- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- 2S-338-254/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15884-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, antstolis M. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į antstolį M. P. (toliau – antstolis) su skundu dėl 2021 m. rugsėjo 30 d. antstolio patvarkymo Nr. S-21-123-9782 vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655, prašydamas panaikinti 2021 m. rugsėjo 30 d. antstolio patvarkymą Nr. S-21-123-9782 ir sustabdyti bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant išieškojimo veiksmus, vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655, kurioje išieškotoja UAB „Intrum Lietuva“.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas yra priėmęs pareiškėjo ieškinį ir iškėlęs civilinę bylą Nr. e2-27534-1077/2021 atsakovams Danske Bank AS, veikiančiam per Danske Bank AS Lietuvos filialą, ir UAB „Intrum Lietuva“ dėl laidavimo pripažinimo pasibaigusiu (2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartis Nr. FA-BK200510-1174/1, sudaryta tarp AB Sampo bankas su laiduotoju pareiškėju) ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia (2019 m. rugsėjo 27 d. sandorio, kurį atliko / vykdė dvi šalys: pardavėjas Danske Bank A/S ir pirkėjas UAB „Intrum Lietuva“, negaliojančiu (ab initio). 2021 m. rugsėjo 24 d. pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021 taikė laikinąsias apsaugos priemones – nusprendė uždrausti atsakovams Danske Bank AS, veikiančiam per Danske Bank AS Lietuvos filialą ir UAB „Intrum Lietuva“ disponuoti teisėmis į ginčo skolą (perleisti, įkeisti arba kitaip suvaržyti) pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1, sudarytą tarp AB Sampo bankas ir laiduotojo pareiškėjo. Todėl kreipėsi į antstolį, prašydamas nuo skundo gavimo dienos iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021 įsiteisėjimo dienos stabdyti bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant išieškojimo veiksmus, vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655.
3. Antstolis 2021 m. rugsėjo 30 d. patvarkymu netenkino prašymo, nenustačius CPK nustatytų veiksmų stabdymo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pareiškėjas D. S. dėl 2021 m. rugsėjo 30 d. patvarkymo pateikė skundą, kurio antstolis netenkinęs jį persiuntė teismui. Antstolis pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomas sustabdymo pagrindas – CPK 627 straipsnio 6 punktas numato, kad veiksmai sustabdomi, kai teismas išreikalauja vykdomąją bylą. Teismas nėra išreikalavęs vykdomosios bylos iš antstolio. 2021 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. e2-27534-1077/2021 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Danske Bank AS ir UAB „Intrum Lietuva“ atžvilgiu ir tai nėra susiję su antstolio atliekamais procesiniais veiksmais. Be to, 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartyje yra pasisakyta, kad pareiškėjo prašymu teismas atsisakė sustabdyti vykdymo veiksmus, nenustačius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir pagrindų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0123/18/00655, kurioje skolininkas yra pareiškėjas, o išieškotoja – UAB „Intrum Lietuva“. Pareiškėjas skundu prašė panaikinti 2021 m. rugsėjo 30 d. antstolio patvarkymą Nr. S-21-123-9782; sustabdyti bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant išieškojimo veiksmus, vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655, kurio antstolis netenkino ir persiuntė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pastebėjo, kad išieškojimo vykdymo procese specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti labai rezervuotai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų), kylančių dėl vykdomo išieškojimo, net jei vėliau tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2462-464/2019). Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimas yra priskirtinas ne antstolio, kurio veiksmai skundžiami, o teismo kompetencijai.
8. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jis patirtų, nepritaikius antros laikinosios apsaugos priemonės, t. y. atsakovams neuždraudus atlikti išieškojimo vykdymo procese veiksmų pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1. Teismo vertinimu, toks atsakovų teisių ribojimas yra galimas tik pareiškėjui įrodžius objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių motyvų, kad įvykdžius išieškojimą pagal minėtą laidavimo sutartį, tuo atveju, jeigu šioje byloje pareiškėjo ieškinys būtų patenkintas ir laidavimas pripažintas pasibaigusiu, nebūtų galimas išieškotų lėšų sugrąžinimas iš kreditoriaus UAB „Intrum Lietuva“. Teismas pažymėjo, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pareiškėjui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Šiuo atveju tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikoma, nepagrindus grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, nepritaikius tokios priemonės. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą vykdyti išieškojimo vykdymo procese veiksmus pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1, todėl šią prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
9. Teismas pastebėjo, kad vien tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021 nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies – pripažinti pareiškėjo laidavimą pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1, sudarytą tarp AB Sampo banko ir pareiškėjo, pasibaigusiu 2006 m. balandžio 25 d.; pripažinti reikalavimo teisių perleidimo 2019 m. rugsėjo 27 d. sandorį, sudarytą tarp Danske Bank AS ir UAB „Intrum Lietuva“, ta apimtimi, kuria perleistas reikalavimas į pareiškėją pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, savaime nesudaro pagrindo teismui konstatuoti, kad antstolis vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė netinkamai.
