- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- 1S-263-654/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05423-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Nuteistasis
- S. Š.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. Š. (S. Š.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. 59914 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu S. Š. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaitytos laikiname sulaikyme išbūtos dvi dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu S. Š. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme ir paskirta galutinė 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas ir pagal minėtą nuosprendį atlikta bausmės dalis.
Be to, S. Š. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintos ir S. Š. paskirta subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. spalio 14 d. iki 2017 m. spalio 15 d. (dvi paras) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 16 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu buvo subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. (bylos Nr. 1-335-1053/2018) ir 2014 m. kovo 14 d. (bylos Nr. 1-126-1053/2018) nuosprendžiais S. Š. paskirtos bausmės ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. (bylos Nr. 1-335-1053/2018) ir 2014 m. kovo 14 d. (bylos Nr. 1-126-1053/2018) nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai ir pagal minėtus nuosprendžius iš dalies atlikta bausmė.
Bausmės vykdymo pradžia - 2017 m. spalio 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. balandžio 12 d. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis S. Š. atliko 2018 m. rugpjūčio 12 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. gegužės 9 d. – 11 mėnesių ir 3 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi 2019 m. gegužės 9 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-24 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, vykdomas Komisijos rekomendacijas bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo socialinius ryšius, psichologinę būklę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumui, 2019 m. gegužės 16 d. nutarė taikyti S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
2019 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos nutarimą. Teismas įvertino nemažai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų ir į juos atsižvelgė, tačiau nurodė, kad nuteistasis iki šiol neįsisąmonino turintis emocinės gerovės problemų ir kad šios problemos turi įtakos pastarojo elgesiui ir įtakos nusikalstamiems veiksmams, bei tai, kad nusikalstamo elgesio istorija yra nekintantis kriminogeninis veiksnys, kaip pagrįstai nurodoma ir socialinio tyrimo išvadoje, tai kelia abejonių, ar būdamas nestruktūruotoje aplinkoje S. Š. ir vėl nenusikals, nesugebėjęs susidoroti su savistabos bei savikontrolės įgūdžių stoka, nesant brandžiai įžvalgai probleminėse srityse bei esant saviveiksmingumo ir motyvacijos trūkumui įžvelgti esamas problemines sritis. Pažymėjo, kad nuteistasis anksčiau jau buvo du kartus paleistas lygtinai. Nors tada probacijos sąlygų nepažeidė, tačiau pasibaigus lygtinio paleidimo terminui darė naujus nusikaltimus. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažinimas, teismo manymu, visuomenei neabejotinai parodytų, kad S. Š. jau yra pasirengęs gyventi nedarydamas nusikaltimų ir nekeldamas pavojaus aplinkiniams. Todėl S. Š. gali ir privalo toliau mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, taip pademonstruodamas, kad siekia išimtinai teigiamos savo elgesio korekcijos ir yra vertas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis S. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistasis pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, nagrinėjusi Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 59-91 patvirtinimo klausimą, yra jam skyrus suėmimą, laisvės atėmimo bausmes, bendrinusi keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes, todėl galimai yra šališka.
Be to, teismas skundžiamoje nutartyje remiasi Komisijos, kuriai jis lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos buvo pristatytas pirmą kartą, išvadomis, akcentuodamas, jog Komisijos narių nuomonė dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nebuvo vieninga, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi Komisijos nutarimo nepatvirtino. Pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju visų Komisijos narių nuomonė, jog jam taikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, buvo vieninga.
Teismas neatsižvelgė ir neįvertino, jog jis sėkmingai baigė įvairius kursus ir programas, taip pat Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos rengtus mokymus, išlaikė egzaminai ir įgijo suvirintojo elektra specialybę. Neatkreipė dėmesio į tai, kad jis lygtinio paleidimo atveju būtų įdarbintas IĮ „(duomenys neskelbtini)”. Jis palaiko glaudžius ryšius su šeima: tėvais, žmona ir sūnumi. Paleistas gyventu su žmona, kuri serga vėžiu ir jai nustatytas 50 % darbingumas.
