iš karto pripažino, dėl jo gailėjosi ir tą pačią dieną, t. y. 2023 m. kovo 17 d., kai jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMU-ANR_P-20-2023, sumokėjo jam paskirtą 30 Eur baudą.

2.3. Šiuo atveju vienos iš esminių sąlygų – padarytos žalos, t. y. kad atsakovas savo veiksmais pakenkė aplinkai, – ieškovas nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, nors tai padaryti buvo būtent ieškovo pareiga. Ieškovas nenurodė, kokios konkrečiai vertybės buvo prarastos, sumažėjo ar buvo sugadintos, atsakovui nukirtus 11 sausuolių, kokius neigiamus ir negrįžtamus aplinkos pokyčius tokiais veiksmais sukūrė atsakovas, kaip pablogėjo aplinkos būklė ir pan.

2.4. Viena vertus, nudžiūvę, gamtos jėgų paveikti medžiai yra laikomi mažiau vertingais už sveikus, gyvybingus medžius. Kita vertus, Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai žala aplinkai nepripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, žalos aplinkai atlyginimo dydis neskaičiuojamas ir nereikalaujama jos atlyginti. Šiuo atveju kartu su ieškiniu pateiktame dokumente „Informacija apie žalos aplinkai vertinimą ir aplinkos būklės atkūrimą“, ties 7 punktu „Žalos aplinkai reikšmingumas“, yra nurodyta „Nereikšmingas“. Taigi, pačiam ieškovui pripažinus, kad atsakovas savo veiksmais nepadarė reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsniu, žalos aplinkai atlyginimo dydis iš viso neturėjo būti skaičiuojamas.

2.5. Ieškovas kartu su ieškiniu yra pateikęs biržės taksavimo lapą Nr. BTL-3910-23505, kuriame pateikti duomenys, kad vertinant nenukirsto miško kainomis, tokių matmenų medžių, kokius neteisėtai atsakovas nukirto, 7,50 kietmetrių malkinės medienos kaina yra iš viso 24,38 Eur. Šią sumą atsakovas jau yra atlyginęs ieškovui – atsakovo vardu jo dukra E. I. 2023 m. vasario 21 d. į Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą pervedė 24,39 Eur sumą, paskirtyje nurodant: „J. P. Nr. 72-S-1936 žala miškui urėdijai“.

2.6. Jeigu, teismo vertinimu, atsakovui pašalinus 11 nudžiūvusių medžių (sausuolių), žala aplinkai vis dėlto buvo padaryta, nustatant atlygintinos žalos aplinkai dydį, atsakovas prašo atsižvelgti į tai, kad:

2.6.1. atsakovas yra senatvės pensininkas ir jo gaunama senatvės pensija siekia tik 552,80 Eur per mėnesį. Taip pat ieškovas dirba ir gauna apie 800,00 Eur per mėnesį darbo užmokesčio, jau atskaičius mokesčius. Atsakovo sutuoktinė yra neįgali (jai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis) ir jos vienintelės pajamos yra šalpos neįgalumo pensija;

2.6.2. atsakovas už neteisėtą miško kirtimą yra nubaustas pirmą kartą, jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakovas yra sumokėjęs jam paskirtą administracinę baudą ir atlyginęs neteisėtai nukirstos medienos rinkos kainą;

2.6.3. be to, kaip ne kartą minėta, atsakovas nukirto sausuolius, o ne žalius, gyvybingus medžius. Atsakovui buvo išduotas leidimas kirsti pažymėtus medžius, tačiau keli sausuoliai per klaidą liko nepažymėti, kuriuos nukirsdamas atsakovas sąžiningai suklydo.

