- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-16
- Bylos Nr.
- II-312-899/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00228-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. K.
- Nukentėjusysis
- D. B., A. J., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2022 m. spalio 18 d. informaciniu pranešimu pareikštos žodinės pastabos panaikinimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjas R. S. 2022 m. vasario 22 d. K. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 417 straipsnio 7 dalį, kuriame nurodė, kad K. K. 2021 m. spalio 31 d. 13.10 val. (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus važiavimo atstumo iš šono ir kliudė greta pravažiuojantį automobilį. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2022 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. K. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį 11 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutartimi panaikinta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2022 m. balandžio 11 d. nutarimo dalis, kuria K. K. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, ir byla grąžinta iš naujo tirti bei nagrinėti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2022 m. spalio 18 d. K. K. atžvilgiu surašė informacinį pranešimą dėl žodinės pastabos pareiškimo, kuriame nurodė, kad K. K. 2021 m. spalio 31 d. 13.10 val., (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga ir atlikdama manevrą į sustojimo vietą, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus važiavimo atstumo iš šono ir atsitrenkė į greta pravažiuojantį automobilį. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiuo pranešimu nurodė, kad padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių, todėl, vadovaujantis ANK 12 straipsniu, paskyrė K. K. žodinę pastabą, taip pat paaiškino, kad dėl šio nusižengimo požymių turinčios veikos administracinio nusižengimo bylos teisena nebus pradėta.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2022 m. lapkričio 25 d. gautas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas K. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. spalio 18 d. jai paskirtą žodinę pastabą. Skunde paaiškino, kad ANK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-1102 patvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu (TAR, 2016-12-27, Nr. 2016-29570) (toliau - ir Įsakymas). Įsakymo 1.3 papunktyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, jei, yra visi šio įsakymo 1.1 papunktyje nustatyti kriterijai. Įsakymo 1.1. papunktyje numatyta, jog šie kriterijai, taikomi visiems ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytiems, iš jų ir šiuo atveju aktualiame ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytam, administraciniams nusižengimams, dėl kurių policijos pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną: 1.1.1. kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; 1.1.2. administraciniu nusižengimu nėra padaryta turtinė žala arba, jei ji padaryta, kaltininkas iš karto po nusižengimo atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą arba žala padaryta vairuojant transporto priemonę, kuri apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; 1.1.3. nenustatyta ANK 36 straipsnyje nustatytų atsakomybe sunkinančių aplinkybių. Ji nepripažino ir nepripažįsta kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo. Vien tik dėl to policijos sprendimas pareikšti žodinę pastabą yra neteisėtas, nes neatitinka išvardytų kriterijų visumos. Nors žodinė pastaba nėra administracinė nuobauda ANK 23 straipsnio normos prasme, tačiau tokia priemonė parenkama turinčio teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną pareigūno iniciatyva, atlikus ginčijamo įvykio aplinkybių tyrimą, išaiškinus kaltes klausimą ir kitas aplinkybes. Pripažinus padarytą administracinį nusižengimą mažai pavojinga veika ir pareiškus nusižengimą padariusiam asmeniui žodinę pastabą, tai pažymima Administracinių nusižengimų registre (Įsakymo 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, toks policijos sprendimas, o ypač, kai asmuo ginčija kaltę, neabejotinai liečia jos teisinę padėtį. Žodinės pastabos galia nėra bereikšmė, o skiriama, be kita ko, tik kaltam ir kaltę pripažįstančiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Šalies argumentai
