Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, antstolis Marekas Petrovskis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas D. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į antstolį Mareką Petrovskį. (toliau – antstolis) su skundu dėl 2021 m. rugsėjo 30 d. antstolio patvarkymo Nr. S-21-123-9782 vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655.

Antstolis 2021 m. spalio 5 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo stabdyti vykdymo veiksmus, nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytų veiksmų sustabdymo pagrindų. Netenkinus skundo, skundo nagrinėjimą perdavė teismui.

Patvarkyme nurodyta, kad skundas netenkinamas nenustačius CPK 625–627 straipsniuose nustatytų bylos sustabdymo pagrindų. Vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindus numato CPK 625–627 straipsniuose. Privalomi bylos sustabdymo pagrindai numatyti CPK 626 straipsnyje. Nei vieno iš CPK 626 straipsnyje numatytų pagrindų pareiškėjas nenurodo, antstolis taip pat nenustatė, kad egzistuoja tokie pagrindai. CPK 627 straipsnyje numatyti fakultatyvūs veiksmų sustabdymo pagrindai, kai antstoliui suteikiama teisė spręsti dėl veiksmų sustabdymo tikslingumo. CPK 627 straipsnyje numatytų pagrindų pareiškėjas nenurodo, antstolis taip pat nenustatė, kad egzistuoja tokie pagrindai. Pareiškėjo nurodomas sustabdymo pagrindas CPK 627 straipsnio 6 punktas numato, kad veiksmai sustabdomi, kai teismas išreikalauja vykdomąją bylą. Teismas nėra išreikalavęs vykdomosios bylos iš antstolio. 2021 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. e2-27534-1077/2021 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Danske Bank AS ir UAB „Intrum Lietuva“ atžvilgiu ir tai nėra susiję su antstolio atliekamais procesiniais veiksmais. Be to, 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartyje yra pasisakyta, kad pareiškėjo prašymu teismas atsisakė sustabdyti vykdymo veiksmus nenustačius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir pagrindų.

Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepimo į skundą nepateikė, informuota tinkamai.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina Lietuvos Respublikos CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0123/18/00655, kurioje skolininkas yra pareiškėjas, o išieškotoja – UAB „Intrum Lietuva“.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti 2021 m. rugsėjo 30 d. antstolio patvarkymą Nr. S-21-123-9782; sustabdyti bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant išieškojimo veiksmus, vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje grindė tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas yra priėmęs pareiškėjo ieškinį ir iškėlęs civilinę bylą Nr. e2-27534-1077/2021. 2021 m. rugsėjo 24 d. teismas civilinėje byloje taikė ir laikinąsias apsaugos priemones, nusprendė uždrausti atsakovams Danske Bank AS, veikiančiam per Danske Bank AS Lietuvos filialą ir UAB „Intrum Lietuva“ disponuoti teisėmis į ginčo skolą (perleisti, įkeisti arba kitaip suvaržyti) pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1, sudarytą tarp AB Sampo bankas ir laiduotojo pareiškėjo.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą prijungti rašytinius įrodymus, kuriame nurodė, kad 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-27534-1077/2021 pagal pareiškėjo ieškinį atsakovams Danske Bank AS, veikiančiam per Danske Bank AS Lietuvos filialą, ir UAB „Intrum Lietuva“ dėl laidavimo pripažinimo pasibaigusiu ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, sprendimu nusprendė: pripažinti pareiškėjo laidavimą pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1, sudarytą tarp AB Sampo banko ir pareiškėjo, pasibaigusiu 2006 m. balandžio 25 d.; pripažinti reikalavimo teisių perleidimo 2019 m. rugsėjo 27 d. sandorį, sudarytą tarp Danske Bank AS ir UAB „Intrum Lietuva“, ta apimtimi, kuria perleistas reikalavimas į pareiškėją pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Antstolis skundo netenkino nenustačius CPK 625–627 straipsniuose nustatytų bylos sustabdymo pagrindų. Nurodė, kad teismas nėra išreikalavęs vykdomosios bylos iš antstolio. 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su antstolio atliekamais procesiniais veiksmais. Be to, nutartyje yra pasisakyta, kad pareiškėjo prašymu teismas atsisakė sustabdyti vykdymo veiksmus nenustačius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir pagrindų.

Teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, šiuo atveju teisiškai nėra reikšmingi pareiškėjo argumentai, kad antstolis nepatiria žalos ir asmeniškai nenukenčia, nes antstolis turi pareigą išieškoti skolą kuo ekonomiškiau ir per kuo trumpesnį laiką.

CPK 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant, antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, sąrašas. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, skolininkui ar išieškotojui atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai. Byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas nenurodė jokių CPK 626 straipsnio 1 dalyje ar CPK 627 straipsnyje išvardytų atvejų, kai antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą.

Išieškojimo vykdymo procese specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti labai rezervuotai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų), kylančių dėl vykdomo išieškojimo, net jei vėliau tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2462-464/2019).

Pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimas yra priskirtinas ne antstolio, kurio veiksmai skundžiami, o teismo kompetencijai.

Nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jis patirtų, nepritaikius antros laikinosios apsaugos priemonės, t. y. atsakovams neuždraudus atlikti išieškojimo vykdymo procese veiksmų pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1. Teismo vertinimu, toks atsakovų teisių ribojimas yra galimas tik pareiškėjui įrodžius objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių motyvų, kad įvykdžius išieškojimą pagal minėtą laidavimo sutartį, tuo atveju, jeigu šioje byloje pareiškėjo ieškinys būtų patenkintas ir laidavimas pripažintas pasibaigusiu, nebūtų galimas išieškotų lėšų sugrąžinimas iš kreditoriaus UAB „Intrum Lietuva“. Teismas pažymėjo, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pareiškėjui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valio. Šiuo atveju tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikoma, nepagrindus grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, nepritaikius tokios priemonės. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą vykdyti išieškojimo vykdymo procese veiksmus pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1, todėl šią prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį teismas atmeta kaip nepagrįstą.

Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021 nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies – pripažinti pareiškėjo laidavimą pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1, sudarytą tarp AB Sampo banko ir pareiškėjo, pasibaigusiu 2006 m. balandžio 25 d.; pripažinti reikalavimo teisių perleidimo 2019 m. rugsėjo 27 d. sandorį, sudarytą tarp Danske Bank AS ir UAB „Intrum Lietuva“, ta apimtimi, kuria perleistas reikalavimas į pareiškėją pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, savaime nesudaro pagrindo teismui konstatuoti, kad antstolis vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė netinkamai.

Teismas daro išvadą, kad antstolio 2021 m. rugsėjo 30 d. patvarkymas Nr. S-21-123-9782 yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl patvarkymo panaikinti nėra pagrindo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nesant jokių duomenų, kad pareiškėjas nurodė antstoliui įstatyme numatytus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas priskirtinas teismo kompetencijai, spręstina, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. patvarkymas, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 513 straipsniu, 681 straipsniu, 682 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.