2.7. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba sumažinti priteistinos žalos atlyginimo dydį. J. P. nurodė, kad jam buvo išduotas leidimas kirsti 32 sausuolius. Visi sukrypę, supuvę, nenaudingi medžiai buvo pažymėti „kryžiais“. Jis kirto tik pažymėtus „kryžiais“ medžius, o kleimų gal ir galėjo nepastebėti, nes kai žymėjo (kleimavo) buvo blogos oro sąlygos. Dėl neatsargumo iškirto tuos medžius. Kirtimo veiksmus derino su Valstybinių miškų urėdija. Daugiau jo nukirstų medžių buvo prie kelio, dalis nuvirtę, jie buvo pavojingi žmonėms. Paskirtą administracinę baudą už kirtimą be leidimo yra sumokėjęs. Padarytą žalą, kas buvo nurodyta inspektoriaus protokole sumokėjo. Mišką reikėjo tvarkyti, valyti, tačiau jo niekas nežiūrėjo. Viskas buvo išvartyta po uragano, vėtrų. Pažymėjo, jog ten yra parkas, ne miškas. Jo nuomone, iškirsdamas tuos 11 sausuolių jis aplinkai žalos nepadarė, mes medžiai buvo nuvirtę ir nenaudingi. Nurodė, jog turi neįgalią sutuoktinę, kurią reikia išlaikyti. Yra pensininkas. Kol kas dar dirba Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre. Darbo užmokestis yra apie 800 Eur, pensija – apie 700 Eur. Žmona gauna apie 180 Eur.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

3. Remiantis civilinės bylos duomenimis, nustatyta, kad 2023 m. sausio 20 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos (toliau – VMU) (duomenys neskelbtini) regioniniam padaliniui buvo išduotas leidimas Nr. 22300548 kirsti mišką. Tą pačią dieną tarp VMU (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio ir J. P. pasirašyta Nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartis, serija 7210 Nr. 23006, pagal kurią J. P. (duomenys neskelbtini) girininkijos 300 kvartalo 011 ir 019 taksaciniuose sklypuose įsipareigojo atlikti atrankinius sanitarinius kirtimus. Minėta sutartimi atsakovas įgijo nenukirsto miško už 56,61 Eur + 9 proc. PVM, kas sudarė bendrą 61,70 Eur sumą. Atsakovas pagal 2023 m. sausio 20 d. išankstinę mokėjimo sąskaitą, Serija 7210, Nr. 10000140, 2023 m. sausio 20 d. sumokėjo 61,70 Eur sumą.

4. VĮ VMU Telšių regioninio padalinio Miško apsaugos specialistas 2023 m. kovo 17 d. J. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMU-ANR_P-20-2023 (ROIK: 23201108976), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 272 straipsnio 1 dalį, su administraciniu nurodymu. Protokolas surašytas už tai, kad J. P. 2023 m. sausio mėnesį neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, neteisėtai (pažeidžiant miško naudojimo reglamentuojančius teisės aktus) iškirto mišką esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) girininkijos 300 miško kvartale, 1 miško sklype, priklausantį valdytojui valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai. Savavališkai nukirto 9 pušis, 2 egles, kurių bendras likvidinis medienos tūris – 7,56 m³. Neteisėtai nukirsti medžiai buvo nudžiūvę (sausuoliai). Neteisėtai nukirtęs ir išvežęs iš miško 7,56 m³ medienos J. P. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinis nurodymas įvykdytas 2023 m. kovo 17 d. Iš biržės taksavimo lapo Nr. BTL-3910-23505 matyti, vertinant nenukirsto miško kainomis, tokių matmenų medžių, kokius neteisėtai atsakovas nukirto, 7,50 kietmetrių malkinės medienos kaina yra iš viso 24,38 Eur. Šią sumą atsakovas jau yra atlyginęs ieškovui – atsakovo vardu jo dukra E. I. 2023 m. vasario 21 d. į Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio parko padalinio banko sąskaitą pervedė 24,39 Eur sumą, paskirtyje nurodant: „J. P. Nr. 72-S-1936 žala miškui urėdijai“.

Dėl civilinės atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą

5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai. Jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės vertybės. Jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 31 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo klausimus, taip pat yra pažymėjęs, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-165/2010).

6. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad civilinė atsakomybė už aplinkai padarytą žalą kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus, yra preziumuo-jama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

7. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas); asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Nors CPK 182 straipsnio 3 punkte tiesiogiai minima tik tai, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti kitoje byloje nustatytų administracinio nusižengimo padarinių, tačiau administracinio nusižengimo padariniai yra neatsiejami nuo paties administracinio nusižengimo pripažinimo teismo nutarimu, todėl civilinėje byloje nereikia įrodinėti ir paties administracinio nusižengimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. P. pripažintas kaltu dėl neteisėto medžių nukirtimo ir dėl šių neteisėtų veiksmų Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 17 d. priimtu protokolu su administraciniu nurodymu administracinio nusižengimo byloje buvo pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą ANK 272 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas administracine nuobauda. Administra-cinį nurodymą atsakovas 2023 m. kovo 17 d. įvykdė. Taigi atsakovas sutiko, jog 11 medžių (sausuolių) buvo nukirsti neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo juos kirsti. Šio fakto atsakovas neginčija ir šioje byloje. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovas vykdė miško kirtimo darbus, kurių vykdymas nesant tokio leidimo pagal galiojančius teisės aktus yra negalimas. Kitaip tariant, šiuo atveju buvo privalomas toks dokumentas. Taigi yra pagrindas teigti, kad jo neteisėti veiksmai ir kaltė, nustatyti administracinio nusižengimo byloje, nagrinėjamai civilinei bylai dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo turi prejudicinių faktų galią ir jų šioje civilinėje byloje įrodinėti iš naujo nereikia.

9. Įvertinus šioje byloje kilusio ginčo pobūdį ir apimtį, vertintinos aplinkybės, susijusios su žalos aplinkai faktu ir žalos dydžio pagrįstumu.

Dėl žalos (ne)padarymo fakto

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pavyzdžiui, žala aplinkai, sveikatai, energetikos įmonių patiriama žala), taip pat nematerialiems objektams (pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei). Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

11. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sąvoką. Remiantis šia norma žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Miškų įstatymo 9 straipsnis numato pareigą saugoti biologinę įvairovę. Biologinei įvairovei svarbus medis yra pusamžis ar vyresnis, gyvas ar negyvas vietinės rūšies medis (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. D1-690 redakcija) patvirtintų Miško kirtimų taisyklių (toliau – Miško kirtimų taisyklės) 4.1. punktas). Biologinei įvairovei svarbūs medžiai kirtavietėse paliekami suirti (Miško kirtimų taisyklių 9.5. punktas).

12. Žala konstatuojama bet kuriuo atveju jeigu yra pagrindas pripažinti neigiamą (net ir netiesioginį) poveikį Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje nurodytų aplinkos elementų būklei. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija galiojusi žalos padarymo metu) 32 straipsnio 1 dalį pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Taigi žalos aplinkai atsiradimo faktas nėra preziumuojamas, o turi būti įrodomas.

13. Atsakovo atstovė teigia, kad ieškovas neįrodė žalos aplinkai fakto, t. y. pateiktos mokslininkų išvados yra nekonkrečios, abstrakčios, grindžiamos prielaidomis. Atsakovo vertinimu, iškirsdamas 11 sausuolių jis aplinkai žalos nepadarė, nes medžiai buvo nuvirtę ir nenaudingi. Tačiau teismas šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

14. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas neteisėtai nukirto 11 sausuolių, o ne žalių medžių. Ieškovas įrodinėdamas, jog sausuoliai biologinės įvairovės prasme yra tiek pat vertingi miško ekosistemoje kaip ir sveiki medžiai, pateikė į bylą keturias kompetentingų institucijų išvadas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos savo 2024 m. birželio mėnesio išvadoje pažymėjo, kad sausuoliai yra itin svarbūs miškų ekosistemoms ir atlieka daug svarbių ekologinių funkcijų. Tūkstančiai įvairių organizmų rūšių (bakterijos, grybai, kerpės, samanos, vabzdžiai, paukščiai, kiti stuburiniai ir bestuburiai gyvūnai) yra susiję su negyva mediena – tai jų maistas, gyvenamoji aplinka, laikina priebėga. Taip pat negyva mediena irdama sugrąžina maistines medžiagas atgal į dirvožemį. Akcentavo, jog negyva mediena svarbi siekiant išlaikyti sveiką ir natūralią miško aplinką bei saugoti biologinę įvairovę. Sausuolių šalinimą prilygino saugomų rūšių ir natūralių buveinių būklės bloginimui ar net jų sunaikinimui. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro 2024 m. liepos 11 d. išvadoje nurodyta, jog negyva mediena yra neatsiejama tvarios miško ekosistemos dalis, kuri atlieka svarbią funkciją miško formavimosi procese. Šviežias sausuolis yra pirminių liemenų kenkėjų mitybos vieta, senesniuose sausuoliuose apsigyvena medienos ardytojai, tarp jų kurių yra ir į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktos retos, saugotinos rūšys. Visų šių ardytojų medienoje paliktos angos yra puikus prieglobstis bitiniams vabzdžiams. Beirstantys stuobriai yra tinkama vieta apsigyventi dreviniams paukščiams, o nuvirtę stuobriai dar labiau padidina miško biologinę įvairovę maitindami saprotrofinius grybus, kerpes, samanas ir begales bestuburių rūšių. Visai suirę medžiai tampa gera trąša naujai augančiam miškui. Valstybinė miškų tarnyba savo 2024 m. liepos išvadoje konstatavo, kad biologinei įvairovei yra svarbus tiek gyvas, tiek negyvas vietinės reikšmės medis. Skirtingos augalų ir gyvūnų rūšys yra specializuotos gyventi skirtingo gyvybingumo ar suirimo medžių medienoje. Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto išvadoje pažymėta, kad sveiki žaliuojantys medžiai yra svarbūs sukuriant miško aplinką ir mikroklimatines sąlygas miško rūšims atsirasti ir egzistuoti, tačiau ant pačių sveikų medžių biologinė įvairovė nėra didelė. Negyva mediena yra vienas svarbiausių miško struktūros elementų palaikyti stabilią, visapusiškai gyvybingą, ilgai išliekančią ekosistemą. Negyva mediena suteikia galimybę gyventi ne mažiau kaip 5000 įvairių organizmų rūšių, o tai sudaro ne mažiau penktadalio visos Lietuvos biotos. Pastebėjo, jog nustatyta virš 50 rūšių, įtrauktų į Lietuvos Raudonąją knygą, kurios tapo retomis ir nykstančiomis, būtent, dėl per mažo egzistuojančio negyvos medienos kiekio miškuose dėl intensyvaus jos šalinimo. Akcentavo, jog sausuoliai ir kita stambi negyva mediena tolygiai svarbi žaliems sveikiems medžiams savo funkcine gamtine ir apsaugine prasme.

15. Byloje išvadą teikianti institucija Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija į bylą pateiktoje 2024 m. lapkričio 7 d. išvadoje Nr. 77-S-16121-2024, be kita ko, taip pat pasisakė, kad negyva mediena yra kritinis miško funkcionavimo elementas ir atlieka kelis ekologinius vaidmenis palaikant miško sveikatingumą ir gyvybingumą. Pirma, negyva mediena palaiko miško produktyvumą teikdama dirvožemiui organines maisto medžiagas, išlaikydama drėgmę. Antra, teikia buveines gyviems organizmams, kurie negyvą medieną naudoja priedangai, maitinimuisi, lizdams krauti. Trečia, negyva mediena yra maisto šaltinis specializuotiems vabalams, grybams, bakterijoms. Ketvirta, negyva mediena padeda išsaugoti šlaitų stabilumą ir miško dirvožemio stabilumą audrų, liūčių ir kitų klimatinių ekstremumų atvejais, padeda išvengti dirvožemio erozijos. Penkta, ilgam laikui kaupia anglį, taip švelninant klimato kaitos poveikį.

