- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2-411-516/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00325-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- I. D., L. D., Ą. D., T. D.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų I. D., L. D., Ą. D. ir T. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. e2-1861-560/2022 pagal ieškovų L. D., I. D., Ą. D. ir T. D. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms ir SYNLAB Lietuva UAB dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai I. D., L. D., Ą. D. ir T. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti:
1.1. L. D. 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš atsakovių viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir SYNLAB Lietuva, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB);
1.2. I. D. 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš atsakovių;
1.3. Ą. D. 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš atsakovių;
1.4. T. D. 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš atsakovių;
1.5. I. D. 499 Eur turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės SYNLAB Lietuva UAB;
1.6. ieškovams 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių;
1.7. I. D. 700 Eur žalos, susijusios su jos patirtomis išlaidomis teisinei pagalbai išieškant nuostolius ne teismo tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 21 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą iki 2022 m. kovo 30 d. pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti tinkamus byloje dalyvaujančius asmenis.
3. Teismas nustatė, kad ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111 straipsnio ir 135 straipsnio reikalavimų.
4. Teismas nurodė, kad ieškovai byloje atsakovais patraukė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas ir SYNLAB Lietuva UAB. Remdamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, teismas konstatavo, kad atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovai, teikdami ieškinį, nurodė netinkamus byloje turėsiančius dalyvauti asmenis.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovai I. D., L. D., Ą. D. ir T. D. pateikė atskirąjį skundą, prašydami Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Ieškovai reiškia reikalavimus atsakovams tuo pagrindu, kad Santaros klinikų gydytoja genetikė E. B. netinkamai įvertino pacientės I. D. vaisiaus chromosominių ligų riziką ir parinko netinkamą prenatalinį chromosomų anomalijų patikros metodą (nukreipė NIPT į SYNLAB atlikti), t. y. neskyrė atlikti pagal Prenatalinės diagnostikos metodiką (2014 m.) privalomo invazinės prenatalinės chromosomų anomalijų diagnostikos – amniocentezės metodo, nepaskyrė ir neatliko nėščiajai II nėštumo trimestro UG tyrimų, tikslingai skirtų vaisiaus augimo pakankamumui, vidaus organų išsivystymo, didžiųjų raidos ydų, vaisiaus vandenų kiekio pakankamumui, placentos ir virkštelės ypatumų įvertinimui, atlikti Santaros klinikų Medicinos genetikos centre, o SYNLAB Lietuva UAB neužtikrino pacientės I. D. tinkamo supažindinimo su diagnostinio NIPT tyrimo metodo pasirinkimo galimybe, visapusiškai ir tinkamai jos neinformavo apie NIPT tyrimo galimas rizikas ir tyrimo apribojimus, t. y. jog netiria visų Dauno sindromų tipų, dėl ko gavo nereikalingą ir netinkamą paslaugą (tyrimo rezultatą). Sutuoktiniai neteko galimybės laiku gauti informaciją apie vaisiaus būklę ir teisingą diagnozę, t. y. vaisiaus chromosominę anomaliją, ir tuo pačiu neteko galimybės spręsti dėl nėštumo nutraukimo. Dukrai nuo gimimo nustatyta daug sunkių klinikinių ligų, jau atliktos kelios sunkios operacijos, nustatytas neįgalumo vidutinis lygis su antrojo lygio specialios nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiu, dėl ko vaikas patyrė, patiria ir patirs fizinius ir emocinius išgyvenimus, o tėvai ir brolis patyrė, patiria ir patirs neturtinio pobūdžio išgyvenimus.
5.2. Šioje byloje taikytina Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. netaikytina Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta įstatymo netinkamos redakcijos nuostata ir atsakovu byloje negali būti valstybė (atstovaujama Valstybinės ligonių kasos, kuri įgavo įgaliojimus tik nuo 2020 m. sausio 1 d. atsiradusiai / kilusiai žalai), o atsakovais turi būti asmens sveikatos priežiūros įstaiga (įstaigos).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka. Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).
