Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-178-626/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-27
Bylos Nr.: 1A-178-626/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-30807-2021-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Vitalija Norkūnaitė, Aiva Survilienė, Linas Šiukšta
Nuteistasis: R. B.
Kaltinamasis: S. B.
Advokatai: Olegas Šibkovas, Pavelas Borkovskis

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.8.9.1Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas esant BK 62 str. 1 d. numatytoms sąlygoms (BK 62 str. 1 d.)
1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-626/2023Teisminio proceso Nr.

1-01-1-30807-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.9.1; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.1 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Ritai Vaitiekūnienei,nuteistajai R. B.,gynėjui advokatui Pavelui Borkovskiui,išteisintosios S. B. gynėjui advokatui Olegui Šibkovui,vertėjai Irinai Pikčilingienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. B. gynėjo advokato Pavelo Borkovskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 10 metų ir 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką R. B. įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 20 d. iki 2022 m. liepos 5 d.

R. B. kardomoji priemonė – namų areštas palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiuo nuosprendžiu S. B., pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisinta, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Jos atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. B. nuteista už tai, kad neteisėtai, turėdama tikslą platinti, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – karfentanilio, t. y.: ji, ne vėliau kaip 2021 m. spalio 17 d., Vilniaus miesto stoties rajone, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, į skolą už 1 200 eurų įgijo ne mažiau kaip 175,735 g narkotinės medžiagos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,07452 g grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir kurias ji, pargabenusi namo – savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), neteisėtai juose laikė iki tol, kol 2021 m. spalio 19 d., apie 20.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), dalį jų į skolą už 600 eurų išplatino G. P. (kuris mirė 2022 m. vasario 18 d.), t. y. – 9,013 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 0,00405 g grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio, o likusį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, ne mažiau kaip 166,722 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,07047 g grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio, neteisėtai laikė namuose – gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki tol, kol tą pačią dieną, t. y. 2021 m. spalio 19 d., apie 22.54 val., kratos atlikimo pas ją namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), metu ji savanoriškai pateikė policijos pareigūnams dalį narkotinių medžiagų – 30,203 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0129 g grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio, o kitą dalį narkotinių medžiagų – 136,519 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis 0,05757 g kiekis grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio, policijos pareigūnai rado minėtame bute esančioje spintoje, įdėtas į tamsios spalvos kojinę.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistosios R. B. gynėjas advokatas P. Borkovskis apeliaciniame skunde prašo: 1) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendį, perkvalifikuoti R. B. padarytą nusikalstamą veiką į BK 260 straipsnio 1 dalį, taikyti R. B. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį ir jai paskirti kuo švelnesnę bausmę; 2) jeigu teismas neperkvalifikuos R. B. veikos, prašo taikyti jos atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirti nuteistajai švelnesnę bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apelianto vertinimu, Vilniaus apygardos teismas nesilaikė BK 1 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą nuosprendį, nes nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų dėl išsamaus bei nešališko visų bylos aplinkybių ištyrimo, dėl ko nepagrįstai R. B. veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Be to, teismas netinkamai vertino teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principus ir dėl to nuteistajai paskyrė neteisingą, akivaizdžiai per griežtą bausmę, nepagrįstai nepritaikė R. B. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, tokiu būdu neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą.

2.2. BK 260 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokia, koks yra jų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-604/2014, Nr. 2K-561-511/2015, Nr. 2K-54-489/2017). Šis požymis yra vertinamasis, todėl inkriminuojant jį kaltinamajam nepakanka nustatyti narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšį, konkretų jos pavadinimą ir veikliosios medžiagos kiekį bei pasiremti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalį, būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis. Įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ir kaltininkui buvo žinomas ar numanomas dozių skaičius ir kitos svarbios aplinkybės.

2.3. Apelianto manymu, Vilniaus apygardos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad R. B. tyčia nebuvo nukreipta būtent į disponavimą labai dideliu ar dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, kad ji nesuvokė nei narkotinių medžiagų rūšies, nei kiekio, nes R. B. narkotines medžiagas perdavęs asmuo jai aiškino, kad milteliai yra stipriai maišyti.

