- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-27
- Bylos Nr.
- II-243-814/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00006-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Pažeidėjas
- R. K.
- Pareiškėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., jo atstovui advokatui D. Ž.,
nedalyvaujant Institucijos ne teismo tvarka priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K., skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-111-2023, administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 22191909914 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau Institucija) vyresniojo tyrėjo G. T. 2023 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-111-2023, R. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas 1 200 eurų bauda, bei taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių, už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 9 d. 16.31 val. Jonavos r. sav., Šveicarijos sen., Dumsiškių k., Liepų vietiniame kelyje, vairavo transporto priemonę – automobilį Škoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, neįvertinęs slidžios kelio dangos, greičio, išvažiavo į priešingos krypties eismo kelio pusę ir priešprieša susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. R., kas lėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą t. y., padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
Skundu R. K. prašo pakeisti Institucijos atstovo priimtą nutarimą: už ANK 423 straipsnio 3 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti iki 11 mėnesių, ir palikti paskirtą draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai kuo trumpesniam laiko tarpui. Alternatyvūs prašymai – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti 11 mėnesių ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai skirti maksimaliam 24 mėnesių terminui, bei palikti paskirtą 1 200 Eur baudą; taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, skirti teismo nuožiūra kuo trumpesniems terminams ir palikti paskirtą 1 200 Eur baudą. Išdėstyti likusią nesumokėtą 1 200 Eur baudą 14 mėnesių laikotarpiui.
Pareiškėjas skunde savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neneigia, tačiau mano, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra per griežtos. Nurodė, kad šis įvykis stipriai sukrėtė ne tik jį, bet ir visą jo šeimą. Institucija, nepaisydama ANK įtvirtintų nuobaudos skyrimo principų, nesvarstė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių, nors tokį prašymą kėlė, nevertino nuobaudos dydžio proporcingumo bei teisingumo principų aspektu. Jį baudžiant nebuvo atsižvelgta į tai, kad įstatymų leidėjas formuluodamas ANK numatytų nusižengimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos nusižengimus, įvertina tipinį (rūšinį) nusižengimo, kaip tokio, pavojingumą. Institucija jokiais argumentais nepagrindė savo sprendimo, tik formaliai nurodė, kad paskirta administracinė nuobauda vadovaujantis ANK 34 straipsniu ir, kad atsižvelgė į nusižengimo pobūdį, kaltės formą, ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau faktiškai visų paminėtų aplinkybių nevertino. Neišsami Institucijas sprendimo motyvacija virto pagrįstu klausimu, ar byla išspręsta teisingai. Įsitikinęs, kad Institucija, priimdama ginčijamą nutarimą, neįvykdė savo konstitucinės pareigos atidžiai ir pilnai išnagrinėti bylą, vykdyti teisingumą, ir priėmė neteisingą sprendimą jo atžvilgiu. Net nediskutuotina, kad jo padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių KET pažeidimų, tačiau tai nereiškia, kad visiškai nereikia vertinti konkretaus nusižengimo pavojingumo. Nusižengimo padarymo dieną t. y., 2022 m. gruodžio 9 d., buvo jo gimtadienis. Ta diena jam buvo išeiginė. Apie 12 val. užsuko pas (duomenys neskelbtini) paklausti nuomonės dėl kelių klausimų, kuriuos reikėjo išspręsti, kaip (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sužinojęs, kad jo gimtadienis, pavaišino šampanu. Maždaug 14.30 val. išgėrė dvi taures po 100 ml šampano. Daugiau jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Po to, dar valgė pietus, po pietų nuėjo iki Barborlaukyje esančio miškelio, kur apžiūrėjo ketinamą tvarkyti mišką. Nuo nedidelio kiekio alkoholio vartojimo praėjus daugiau nei vienai valandai, bei įvertinus savo savijautą (reakcija, koordinacija buvo itin geros, nejautė jokio galvos svaigimo, troškulio ar kitų neblaivumo simptomų), sprendė, kad alkoholis jau pasišalino iš organizmo, todėl gali sėsti už automobilio vairo. Važiavo