16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog negyvos (sausos) medienos svarba miško ekosistemoje yra labai didelė, nepaneigiama ir negali būti vertinama kaip nereikšminga. Įvertinus byloje esančius įrodymus, spręstina, jog gyvybingi ir sausuoliai medžiai atlieka skirtingas, tačiau analogiško vertingumo funkcijas ir turi teigiamą poveikį aplinkai. Negyva mediena (tame tarpe ir sausuoliai) smarkiai padidina miško biologinę įvairovę, stipriai prisideda prie jos išsaugojimo, padeda subalansuoti miško ekosistemoje vykstančius procesus. Miškas (kaip aplinkos objektas) yra vieningos ekologinės sistemos dalis, saugo kraštovaizdžio stabilumą. Būdamas sudedamoji aplinkos dalis, miškas daro poveikį kitiems aplinkos komponentams. Neteisėtais veiksmais iškertant medžius (tiek žalius, tiek sausuolius) padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas). Žala konstatuotina bet kuriuo atveju, jeigu yra pagrindas pripažinti neigiamą (net ir netiesioginį ar nereikšmingą) poveikį aplinkos elementų būklei. Nagrinėjamu atveju J. P. neturint leidimo iškirtus 7,56 m³ kiekį medienos buvo padarytas neigiamas poveikis miškui, kaip aplinkos objektui, dėl ko padarytos žalos faktas siejamas su Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu neigiamu poveikiu biologinei įvairovei, miško būklei. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad žala gamtai neteisėtais atsakovo J. P. veiksmais buvo padaryta, t. y. žalos aplinkai padarymo faktas šioje byloje buvo įrodytas. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes. Atsakovo subjektyvus vertinimas, kad be leidimo iškirsti sausuoliai buvo nenaudingi, galbūt kėlė grėsmę žmonėms, nepaneigia aplinkai padarytos žalos fakto. Pabrėžtina tai, kad ginčo miško sklype atsakovo iškirsti sausuoliai nebuvo pažymėti, taigi jie atitinkamą laiką būtų atlikę savo funkciją, palaikydami natūralią gamtinę aplinką, jai būdingą biotopą ir pan.

17. Nėra pagrindo abejoti, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (be leidimo iškirtus 11 medžių) ir aplinkai padarytos žalos (neigiamo poveikio biologinei įvairovei, miško būklei) yra tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

Dėl priteistinos žalos dydžio

18. Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

19. Nagrinėjamo ginčo atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteisėtai iškirto 11 sausuolių medžių, darytina išvada, kad atkurti iki pažeidimo buvusią (duomenys neskelbtini) girininkijos 300 miško kvartalo 1 miško sklype miško būklę – neįmanoma. Dėl to šiuo atveju ieškovas pagrįstai reikalauja, kad aplinkai padarytą žalą atsakovas atlygintų pinigais.

20. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, CK ir kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

21. Atsakovo atstovė teisme tvirtino, jog ieškovas neįrodė žalos aplinkai dydžio, jo nepagrindė, o į bylą pateiktos išvados nesudaro pagrindo žalos dydį skaičiuoti pagal aukščiau nurodytą Metodiką, kurioje tarp kriterijų nėra vertinimo, ar nukirstas medis yra sausuolis, ar žalias, stiprus ir pažeistas medis. Tačiau teismas nepritaria tokiai atsakovo atstovės pozicijai.

22. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas 3288,60 Eur žalą aplinkai paskaičiavo remdamasis 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos 2.1. punktu, Metodikos priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai“ 1.2.2. papunkčiu. Metodikos priedo 1.2.2. papunktyje nurodytas padarytos aplinkai žalos dydis – 290 eurų už 1 kubinį metrą medienos. Miškas (nukirsti medžiai) priklauso pusamžiam medynui, II brandumo grupei, Metodikos 2.1. papunktyje nurodyta, kad neteisėtai nukirtus ar kitaip sunaikinus arba sužalojus medžius, Metodikos priede nurodytas žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 1,5 (II brandumo grupės (pusamžiuose) medynuose). Taigi nustatyta, kad atsakovo neteisėtais veiksmais aplinkai padarytos žalos dydį – 3288,60 Eur – ieškovas apskaičiavo pagal tokią formulę: 7,56 m³ (savavališkai iškirstos medienos kiekis kubiniais metrais) x 290 Eur (bazinis tarifas Eur už 1 m³ savavališkai iškirstos medienos II grupės miške neplynaisiais kirtimais) x 1,5 (indeksavimo koeficientas pagal brandumo grupę pusamžiuose medynuose).

