- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-25
- Bylos Nr.
- II-74-503/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00023-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
administracinio nusižengimo byloje bylos Nr. II-74-503/2023;
2023 m. rugsėjo 25 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dėl kurios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus G. D. 2023 m. gegužės 2 d. priimtas nutarimas Nr. VDI-ANR_N-308-2023 administracinio nusižengimo byloje, skundą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius G. D. 2023 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-308-2023 L. M. paskyrė 1200 Eur baudą už tai, kad ši, vykdydama individualią veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, būdama darbdaviu - fiziniu asmeniu, turinčiu Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse reglamentuotą teisnumą ir veiksnumą, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų - darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, 2023 m. kovo 20 ir 22 dienomis G. Z. leido dirbti pagalbinio darbininko darbą, kai darbuotojas, būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, paklusdamas darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai - kaimo turizmo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), G. Z. kirviu kapojo malkas, malkas ir smulkintas šakas krovė į priekabą ir su L. M. traktoriumi T-25 gabeno jas į malkinę L. M. naudai teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi darbo sutarties raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties su G. Z. sudarymą ir jo priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas, o už tai numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
L. M. iš esmės skunde nurodė, kad skundžiamame nutarime nurodyta, kad 2023 m. kovo 17 d. pasitikėjimo telefonu gautas pranešimas (27 b. l.), kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini)nelegaliai dirba G. Z.. Tačiau 27 bylos lape yra Užduoties kortelė, anoniminio pranešimo garso įrašas prie bylos nepridėtas ir anoniminis pranešimas neturi jokios įrodomosios reikšmės. Šiame nutarime taip pat nurodoma, kad buvo vykdomas skyriaus patarėjo - vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. 2023 m. kovo 22 d. pavedimas Nr. 850, kuris prie administracinės bylos taip pat nepridėtas. Nutarimo grafoje „nusižengimo padarymo vieta ir laikas“, nurodoma, jog pažeidimas padarytas 2023 m. kovo 20 d. 16.00 val. iki 2023 m. kovo 22 d. 11 val. 10 min., tuo tarpu nutarimo dėstomojoje dalyje, kaip ir protokole, nurodoma, jog pažeidimas padarytas „2023 m. kovo 20 ir 22 dienomis“. Taigi, neaišku, kada pažeidimas padarytas ir reikia suprasti, kad pavedimas surašytas po tariamo pažeidimo užfiksavimo, nes pažeidimas fiksuotas 2023 m. kovo 22 d. 11 val., konstatuojant, kad jis tęsėsi iki kovo 22 d. 11 val. 10 min. Todėl kyla klausimas, ar tikrintojai laikėsi, tikrinimo tvarkos. Todėl nutarimas yra neteisėtas. Neneigia, kad G. Z. jos sodyboje tvarkė žabus. Tačiau, sprendžiant, ar yra nelegalaus darbo požymių, reikia vadovautis tik jo ir jos paaiškinimais, nes tik jie gali atskleisti subjektyvius ir objektyvius veikos požymius. Verta pažymėti, jog G. Z. 2023 m. kovo 22 d. paaiškinimas, kurį surašė VDI vyriausiasis inspektorius M. G., neatitinka realių G. Z. paaiškinimų, kurie yra įrašyti garso bei vaizdo fiksavimo priemone. Garso ir vaizdo įrašymo priemone fiksuotas G. Z. paaiškinimas prie administracinės bylos nepridėtas, tačiau su garso ir vaizdo įrašu jai buvo leista susipažinti. Mano, jog šis vaizdo ir garso įrašas iš institucijos išreikalautinas ir prijungtinas prie bylos. Garso įraše G. Z. aiškiai sako „atėjau padėti“, „dėl užmokesčio nesitarėme“, kas iš esmės atitinka jos paaiškinimą, tačiau iš VDI Vyriausiojo darbo inspektoriaus M. G. surašyto beraščio G. Z. paaiškinimo, kuris surašytas naudojant profesinę kalbą, aiškiai matyti, kad vyriausiasis darbo inspektorius ne tik kad nefiksuoja G. Z. žodžių, jog jis atėjo jai padėti, bet ir naudodamas aiškiai neatitinkančią G. Z. paaiškinimų turinio