vienas. Išvažiuojant iš Barborlaukio, eismo sąlygos pablogėjo, pasidarė slidi kelio danga. Pavažiavęs apie 2 km ir dėl slidžios kelio dangos, posūkyje, Tvenkinio g. slydo jo automobilis, stabdant įvyko eismo įvykis, kurio metu, nukentėjo tik metalas – automobiliai, bet ne žmonės. Eismo įvykis kilo ne dėl to, kad buvo prieš daugiau nei valandą pavartojęs nestipraus alkoholinio gėrimo, o dėl slidžios kelio dangos. Ir atvykę pareigūnai konstatavo labai slidžią kelio dangą. Alkoholio buvo vartojęs itin saikingai, nuo jo vartojimo buvo praėję daugiau nei valanda ir sąžiningai neįtarė, kad gali būti neblaivus. Pareigūnai taip pat neužfiksavo jokių išorinių jo neblaivumo požymių. Įvykus eismo įvykiui, susižeidė dešinės rankos plaštaką, kurią dezinfekavo spiritinėmis servetėlėmis, taip pat buvo ir veidą jomis nusivalęs. Mano, kad tai galėjo iškreipti alkotesterio rodmenis. Nustatytos promilės jam buvo itin netikėtos. Su pareigūnais nesiginčijo dėl nustatyto neblaivumo, tačiau negalėdamas patikėti, kad yra neblaivus, po to, kai policijos pareigūnai jį paleido, atvyko į VšĮ „Jonavos ligoninę“, kur 17.05 val. buvo pradėta apžiūra ir 17.20 val. buvo nustatytas 0,35 promilės girtumas, o kartotinio tyrimo metu 17.45 val. – 0,00 promilės blaivumas. Po to, jam buvo paimtas kraujas siekiant nustatyti etilo alkoholio kiekį kraujyje ir pagal pridedamą „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 7“ (matyti, kad 17.45 val. kraujyje buvo rasta 0,34 promilės etilo alkoholio. Gydytoja, vertindama bendrą būklę, „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 7“ pažymėjo, jog liežuvis be apnašų, kvėpavimas įprastinis, pulsas ritmiškas, eina tiesiai, nesvyruoja, laikosi krypties, stovėsena stabili, be kliniškai reikšmingų pakitimų, vokų, vyzdžių, pirštų virpėjimo nestebima, vyzdžiai simetriški abipus, nistagmo nėra, nuotaika adekvati aplinkai, teisingai orientuojuosi vietoje ir laike, savyje, atmintis nesutrikus, nestebima dėmesio sutrikimo, mąstymas nuoseklus, kalba įprastinė, gestikuliavimas įprastinis, kvapas neužuodžiamas. Teigia, jog “Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 7“ nėra nurodyta jokių jo neblaivumo požymių, o nurodyti klinikiniai apžiūros požymiai atitinka blaivaus asmens klinikinius požymius, o tai dar labiau pagrindžia jo teiginius, kad alkotesterio rodmenis įvykio vietoje galimai iškreipė rankoms ir veidui nuvalyti naudotos dezinfekcinės servetėlės. Jo nuomone teismas turi pagrįstą pagrindą juo tikėti, kad sąžiningai klydo manydamas, kad yra blaivus. Jis yra atsakingas ir suvokia neblaivių vairuotojų daromą žalą, bei gerai žinojo, kokios jam dėl to galėtų kilti neigiamos pasekmės. Jis negali būti kaltinamas neatsakingumu, nes nejautė, kad gali būti neblaivus, juolab, kad ir aplinkybės jam neleido įtarti, kad yra neblaivus – jo būsena buvo kaip įprastai. Nurodo, kad jo vairavimo patirtis, vairuojant AM, B ir B1 kategorijų transporto priemones – 25 metai, o C1 ir C ir D1 kategorijų transporto priemones – 20 metų. Jo atžvilgiu yra užfiksuoti keli KET pažeidimai, tačiau jie padaryti per itin ilgą vairavimo laikotarpį, nesistemingai ir visos anksčiau paskirtos nuobaudos sumokėtos. Priklausomybės ligomis, tame tarpe, dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo, neserga. Neteistas ir nėra pradėta jokių ikiteisminių įvykių jo atžvilgiu. Turi du nepilnamečius vaikus. Iki pažeidimo padarymo dirbo ir po nusižengimo, dedant dideles pastangas, dar pavyksta išlaikyti darbo vietą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jau antrai kadencijai yra išrenkamas (duomenys neskelbtini) seniūnaičiu. (duomenys neskelbtini) seniūnas R. S. laiduoja už jo elgesį ateityje. Jis rūpinasi Kaune gyvenančia pensininke mama, bei pagal susitarimą rūpinasi garbaus amžiaus sulaukusiais, savarankiškumo netekusiais senoliais – A.. Abu asmenys yra neįgalūs, savarankiškai negali pasirūpinti elementariais savo poreikiais. Po nusižengimo iškart atsiprašė nukentėjusiojo. Gavęs draudiko pretenziją dėl žalos atlyginimo 2023 m. sausio 11 d., pasiskolinęs 2000 Eur, jau kitą dieną atlygino padarytą žalą (ši aplinkybė teismo turėtų būti pripažinta antra jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe). Taip pat iš pasiskolintų pinigų jau padengė puse skirtos baudos (600 Eur). Be to, savalaikiai pasitikrino sveikatą ir vairuotojų sveikatos patikrinimo pažymoje, nurodyta, kad gali vairuoti be apribojimų, pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą, išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Teisė