2.4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendyje, remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis vertino, kad R. B. nusipirko ne mažiau kaip 175,735 g miltelių, kurių sudėtyje nustatyta 0,07452 g grynos narkotinės medžiagos ‑ karfentanilio. Dalį ‑ 9,013 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis ‑ 0,00405 g grynos narkotinės medžiagos ‑ karfentanilio, išplatino į skolą, o kitą dalį ‑ ne mažiau kaip 166,722 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,07047 g grynos medžiagos karfentanilio, laikė savo namuose, todėl nurodytas narkotinės medžiagos kiekis atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

2.5. Apeliantas nesutinka su tokiomis Vilniaus apygardos teismo išvadomis bei vertinimu. Iš nuosprendžio matyti, kad pirmos instancijos teismas suabsoliutino R. B. charakterizuojančią aplinkybę – tai, kad pastaroji anksčiau jau buvo teista už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nuosprendyje yra nurodyta, kad „teismo vertinimu, R. B. disponavimas narkotinėmis medžiagomis praeityje, taip pat šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą apie R. B. turėtą supratimą apie narkotinių medžiagų rūšis, pavadinimus, svorį. Byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajai bendrais bruožais buvo suvokiamas disponuojamos narkotinės medžiagos kiekis“. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nei viena iš byloje esančių faktinių aplinkybių nepatvirtina, kad R. B. žinotų apie jos disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį, pavadinimą. Priešingai, bylos įrodymai tik patvirtina esamas abejones dėl tokio nuteistosios tariamo žinojimo.

2.6. Kvalifikuodamas nuteistosios R. B. veiką, Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog „kaltinamoji teigia, kad nesuprato, jog disponuoja labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, kad ji nežinojo šių medžiagų rūšies, asmuo, iš kurio pirko narkotikus, sakė, kad tai „koksas“ ‑ kokainas, arba, galbūt, tai galėjo būti heroinas. Ji negalėjusi žinoti, kad jos perkamuose milteliuose bus karfentanilis ir kad šios medžiagos bus toks kiekis. Visgi, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą kaltinamosios R. B. veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 ar 2 dalis. Iš esmės gynyba kelia klausimą, jog R. B. nežinojo narkotinės medžiagos rūšies, t. y., kad nusipirko karfentanilį, teigiant, kad pirko kokainą, kurio kiekiai, nuo kurių kyla atsakomybė yra ženkliai didesni, nei karfentanilio ‑ nedidelis kiekis ‑ 0,00006 g, didelis kiekis ‑ 0,0006 g ir labai didelis kiekis ‑ 0,018 g, tuo tarpu, kokaino kiekiai, nuo kurių kyla atitinkamai dalyse baudžiamoji atsakomybė ‑ nedidelis kiekis ‑ 0,2 g, didelis kiekis – 20 g, labai didelis kiekis – 100 g, heroino ‑ nedidelis kiekis ‑ 0,02 g, didelis kiekis – 2 g ir labai didelis kiekis – 10 g“.

2.7. Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada, nes ji neatitinka nustatytų bylos aplinkybių. Narkotinės medžiagos kiekis bendroje miltelių 175,735 g masėje yra itin nedidelis, tiktai ‑ 0,07452 g, t. y. nesudaro netgi vieno procento nuo bendro miltelių masės kiekio. 2021 m. spalio 21 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2529427-21 nebuvo nustatyta, su kokia medžiaga buvo sumaišytas karfentanilis (0,07452 g), tačiau tai nebuvo draudžiama, narkotinė ar psichotropinė medžiaga (t. 1, b. l. 131‑135). Nuteistajai R. B. buvo paaiškinta, kad tai yra „koksas“ (kokainas), o toks kiekis kokaino bendrojoje masėje įsigytų miltelių nesudaro netgi nedidelio kiekio (Rekomendacijos dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, 5¹ punktas).