profesinę kalbą, stengiasi situaciją „pritemti“ iki pažeidimo. Paaiškinime inspektoriaus klausimų formuluotė, menanti atsakymus, nefiksuota. Neneigiu, kad turi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu fiksuotą teisnumą ir veiksnumą, todėl turi teisę sudaryti ir kitas sutartis, pvz. rangos ar paslaugų, kurios pagal susiklosčiusią teismų praktiką nelaikomos nelegaliu darbu, tačiau šiuo konkrečiu atveju, institucija, pripažindama ją kalta dėl nelegalaus darbo, privalėjo pasisakyti ir atriboti, ar nėra kitų sudarytų sutarčių su G. Z., kurios nelaikomos nelegaliu darbu. Nutarime nurodoma, kad buvo susitarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų - darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Tai neatitinka tikrovės ir byloje surinktų įrodymų. Tiek ji, tiek G. Z. paaiškino, jog jis jai atėjo padėti ir dėl darbo užmokesčio nebuvo susitarta, dėl darbo laiko ir darbo trukmės taip pat nebuvo susitarta. Kad dėl darbo užmokesčio nebuvo susitarta - pastaroji aplinkybė fiksuota G. Z. paaiškinime. Tai, kad G. Z. daro prielaidą, kad „kiek duos, tiek užteks“, taip pat įrodo, kad dėl darbo užmokesčio tartasi nebuvo. Taigi, akivaizdu, kad nei dėl darbo laiko, nei darbo apmokėjimo tartasi nebuvo. Kada žmonės tariasi vienas kitam patalkinti (pagelbėti), savaime suprantama, kad nurodoma vieta, bet ji dėl to netampa darbo vieta darbo teisinių santykių prasme. G. Z. paaiškina, kad „keik duos, tiek užteks, žadėjo įdarbinti“, tačiau nesiaiškinta, ar tai yra menką išsilavinimą turinčio žmogaus prielaidos, mintys, ar buvo susitarimas, jog ji jį įdarbins šiam konkrečiam žabų tvarkymui, nuo kada ji žadėjo įdarbinti, kuo žadėjo įdarbinti, jei žadėjo, ar jis parašė pareiškimą priimti jį į darbą, kodėl neparašė, kokiu pagrindu jis teigia, kad „kiek duos, tiek užteks“, jei atėjo jai padėti. Taigi, surašytas paaiškinimas pakankamai prieštaringas ir neatitinkantis G. Z. paaiškinimo, fiksuoto vaizdo bei garso įrašymo aparatūra.
Kokiu pagrindu teigiama, kad buvo susitarta ir jis leido G. Z. dirbti pagalbinio darbininko darbą, kai darbuotojas, būdamas pavaldus darbdaviui - jai ir jos naudai atliko atlygintinas darbo funkcijas, paklusdamas jos nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai, nutarime įrodymų nėra išdėstyta, todėl ir teigia, kad stengtasi situaciją „pritemti“ iki pažeidimo. Jokios jos sodyboje pagalbinio darbininko darbo tvarkos nėra ir su ja nebuvo ir negalėjo būti supažindintas G. Z. ir jokiai vidaus tvarkai jis nepakluso. Dėl pavaldumo - tai akivaizdžiai prieštarauja nutarime nurodytoms aplinkybėms. Be to, nurodoma, jog G. Z. žabus tvarkė nuo 2023 m. kovo 20 d. 16 val., kas akivaizdžiai rodo, kad G. Z., jos paprašytas pagalbos, kada norėdavo, tada ateidavo ir išeidavo, dėl to negali būti jokios kalbos apie jos kažkokius nurodymus ir nustatytą tvarką. Nurodymas, jog G. Z. jos naudai atliko atlygintinas darbo funkcijas, taip pat neatitinka tikrovės, nes pats G. Z. teigia, jog dėl darbo užmokesčio nebuvo tartasi. Tai, kad buvo tik pagalba, kurią galima laikyti paslaugų ar rangos žodine sutartimi, atitinkančia Lietuvos Respublikos civilio kodekso normas, neužtraukiančia atsakomybės, bet ne nelegaliais darbo teisiniais santykiais, dėl darbo sutarties susitarus dėl esminių darbo sutarties sąlygų, įrodo G. Z. paaiškinimas, kad „kiek duos, tiek užteks“ bei kitos G. Z. išsakytos aplinkybės, fiksuotos garso ir vaizdo aparatūra. G. Z. paaiškinimas neatskleidžia, kad buvo susitarta dėl esminių darbo sutarties sąlygų. Kaip matyti iš G. Z. paaiškinimo, darbas jo talka tęsėsi ne ilgiau, kaip tris dienas. Nelegalių darbo teisinių santykių tikslas nuslėpti mokesčius nuo valstybės. Jei būtų kalbėta apie darbą, tai ir tokiu atveju nėra privaloma įforminti darbo sutartį, juo labiau nesant darbuotojo pareiškimo priimti į darbą, nes tiek ji, tiek G. Z. galėjo vadovautis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymu ir jų santykius įforminti paslaugų kvitais, tačiau esant pagalbai, tokių kvitų nei jis nei ji nerašėme, nes tam nebuvo teisinio pagrindo. Teikdamas paslaugas jis