Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-304-493-2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-01-10Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-28Kauno apygardos teismas
  3. T-217-633/2015Nutartis · 2015-08-18Marijampolės apylinkės teismas
  4. T-249-1021/2017Nutartis · 2017-12-15Marijampolės apylinkės teismas
  5. T-466-1083/2019Nutartis · 2019-05-13Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-28
Bylos Nr.
1A-304-493-2014
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00437-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Valdas Vitunskas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
I. J., ir J
Advokatai
Valerijus Karpovas
Kategorijos

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-304-493-2014

Teisėja Aksinija Žemantauskienė Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00437-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.3.; 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajai I. J., gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. J. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo I. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir nubausta 8 (aštuonerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir J. J., tačiau jis nuosprendžio neskundė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, turint tikslą platinti, būtent: 2012 m. birželio mėn. 20 ar 21 dienomis, tiksliai ikiteisminio turimo metu nenustatytu laiku, bendrininkaudama su J. J. dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą platinti, vykdydama J. J. nurodymą, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tikslu platinti, t. y. perduoti J. J., neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. 5,358 g heroino, kurią neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei paslėpusi savo kūne 2012-06-27 neteisėtai gabeno iš savo buto į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, esančius (duomenys neskelbtini), ten terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekančiam J. J., kur nuteistųjų pasimatymų kambarių patalpose šią narkotinę medžiagą perdavė J. J., kuris tikslu platinti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė paslėpęs savo kūne iki 2012 m. birželio 29 d. apie 10 val., kol pasimatymų kratų patalpoje asmens kratos metu šį didelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. 5,358 g heroino, surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai.

Šalies argumentai

I. J. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendį, prašo panaikinti jo dalį dėl I. J. pripažinimo kalta ir priimti jos atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Skunde apeliantė nurodo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia kategoriškai ir vienareikšmiai teigti, jog ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Narkotinės medžiagos buvo rastos pas J. J. 2012-06-29 kratos metu, tuo pat metu apeliantė nurodo buvusi sulaikyta, ženkliai vėliau paimta iš pataisos namų Vilkaviškio PK darbuotojų ir pristatyta į Vilkaviškio PK patalpas, kuriose išbuvo visą dieną iki tos dienos vakaro be jokio laikinojo sulaikymo protokolo, kol jai buvo pareikšti įtarimai. Apeliantės teigimu, tai reiškia, kad be teisėto pagrindo jai keletą valandų buvo apribota laisvė, nors jos asmenybė buvo nustatyta iš karto, buvo žinoma jos gyvenamoji vieta ir policijos pareigūnai galėjo kviesti apeliantę bet kada atvykti į komisariatą procesiniams veiksmams atlikti. Tokie nereglamentuoti norminiais aktais policijos pareigūno M. R. veiksmai negali būti vertinami kitaip negu kaip psichologinis spaudimas. Byloje esantys duomenys, apeliantės teigimu, patvirtina, kad jos sūnui J. J., gim. 1997 m., diagnozuota įgimta kairės akies katarakta, jis yra iš dalies aklas, ir būtent dėl jo ji bijojo būti suimta ir davė prieš save parodymus nedalyvaujant advokatui. Apeliantės teigimu, jos apklausoje nurodytų narkotikų įgijimo aplinkybių ikiteisminio tyrimo metų policijai taip ir nepavyko patikrinti, o tai reiškia, kad visi jos parodymai yra neteisingi. Tuo tarpu pats jos bendravimas su sutuoktiniu telefonu, nežinant šių pokalbių turinio, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo kalbama apie narkotines medžiagas, jų įsigijimą ar perdavimą.

Skunde taip pat teigiama, kad pats J. J. iš karto parodymų nedavė, o vėliau, kai tapo aišku, kad ant narkotikų paketo yra jo biologiniai pėdsakai, ir kad santuokiniai santykiai žlunga, jis nurodė, kad I. J. atvežė ir perdavė jam narkotines medžiagas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2012-06-29 pasimatymų patalpose buvo bendra virtuvė ir bendras tualetas ir J. J. galėjo rasti narkotikus ten arba juos gauti iš kitų. Be to, teisme buvo pateiktas apžiūrėti telefonas, iš kuriame esančių žinučių turinio matyti, kad J. J. kaltina apeliantę neištikimybe, o tai, jos manymu, patvirtina, kad kitas nuteistasis turėjo pagrindą ją apkalbėti.