10. Teismas darė išvadą, kad antstolio 2021 m. rugsėjo 30 d. patvarkymas Nr. S-21-123-9782 yra motyvuotas ir pagrįstas, nesant jokių duomenų, kad pareiškėjas nurodė antstoliui įstatyme numatytus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas priskirtinas teismo kompetencijai, todėl sprendė, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. patvarkymas, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo teismo: 1) prijungti antstolio 2019 m. gruodžio 18 d. patvarkymą dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese Nr. S-19-123-15720, nes jo pateikimo būtinybė atsirado tik dabar; 2) panaikinti 2021 m. rugsėjo 30 d. antstolio M. P. patvarkymą Nr. S-21-123-9782; 3) panaikinti 2021 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-24725-454/2021; 4) priimti naują sprendimą byloje: nedelsiant iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021 įsiteisėjimo dienos sustabdyti bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant išieškojimo veiksmus, vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655, kur išieškotoju oficialiuose dokumentuose nurodomas/įvardijamas UAB „Intrum Lietuva“. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentai:
11.1. Skundžiama nutartis nemotyvuota, kadangi teismas atsisakymo tenkinti dalyje priimtą procesinį sprendimą nepagrindė nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis, kas yra absoliutus tokios nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir kt.);
11.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-27534-1077/2021 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams Danske Bank AS, veikiančiam per Danske Bank AS Lietuvos filialą, ir uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ dėl laidavimo pripažinimo pasibaigusiu ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pripažino ieškovo D. S. laidavimą pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1, sudarytą tarp AB Sampo banko ir D. S., pasibaigusiu 2006 m. balandžio 25 d.; pripažino reikalavimo teisių perleidimo 2019 m. rugsėjo 27 d. sandorį, sudarytą tarp Danske Bank AS ir uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“, ta apimtimi, kuria perleistas reikalavimas į ieškovą D. S. pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes privalėjo vertinti ex officio ir CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkto teisiniu pagrindu (kai panaikinami vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; antra, CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto teisiniu pagrindu (kai vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti), tačiau to netyrė, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo
13. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas atsisakymo tenkinti dalyje priimtą procesinį sprendimą nepagrindė nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis, kas yra absoliutus tokios nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
14. CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017). Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) nėra naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas netenkino reiškiamų reikalavimų.
15. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė savo argumentaciją, kuria remiantis sprendė, jog skundo tenkinimui nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad motyvų procesiniame dokumentų teisingumas, išsamumas, pakankamumas yra vertinimo kriterijai, todėl net ir esant pagrindui konstatuoti procesinio dokumento trūkumus šiais aspektais, tai savaime nereiškia absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, kaip minėta, tokį pagrindą konstatuoti galima tik tuomet, kai procesiniame dokumente iš esmės visiškai nėra motyvų. Todėl nagrinėjamu atveju spręstina, kad nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Todėl apskųstos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas atskirojo skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis, CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
16. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė prašymą prijungti antstolio 2019 m. gruodžio 18 d. patvarkymą dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese Nr. S-19-123-15720, nes, apelianto nuomone, jo pateikimo būtinybė atsirado tik dabar.
17. Pastebėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pašomas priimti įrodymas nėra naujas ir galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, byloje duomenų apie tai, kad teismas būtų atsisakęs jį priimti nėra. Be to, prašomas prijungti prie bylos 2019 m. gruodžio 18 d. antstolio patvarkymas yra pateiktas kartu su vykdomąja byla Nr. 0123/18/0655 (vykdomosios bylos Nr. 0123/18/0655 1 tomas, v. b. l. 22), todėl jo priėmimas būtų perteklinis. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą.