2.8. Apelianto nuomone, Vilniaus apygardos teismas savo išvadą dėl tariamo R. B. suvokimo apie disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį grindžia nepakankamais ir nepatikimais įrodymais, prielaidomis bei spėlionėmis. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti. Esminė aplinkybė, kuria remiantis Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą dėl tariamo R. B. žinojimo apie disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį, yra R. B. ankstesni teistumai už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. R. B., kaip yra nurodyta Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje, anksčiau buvo teista už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis keturis kartus pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalis, taip pat pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pasak apelianto, tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes nei viena iš anksčiau R. B. padarytų nusikalstamų veikų nebuvo susijusi su disponavimu būtent narkotine medžiaga – karfentaniliu. Pavyzdžiui, paskutinis R. B. teistumas, t. y. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendį, buvo susijęs su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga – heroinu. Aplinkybė, kad R. B. veika niekada anksčiau nebuvo susijusi su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga – karfentaniliu, tik patvirtina, kad R. B. anksčiau jokios patirties su šia narkotine medžiaga neturėjo. Taigi ankstesni R. B. teistumai niekaip negalėtų įtakoti jos tariamą supratimą, kad ji disponavo būtent narkotine medžiaga – karfentaniliu, o ne jokia kita narkotine medžiaga.

2.9. Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi liudytojo K. S. parodymais. Tačiau vertinant šiuos liudytojo parodymus, apeliantui nesuprantama, kokiu būdu minėti parodymai patvirtina R. B. tariamą žinojimą apie disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį. Teismas nurodė, kad iš liudytojo K. S. parodymų matyti, kad jis narkotines medžiagas iš R. B. yra pirkęs 6‑7 kartus. Taip pat nurodė, kad šiais laikais suvokiama, kad Lietuvoje heroino nėra; būdavo turbūt sintetinės kilmės medžiagos. Cheminės kilmės opiatas vadinamas fentanilis ‑ karfentanilis. Šios medžiagos veikimo būdas ir poveikis ‑ vartojimo būdas priklauso nuo žmogaus. Opiatas veikia slopinančiai, yra nuskausminantis preparatas. Tai buvo balkšvi‑pilkšvi‑gelsvi milteliai. R. B. nesakė ką parduoda, kad keičiasi narkotinės medžiagos sudėtis. Tik jis pats mano, kad iš R. B. pirko karfentanilį.

2.10. Apklausos metu K. S. nurodė, kad negali tiksliai įvardinti, kokias tiksliai narkotines medžiagas įsigydavo, t. y. ir pats K. S. tiksliai nežinojo, kokias būtent narkotines medžiagas įsigydavo ir vartodavo. Liudytojas nurodė, kad „pirkdamas, niekada nežinai, kokia medžiaga bus“. Be to, Vilniaus apygardos teismas, nurodydamas liudytojo žodžius, kad pastarasis mano, kad iš R. B. pirko karfentanilį, panaudoja K. S. parodymus būtent tokiu apsektu, jog patvirtintų savo pasirinktą poziciją, t. y. iškreipia liudytojo žodžius, nes K. S. nurodė, kad „kokias medžiagas jis pirko, yra spėjimas, visiškai niekada nežinai ką perki. Jis tiesiog spėjo. R. nesakė, ką parduoda, kad keičiasi narkotinės medžiagos sudėtis. Jis mano, kad pirko karfentanilį“.

2.11. Pasak apelianto, liudytojo K. S. parodymai jokiu būdu nepatvirtina aplinkybės, kad R. B. žinojo apie disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį, todėl Vilniaus apygardos teismas be jokio pagrindo vertino K. S. žodžius apie jo subjektyvią nuomonę, kad jis galėjo pirkti ir karfentanilį, neatsižvelgiant į parodymų kontekstą, kai liudytojas ne kartą paminėjo, kad nežinojo, kokios rūšies narkotines medžiagas jis perka ir be jokio pagrindo vertino tokį subjektyvų liudytojo manymą kaip įrodymą byloje.