vairuoti jam sustabdyta nuo 2022 m. gruodžio 9 d. ir nėra jokių duomenų, kad šis draudimas būtų pažeistas. Jam teisė vairuoti reikalinga norint išlaikyti darbo vietą. Gyvena kaimiškoje vietovėje – (duomenys neskelbtini), o darbo vieta yra Kaune, (duomenys neskelbtini). Atstumas iki darbovietės – 19 km. Darbas prasideda 7 val. ir baigiasi 15.30 val. Taigi darbe jau turi būti 6.50 val., tačiau pats pirmas autobusas iš (duomenys neskelbtini) iki Kauno autobusų stoties išvyksta tik 7 val. Šiuo metu, nuvykti iki darbo ir grįžti iš jo, už atlygį padeda kaimynas, kuris dėl sveikatos problemų laikinai nedirba. Ilgai samdyti vairuotoją, norint išlaikyti darbo vietą, finansiškai nepajėgs, todėl jam ilgai negalint vairuoti, gresia darbo praradimas. Jau pradėjo ieškoti kito darbo, tačiau kur domėjosi, beveik visur būtina darbo sutarties sąlyga — vairuotojo pažymėjimas. Be to, jo galimybes įsidarbinti riboja ne tik teisės vairuoti neturėjimas, bet ir gyvenimas atokioje vietovėje ((duomenys neskelbtini), Jonavos r. sav.), o jo gyvenamoje vietovėje nėra jokių darbų. Viešasis transportas (tarpmiestiniai autobusai), kuriais naudojantis galėtų vykti į Kauną ir kur didesnė darbų pasiūla, kursuoja retai ir nereguliariai. Prašo palikti galimybę vairuoti, kas reikštų – dirbti. Taip pat teisė vairuoti reikalinga nuvežti nepilnametę dukrą iki ugdymo įstaigų, jos mokykla nutolusi 11,4 km, autobusu stotelės arti namų nėra. Jis važiuodamas į darbą, visada nuveždavo dukrą į mokyklą ir po darbo grįždamas paimdavo. Teisė vairuoti taip pat reikalinga ir siekiant tinkamai atlikti seniūnaičio paskirtas pareigas, ir tinkamai rūpintis gyventojais. Jo šeimos finansinė situacija įtempta, jo mėnesinės pajamos apie 1040 Eur, žmonos apie 900 Eur, dar gauna vaiko pinigus – 161 Eur. Gyvena kukliai, atlyginimas išleidžiamas būtiniausiems reikalams, santaupų neturi. Jam praradus darbą, jie nepajėgtų mokėti mokesčius, išlaikyti šeimos ir patenkinti jos poreikius bei laiku vykdyti skolinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į visą tai prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirtas administracinio poveikio priemones sušvelninti.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į R. K. skundą, nurodo, kad su pateikto skundo argumentais Institucija nesutinka išskyrus tą dalį, kuria prašo baudą išdėstyti dalimis. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais: priimant nutarimą buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas padarė pavojingiausią kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį. Esant aplinkybėms, kad pareiškėjui nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam, kai iš tokio vairavimo kyla eismo įvykis, švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyto nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas, tokios kurios susijusios su vairavimu, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo konkrečiu atveju neblaivaus asmens vairavimas sukėlė realų eismo įvykį, t. y. buvo padaryta žala kitam eismo dalyviui. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad vertinant Pareiškėjo veiksmus pavojingumo prasme, nusižengimas buvo ypatingai pavojingas, nes nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla atsakomybė. Neblaivumo faktą, t. y. kad kraujyje buvo rasta alkoholio patvirtina ir paties pareiškėjo atliktas kraujo tyrimas, nors kraujas ir paimtas gerokai vėliau po įvykio. Taip pat pavojingumą parodo ir tai, kad eismo įvykis įvyko apsnigtame/slidžiame kelyje, kas įpareigoją vairuotojus būti ypatingai atsargiems. Pažymėtina, kad pareiškėjui, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Pareiškėjas skunde teigia, kad jo darbinė veikla bus apsunkinta, apsunkintas nuvykimas į darbą ir kitos aplinkybės dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones. Panašaus pobūdžio bylose, toks argumentas savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, tokių kaip darbinių funkcijų vykdymas ir kt., turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Sutikti su pareiškėjo skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Pažymi, kad pareiškėjas pats išreiškė sutikimą bylą nagrinėjančiam pareigūnui dėl taikytinos alternatyvios administracinio poveikio priemonės. Institucija neprieštarauja, kad bauda būtų išdėstyta prašomam laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdamas neblaivus valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, jo neblaivumas ženkliai viršijo