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius su K. K. skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsilipime į skundą nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato sprendimas pareiškėjai paskirti žodinę pastabą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas bei pagrįstas. Administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (įskaitant eismo įvykio ekspertizės aktą) K. K. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, konstatuoti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo teisingai ir pagrįstai nustatyta, kad 2021 m. spalio 31 d. apie 13 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) K. K., vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus važiavimo atstumo iš šono ir kliudė greta pravažiuojantį automobilį, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 114, 126 punktų reikalavimus. ANK 591 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai yra šio kodekso IV skyriuje nurodyta aplinkybė. ANK IV skyriaus 12 straipsnyje nurodyta, kad, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, žodinę pastabą. Kas šuo atveju pareiškėjos atžvilgiu ir buvo padaryta, nustačius, kad dėl atsitikusio eismo įvykio yra ir jos kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje K. K. palaikė pateiktą skundą ir paaiškino, kad mano, jog nutraukus bylą, nežino, kaip gausis su pasekmėmis. Pats procesas labai sudėtingas. Jai sunku nuspręsti, kas teisinga, o kas ne. Įvykio metu automobilis nukentėjo, bet neturi žinių, kokia buvo padaryta žala. Yra pakeistas automobilio sparnas, o tas sugadintas sparnas yra namuose, jis vis dar saugomas. Kiek žino, nukentėjusysis yra „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir jis pats tvarkėsi automobilį. Mano, kad yra svarbu ir įrašas registre ir, jeigu ji ateityje įsigys automobilį ir jį draus, tai jai draudimo kaina didės. Pati neturės ateityje turtinių pretenzijų nukentėjusiajam, bet jaučiasi atsakinga, nes apgadino automobilį.
Nukentėjusysis D. B. teisme parodė, kad palaiko K. K. skundą, mano, kad toks sprendimas procesiškai negalėjo būti priimtas. Administracinė teisena pradėta, o žodinė pastaba yra reiškiama tada, kai kaltė yra pripažįstama, žala yra atlyginama ir pripažįstama mažareikšme. Šiuo atveju K. K. kaltės nepripažino, žala vis dar nėra neatlyginta, nesureguliuotas draudimas, kadangi procesas nepasibaigęs ir administracinė teisena vyksta, todėl žodinė pastaba neturėjo būti pareiškiama nei K. K., nei J. J.. Mano, kad K. K. atžvilgiu teisena turėtų būti nutraukiama nepadarius ANK numatytų veiksmų. Yra „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Kiek žino, kad turi atitikti visus tris kriterijus, numatytus generalinio komisaro įsakymu, kad būtų paskirta žodinė pastaba.
Nukentėjusysis A. J. teisme parodė, kad neturi nuomonės, kaip teismas turėtų spręsti klausimą dėl K. K. pateikto skundo. Šiai dienai automobilis nesuremontuotas. Šiai dienai pretenzijų jai neturi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje skundą pateikusi K. K. ginčija informaciniu pranešimu jai pareikštą žodinę pastabą, todėl spręstina, ar buvo teisės aktuose nustatyti pagrindai ir sąlygos asmeniui pareikšti žodinę pastabą.
Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis bei K. K. skunde išdėstytais motyvais, teismas sutinka su skunde nurodytu argumentu, kad žodinė pastaba gali būti pareikšta tik esant nustatytoms atitinkamoms sąlygoms (jų visetui).
ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką. ANK 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-1102 patvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu. Šio įsakymo 1.3 papunktyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, jei yra visi šio įsakymo 1.1 papunktyje nustatyti kriterijai, kurie taikomi visiems ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytiems, iš jų ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytam, administraciniams nusižengimams, dėl kurių policijos pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną: 1.1.1. kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; 1.1.2. administraciniu nusižengimu nėra padaryta turtinė žala arba, jei ji padaryta, kaltininkas iš karto po nusižengimo atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą arba žala padaryta vairuojant transporto priemonę, kuri apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; 1.1.3. nenustatyta ANK 36 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Nagrinėjamu atveju K. K. kategoriškai neigia kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo ir tokios pozicijos laikėsi tiek duodama paaiškinimą policijos pareigūnams eismo įvykio vietoje, tiek skųsdama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2022 m. balandžio 11 d. nutarimą dėl baudos paskyrimo, tiek skųsdama ir 2022 m. spalio 18 d. jai pareikštą žodinę pastabą apylinkės teismui. Taigi, K. K. byloje nepripažino ir nepripažįsta kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo. Tokiu būdu policijos įstaigos sprendimas pareikšti K. K. žodinę pastabą yra neteisėtas, nes neatitinka išvardytų kriterijų visumos ir tuo aspektu jos teisės yra neleistinai suvaržytos. Nors žodinė pastaba nėra administracine nuobauda ANK 23 straipsnio normos prasme, tačiau tokia priemonė gali būti parinkta turinčio teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną pareigūno iniciatyva, prieš tai atlikus įvykio situacijos aplinkybių tyrimą, be kita ko, išsiaiškinus asmens kaltės klausimą ir kitas reikšmingas ginčo priemonės taikymui aplinkybes. Policijos įstaiga išdėstytų reikalavimų nesilaikė, priėmė nepagrįstą, skubotą sprendimą, t. y. pareiškė žodinę pastabą kaltės dėl eismo įvykio nepripažįstančiai vairuotojai.