2.12. Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir liudytojo E. S. parodymus. Liudytojas E. S. parodė, kad jis pats narkotikus vartoja su pertraukomis apie 10 metų. Jam yra tekę vartoti heroiną, bet senai, nes Lietuvoje nėra heroino; jis yra, bet sunku gauti. Heroino ir karfentanilio kaina panaši. Teko vartoti kokainą. Jis baltos spalvos. Vertinant šiuos liudytojo parodymus tame kontekste, kokiame juos nurodo Vilniaus apygardos teismas – kaip aplinkybę, įrodančią, kad R. B. žinojo apie disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį, apeliantui nesuprantama, kokiu atveju minėti E. S. parodymai galėtų turėti įtakos minėtai teismo išvadai. Apeliantas pažymi, kad liudytojas E. S. parodė, kad „nematė, ką G. P. gavo už tuos pinigus“, t. y. liudytojas nežinojo, kokias būtent narkotines medžiagas G. P. įsigijo įvykio dieną, todėl jo parodymai jokiu būdu negali patvirtinti R. B. tariamą žinojimą apie disponuojamos narkotinės medžiagos rūšį. Iš liudytojo E. S. parodymų galima daryti išvadą, kad heroino ir karfentanilio kaina nelegalioje rinkoje yra panaši, t. y., kaina, už kurią R. B. įsigijo arba išplatino narkotines medžiagas negalėjo įtakoti jos supratimą apie disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį.

2.13. Apygardos teismas nurodė, kad iš specialistės Izoldos Žvironaitės paaiškinimų matyti, kad milteliai, pagal specialisto išvadoje nurodytą aprašymą, buvo baltos spalvos. Kai jie būna paimami nelegalioje apyvartoje, tai, ką gauna tyrimams, heroinas skiriasi nuo karfentanilio. Be to, teismas paminėjo narkotinės medžiagos – karfentanilio stiprų poveikį žmogaus organizmui. Tačiau, anot apelianto, kaip ir liudytojo E. S. parodymai, specialistės I. Žvironaitės paaiškinimai nepatvirtina nagrinėjamą aplinkybę, kad R. B. žinojo apie disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį.

2.14. Pasak apelianto, Vilniaus apygardos teismas, vertindamas specialistės paaiškinimus, paminėjo pastarosios žodžius, juos išplėšdamas iš konteksto, taip, kad specialistės paaiškinimai patvirtintų teismo pasirinktą vertinimą: teismas paminėjo specialistės žodžius, kad „heroinas skiriasi nuo karfentanilio“. Tačiau, baigdama šį sakinį, specialistė I. Žvironaitė nurodė, kad „čia jau reikia būti specialistu“. Paaiškinimuose specialistė I. Žvironaitė nurodė, kad: „kuo karfentanilis skiriasi nuo heroino išoriškai ‑ jei visiškai grynos medžiagos, tai tiek heroiną, tiek karfentanilį išoriškai neatskirsi. Tai baltos spalvos milteliai. Kai jie būna paimami nelegalioje apyvartoje, tai, ką gauna tyrimams, heroinas skiriasi nuo karfentanilio. Juos skiria ir pagal spalvą, ir pagal visą tekstūrą, bet čia jau reikia būti specialistu“. Taigi, specialistė I. Žvironaitė savo paaiškinimuose nurodė, kad išoriškai heroino ir karfentanilio neatskirsi, ir pažymėjo, kad tam, kad atskirti heroiną nuo karfentanilio reikia būti specialistu. Ji patvirtino teismui, kad tyrimui gauti milteliai buvo baltos spalvos, kokainas irgi yra baltos spalvos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantas teigia, kad apygardos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad R. B. suvokė, jog jos įgyjamų narkotinių medžiagų veiklioji medžiaga bus ne kokainas ar heroinas ir bendrais bruožais suvokė šios įgyjamos medžiagos kiekį, suprato, kad įsigytos medžiagos kiekis turi pakankamai stiprų poveikį.

