- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- T-689-1053/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05423-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Nuteistasis
- S. Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2019 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 59-91 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. Š. (S. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)., patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu S. Š. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas – dvi dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu S. Š. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme ir paskirta galutinė 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas ir pagal minėtą nuosprendį atlikta bausmės dalis.
Be to, S. Š. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintos ir S. Š. paskirta subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimą įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. spalio 14 d. 16.57 val. iki 2017 m. spalio 15 d. (dvi paras) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 16 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. (bylos Nr. 1-335-1053/2018) ir 2014 m. kovo 14 d. (bylos Nr. 1-126-1053/2018) nuosprendžiais S. Š. paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu buvo subendrintos ir jam paskirta subendrinta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. (bylos Nr. 1-335-1053/2018) ir 2014 m. kovo 14 d. (bylos Nr. 1-126-1053/2018) nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai ir pagal minėtus nuosprendžius iš dalies atlikta bausmė.
Bausmės vykdymo pradžia - 2017 m. spalio 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. balandžio 12 d. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis S. Š. atliko 2018 m. rugpjūčio 12 d., o neatliktos bausmės dalis 2019 m. gegužės 9 d. – 11 mėnesių ir 3 dienos.
Komisija, atsižvelgdama į nuteistojo S. Š. vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 46 balus, įvykdytas lygtinio paleidimo komisijos teiktas rekomendacijas, vieningą komisijos sprendimą, pripažįstamą kaltę, nepažeistas probacijos sąlygas, emocinę gerovę (nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime svarbūs yra kiti žmonės, gerai adaptuojasi prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, įvairių socialinių situacijų, geba išlaikyti ilgalaikius santykius), mąstymą ir elgesį (socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, bendraudamas išlaiko taktą ir savitvardą, nuteistajam nėra būdingi emocinės kontrolės praradimai ar smurtinis, agresyvus elgesys, nuteistasis neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių nuostatų, prisiima atsakomybę už savo nusikalstamą veiklą, gailisi ją padaręs, kritiškiau ją vertina, matydamas padarytą žalą nusikaltimų aukoms, su dabartinės priežiūros sąlygomis taikosi ir nustatyto režimo bei tvarkos pažeidimų ar konfliktų su jį prižiūrinčiais pareigūnais atvejų neužfiksuota), elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įstaigoje motyvuotas prasmingam užimtumui – dirba ūkio skyriuje, Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje mokosi suvirintoju elektra specialybės, geranoriškai atlieka gerbūvio darbus, skaito knygas, sportuoja, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, išėjęs iš įkalinimo įstaigos planuoja įsidarbinti vadybininku IĮ „Judasta“, 2019 m. balandžio 10 d. Drausmės komisija nuteistajam suteikė teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų), dengiamus finansinius įsipareigojimus, turimus socialinius ryšius bei nuolatinę gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju, 2019 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 59-91 Komisija nutarė nuteistajam S. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Komisijos nutarimas netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, jog nuteistasis S. Š. pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos Komisijai, kai jis faktiškai atliko 1/3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tai sudaro pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo S. Š. klausimą. Tačiau pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu įvertinus šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visetą galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Pirmiausia pažymėtina, kad S. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstomas antrą kartą. Prieš tai Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau teismai nepatvirtino Komisijos sprendimo, nes buvo atkreiptas dėmesys į nevieningą komisijos sprendimą, ankstesnius teistumus, taip pat į nuteistojo pasižymėjimą impulsyviu siekiu greitai patenkinti neatidėliotino atlygio norą, nenorą mokytis iš savo klaidų, nenumatymą neigiamų pasekmių, padarytos nusikalstamos veikos minimizavimą, kas daro įtaką S. Š. nusikalstamam elgesiui ir didina tikimybę ateityje nusikalsti, taikytą lygtinį paleidimą, nors sąlygos nebuvo pažeistos ir tai pastarojo nenustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kas parodė, kad S. Š. išlieka pakartotinių nusikaltimų rizika. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. Š. pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas ir apeliacinės instancijos teismo, kuris atmetė S. Š. skundą. Teismai atkreipė dėmesį į nuteistojo kriminalinę patirtį- anksčiau teistas 12 kartų, šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę pagal tris jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius, amžius pirmojo teistumo metu buvo 28 metai, jo nusikaltimams būdingas modelis. Vagystės buvo kaip pragyvenimo šaltinis. Svarbu tai, kad nuteistajam anksčiau du kartus taikytas lygtinis paleidimas.