leistiną normą. Byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ar tenkinti kitus prašymus, todėl vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles teismo prašo skundo netenkinti ir palikti Institucijos priimtą nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdžio metu R. K. palaikė savo skundą jame nurodytais argumentais. Nurodė, jog įvykio dieną, būdamas svečiuose, išgėrė dvi šampano taures, vėliau papietavo, pasivaikščiojo ir praėjus valandai laiko, nejausdamas jokių apsvaigimo požymių, nusprendė važiuoti namo. Pravažiavus kelis kilometrus, dėl labai slidžios kelio dangos, sumėtė jo automobilį ir jis atsitrenkė į kitą automobilį. Važiavo nedideliu, apie 40 kilometrų per valandą greičiu. Žala buvo padaryta tik transporto priemonėms, žmonės nenukentėjo. Padarytą žalą regreso tvarka atlygino draudimo kompanijai, taip pat sumokėjo dalį jam paskirtos baudos. Sutinka įsirengti antialkoholinį variklio užraktą. Yra dirbantis, alga apie 1 000 eurų. A., kuriuos prižiūri yra jo draugo tėvai, draugas gyvena užsienyje. Jis pasirūpina draugo tėvais, apiperka maisto, padeda atlikti kitus fizinius darbus. Draugo tėvai gyvena Kaune, todėl jam dirbant Kaune nesunku pravažiuoti ir jais pasirūpinti. Jo žmona dirba „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, teisę vairuoti transporto priemones turi, tačiau ji dirba slenkančiu grafiku ir jo vežioti kasdien negali. Turi du nepilnamečius vaikus, dėl sūnaus problemų nekyla, nes jo mokykla (duomenys neskelbtini), o dukra lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, į kurią reikia nuvežti. Seniūnaičio pareigas atlieka po darbo ir savaitgaliais, tam irgi reikalinga teisė vairuoti, nes tenka vykti pas žmones, jiems padėti iškilus problemoms. Su nukentėjusiuoju po įvykio susisekė per Messenger programėlę, jo atsiprašė. Įvykio metu deklaracijos nepildė nes tiesiog jos neturėjo, todėl išsikvietė policiją. Nukentėjusiajam nekilo klausimų, jog jis neblaivus, policija taip pat po patikrinimo pasiūlė vykti į ligoninę ir pasidaryti pakartotinius tyrimus. Dėl įvykio labai gailisi. Ankščiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam.
Teismo posėdžio metu R. K. atstovas advokatas D. Ž. palaikė pareiškėjo skundą jame nurodytais argumentais. Nurodė, kad pareigūnai, nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą, nenagrinėjo ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo klausimo. Mano jog aplinkybės švelninti paskirtas nuobaudas buvo. Pareigūnai vertino rūšinį nusižengimo pavojingumą, o ne konkretų atvejį. Įvykio dieną Pareiškėjas suvartojo nedidelį kieki alkoholio t. y., tik dvi šampano taures (po 100 ml), pavartojęs alkoholio jis ne iš karto sėdo už vairo, o tik praėjus valandai laiko. Už vairo sėdo tik įsitikinęs, jog yra blaivus, gali realiai suvokti situaciją, tinkamai valdyti transporto priemonę. Iš jo pusės tai nebuvo joks piktavališkas elgesys, piktnaudžiavimas situacija. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra daug menkesnis, nei numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Taip pat pareigūnai nevertino pareiškėjo asmenybės. Visu pirma pareiškėjas turi didelį vairavimo stažą, per visus šiuos metus nebuvo padaryti jokie šiurkštūs nusižengimai. Pareiškėjas neginčijo savo kaltės, prisipažino, jog vairavo vartojęs alkoholio. Pareigūnai nekreipė dėmesio į tai, kad eismo įvykis įvyko ne dėl pareiškėjo neblaivumo, o dėl sudėtingų eismo sąlygų, slidžios kelio dangos. Be to pareiškėjas po įvykio atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino žalą, sumokėjo pusę paskirtos baudos, pasitikrino sveikatą, papildomai išklausė vairuotojų mokymų programą, privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Pareigūnai nevertino ir teisės vairuoti transporto priemones būtinumo. Taigi šiuo atveju teisė vairuoti transporto priemones ypatingai reikalinga atlikti tiek darbinę, tiek visuomeninę veiklą. Pareigūnai turėjo vadovautis nusistovėjusia teismų praktika, kurioje numatyta, jog esant tam tikroms panašioms faktinėms aplinkybėms, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo skirtas daug trumpesniam laikotarpiui. Nebuvo įvertinta daug aplinkybių, kurios leidžia pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Netenkinus šio prašymo prašo specialiosios teisės atėmimą skirti trumpesniam nei 11 mėnesių laikotarpiui, ir palikti galioti paskirtą 24 mėnesių draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai bei palikti paskirtą baudą ją išdėstant 14 mėnesių laikotarpiui.
Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) seniūnas. Su R. K. bendrauja visuomeniniais reikalais, kaip seniūnas su seniūnaičiu, jį pažįsta apie 6-7 metus. Kiek pažįsta R. K., niekada nematė jog jis turėtų bėdų su alkoholiu. R. visada visur dalyvauja su šeima, yra doras, sąžiningas žmogus, todėl sužinojęs apie šį įvykį labai nustebo. Kaimas mažas, visi apie visus viską žino, nėra nieko blogo girdėjęs apie R. K.. Nusiskundimų dėl jo, kaip seniūnaičio, darbo neturi. Atliekant seniūnaičio pareigas, jam reikalinga teisė vairuoti automobilį, nuvykti pas žmones, jiems padėti. Nuo balandžio 1 d., keičiasi įstatymai ir seniūnaičio pareigų padaugės, atsiras jiems daugiau darbo.
Institucija pateikė prašymą bylą nagrinėti Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant (b. l. 84-86).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismas patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu sprendžia, kad R. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodyta Institucijos surinktais įrodymais (2022 m. gruodžio 23 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotais duomenimis (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 22191909914, b. l. 6-7), 2022 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 22191909914, b. l. 8-9), nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 22191909914 b. l. 10), neblaivumo nustatymo aktu (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 22191909914, b. l. 11), eismo įvykio vietos schema (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 22191909914, b. l. 12), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 7 (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 22191909914, b. l. 20), administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, ir priimtus sprendimus už 5 metus (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 22191909914, b. l. 30-35), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu apie fizinį asmenį (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 22191909914, b. l. 36), ir kita rašytine bylos medžiaga. Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę pareiškėjo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis įvertinti, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik nubaustajam paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant 1) taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti iki 11 mėnesių, ir palikti paskirtą draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai kuo trumpesniam laiko tarpui; 2) taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti 11 mėnesių ir draudimą vairuoti transporto priemones skirti maksimaliam 24 mėnesių terminui, bei palikti paskirtą 1 200 Eur baudą; 3) taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai skirti teismo nuožiūra kuo trumpesniems terminams ir palikti paskirtą 1 200 Eur baudą. Išdėstyti likusią nesumokėtą 1 200 Eur baudą 14 mėnesių laikotarpiui.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Toks pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Sprendžiant asmeniui skirtinos nuobaudos klausimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą/ administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).
Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.
Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog R. K. buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda (1 200 Eur), minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (2 metai) ir minimalus draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas (1 metai 6 mėnesiai). Tačiau R. K. prašo švelninti jo teisinę padėtį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti Institucijos nutarimą, sutrumpinant jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Pareiškėjas skunde cituoja apygardų teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, tačiau šiose nutartyse nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos, kadangi kiekviena situacija dėl aplinkybių, susijusių tiek su pažeidėjo asmenybe, tiek su jo įvykdytų administracinių nusižengimų pobūdžiu, yra unikali. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apygardų teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo/taikymo praktikos, todėl skunde nurodytos nutartys nesaisto šią konkrečią bylą nagrinėjančio teismo.
Vertinant padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad R. K. vairavo automobilį, kai jam nustatytos 0,53 (po paklaidos) promilės, t. y. nedaug viršijo leistiną 0,40 promilių ribą (viršijo 0,13 promilės).
Alkoholio kiekis buvo nustatytas sertifikuotu (patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) galioja iki 2023 m. gegužės 17 d.) alkoholio matavimo prietaisu, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad R. K. iškvėptame ore alkoholio kiekis buvo nustatytas netiksliai. Skunde nurodyta aplinkybė, kad R. K. alkoholį vartojo prieš valandą iki vairavimo. Kaip brandus asmuo, jis turėjo suvokti, kad didelė tikimybė, jog ką tik išgertas alkoholis gali dar daryti poveikį organizmui, nevairuoti automobilio, neįsitikinus savo blaivumu.