2.15. Apelianto manymu, toks teismo vertinimas akivaizdžiai pažeidžia įrodymų vertinimą reglamentuojančią BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą bei pažeidžia reikalavimą apkaltinamąjį nuosprendį grįsti tik patikimais ir pakankamais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus. Iš Vilniaus apygardos teismo įrodymų vertinimo matyti, kad R. B. tariamą žinojimą apie disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį teismas grindžia jos ankstesniais teistumais bei, kaip nurodo teismas, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau šias faktines aplinkybes – liudytojo K. S. ir E. S. parodymus bei specialistės I. Žvironaitės paaiškinimus – teismas vertino neišsamiai, norėdamas pagrįsti tik vieną savo išankstinę poziciją. Anot apelianto, nei liudytojo K. S., nei liudytojo E. S. parodymai nepatvirtina R. B. suvokimo apie disponuojamos narkotinės medžiagos rūšį bei kiekį. Specialistės I. Žvironaitės paaiškinimai, priešingai teismo išvadai, patvirtina, kad atskirti heroiną nuo karfentanilio galėtų tik specialistas tyrimo metu, bet ne iš matymo. Pasisakant dėl narkotinių medžiagų kainos, kaip jau minėta, heroino ar kokaino ir karfentanilio kainos yra panašios, taigi, mokant tokią pat pinigų sumą už heroiną ar kokainą R. B. įsigytų narkotinių medžiagų kiekis nesiektų didelio narkotinių medžiagų kiekio už tą pačią pinigų sumą. Pasak apelianto, apygardos teismo išvada dėl R. B. suvokimo apie disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį nėra pagrįsta patikimais, nuosekliais ir neprieštaringais įrodymais. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendyje, neturėdamas pakankamai įrodymų, padarė nepagrįstą išvadą dėl R. B. suvokimo apie disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį bei kiekį.

2.16. Nagrinėjamoje byloje nuteistoji R. B. nuosekliai aiškino, kad nesuprato, jog disponuoja labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, kad ji nežinojo šių medžiagų rūšies. Asmuo, iš kurio gavo narkotikus, aiškino jai, kad tai „koksas“ (kokainas), tai galėjo būti ir heroinas. Ji negalėjo žinoti, kad jos perkamuose milteliuose bus karfentanilis ir kad šios medžiagos bus labai didelis kiekis, nes pardavęs jai asmuo sakė, kad milteliai yra stipriai maišyti. Ji iš viso nežino netgi tokios narkotikų rūšies kaip karfentanilis, netgi nežino tokio žodžio reikšmės. Pati nevartoja. Turi būti įvertina ir tai, kad ji yra beraštė.

2.17. Anot apelianto, apygardos teismas nenustatė pakankamų ir patikimų įrodymų, kurie galėtų paneigti R. B. aiškinimus. Teismo argumentai, kad nuteistoji turėjo suvokti, kokiais narkotikais disponuoja, nes anksčiau ji buvo teista už analogiškas veikas, nepatvirtina, bet paneigia tokią teismo išvadą, nes R. B. niekada anksčiau nebuvo teista už disponavimą būtent narkotine medžiaga – karfentaniliu. Liudytojas K. S. nurodė, kad nežinojo, kokias būtent narkotines medžiagas jis įsigijo. Liudytojas E. S. nurodė, kad nežino ir nematė, kokias narkotines medžiagas įvykio dieną įsigijo G. P., nežino, kaip atskirti narkotines medžiagas, nežino, kad fentanilis ir karfentanilis yra skirtingos narkotinės medžiagos. Specialistė I. Žvironaitė paaiškino, kad išoriškai heroino nuo karfentanilio neatskirsi, juos atskirti gali tik specialistas tyrimo metu. Visos šios aplinkybės, priešingai padarytai teismo išvadai, tik patvirtina, kad R. B. negalėjo suprasti, kokiomis būtent narkotinėmis medžiagomis ji disponavo.