turėtų mokėti mokesčius valstybei, ne ji, todėl ji mokesčių nuo valstybės neslėpė. Veikla nelaikoma nelegaliu darbu, jei atliekamomis paslaugomis nesiekiama gauti pelno ir jos suteikiamos šeimos nariams ar artimiems giminaičiams kaip geranoriška pagalba arba už nedidelį užmokestį. Jei laikyti, kad G. Z. dirbo 2023-03-20 nuo 16 val. iki 2023-03-22 11 val., arba tik šiomis dienomis po keletą valandų, tai pildydama jo tariamą ar tikrą lūkestį dėl užmokesčio, jam būtų turėjusi mokėti itin mažai. O Užimtumo įstatymo 56 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos darbuotojo pavaldžiai darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai nesudaryta darbo sutartis raštu arba nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, priteisti jai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas atsiliepime į skundą, nurodė, jog nesutinka su skundu. Patikrinimas dėl galimai nelegalaus darbo VDI buvo pradėtas po to, kai 2023 m. kovo 17 d. pasitikėjimo telefonu buvo gautas anoniminis pranešimas, kuriame nurodoma kad (duomenys neskelbtini), nelegaliai dirba G. Z.. Akcentuotina, kad VDI pasitikėjimo telefonu administracijoje (Vilniuje) priimam pranešimai apie galimai nelegalų darbą užtikrinant pranešėjų anonimiškumą, todėl anoniminio pranešimo garso įrašo (jei jis daromas) pateikimas neįmanomas -Impossibilium nulla obligatio est. Darbdavys - asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartim darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą r veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio - juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės akta: nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio - fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso, toliau – DK, 21 straipsnio 3 dalis). Darbo sutartis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (DK 32 straipsnis). Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis). DK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau - LR UĮ) 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais - darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. L. M. buvo inkriminuoti abu minėti alternatyvūs veiksmai. Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio pagrindu (pagal šiuo metu galiojantį ANK 95 straipsnį), o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-132-557/2017, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje N r. ATP-172-309/2017 ir kt.). Kaip minėta, pirmasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis - realus asmens darbas. Byloje esantys duomenys neabejotinai įrodo, kad G. Z. 2023 m. kovo 20, 22 dienomis vykdė darbo funkcijas. Antrasis elementas - darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp G. Z. ir L. M. buvo susitarimas (G. Z. paaiškinimas: „L. (pavardės nežinau) 2023-03-20 atvažiavo pas mane į namus (duomenys neskelbtini), ir paprašė suskaldyti ir suvežti jai malkas“), G. Z. dirbo pagalbinio darbininko darbą (G. Z. paaiškinimas: „kapojau malkas. <...> Su šakėm į traktoriaus priekabą kroviau malkas (smulkintas šakas) ir vežiau į malkinę“), darbuotojas dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (G. Z. paaiškinimas: „Ką ir kur daryti paprašė ir nurodė šeimininkė L.; Darbo įrankius davė L., t. y. davė traktorių T 25, priekabą, šakes, kirvį“), G. Z. naudojo L. M. priklausančias darbo priemones bei įrankius - traktorių T-25, priekabą, šakes, kirvį. Trečiasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis - nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog rašytinė darbo sutartis su G. Z. nebuvo sudaryta ir apie įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nebuvo pranešta. Nors G. Z. paaiškinime nurodė, kad „L. buvo žadėjusi įdarbinti“. Be to pažymėtina, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad nustatant atlygintinumo faktą, nėra būtinas darbuotojo ir darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Teismai suformavę praktiką, jog jeigu ir neįrodytas darbo užmokesčio suderėjimo (sulygimo) faktas, tai ši aplinkybė nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 413 straipsnį, - šiuo metu galiojantį ANK 95 straipsnį (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 575-3202/2011). Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina ne tik objektyvuosius, bet ir subjektyvuosius administracinio nusižengimo požymius, būtent tai, kad L. M., būdama atsakingu asmeniu ir žinodama, jog yra atsakinga už tinkamą darbo sutarties įforminimą, nepasirūpino tinkamu dokumentų sutvarkymu ir neužtikrino, kad nebūtų vykdomas nelegalus darbas. Kritiškai vertintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde nurodyti argumentai, nes jie iš esmės neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Pabrėžtina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl įmanomais ir pasirinktais būdais realizuoja savo teisę į gynybą bei siekį išvengti administracinės atsakomybės darbą įvardinant kaip talką ar galimą paslaugų teikimą. Vadovaujantis nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra būtent pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, kadangi nelegaliai dirbę asmenys teisminio nagrinėjimo metu dažnai pakeičia parodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012 ir kt.). Taigi neabejotina, jog pirminiuose paaiškinimuose G. Z. teisingai nurodė esmines susitarimo dėl darbo sąlygų ir pobūdžio detales. Klausimų formulavimas savaime nesuponuoja atsakymų. G. Z. yra pilnametis asmuo, neturintis jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, kas galėtų apriboti jo faktinių aplinkybių suvokimą bei teisingą atvaizdavimą ar perteikimą. G. Z. būdamas veiksnus, suprasdamas savo veiksmus ir galėdamas juos valdyti, patikrinimo metu atsakė į klausimus suvokdamas atsakymų reikšmę. Atsakymų tekstas buvo garsiai perskaitytas ir nelegaliai dirbęs asmuo savo parašu patvirtino surašytų paaiškinimų teisingumą. Pabrėžtina, kad L. M. pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą minėtoje kaimo turizmo sodyboje užsakovams nuomoja kambarį nakvynei bei pirtį, kuriems (ypač pirčiai) reikalingas iškūrenimas, kuris atliekamas naudojant malkas. L. M. apie kaimo turizmo sodyboje teikiamas mokamas paslaugas reklamuojasi internetinėje erdvėje. Be kita ko, iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad L. M. iš šios vykdomos veiklos gauna pajamas, kurias įtraukia į gyventojo individualios veiklos pajamų - išlaidų žurnalą. Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos nustatyta, kad L. M. nuo 2021 m. liepos 13 d. vykdo individualias veiklas, kur viena iš jų - poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla ((duomenys neskelbtini)). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija pateikė informaciją, kad ratinis traktorius T-25 FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo vežamos malkos ir kapotos šakos, priklauso L. M.. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams - tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - laikoma, jog rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, darbdavys neturi teisės leisti darbuotojui pradėti dirbti, darbuotojų darbas, esant darbo sutarties požymiams, yra nelegalus (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3397/2005, N576-585/2010). Nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, todėl ANK šis nusižengimas įstatymų leidėjo įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje bei sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. L. M., būdama darbdaviu, turėjo iš anksto imtis tinkamų priemonių su darbuotoju sudaryti darbo sutartį raštu, taip pat norminių teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikti duomenis apie įdarbinamo asmens darbo pradžią. Darbdavys, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog vykdoma veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažymėtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepakankamos darbo teisinių santykių kontrolės yra konstatavęs, kad pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 413 straipsnyje (šiuo metu galiojančiame (ANK 95 straipsnyje), gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais - veikimu, bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria asmuo nepadaro to, ką privalėjo padaryti (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis (LVAT) Nr. N(575)-3284/2011, LVAT nutartis Nr. N(575)-2502/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-221 -533/2012, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. ATP-619-719/2012). Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3202/2011, Nr. N575-704/2012; „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos“ - Administracinių teismų praktika, 2005, Nr. 7, p. 214-280). Administracinis nusižengimas yra uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir vėl nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Veika - nelegaliu darbu - pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo teisinių santykių. Nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai, mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Byloje esanti medžiaga leido VDI konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą (vieta (kaimo turizmo sodyba, esanti (duomenys neskelbtini),), data, laikas (2023 m. kovo 20, 22 d., administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nusižengimo padarymo data ir laikas nurodyta nuo 2023 m. kovo 20 d. nuo 16.00 val. iki 2023 m. kovo 22 d. 11.10 val., nes Administracinių nusižengimų registre formuojant protokolą ir nutarimą nėra techninės galimybės išskirti atskiras dienas ar laikotarpius, todėl konkrečios dienos, kuriomis asmuo dirbo nelegaliai, nurodytos nutarimo skiltyje „Pažeidimo esmė“), esmė (inkriminuota administracinio nusižengimo protokole bei nustatyta nutarime), pažeidimą padariusį asmenį bei būtinus administracinio nusižengimo sudėties požymius. Įrodymai byloje surinkti ir įvertinti įstatymo leistinomis priemonėmis (ANK - 569 straipsnis). Pavedimas atlikti patikrinimą buvo suformuotas ir pasirašytas 2023 m. kovo 22 d. prieš vykstant į patikrinimą. Inkriminuojamas nusižengimas 2023 m. kovo 20 d. buvo nustatytas iš G. Z. paaiškinimo, jog tą dieną dirbo nuo 16.00 val., o 2023 m. kovo 22 d. nustatytas patikrinimo metu. Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes prašo palikti VDI nutarimą nepakeistą ir L. M. skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu tiek L. M., tiek jos atstovės skundą palaikė. Iš esmės pakartojo skunde aprašytas aplinkybes. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas M. G. atsiliepimą į skundą palaikė. Iš esmės pakartojo atsiliepime aprašytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog Pavedimas pagal VDI vidaus teisės akto reikalavimus atlikti patikrinimą buvo suformuotas ir pasirašytas 2023 m. kovo 22 d. prieš vykstant į patikrinimą.
Teismo posėdžio metu liudytojas G. Z. iš esmės paaiškino, jog pas jį į namus atvažiavo L. M. ir paprašė jo jos sodyboje suskaldyti, suvežti malkas, žabus. Tuo metu jam L. M. nesakė kada jis turi atvykti į jos sodybą tai padaryti. Kada 2023 m. kovo 20 d. po pietų jis atvyko į L. M. sodybą, čia jis 2 valandas kapojo ilgas malkas. Už tai jam L. M. nieko nedavė. 2023 m. kovo 22 d. ryte jis pats atvyko į L. M. sodybą, čia šake krovė žabus į traktoriaus priekabą, vieną priekabą nuvežė sukrauti į tam paskirtą vietą (malkinę). Jam bekraunant antrąją priekabą, prisistatė VDI pareigūnas. Ką su malkomis, žabais daryti jam nurodė L. M.. Dėl konkretaus už darbą atlygio su L. M. nesitarė. Patvirtino, jog 2023 m. kovo 22 d. VDI pareigūnui davė teisingus paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkinamas.
L. M. nagrinėjamu skundu iš esmės prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes su G. Z. nesitarė dėl būtinų darbo sąlygų, šio tik paprašė pagalbos jos sodyboje, - padėti suskaldyti malkas, šias ir žabus suvežti į malkinę. G. Z. pats savo noru atėjo jai padėti tai padaryti, nes kai jam ko tai reikia, ji jam taip pat padeda. Be to, pavedimas atlikti patikrinimą buvo suformuotas ir pasirašytas vėliau nei 2023 m. kovo 22 d., t. y. ne prieš VDI pareigūnams vykstant į patikrinimo vietą (jos sodybą), nes pavedimas VDI pareigūno jos apklausos metu jai nebuvo pateiktas.