Skunde nurodyta, kad R. K. praeityje nėra šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisyklių. Pagal administracinių nusižengimų registro duomenis, jis be nagrinėjamo nutarimo yra baustas 6 kartus administracine tvarka, dažniausiai už smulkius KET pažeidimus (nedidelį greičio viršijimą, vairuojant naudojasi mobiliuoju telefonu, vairavo neapdraustą transporto priemonę), nuobaudos galioja, baudos sumokėtos (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 22191909914, b. l. 30-35).
ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Iš bylos duomenų matyti, kad R. K. atlygino administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus: draudiko ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gruodžio 30 d. pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 182,00 Eur žalos atlyginimo (b. l. 25-26), bei Perlas terminalo 2023 m. sausio 13 d. perlaidų kopijas 1 186 Eur sumai (b. l. 27).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas draudimo bendrovei savanoriškai atlygino turtinę žalą, šią aplinkybę pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (b. l. 25-27)).
Pažymėtina, kad pareiškėjas žalą atlygino po nutarimo priėmimo. Institucija, paskyrusi R. K. nuobaudą bei poveikio priemonę, atsižvelgė ir įvertino pažeidėjo asmenybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą ir pagrįstai nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo R. K. asmenybę įvertino formaliai, nepakankamai individualizavo jam taikytiną atsakomybę ir paskyrė per griežtą administracinio poveikio priemonę.
Įvertinus tai, kad priimant skundžiamą nutarimą Institucijai nebuvo galimybės nustatyti antros atsakomybę lengvinančios aplinkybės, (nes žala atlyginta po nutarimo priėmimo), siekiant nepažeisti administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės, būtina tinkamai įvertinti byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas svarstant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo klausimą.
Neabejotinai nustatyta, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, keliantis grėsmę eismo dalyvių saugumui, turtui ir sveikatai. Transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, valdytojas, turi itin atsakingai ir kritiškai vertinti galimybę vairuoti, žinant, jog buvo vartotas alkoholis, todėl teismo vertinimu, visiškai netaikant įstatymų leidėjo numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Kita vertus, aukščiau aptartos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo R. K. asmenybe, jo materialine ir šeimine padėtimi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu ir esant dviem atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, sudaro pagrindą manyti, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, R. K. paskirta administracinio poveikio priemonė sušvelninta.
Vertinant R. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir aplinkybes matyti, kad R. K. vairuodamas transporto priemonę, automobilį Škoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, bei jam buvo nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio, viršijantis įstatymu leistiną neblaivumo ribą. Pareiškėjas transporto priemonę vairavo 2022 m. gruodžio 9 d. 16.31 val., t. y., pavakary, kaimo ribose, kur eismas yra žymiai mažesnis. Pareiškėjas viso proceso metu tvirtino, kad jis alkoholinius gėrimus – dvi šampano taures vartojo valanda iki vairavimo, todėl praėjus kuriam laikui po nedidelio kiekio alkoholio manė, kad gali vairuoti, t. y. jis nesiekė vairuoti transporto priemonę neblaivus, o netinkamai įvertino savo būklę, nes priešingu atveju automobilio jis nebūtų vairavęs. R. K. įvykio metu padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadinta kita transporto priemonė, asmenų sveikatos sutrikdymo nebuvo. Pareiškėjas teigia, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jo neblaivumo, o dėl staiga pablogėjusių eismo sąlygų, labai slidžios kelio būklės.