9. Pažymėtina, kad civilinis procesas yra grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą.
10. Vienas pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Nurodytas principas, be kita ko, pasireiškia tuo, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Tai reiškia, kad tam tikras asmuo atsakovu ieškinyje gali būti nurodomas tik ieškovo reikalavimu arba jo sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2020 37 punktą). Kita vertus, teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Teismas jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi patikrinti ir įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovu asmuo gali dalyvauti civilinės bylos procese šiuo procesiniu statusu, ar jam gali būti reiškiami atitinkami reikalavimai.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms ir SYNLAB Lietuva UAB, savo reikalavimą grįsdami tuo, kad Santaros klinikų gydytoja genetikė E. B. 2019 m. sausio 19 d., 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. vasario 5 d. netinkamai įvertino pacientės I. D. vaisiaus chromosominių ligų riziką ir parinko netinkamą prenatalinį chromosomų anomalijų patikros metodą, o SYNLAB Lietuva UAB 2019 m. sausio 30 d. neužtikrino pacientės I. D. tinkamo supažindinimo su diagnostinio NIPT tyrimo metodo pasirinkimo galimybe, visapusiškai ir tinkamai jos neinformavo apie NIPT tyrimo galimas rizikas ir tyrimo apribojimus, dėl ko sutuoktiniai I. D. ir T. D. neteko galimybės laiku gauti informaciją apie vaisiaus būklę ir teisingą diagnozę (vaisiaus chromosominę anomaliją) ir tuo pačiu neteko galimybės spręsti dėl nėštumo nutraukimo.
12. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, skundžiama nutartimi konstatavo, jog ieškovai, teikdami ieškinį, nurodė netinkamus byloje turėsiančius dalyvauti asmenis – atsakovus. Tokios išvados teismas priėjo, remdamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad atsakovas byloje dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sutinka su apeliantais (ieškovais), kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju taikė ne tą Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakciją, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys byloje pareikštas netinkamiems atsakovams.
14. Pažymėtina, kad 2019 m. liepos 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus (į kurį patenka pirmosios instancijos teismo taikytas 25 straipsnis) pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2377. Po šių pakeitimų Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustatė, kad pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos. Tačiau pažymėtina tai, kad 2019 m. liepos 18 d. priimto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 7 straipsnio 1 dalis aiškiai nustatė, kad šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d., o 8 straipsnis nustatė, kad paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), atsiradusi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas. Kaip teisingai nurodė apeliantai, įstatymas negalioja atgal, todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma ta įstatymo redakcija, kuri galiojo žalos padarymo metu.
15. Kaip minėta, reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovai grindė tuo, kad Santaros klinikų gydytoja genetikė E. B. 2019 m. sausio 19 d., 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. vasario 5 d. netinkamai įvertino pacientės I. D. vaisiaus chromosominių ligų riziką ir parinko netinkamą prenatalinį chromosomų anomalijų patikros metodą, o SYNLAB Lietuva UAB 2019 m. sausio 30 d. neužtikrino pacientės I. D. tinkamo supažindinimo su diagnostinio NIPT tyrimo metodo pasirinkimo galimybe, visapusiškai ir tinkamai neinformavo apie NIPT tyrimo galimas rizikas ir tyrimo apribojimus. Taigi sveikatos priežiūros paslaugos pacientei buvo teiktos 2019 metais, t. y. tuo metu, kai dar nebuvo įsigaliojusi nauja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcija, kurios 25 straipsnio 1 dalis, kaip minėta, nustatė, kad atsakovas byloje dėl pacientui padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos. Iki tol, t. y. sveikatos priežiūros paslaugų ieškovei I. D. teikimo ir, atitinkamai, žalos ieškovams padarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijos 25 straipsnis nustatė, kad kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga, prieš pradėdama teikti sveikatos priežiūros paslaugas, draudžia savo civilinę atsakomybę privalomuoju ir (ar) savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, o 24 straipsnio 8 dalis nustatė, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.
16. Taigi sutiktina su apeliantais, kad nagrinėjamu atveju sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir, atitinkamai, žalos ieškovams padarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcija, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nenustatė, kad atsakovas byloje dėl pacientui padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos. Tokia nuostata įsigaliojo tik nuo 2020 m. sausio 1 d. ir yra taikoma tik nuo 2020 m. sausio 1 d. atsiradusiai žalai (turtinei ir neturtinei) atlyginti.
17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikęs ne tą įstatymo redakciją, nepagrįstai sprendė, kad ieškovai atsakovais byloje patraukė nuo tuos asmenis. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimui spręsti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimui spręsti iš naujo.