2.18. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, ir pan. Iš R. B. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir aptartų bylos aplinkybių matyti, kad nors pastaroji ir suvokė, kad jos veiksmai yra susiję būtent su narkotinėmis medžiagomis, tačiau jų rūšies tiksliai nežinojo ir negalėjo žinoti, atsižlegiant į narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes, taigi negalėjo žinoti ir to, kad disponuoja būtent labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Pažymėtina, kad narkotinė medžiaga nebuvo išfasuota į didelį skaičių pakelių, lankstinukų (dozių) ‑ medžiaga buvo keliuose (keturiuose) paketėliuose. Iš to kiekio (keturių paketėlių) nuteistoji taip pat negalėjo spręsti apie didelį ar labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Asmuo, perdavęs jai narkotines medžiagas, aiškino, kad milteliuose jų kiekis yra itin nedidelis. Nuteistosios R. B. parodymus šioje dalyje patvirtina 2021 m. spalio 28 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada (t. 1, b. l. 131‑135).

Šalies argumentai

2.19. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra nurodyta, kad BK 260 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu. Tai priklauso nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų rūšies. Tai reiškia, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos bendras svoris, neturint duomenų apie jos rūšį, pavadinimą, yra nepakankamas pagrindas spręsti apie asmens supratimą, kokiu gi kiekiu narkotinėmis medžiagomis jis neteisėtai disponuoja. R. B. atveju, byloje nėra nustatytos tokios aplinkybės, kurios tiksliai patvirtintų, kad jai būtų žinoma, kokiomis būtent narkotinėmis medžiagomis ji disponavo, jų rūšį ar pavadinimą, taigi ji negalėjo suvokti ir apie narkotinės medžiagos kiekį, todėl R. B. tyčia nebuvo nukreipta būtent į disponavimą dideliu ar labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, į ką teismas turėtų atsižvelgti, pakeisdamas R. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei paskirdamas švelnesnę bausmę.

3. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas nulėmė neteisingos bausmės paskyrimą. Be to, Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nepritaikė nuteistajai R. B. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apygardos teismas, skirdamas R. B. bausmę, pernelyg sureikšmino neigiamai ją charakterizuojančias aplinkybes, ypač tai, kad ji buvo teista. Neatsižvelgė į tai, kad nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo praėjo jau 8 metai, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad anksčiau taikytos valstybės prievartos priemonės nepadarė R. B. jokio poveikio. Teismas neįvertino, kad nuteistoji R. B. padėjo tyrimui išaiškinti šią nusikalstamą veiką ‑ savanoriškai dalį narkotinių medžiagų (30,203 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0129 g karfentanilio) pati atidavė policijos pareigūnams. Anot apelianto, tai yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta alternatyvi jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaip ir tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi. Apygardos teismas neįvertino aplinkybės, kad nuteistoji R. B. yra romų tautybės, nepaisant pakankamai jauno amžiaus (32 metų), ji yra beraštė, įsidarbinti jai nepavykdavo.

3.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį.

3.2. Apeliantas pažymi, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). Apelianto manymu, šiuo atveju paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, ypač atsižvelgiant į jau nurodytus argumentus dėl labai didelio narkotinės medžiagos kiekio požymio taikymo. R. B. tyčia nebuvo nukreipta į disponavimą būtent labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, ji nežinojo, kokios rūšies tai yra narkotinės medžiagos ir tikslaus jų kiekio. R. B. asmenybė taip pat nėra tokia pavojinga, kad reikalautų tokios griežtos bausmės: iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad nors nuteistoji ir buvo anksčiau teista už panašias nusikaltimas veikas, bet paskutinį kartą prieš 8 metus, paskirtą bausmę atliko, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su šeima, augina du nepilnamečius vaikus. Ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, padėjo tyrimui išaiškinti šį nusikaltimą. Apelianto nuomone, šiuo atveju bausmės tikslas gali būti pasiektas paskiriant R. B. žymiai švelnesnę bausmę. Apygardos teismas tik formaliai vertino jos šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, nors R. B. siekis yra būti kartu su savo vaikais, t. y. juos auklėti, rūpintis ir ugdyti. Nuteistosios šeimos santykiai ir socialiniai ryšiai, jos vaikų teisėtų interesų apsauga teismo nuosprendyje nėra paminėti.