Atkreiptinas dėmesys, kad pripažinus padarytą administracinį nusižengimą mažai pavojinga veika ir pareiškus nusižengimą padariusiam asmeniui žodinę pastabą, tai pažymima Administracinių nusižengimų registre (Įsakymo 3 punktas). Taigi, policijos įstaigos sprendimas pareikšti asmeniui aptariamą priemonę neabejotinai liečia asmens, kaip administracinio nusižengimo teisenos dalyvio, teisinę padėtį. Žodinės pastabos juridinė galia nėra bereikšmė. Tokia administracinės atsakomybės priemonė skiriama, be kita ko, tik kaltam ir kaltę pripažįstančiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pažymėtina, kad analogiškai pasisakoma ir aukštesniųjų teismų praktikoje (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-210-361/2018, 2019 m. sausio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-7-361/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-166-898/2019 ir kt.). Tuo pačiu pastebėtina, kad dalyvavimas administracinio nusižengimo teisenoje, paaiškinimų apie įvykį, dėl kurio kaltės nepripažįstama, davimas, skundų teikimas apylinkės teismui dėl 2022 m. balandžio 11 d. nutarimo, kuriuo skirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo, dėl 2022 m. spalio 18 d. žodinės pastabos teisėtumo nėra laikytinas padėjimu išaiškinti administracinį nusižengimą Įsakymo 1.1.1. papunkčio prasme.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato įgalioto pareigūno 2022 m. spalio 18 d. informacinis pranešimas, kuriuo K. K. pareikšta žodinė pastaba, priimtas nesant teisėto pagrindo – administracinėn atsakomybėn patraukta K. K. nepripažino padariusi administracinį nusižengimą, tuo aspektu jos teisės į gynybą buvo suvaržytos, todėl tokios formos ir turinio sprendimas naikintinas.
Nustačius, jog žodinė pastaba buvo paskirta neteisėtai, t. y. nesant Įsakyme numatytiems visiems pagrindams, administracinio nusižengimo byla gražintina tirti iš naujo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui. Prašymas nutraukti bylą, kaip to teismo posėdžio metu prašė nukentėjusysis D. B., negali būti tenkintinas, nes teismas šia nutartimi K. K. kaltės klausimo nenagrinėjo, nevertino, ar jos veikoje yra visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, o pasisakė tik jos pateikto skundo ribose, t. y. tik dėl jai skirtos žodinės pastabos teisėtumo. Policijos institucija, pripažindama, kad K. K. padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių (kaip kad buvo paminėta 2022 m. spalio 18 d. informaciniame pranešime dėl žodinės pastabos pareiškimo), pati turi diskrecijos teisę nuspręsti, koks procesinis sprendimas (vietoje žodinės pastabos) turi būti priimtas K. K. atžvilgiu dėl 2021 m. spalio 31 d. eismo įvykio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato įgalioto pareigūno 2022 m. spalio 18 d. informaciniu pranešimu byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) K. K. pareikštą žodinę pastabą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą tirti iš naujo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.