Skunde teigiama, kad ir kiti byloje esantys ir ištirti įrodymai taip pat nepatvirtina apeliantės kaltės, nes liudytojos E. Z. bei E. B. parodė, kad jos nuodugniai apeliantės netikrino, nes iš jos elgesio nematė jokių požymių, kad ji galėtų su savimi turėti draudžiamų daiktų, telefono išklotinės nepatvirtina jokio jos bendravimo su asmenimis, galimai perdavusiais jai narkotines medžiagas, ant paketo nerasta jokių apeliantės biologinių pėdsakų.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas nuteistosios apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė nuteistosios skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Iš nuteistosios apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir mano, kad byloje surinktų duomenų nepakanka jos kaltei pagrįsti. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sutinka ne su nuteistosios skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, jog I. J. kaltė dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo yra įrodyta. Ši išvada pagrįsta kito kaltinamojo J. J. parodymais nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, iš kurių taip pat matyti, kad jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, liudytojų J. P., M. R., E. Z., I. B. parodymais teismo posėdžio metu, rašytine bylos medžiaga. Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis J. J. kaltę pripažino ir parodė, kad jis paprašė žmonos I. J. atvykstant į ilgalaikį pasimatymą atvežti jam narkotinių medžiagų. 2012-06-27 į pataisos namus atvyko I. J., kuri pasimatymų kambaryje perdavė jam kamuoliuko formos paketą, įdėtą į prezervatyvą. Po pasimatymo J. J. įsikišo paketą į išeinamąją angą, tačiau kratų kambaryje sukėlė įtarimų pareigūnams, kurie nusprendė vežti kaltinamąjį į ligoninę peršviesti. Kai pareigūnų kratų kambaryje nebuvo, J. J. išsitraukė paketą ir paslėpė po kilimėliu, kur jis buvo rastas. Iki pasimatymo su I. J. kaltinamasis nurodė bendravęs mobiliojo ryšio telefonu. Jo teigimu, narkotinių medžiagų įsigijo pati I. J.. Apklausiamas teismo posėdyje J. J. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie sutampa su teismo posėdyje J. J. nurodytomis aplinkybėmis.

Nors pati I. J. apklausiama teismo posėdyje kaltės nepripažino ir teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra neteisingi, teismas pagrįstai kaip teisingas vertino ne I. J. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, bet aplinkybes, kurias ji nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Iš įtariamosios J. J. apklausos protokolo, kuris buvo perskaitytas teismo posėdžio metu, matyti, kad apklausiama tyrėjo M. R. netrukus po įvykio, I. J. kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino ir parodė, kad paketą su narkotinėmis medžiagomis jai į namus pristatė nepažįstami vyriškiai, kurie, pagrasinę, kad kitaip nukentės jos vyras, jai perdavė paketą ir nurodė jį atiduoti sutuoktiniui J. J.. 2012-06-27 ji, prieš važiuodama į ilgalaikį pasimatymą su sutuoktiniu, į kūno ertmę įsidėjo paketą, kurį pasimatymų patalpoje atidavė J. J.. Taigi nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės iš esmės nesutampa su nuteistojo J. J. parodymais tik toje dalyje, kurioje ji nurodo narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes. Nuteistosios teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kurias ji pakartoja apeliaciniame skunde, jog ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai gauti neteisėtais būdais, paneigti apklausus tyrėją M. R., kuris paneigė, kad I. J. buvo daromas koks nors spaudimas ar kad jai buvo nurodyta, ką ji turi pasakyti. Atsižvelgiant į tai, kad I. J. dėl neteisėto sulaikymo ar netinkamo pareigūnų elgesio niekur nesikreipė, jos parodymai, paneigiantys ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje nurodytas aplinkybes, laikytini siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad J. J. galėjo ją apkalbėti, nes faktiniai duomenys nepatvirtina J. J. turėjus tikslą I. J. kaip nors pakenkti. J. J. teigė nusprendęs prisipažinti po pokalbio su VTT viršininku, jam nurodžius, kad slėpti nusikalstamos veikos aplinkybes yra beprasmiška, joks spaudimas nebuvo daromas. J. J. nurodytos aplinkybės, kaip minėta, iš esmės sutampa su I. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, jas aptvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojo J. P. parodymai, specialisto išvada, mobiliojo ryšio telefonų išklotinės, todėl nėra pagrindo abejoti J. J. parodymų patikimumu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų duomenų pakanka I. J. kaltei dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, pagrįsti. Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistosios I. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos primininkas Arūnas PaštuolisTeisėjai Viktoras PreikšasValdas Vitunskas