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo neblaivumas turėjo reikšmės eismo įvykio kilimui, tačiau iš eismo įvykių padarinių matyti, jog pareiškėjas neįvertino slidžios kelio dangos, transporto priemonės nesuvaldė, atsitrenkė į iš priekio atvažiuojančią kitą transporto priemonę. Pažymėtina, kad KET 127 punktas įpareigoja vairuotojus neviršyti leistino greičio, atsižvelgiant į važiavimui reikšmės turinčias sąlygas, tokias kaip kelias, meteorologinės sąlygos ir pan., pasirinkti tokį važiavimo greitį, jog pasitaikius kliūčiai, būtų galimybė iki jos saugiai sustabdyti transporto priemonę. KET 9 punktas reglamentuoja kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, tačiau šiuo atveju tai padaryta nebuvo. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. K. neturėjo galimybės nepažeisti KET.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas po eismo įvykio, kilus abejonėms dėl jo neblaivumo ir siekdamas jas pašalinti, nuvyko į gydymo įstaigą – VšĮ „Jonavos ligoninę“, kur 17.05 val. buvo pradėta apžiūra ir 17.20 val. buvo nustatytas 0,35 promilės girtumas, o kartotinio tyrimo metu 17.45 val. – 0,00 promilės blaivumas. Po to, jam buvo paimtas kraujas siekiant nustatyti etilo alkoholio kiekį kraujyje ir pagal pridedamą „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 7“ (matyti, kad 17.45 val. kraujyje buvo rasta 0,34 promilės etilo alkoholio (b. l. 17-20)). Atsižvelgiant į tai, kad nuo policijos neblaivumo patikrinimo iki patikrinimo ligoninėje buvo praėję daugiau nei valanda laiko, promilių skaičius buvo mažėjantis, kas rodo, kad pareiškėjas galėjo vartoti nedidelį alkoholio kiekį tokiu metu kaip nurodė skunde, t. y. valanda iki vairavimo, ir organizme jau vyko alkoholio skaidymo bei šalinimo procesas.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad dėl specialiosios teisės atėmimo jam kyla problemos ne tik dėl darbinių funkcijų atlikimo darbovietėje. Dėl vairavimo teisės netekimo jis negali pasirūpinti Kaune gyvenančia savo mama, kuri dėl amžiaus negali pilnai savimi pasirūpinti, taip pat jis rūpinasi savo užsienyje gyvenančio draugo tėvais – A.. Jiems nustatytas neįgalumas, bei poreikiai, o jis jais rūpinasi, apiperka maisto, kitų būtinų prekių, esant reikalui vyksta padėti atlikti namų darbus, ar jiems nukritus reikia vykti padėti atsistoti. Taip pat negali pasirūpinti dukros nuvykimu į mokyklą, jie gyvena užmiestyje, kur arti namų nėra autobusų stotelės, eiti iki artimiausios stotelės – kelias nepritaikytas pėstiesiems. Taip pat jis yra seniūnaitis, dėl ko kyla problemos nuvykti pas žmones ir jiems teikti pagalbą. Nors žmona turi teisę vairuoti, tačiau ji dirba pamaininį darbą ir jo visur vežioti kasdien negali. Jam nuvykimas į darbą taip pat labai komplikuotas, nes autobusai nekursuoja tinkamu laiku, po pažeidimo padarymo jį į darbą veždavo kaimynas, jam nebegalint stengiasi kviesti pavėžėjus, tačiau jie nenoriai vyksta į užmiesčius. Taip pat finansiškai negali leisti sau samdytis vairuotojo. Netekus darbo, jų šeima negalėtų išgyventi finansiškai, žmonos algos nepakaktų visiems šeimos turimiems įsipareigojimams, bei pragyvenimui.
Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti dėl pažeidimo darymo galimas jam kilsiančias neigiamas pasekmes, todėl turi jas prisiimti. Tai, kad R. K., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas. Vien tai, kad pareiškėjas patiria nepatogumų dėl to, kad į darbą anksčiau atsikelti, arba prašyti šeimos narių ar draugų jį pavėžėti, nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės neproporcingumą jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui. Aiškinant priešingai, būtų sukurtas iš esmės teisei priešingas precedentas, jog tuo atveju, kai asmens darbo veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu ar kai poveikio priemonės taikymas jam sukeltų kitokių asmeninių nepatogumų, specialiosios teisės atėmimas jam nebūtų taikomas, tokiu būdu išvengiant įstatyme numatytų savo priešingo teisei elgesio pasekmių, tačiau tokia išlyga nei įstatyme, nei teismų praktikoje nenumatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad jam nuo nusižengimo padarymo dienos – nuo 2022 m. gruodžio 9 d., buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, taigi, remiantis teismų formuojama praktika, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo šios dienos ir jam taikomas daugiau nei 3 mėnesius, ir šiuo metu jis tęsia darbo veiklą toje pačioje bendrovėje, toliau atlieka seniūnaičio pareigas.