Dėl ginčo esmės
19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
21. Iš vykdomosios bylos Nr. 0123/18/00655 nustatyta, kad antstolio M. P. kontoroje nuo 2018 m. gegužės 14 d. vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 dėl 50 000 Lt negrąžinto kredito, 5 procentų metinių palūkanų ir 434,52 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko D. S. išieškotojui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą. 2019 m. gruodžio 18 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-19-123-15720/S-15714, kuriuo pakeitė pradinį išieškotoją Danske Bank A/S nauju išieškotoju UAB „Intrum Lietuva“.
22. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti 2021 m. rugsėjo 30 d. antstolio patvarkymą Nr. S-21-123-9782, kuriuo antstolis netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant išieškojimo veiksmus, vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655. Antstolis skundo netenkino, nenustatęs CPK 625–627 straipsniuose numatytų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų.
23. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomoji byla gali būti laikinai sustabdyta ar vykdymo veiksmai atidėti CPK nustatyta tvarka antstolio iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui.
24. Pagal CPK 626 straipsnį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto bylą, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui; 4) kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas, jeigu šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka arba siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus; 5) kai skolininkui komerciniam bankui Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių; 6) kai įkaito turėtojas neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma iš įkeisto turto; 7) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 8) kai atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).
25. Pagal CPK 627 straipsnį, antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai (CPK 627 straipsnis).
26. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
27. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju yra pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas yra priėmęs pareiškėjo ieškinį ir iškėlęs civilinę bylą Nr. e2-27534-1077/2021 atsakovams Danske Bank AS, veikiančiam per Danske Bank AS Lietuvos filialą, ir UAB „Intrum Lietuva“ dėl laidavimo pripažinimo pasibaigusiu (2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartis Nr. FA-BK200510-1174/1, sudaryta tarp AB Sampo bankas su laiduotoju pareiškėju) ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia (2019 m. rugsėjo 27 d. sandorio, kurį atliko/vykdė dvi šalys: pardavėjas Danske Bank A/S ir pirkėjas UAB „Intrum Lietuva“, negaliojančiu (ab initio). Tačiau vien tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-27534-1077/2021 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pripažino ieškovo D. S. laidavimą pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1, sudarytą tarp AB Sampo banko ir D. S., pasibaigusiu 2006 m. balandžio 25 d.; pripažino reikalavimo teisių perleidimo 2019 m. rugsėjo 27 d. sandorį, sudarytą tarp Danske Bank AS ir uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“, ta apimtimi, kuria perleistas reikalavimas į ieškovą D. S. pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumo.
28. Pastebėtina, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog dėl minėto teismo sprendimo yra paduotas ir priimtas apeliacinis skundas, kuris šio atskirojo skundo nagrinėjimo dienai nėra išnagrinėtas. Vadinasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021, nėra įsiteisėjęs, kartu ir vykdytinas. O byloje nėra duomenų, kad yra panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. vykdomasis raštas, išduotas civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 dėl 50 000 Lt negrąžinto kredito, 5 procentų metinių palūkanų ir 434,52 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko D. S. išieškotojui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, kuris yra vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655. Todėl priešingai nei mano apeliantas, nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktą, ar konstatuoti, kad vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad CPK 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamoje byloje skolos išieškojimas antstolio kontoroje pradėtas vykdyti, gavus vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo.
29. Taigi, antstolis privalo ar gali sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje tik esant šios nutarties 24 ir 25 punkte nurodytiems pagrindams, t. t. ir teismui išreikalavus vykdomąją bylą, kurių pirmosios instancijos teismas nenustatė, šių pagrindų nenurodė ir pareiškėjas. Teismas pažymi, kad atskirąjį skundą pareiškėjas jau grindė vykdomosios bylos nutraukimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktais), tačiau ir šių pagrindų nenustatyta.
30. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė. Tokio pobūdžio priemonė paprastai taikoma specifinėse bylose, kai yra sprendžiamas antstolio veiksmų ar varžytynių teisėtumo klausimas, arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, tačiau gali būti taikoma taip pat ir tais atvejais, kai ginčijamas vykdymo procesą lėmusio vykdomojo dokumento teisėtumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1113-330/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1216-790/2020). Šia teise pareiškėjas pasinaudojo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021 2021 m. rugsėjo 24 d. netenkino pareiškėjo prašymo uždrausti atsakovams atlikti išieškojimo vykdymo procese veiksmus pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1.
Dėl bylos baigties
31. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis, atsisakydamas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, nepažeidė vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolio veiklos principų, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisėtą bei motyvuotą nutartį. Todėl tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.