Šalies argumentai

3.3. Bausmė ‑ ne tik teisinis institutas, bet ir svarbi socialinė priemonė. Tinkamas jų derinys padeda įgyvendinti pagrindinį bausmės tikslą – perauklėti žmogų, grąžinti jį į teisingą gyvenimo kelią. Nuo to, ar paskirtoji bausmė yra pagrįsta ir teisinga, priklauso jos bendrasis ir specialusis prevencinis vaidmuo. Neteisinga bausmė daro žalą ne tik nuteistajam, tačiau ir valstybei bei visuomenei. Turi būti atsižvelgta ir į teisminę praktiką analogiškose pagal aplinkybes bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-249-895/2017, Nr. 2K-49-976/2020, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-301-449/2018 ir kt.).

3.4. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai, neturėdamas tam patikimų ir pakankamų įrodymų, vertino, kad R. B. suvokė, jog disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – karfentaniliu, nepagrįstai netaikė R. B. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė jai aiškiai per griežtą bausmę, kuri nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau yra betikslė, nes pasiekia iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir neteisingas. Apelianto nuomone, vertinant visas nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, bausmės tikslai R. B. atveju gali būti pasiekti ir skiriant jai švelnesnę bausmę.

4. Teismo posėdžio metu nuteistoji R. B. ir jos gynėjas, išteisintosios S. B. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios R. B. gynėjo advokato P. Borkovskio apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą neperžengdama paduoto apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3, 4 dalys), konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais vadovaudamasis padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistosios R. B. įvykdžius nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu dideliu kiekiu narkotine medžiaga . Skirdamas bausmę nuteistajai už šį nusikaltimą ir paskirdamas 10 (dešimties) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes.

6. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir išsamiai analizavo bei vertino visus byloje esančius, o ne vien tik kaltinimui palankius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės atitinka BPK 301–307 straipsniuose išdėstytus nuosprendžio formai, turiniui, surašymo tvarkai keliamus reikalavimus.

7. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog aptartų reikalavimų, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, laikytasi. Pirmosios instancijos teismas išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išanalizavo, vertino įrodymų visumą, sugretindamas juos tarpusavyje, nustatydamas jų tarpusavio ryšius. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvadas dėl R. B. kaltės patvirtina būtent įrodymų visuma.

9. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais dėl pirmosios instancijos teismo šališkumu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo šališkumas iš esmės grindžiamas tuo, jog teismas atliko apelianto lūkesčių neatitinkantį bylos įrodymų vertinimą: vadovavosi liudytojų K. S., E. S., specialistės I. Žvironaitės parodymais, ankstesniais R. B. teistumais už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, ne taip, kaip nurodo apeliantas. Tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymą, duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Vertinant pirmosios instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, rodančių teismo tendencingumą ar keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje

10. Nuteistosios R. B. gynėjas skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl R. B. kaltės ir siekdamas paneigti R. B. tyčią disponuojant labai dideliu ar dideliu kiekiu narkotine medžiaga, savo apeliaciniame skunde nurodo, kad R. B. nesuvokė nei narkotinių medžiagų rūšies, nei kiekio.

11. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. ją darydamas asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti. Tai reiškia, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015, 2K-452-788/2016, 2K-246-689/2019, 2K-119-689/2020, 2K-155-1073/2020). Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-436-489/2016, 2K-207-699/2017, 2K-155-1073/2020), duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ar pan. ir kitos svarbios bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-237-689/2018, 2K-246-689/2019).