Nagrinėjamu atveju, įvertinama ir R. K. asmenybė. Pareiškėjas yra dirbantis (b. l. 30-31), ankščiau neteistas (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 22191909914, b. l. 36), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai kaip labai paslaugus, iniciatyvus, energingas, empatiškas, darbštus, mandagus, pasižymintis autoritetu tarp kaimo gyventojų, turintis jų pasitikėjimą, sėkmingai sprendžiantis gyventojams iškilusias bėdas, antrai kadencijai išrinktas seniūnaičiu, (duomenys neskelbtini) seniūnas R. S. laiduoja už R. K. elgesį ateityje (b. l. 33-34,35). R. K. yra saugios kaimynystės grupės koordinatorius (b. l. 37-40), MB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai, kaip disciplinuotas, darbštus, stengiantis visiems padėti žmogus (b. l. 41), sudaręs santuoką, turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 42-44). Be to, jis rūpinasi Kaune gyvenančia senyvo amžiaus mama V. K., bei rūpinasi draugo, gyvenančio užsienyje neįgaliais tėvais – V. ir A. A.. V. A. nustatyti specialūs poreikiai. V. ir A. A. teismui pateiktame rašte nurodė, jog R. K. jiems teikia visapusišką ir operatyvią pagalbą, t. y. juos lanko, aprūpina visais reikalingais vaistais, higienos priemonėmis, veža pas gydytojus, atveža slaugytoją, padeda buities darbuose (b. l. 69-75). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, per penkerius metus už KET pažeidimus baustas 6 kartus, jo padaryti nusižengimai nėra itin pavojingi bei šiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos (administracinio nusižengimo byla b. l. 30-35). Taip pat sumokėta pusė (600 Eur) 1 200 Eur paskirtos baudos už šioje byloje nagrinėjamą administracinį nusižengimą (b. l. 24)). R. K. išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, 2023 m. sausio 18 d. įgijo sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą, baigė papildomą vairuotojų mokymo programą, pasitikrino sveikatą (b. l. 28-30). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašytas į priklausomybių ligų įskaitą. Aplinkybę, kad R. K. nepiktnaudžiauja alkoholiu, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas – (duomenys neskelbtini) seniūnas R. S.. Pastarasis R. K. apibūdino kaip dorą sąžiningą žmogų, padedantį garbaus amžiaus žmonėms bei visai Užusalių bendruomenei. Kaip nurodė pats pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu, jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, neginčija savo kaltės, dėl padaryto nusižengimo labai išgyvena. Šio nusižengimo padarymas sukėlė jam neigiamas pasekmes, susijusias su vykimu į darbą ir iš jo, rūpinimusi šeimos nariais, savo senyvo amžiaus mama, bei draugo tėvais. Nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina R. K. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas normas, o nagrinėjamas nusižengimas yra labiau atsitiktinis.
R. K. kritiškai vertina kilusias pasekmes kaip pakankamą nubaudimą, sugėdinimą, nes apie įvykį turėjo papasakoti šeimos nariams ir darbovietei, dėl to patyrė gėdos jausmą ir visuomenės pasmerkimą, net ir sutrumpintas skirtų baudžiamojo poveikio priemonių terminas būtų pakankamas, kad pareiškėjas būtų nubaustas ir atgrasytas nuo naujų teisės pažeidimų darymo. Sutinka įsirengti antialkoholinį variklio užraktą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas R. K. individualizuojančias aplinkybes bei tai, kad per didelį vairavimo stažą jis šiurkščiai pažeidė KET pirmą kartą, padaryta turtinė žala atlyginta, į jo elgesį po nusižengimo padarymo (savo kaltę pripažino iš karto, nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, sumokėjo dalį baudos), padarytas nusižengimas yra daugiau pavienio pobūdžio, toks elgesio modelis (vairavimas neblaiviam ir apskritai piktnaudžiavimas alkoholiu) R. K. nėra būdingas, suprato padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą visuomenei, jau pajuto jo pasekmes ir padarė išvadas, nėra sistemingas KET pažeidėjas, todėl teismas mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti ir atliks prevencinį poveikį sutrumpinus ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 24 mėnesių iki 14 mėnesių ir sutrumpinant minimalų draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nuo 18 mėnesių iki 12 mėnesių. Teismo manymu, šios administracinio poveikio priemonės pakeitimas įgyvendins ne tik pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atitiks prevencinį poveikį.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Iš byloje nurodytų duomenų, kad pareiškėjas dirbantis, tačiau šeimos pajamos nėra didelės, augina du nepilnamečius vaikus, paėmęs vartojimo kreditus, spręstina, kad jis neturės galimybių iškarto sumokėti likusią skirtos baudos dalį (600 Eur), todėl prašymas išdėstyti likusios baudos mokėjimą yra tenkintinas, nustatant 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą, mokant kiekvieną mėnesį lygiomis sumomis po 50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-111-2023, pakeisti ir sutrumpinti R. K. paskirtos administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 24 mėnesių iki 14 mėnesių ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nuo 18 mėnesių iki 12 mėnesių.
Nesumokėtos baudos dalies 600 Eur (šešių šimtų eurų) sumokėjimą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos mokant po 50 Eur (penkiasdešimt eurų).
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: 22191909914 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.
Nutartis per 20 dienų nuo jos patvirtintos kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.