23. Pažymėtina, jog šios Metodikos 1 punktas imperatyviai nurodo, jog fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios Metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius. Šios Metodikos priede nurodyta, kad žala turi būti skaičiuojama tuo atveju jeigu įvykdytas neteisėtas medžių ir krūmų nukirtimas, kitoks sunaikinimas arba sužalojimas. Iš paminėtų nuostatų darytina išvada, jog Metodika yra taikoma skaičiuojant žalos dydį neteisėtai nukirtus bet kokį medį, t. y. sausą ar žalią. Be to, ieškovo atstovas teisme nurodė, jog jokios kitos metodikos apskaičiuoti padarytai žalai iškirtus sausuolius nėra. Pastebėtina, jog ir teismų praktikoje, skaičiuojant žalos, padarytos gamtai iškirtus sausuolius, dydį yra vadovaujamasi aptariama Metodika (pvz. Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-5689-644/2021).

24. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktas žalos, padarytos aplinkai dėl atsakovo neteisėtai iškirstos miško dalies, apskaičiavimas yra aiškus. Aplinkybių leidžiančių skaičiuoti žalos atlyginimą kita tvarka ar remiantis kitu teisės aktu, nei skaičiavo ieškovas, teismas nenustatė. Esant tokiems bylos duomenims, nėra pagrindo abejoti pagal Metodiką apskaičiuoto iš atsakovo priteistino žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo dydžio teisingumu.

Dėl prašomo priteisti padarytos žalos gamtai atlyginimo dydžio (ne)sumažinimo

25. Atsakovas taip pat prašo, teismui pripažinus, jog vis tik žala aplinkai buvo padaryta, sumažinti ieškovo reikalaujamos priteisti turtinės žalos aplinkai dydį, kuris yra neproporcingai didelis atsakovo turtinei padėčiai, finansinėms galimybėms bei neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

26. Pažymėtina, jog nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo. CK 6.251 straipsnio 2 dalimi teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Pagal kasacinio teismo praktiką, nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jo taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; kt.).

27. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes. Protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai. Protingumo principas, kaip ir teisingumo principas, reikalauja neginti asmens, kuris elgiasi neprotingai – neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisėmis ir t.t. Protingumo principas reikalauja iš asmenų, kad šie aktyviai gilintų savo žinias ir įgūdžius, kadangi įstatymų nežinojimas, jų nesuvokimas ar netinkamas suvokimas rodo, kad asmuo nepakankamai domėjosi savo teisėmis ir pareigomis.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas yra 71 metų senatvės pensininkas. Jo gaunama pensija yra 703,56 Eur per mėnesį. Tiesa, atsakovas šiuo metu dar dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini). Gauna apie 900 Eur dydžio darbo užmokestį atskaičius visus privalomus mokesčius. Tačiau atsakovas į bylą yra pateikęs įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą nuo (duomenys neskelbtini) dėl vykdomos pertvarkos ir pareigybių atsisakymo. Taigi atsakovo darbo santykiai nutrūks po mėnesio ir atsakovas nebegaus papildomų pajamų. Atsakovo sutuoktinė yra neįgali (jai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis). Jos vienintelės pajamos yra 197 Eur dydžio šalpos senatvės pensija. Be to, atsakovas tvirtina, jog už neteisėtą medžių iškirtimą yra nubaustas pirmą kartą. Teismas įvertina ir tai, jog atsakovas savo kaltę pripažįsta, yra sumokėjęs paskirtą administracinę baudą bei atlyginęs neteisėtai nukirstos medienos rinkos kainą. Atsižvelgtina ir į tai, jog atsakovas turėjo leidimą iškirsti pažymėtus medžius, tačiau neteisėtai nukirto didesnį medžių skaičių dėl neatidumo, suklydimo, nepastebėjęs, jog jie nėra pažymėti. Teismas, šalims teismo posėdžio metu sutikus, remiasi ir liudytojos R. K. paaiškinimais duotais 2024-01-16. Liudytoja patvirtino, jog kai miškininkai medžius žymėjo, buvo labai blogos oro sąlygos, todėl atsakovas tikrai galėjo sąžiningai suklysti nukirsdamas nepažymėtus medžius, nes buvo įsitikinęs, kad visi tie medžiai kirstini. Liudytojos teigimu, tie medžiai buvo nudžiūvę ir kėlė pavojų praeiviams.

29. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad nukirsti medžiai buvo sausuoliai. Nors teismas padarė išvadą, jog ieškovas apskaičiuodamas žalos dydį pagrįstai vadovavosi Metodika, tačiau pastebėtina, kad joje nenumatyta galimybė mažinti įkainius, neteisėtai nupjovus visiškai nudžiūvusį, išpuvusį ar aplinkai grėsmę keliantį medį. Metodikoje neįtvirtintas ir kriterijus, leidžiantis koreguoti įkainius atsižvelgiant į blogą medžių būklę. Teismo vertinimu, situacija, kai už nukirstą sausą medį žala gamtai yra skaičiuojama tapati kaip ir už žalią, gyvybingą medį, nėra sąžininga.

30. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad visos reikalaujamos žalos sumos už neteisėtai nupjautus sausuolius priteisimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Be to, atsižvelgiant į atsakovo bei jo neįgalios sutuoktinės gaunamas pajamas, galėtų sukelti atsakovui sunkių ir nepriimtinų pasekmių. Todėl teismas daro išvadą, jog yra pagrindas 50 procentų sumažinti iš atsakovo priteistinos žalos dydį iki 1644,30 Eur.

31. Apibendrindamas tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistinas 1644,30 Eur žalos gamtai atlyginimas.

32. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1644,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. (nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo dienos), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33. Kiti ieškinio ir patikslinto ieškinio, atsiliepimų argumentai neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

35. Už ieškovui iš atsakovo priteistą 1644,30 Eur sumą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 37 Eur (1644,30 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, 37 Eur žyminis mokestis iš atsakovo priteistinas valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnis).

36. Atsakovo atstovės teigimu, ieškovas tikslindamas ieškinio reikalavimą, t. y. jį sumažindamas 25 procentais (nuo 4384,80 Eur sumos iki 3288,60 Eur sumos), toje dalyje bylą pralaimėjo, todėl vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, prašo ieškovo atsisakytą pradinio ieškinio reikalavimų dalį pripažinti sprendimu, priimtu atsakovo naudai ir atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

37. Kaip minėta, CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnio, reglamentuojančio šalių teises ir pareigas, 1 dalyje išskirtos savarankiškos ieškovo procesinės teisės ir nurodyta, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio ir kt.; 5 dalyje pažymėta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Taigi, ieškinio reikalavimų sumažinimas ir padidinimas yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. CPK 93 straipsnyje įtvirtintose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėse nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar pakeistą reikalavimą, kuriuo ieškinio reikalavimas yra sumažinamas. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią normą, nurodyta, kad ieškinio reikalavimai, kurių atsisakė pats ieškovas ir kurie nebuvo nagrinėti teismo, nelaikytini galutiniais, todėl negali būti laikomi teismo atmestais, todėl bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos nuo galutinių ieškinio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2012). Ieškovas nagrinėjamoje byloje teismui nebuvo pateikęs ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo CPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, o tik tikslino ieškinio reikalavimą, ir teismas byloje nepriėmė nutarties CPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškinio reikalavimų atsisakymas ir ieškinio reikalavimų sumažinimas yra skirtingos ieškovo procesinės teisės, atitinkamai sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Pagal CPK 140 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio atsisakymo institutą, 1 dalį, ieškovui įgyvendinus procesinę teisę atsisakyti ieškinio reikalavimų ar jų dalies, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 4 punktas). O sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, tačiau materialusis teisinis reikalavimas išlieka tas pats (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-781/2024). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo ieškovo ieškinio sumos sumažinimo vertinti kaip ieškinio dalies atsisakymą ir atitinkamai, kaip bylos dalies išsprendimą atsakovo naudai.

