Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Nida Solovjovienė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-619-719/2012

2012 m. gruodžio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad būdamas ūkininku (įmonės kodas (duomenys neskalbtini)) ir darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, 2012-05-21 nuo 08.05 val. iki 13.00 val. ir 2012-05-22 nuo 08.00 val. iki 09.25 val. leido dirbti S. D., gim. 1968-05-27, pagalbinio darbuotojo pareigose, ūkininkui D. L. priklausančiame angare (duomenys neskalbtini), ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudarius su darbuotoju rašytinės darbo sutarties, nustatyta tvarka jos neįregistravus į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neįteikus jam antro darbo sutarties egzemplioriaus, neišdavus darbuotojui S. D. jo tapatybę patvirtinančio dokumento – darbo pažymėjimo ir apie darbuotojo priėmimą neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 1,2 d., VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Direktoriaus 2010-06-04 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 17.1 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinis teismas taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė administracinės bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Darbuotojai dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais nelegaliai dirbę asmenys gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, mokėtinus į valstybės biudžetą). Nors posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytojas S. D. paaiškino, kad pirminius parodymais jis rašė bijodamas policijos pareigūnų atvykimo ir būdamas susijaudinęs (51 b.l.), tačiau, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti pirminiu raštišku S. D. pareiškimu bei pareigūnų nešališkumu ir objektyvumu, kadangi pagal susiformavusią teismų praktiką pirminiai nelegaliai dirbančių asmenų paaiškinimai bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbančiais asmenimis, parodymai yra laikomi svarbiais įrodymais nelegalaus darbo bylose, labiausiai atspindintys objektyvią realybę. Išdėstytos aplinkybės rodo apelianto teiginio, jog S. D. pateiktas pirminis rašytinis paaiškinimas negali būti laikomas įrodymu, nelogiškumą.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs aplinkybių visetą padarė išvadą, kad D. L. kaltė, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. yra visiškai įrodyta. Biržų rajono apylinkės teismas atmetė S. D. teismo posėdžio metu pateiktus ir skirtingus nei rašytiniame pareiškime išdėstytus parodymus, vadovavosi pirminiu S. D. pateiktu rašytiniu paaiškinimu, kuris atitiko pareigūnų, fiksavusių pažeidimą paaiškinimus bei kita bylos medžiaga ir konstatavo, jog D. L., ūkininkas (duomenys neskalbtini), būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, 2012-05-21 nuo 08.05 val. iki 13.00 val. ir 2012-05-22 nuo 08.00 val. iki 09.25 val. leido dirbti S. D. pagalbinio darbuotojo pareigose, ūkininkui D. L. priklausančiame angare (duomenys neskalbtini), ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudarius su darbuotoju rašytinės darbo sutarties, nustatyta tvarka jos neįregistravus į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neįteikus jam antro darbo sutarties egzemplioriaus, neišdavus darbuotojui S. D. jo tapatybę patvirtinančio dokumento – darbo pažymėjimo ir apie darbuotojo priėmimą neinformavus VSDFV teritorinio skyriaus, t.y. nustatė objektyviuosius šio pažeidimo sudėties požymius. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad posėdžio metu duotus liudytojo S. D. parodymus atmeta kaip prieštaraujančius bylos medžiagai ir jais nesivadovauja. S. D. paaiškinimus, jog inspekcijos atstovai liepė sakyti tiesą ir grasino iškviesti policiją, pripažino nelogiškais, kadangi nelegalaus darbo tyrimo akte yra užfiksuoti duomenys, jog tyrimo metu dalyvavo Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK policijos pareigūnas (7-8 b.l.), kas rodo, jog inspekcijos atstovams policijos kviesti nebuvo jokio reikalo. Nelogiškais, įvertinęs patikrinimo dėl nelegalaus darbo metų laiką, pačią S. D. ir S. K. aprangą bei tai, jog pirštinės yra darbinės, teismas taip pat pripažino S. D. paaiškinimus, jog jis visada mūvi pirštinėmis. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ir V. D. parodymais dalyje dėl S. D. nelegalaus darbo, nes jie prieštarauja bylos medžiagai. Nurodė, kad neįtikinama, jog vyras, anksčiau padavęs skelbimą dėl darbo ir jau iš vakaro pralaukęs ūkininko dėl jo priėmimo į darbą bei ūkininko tą dieną nesulaukęs, kitą dieną vėl atvykęs dėl priėmimo į darbą ir V. D. liepus laukti ūkininko prie jo administracinio pastato, ūkininko nelauktų, o vaikštinėtų po toliau esančius ūkininko ūkio pastatus ir kalbėtų su galimai pažįstamais ūkio darbuotojais, atitraukiant juos nuo darbo. Pirmosios instancijos teismas taip pat paneigė V. D. pateiktą versiją ir pažymėjo, kad bylos medžiagoje yra pažyma, jog ūkininkas D. L. informaciją apie S. D. priėmimą į darbą pateikė 2012-05-22 16.42 val. (26 b.l.), t.y. jau po darbo inspektorių patikrinimo. Taip pat pažymėjo ir tai, kad nesant duomenų, jog D. L. įgaliojimus darbo teisės srityje būtų perdavęs fiziniam arba juridiniam asmeniui, jis pagrįstai trauktinas administracinėn atsakomybėn ir yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas.

Apelianto teiginius, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą, Biržų rajono apylinkės teismui 2012-10-15 nutarime pakeitus kaltinimą, suformuluotą protokole, apeliacinės instancijos teismas atmeta, kadangi pirmosios instancijos teismas kaltinimo, suformuluoto administracinio teisės protokole nepakeitė, o tik jį sukonkretino, kas rodo, jog D. L. tiek tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme žinojo, kokio administracinio teisės pažeidimo padarymu yra kaltinamas. Be to, nagrinėjant bylą Biržų rajono apylinkės teisme apeliantas buvo atstovaujamas advokato padėjėjo, tačiau jokių prašymų ar skundų nepateikė, nors, kaip matyti iš bylos duomenų, ši jo teisė suvaržyta niekaip nebuvo. Taip pat atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo D. L. skundo teiginiai, jog įvykio dieną jis lankėsi pas gydytoją, į darbą S. D. nepriėmė ir be sudarytos darbo sutarties dirbti neleido, kadangi, ką akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, lankymasis pas gydytoją niekaip nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog S. D. dirbo pas ūkininką. Darbdavio nebuvimas ūkyje nėra pateisinama priežastis, dėl kurios S. D. dirbo nelegaliai, t.y. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nebuvo sudaryta su darbuotoju rašytinės darbo sutartis, nustatyta tvarka pastaroji nebuvo įregistruota į darbo sutarčių registravimo žurnalą, darbuotojui nebuvo įteikta antras darbo sutarties egzempliorius, darbuotojui S. D. nebuvo išduotas jo tapatybę patvirtinantis dokumentas – darbo pažymėjimas ir apie darbuotojo priėmimą nebuvo informuotas VSDFV teritorinis skyrius. Pastebėtina tai, kad ATPK 41³ str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-704/2012). Šiuo atveju ūkininkas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Nagrinėjamu atveju D. L. privalėjo užtikrinti, kad jo ūkyje asmenys būtų įdarbinami įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šią pareigą pažeidė.

Be to, apelianto D. L. skundo teiginiai kad V. D. liepė S. D. laukti darbdavio ir S. D. buvo su savo darbo rūbais, kurie buvo aplipę dažais nuo ankstesnio darbo taip pat yra paneigti pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytais argumentais ir prieštarauja surinktai bylos medžiagai.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, kas rodo, jog panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, o apeliacinis skundas yra netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.