Pagal byloje esančius rašytinius duomenis, teismo posėdžio metu VDI pareigūno M. G., liudytojo G. Z. duotus paaiškinimus, peržiūrėtą vaizdo ir garso įrašą patikimai nustatyta, kad L. M. būdama darbdaviu, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų - darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, 2023 m. kovo 20 d. po pietų apie dvi valandas G. Z. leido dirbti pagalbinio darbininko darbą, ir 2023 m. kovo 22 dieną nuo ryto leido šiam šį dirbti, kai G. Z. (darbuotojas), būdamas pavaldus jai (darbdavei) ir jos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, paklusdamas jos (darbdavės) nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai - kaimo turizmo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), t. y. G. Z. kirviu kapojo malkas, malkas ir smulkintas šakas krovė į priekabą ir su L. M. traktoriumi T-25 gabeno jas į malkinę L. M. naudai teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi darbo sutarties raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties su G. Z. sudarymą ir jo priėmimą į darbą. Šios aplinkybės jokiais patikimais duomenimis nepaneigtos (nenuginčytos). Nenustatyta priežasties liudytojo G. Z. teisme duotais paaiškinamais, vaizdo ir garso įraše fiksuotais jo paaiškinimais abejoti, netikėti. Šie paaiškinimai nuoseklūs, aiškūs, vieni kitiems neprieštarauja, be to neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams duomenims (G. Z. 2023 m. kovo 22 d. paaiškinime aprašytoms aplinkybėms, 6 fotonuotraukose matomoms aplinkybėms, rašytiniams duomenims apie L. M. vardu traktorių registraciją, rašytiniams duomenims dėl L. M. vykdomos individualios veikos).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. M. 2023 m. kovo 22 d., prieš duodama VDI pareigūnui paaiškinimus, nepareikalavo iš šio pavedimo atlikti jos sodyboje neplaninį patikrinimą. Šio reikalavimo ji neišreiškė ir jos atžvilgiu VDI pareigūnui surašant 2023 m. balandžio 7 d. administracinio nusižengimo protokolą. Pagal tai, bei M. G. teismo posėdžio metu pateikus nenuginčytą 2023 m. kovo 22 d. pavedimą atlikti patikrinimą, teismas sprendžia, kad pareigūnas M. G., atlikdamas neplaninį patikrinimą L. M. sodyboje, nepažeidė ANK nuostatų bei gynėjos nurodyto VDI vidaus teisės akto reikalavimų.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo medžiagą (minėtą vaizdo ir garso įrašą, G. Z. 2023 m. kovo 22 d. paaiškinime aprašytas aplinkybes, 6 fotonuotraukose matomas aplinkybes, rašytinius duomenims apie L. M. vardu traktorių registraciją, rašytinius duomenims dėl L. M. vykdomos individualios veikos), M. G. nurodytas aplinkybes dėl anoniminio pranešimo, skundžiamą nutarimą priėmusio pareigūno įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad šis priėmė pagrįstą ir teisėtą L. M. atžvilgiu nutarimą.
Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog skundžiamame nutarime nurodytu laiku, vietoje, būdu L. M. įvykdė nelegalų darbą, t. y. tuo ši pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, o už tai numatyta atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
L. M. veiksmai nusižengimo tyrimo metu buvo kvalifikuoti tinkamai. Nusižengimo tyrimo medžiagoje pakako patikimų, teisėtai gautų įrodymų pagrindžiančių L. M. kaltę pažeidus minėtų įstatymų reikalavimus. Todėl pareigūno G. D. priimtas skundžiamas nutarimas pagrįstas, teisėtas. Be to, anksčiau aprašyti teismo posėdžio metu gauti įrodymai patvirtina tai, kad L. M. atžvilgiu priimtas pagrįstas, teisėtas nutarimas.
Pareigūnas G. D. priėmė pagrįstą, teisėtą skundžiamą nutarimą. Todėl skundžiamas nutarimas nenaikinamas, nekeičiamas, o skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus G. D. 2023 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-308-2023, kuriuo L. M. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų bauda, nepakeistą ir L. M. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.