Minėta, kad lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga - manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, atlikus S. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą šiuo metu pastarajam nustatoma vidutinė - 46 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir ji nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 1 balu tik vienoje nuostatų srityje (S. Š. kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, prisiima atsakomybę už elgesį). Teismas įvertina ir tai, kad šią riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (26 balų), kuriuos S. Š. savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti.
Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones S. Š. vykdo - jis dalyvavo ir dalyvauja įvairiose elgesio pataisos priemonėse bei programose, nėra baustas drausmine tvarka. Teigiamai S. Š. elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, yra vieną kartą skatintas, suteikta teisė išvykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dengia ieškinio sumą pagal antstolių išduotus vykdomuosius raštus, vieną iš jų yra pilnai įvykdęs. Tačiau nors S. Š. po paskutiniojo lygtinio paleidimo klausimo svarstymo dalyvauja laisvalaikio užimtumo programoje, lanko NA ir „Alfa“ grupės užsiėmimus tačiau socialinio tyrimo išvadoje vis dar nustatoma, kad yra prastas S. Š. saviveiksmingumas, pažeminta savivertė, kyla sunkumų savo galios jausmą palaikyti brandžiai, socialiai priimtinais būdais tenkinant savo poreikius, norus, linkęs slopinti savo jausmus, išgyvenimus, neigti sunkumus, juos išveikti neapgalvotu, neteisėtu, greito tiesioginio atlygio siekiančiu elgesiu. Be to, S. Š. jausmų slopinimas, galios jausmo palaikymas nebrandžiu elgesiu siejasi su pastarojo nusikalstamu elgesiu ir emocinės gerovės problemų nesprendimas didintų riziką S. Š. nusikalsti ateityje. Nors po paskutiniojo lygtinio paleidimo klausimo sprendimo S. Š. dalyvauja NA ir „Alfa“ grupės užsiėmimus, tačiau byloje nėra duomenų apie sėkmingą šių programų užbaigimą bei teigiamą jų įtaką S. Š. elgesiui ir jo mąstymui. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis iki šiol neįsisąmonino turintis emocinės gerovės problemų ir kad šios problemos turi įtakos pastarojo elgesiui ir įtakos nusikalstamiems veiksmams, bei tai, kad nusikalstamo elgesio istorija yra nekintantis kriminogeninis veiksnys, kaip pagrįstai nurodoma ir socialinio tyrimo išvadoje, tai kelia abejonių, ar būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, S. Š. ir vėl nenusikals, nesugebėjęs susidoroti su savistabos bei savikontrolės įgūdžių stoka, neesant brandžiai įžvalgai probleminėse srityse bei esant saviveiksmingumo ir motyvacijos trūkumui įžvelgti esamas problemines sritis.
Teismo nuomone, vertinant S. Š. lygtinio paleidimo klausimą, itin svarbu tai, kad nuteistasis anksčiau jau buvo du kartus paleistas lygtinai. Nors tada probacijos sąlygų nepažeidė, tačiau pasibaigus lygtinio paleidimo terminui darė naujus nusikaltimus. Dėl to darytina išvada, kad lygtinis paleidimas neprisidėjo prie S. Š. elgesio keitimo teigiama linkme ir nėra jam veiksminga pataisos priemonė. Tokiam nuteistajam teismo nuomone turi būti keliami dar aukštesni reikalavimai sprendžiant pakartotinio lygtinio paleidimo klausimą. S. Š. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad pastarasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vis dar egzistuoja plati erdvė mažinti minėtą riziką. Tai rodo dinaminiai veiksniai, kurie sudaro net 26 balus. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažinimas visuomenei neabejotinai parodytų, kad S. Š. jau yra pasirengęs gyventi nenusikalsdamas ir nekeldamas pavojaus aplinkiniams. Todėl S. Š. gali ir privalo toliau mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, taip pademonstruodamas, kad siekia išimtinai teigiamos savo elgesio korekcijos ir yra vertas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad šiuo metu S. Š. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos Nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalimi,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. 59-91 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. Š..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.