Šalies argumentai
S. Š. pažymi, jog teismo teiginiai, kad prastas jo saviveiksmingumas, pažeminta savivertė ir t. t. yra iš pirmosios Komisijos išvados. Atkreipia dėmesį, jog po paskutinio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo jo rizika pakartotinai nusikalsti sumažėjo srityje „nuostatos” – jis kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, prisiima atsakomybę už jį.
Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R(03) dėl lygtinio paleidimo, kurioje nustatyta, kad lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Lygtinis paleidimas pagal šią Rekomendaciją, anot nuteistojo, turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, o ne išimtimi. Pagal Lietuvos teisminę praktiką anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnyje 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, jis jau yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, per savo bausmės atlikimo laikotarpį yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra labai artima žemai ir dinaminiai balai mažėja, o jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. Š. skundas atmetamas
Nuteistasis skunde abejoja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos, nagrinėjusios Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 59-91 patvirtinimo klausimą, nešališkumu. Iš teikimo bylos matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. raštu Nr. T-698-1053/2019 S. Š. buvo informuotas apie tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. birželio 13 d., 16.00 val., rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 59-91 patvirtinimo klausimas, taip pat apie tai, kad šį klausimą nagrinės teisėja U. Gailiūnienė, tačiau nuteistasis nušalinimo šiai teisėjai nepareiškė. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su S. Š. skundu, teikimo byla bei nuteistojo asmens byla pažymi, jog nėra pagrindo manyti, jog teisėja buvo šališka ir asmeniškai suinteresuota bylos baigtimi. S. Š. teiginys dėl teisėjos šališkumo nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir tėra subjektyvi nuteistojo nuomonė. Nors iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei nuteistojo asmens bylos matyti, kad teisėja S. Š. atžvilgiu yra priėmusi apkaltinamuosius nuosprendžius, bendrinusi bausmes, paskirtas pagal kelis nuosprendžius, sprendusi nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir kardomosios priemonės suėmimo klausimus, tačiau S. Š. netenkinantys procesinių sprendimų rezultatai jokiu būdu nereiškia, kad buvo pažeista jo teisė į objektyvų ir nešališką klausimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nagrinėjimą.
Skunde Vilniaus apygardos teismui teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje remiasi Komisijos, kuriai jis lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos buvo pristatytas pirmą kartą, išvadomis, tačiau toks nuteistojo teiginys yra klaidingas. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarties aprašomojoje dalyje nurodė, jog S. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas yra svarstomas antrą kartą, taip pat aptaria teismų motyvus, kuriais tą kartą buvo nepatvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kas gali būti pripažįstama pertekliniu dėstymu, tačiau šiuo atveju teismas, nepatvirtindamas Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. nutarimo, vadovavosi šiuo nutarimu ir 2019 m. gegužės 6 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. 57-80.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu įvertinti pakartotino elgesio riziką, nuteistojo asmenybę, praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlygą lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, juos išsamiai įvardijo bei, vadovaudamasis šiais duomenimis, priėmė pagrįstą sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą. Teismas teigiamai įvertino individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas ir S. Š. įvykdytas priemones, elgesį bausmės atlikimo metu, dalyvavimą įvairiose programose, palaikomus socialinius ryšius, tačiau konstatavo, kad socialinio tyrimo išvadoje vis dar nustatoma, kad yra prastas S. Š. saviveiksmingumas, pažeminta savivertė, kyla sunkumų savo galios jausmą palaikyti brandžiai, socialiai priimtinais būdais tenkinant savo poreikius, norus, linkęs slopinti savo jausmus, išgyvenimus, neigti sunkumus, juos išveikti neapgalvotu, neteisėtu, greito tiesioginio atlygio siekiančiu elgesiu. Be to, S. Š. jausmų slopinimas, galios jausmo palaikymas nebrandžiu elgesiu siejasi su pastarojo nusikalstamu elgesiu ir emocinės gerovės problemų nesprendimas didintų tikimybę S. Š. nusikalsti ateityje. Priešingai nei teigiama skunde, šie duomenys yra užfiksuoti S. Š. 2019 m. gegužės 6 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-80 (teikimo bylos 6-10 l., 4.8. punktas „emocinė gerovė“). Apylinkės teismas akcentavo tai, kad S. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra 46 balai ir ji nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 1 balu tik vienoje nuostatų srityje (kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, prisiima atsakomybę už elgesį). Teismas tinkamai vertino tai, kad šią riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (26 balų), kuriuos S. Š. savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Be to, nuteistasis anksčiau jau buvo du kartus paleistas lygtinai ir nors probacijos sąlygų nepažeidė, tačiau pasibaigus lygtinio paleidimo terminui darė naujus nusikaltimus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys nėra laikytini išskirtiniais ir nenusveria neigiamai S. Š. apibūdinančių duomenų. Teismas, pabrėžęs, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dydis beveik nepakito, konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti S. Š. lygtinį paleidimą ir taisyti asmenį neizoliuotą nuo visuomenės. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija, nes atsižvelgus į visus byloje esančius duomenis matyti, kad nuteistojo S. Š. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir nėra beveik jokios pažangos ją mažinant.
Skunde nuteistasis nurodė, kad dalyvauja įvairiose pataisos programose, mokymuose, įgijo specialybę. Tai, jog nuteistasis laikosi pataisos įstaigoje numatytos tvarkos ir nedaro nusižengimų bei dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose nedaro jo išskirtinai teigiamo. Tokio elgesio tikimasi iš visų kalinių, nes tai atitinka jų pareigas pataisos įstaigoje.
Taigi, pagrindinis apylinkės teismo motyvas, kuriuo remtasi atsisakant taikyti lygtinį paleidimą, buvo nusikalstamo elgesio rizikos dydis ir nedaug - tik 1 balu - sumažėjęs dinaminių balų skaičius. Nors nuteistasis teigia, kad yra atlikęs daugiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės, tačiau akivaizdu, kad per šį laikotarpį teigiamų išvadų nepadarė. Kaip jau minėta, nuo pirmojo vertinimo S. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pakito tik 1 balu ir išliko vidutinė – 46 balai. Daugiau iš jų, t. y. 26 balus, sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos yra galimybė sumažinti. S. Š. turi galimybę sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką iki žemos, nes statiniai (nekintantys) veiksniai šiuo metu siekia 20 balus, o žemas rizikos įvertinimas yra nuo 0 iki 40 balų. Tai rodo, kad sumažinus dinaminius veiksnius, kurie šiuo metu siekia 26 balus, S. Š. nusikalstamo elgesio rizika būtų įvertinta kaip žema. Siekiant nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo svarbu atsižvelgti į kriminogeninių ir apsauginių veiksnių santykį. Kintančiais kriminogeniniais veiksniais įvardinta įžvalgų apie problemines sritis stoka, savikontrolės stoka, ieškinių mokėjimas. Taisant minėtus kriminogeninius veiksnius bei laikantis socialinio tyrimo išvadoje nurodytų apsauginių veiksnių būtų galima ženkliai sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Skunde nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R(03) dėl lygtinio paleidimo, tačiau be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų kiekvienu konkrečiu atveju vertinamos nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės individualiai ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. Š., savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.
Aukštesnės instancijos teismo teigiamai yra vertinamos nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis S. Š. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra motyvuotas prasmingam užimtumui, taikosi su pataisos įstaigoje nustatytomis priežiūros sąlygomis, bausmės atlikimo metu nėra pažeidęs nustatytų režimo reikalavimų ir nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, vieną kartą skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo šeimos nariais, išreiškia norą rūpintis savo sergančia žmona. Taip pat teigiamai vertinama tai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, turėtų galimybę įsidarbinti ir išėjęs iš pataisos įstaigos, dengia ieškinius, jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos padarant išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar nėra pakankama, lygtinio paleidimo pritaikymas nuteistajam S. Š. neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.