38. Išnagrinėjus bylą ir iš esmės išsprendus klausimą dėl patikslintos sumos priteisimo, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, jas skaičiuojant pagal patikslintų reikalavimų apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013). Teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo taikyti 94 straipsnio 1 dalies taisyklės.

39. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo tarp šalių ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką) ir dėl tos sumažintos reikalavimų dalies iš dalies laimėjus ginčą, vertintina, ar ieškovo procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, kokia buvo ieškinio reikalavimų sumažinimo priežastis, taip pat ar kitos šalies (atsakovės) išlaidos procese nepadidėjo dėl to, kad pradiniame ieškinyje ieškovė reikalavo priteisti didesnę pinigų sumą (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 93 straipsnio 4 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2012). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo pripažinti ieškovo procesinių veiksmų nesąžiningais, ištaisant pradiniame ieškinyje padarytą aritmetinę klaidą ir atitinkamai sumažinant ieškinio reikalavimą.

40. Net tais atvejais, kai ieškovas teise sumažinti reikalavimus pasinaudoja sąžiningai, atsakovas iki ieškinio sumažinimo gali patirti išlaidų, kurių būtų nepatyręs, jei tokio dydžio reikalavimo ieškovas nebūtų pareiškęs. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtimi, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, t. y. toks netinkamas procesinis elgesys, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šioje byloje reikšmingo ieškovo nesąžiningo elgesio nėra pagrindo pripažinti. Atsakovo materialusis teisinis suinteresuotumas šios bylos baigtimi bei ginantis nuo pareikšto ieškinio viso bylos nagrinėjimo metu išliko toks pat – įrodyti žalos padarymo fakto nebuvimą, o tai bet kuriuo atveju nulėmė atsakovo poreikį ginti savo teises pasitelkiant kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiantį atstovą. Teismas vertina, jog skaičiuojant išlaidas pagal galutinius ieškinio reikalavimus, bus užtikrinta šalių interesų pusiausvyra.

41. Atsakovas pateikė duomenis, kad turėjo 4162 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 121 Eur už prieštaravimų dėl teismo įsakymo parengimą, 900 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 484 Eur už prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo, 600 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, 1210 Eur už apeliacinį skundą, 363 Eur už advokato dalyvavimą teismo posėdyje, 484 Eur už prašymų dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo. Išlaidos pagrįstos prie prašymo pridėtais įrodymais.

42. Teismas, susipažinęs su pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, daro išvadą, kad visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos būtinomis ir realiomis. Taip pat nustatyta kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių.

43. Nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas apmokėjo atsakovo dukra E. I. kartu su sutuoktiniu V. I.. Pastebėtina, kad kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu qui fact per alium, facit per se, (tas, kas veikia per kitą, veikia pats) laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009, 2015 m. balandžio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Todėl teismas nemato pagrindo nepriteisti dalies šių bylinėjimosi išlaidų atsakovui.

44. Tokiu atveju atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovo J. P. atžvilgiu buvo 50 procentų atmestas, atsakovui J. P. iš ieškovo priteistina 2081 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

45. Nustatyta, kad byloje patirta 39,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovo reikalavimus patenkinus 50 proc., iš atsakovo proporcingai valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios sudaro 19,83 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 1644,30 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 30 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1644,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, naudai. Priteistą sumą sumokėti į Aplinkos apsaugos departamento biudžeto pajamų įmokų sąskaitą Nr. LT82 4040 0636 1000 0427, esančią Valstybės ižde, Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje, nurodant mokėjimo paskirtį – žala Nr. Ž56-1533/2023 aplinkai atlyginimas.

Priteisti iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 37 Eur (trisdešimt septynių eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), ir 19,83 Eur (devyniolikos eurų 83 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662), valstybės naudai. Šias sumas J. P. turi sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“ banke (iki 2024 m. sausio 31 d. buvęs UAB „Medicinos bankas“), Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, buveinės adresas Vilnius, Smolensko g. 15, atsakovui J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priteisti 2081 Eur (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.