12. Nagrinėjamu atveju nuteistoji R. B. viso proceso metu savo kaltę pripažino, apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad inkriminuojamus narkotikus ji įsigijo už 1 200 Eur skolą iš nepažįstamo asmens, kuris jai pasakė, kad tai yra narkotikai. Pasak nuteistąją, tas asmuo jai pasiūlė 100 g., medžiaga buvo baltame maiše ir kojinėje, buvo vienoje vietoje, neišfasuoti. Taip pat ji nurodė, kad, kai ji pirko tuos narkotikus, ji paklausė, kokie narkotikai, ir jai tas asmuo atsakė, kad balti kaip sniegas ir tenai daug narkotiko nėra, kad maišo su kažkokiais vaistais. Kaip paaiškino nuteistoji, narkotikų pavadinimuose ji nieko nesupranta. Ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. spalio 20 d. R. B. parodė, kad namuose turėjo 170 g. narkotinių medžiagų – baltos spalvos miltelių, tačiau kas tai per narkotinė medžiaga, nežino, anksčiau narkotikų nevartojo, ji juos nusipirko iš nepažįstamo asmens už 2000 Eur (t. 2, b. l. 186–188). Kaip matyti iš šios R. B. apklausos, jos metu vėliau ji nurodė, kad 10 g. iš turėtos namuose minėtos medžiagos – heroino – ji pardavė pažįstamas Giedriui už 600 Eur. 2021 m. gruodžio 10 d. apklausos metu ji jau nurodė, kad minėtam nepažįstamui žmogui, kurio įvardinti nenorinti dėl savo ir vaikų saugumo, bet su kuriuo iš anksto susiskambindavo, už narkotikų įsigijimą ji sumokėjo ne 2000 Eur, o 200 Eur, likusius - 1000 Eur turėjo paduoti vėliau. Šios apklausos metu R. B. taip pat nurodė, kad žmogus, iš kurio pirko minėtą narkotinę medžiagą, sakė, kad tai yra „koksas“ – baltas kaip sniegas. Anot R. B., ji nežino, kokia tai medžiaga vadinama „koksu“, nežino, ar tai heroinas, kokainas, amfetaminas, karfentanilis, taip pat nežino, kas tai per narkotikas karfentanilis (t. 3, b. l. 10–13). 2022 m. kovo 22 d. apklausos metu ji patvirtino savo duotus ankstesnius parodymus ir paaiškino, kad ji nežinojo, kad minėta nupirkta narkotinė medžiaga – karfentanilis, jai pardavėjas sakė, kad tai yra koksas (kokainas) (t. 3, b. l. 22–24).

13. Sutiktina su apeliantu, kad nei liudytojo K. S., nei liudytojo E. S. parodymai tiesiogiai nepatvirtina R. B. suvokimo apie disponuojamos narkotinės medžiagos rūšį bei kiekį, tačiau, kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymais grindė aplinkybę, kad R. B. turi narkotinių medžiagų disponavimo patirtį ir supratimą apie narkotines medžiagas bei tai, kad pastaruoju metu nelegalioje narkotikų rinkoje heroinu neprekiaujama, o prekiaujama sintetinėmis medžiagomis, tarp kurių yra ir karfentanilis. Kaip antai, teisme apklaustas liudytojas K. S., patvirtino, kad jis reguliariai pirkdavo iš R. B. narkotines ar psichotropines medžiagas, buvo pirkęs 6-7 kartus, mokėdavo nuo 60 iki 100 Eur, kad Lietuvoje 1 g. narkotinės medžiagos kainuoja 60 Eur, vienas „čekis“ (folijos lankstinukas) – 6 Eur. Taip pat šis liudytojas nurodė, kad Lietuvoje heroino nebebūna, būdavo sintetinės medžiagos, bet kokias jis tiksliai įsigydavo, negali pasakyti. Pasak liudytoją, cheminės kilmės opiatas vadinamas Fentaniliu – karfentaniliu, pirkdamas, niekada nežinodavo, kokią medžiagą nusipirks. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. S. parodė, kad narkotikus paskutinį kartą pirko 2021 m. spalio 17 d. ar 18 d., prieš tai iš R. B. telefono numerio gavęs žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad jis gali pas ją atvažiuoti, nes pas ją atsirado naujas „geras“, iš ko jis suprato, kad pas R. yra naujai atvežtos geros kokybės narkotinės ar psichotropinės medžiagos; susisiekus telefonu su R. dėl 20 dozių narkotinių medžiagų pirkimo, jis su ja susitarė, kad jis atvažiuos pas ją ir jam parduos tuos narkotikus R. mama (t. . , Liudytojas E. S. teisme taip pat patvirtino, kad jam yra tekę vartoti heroiną, tačiau seniai, nes Lietuvoje heroino nėra arba sunku gauti, kad heroino ir karfentanlio kaina panaši. Taigi, tiek liudytojas K. S., tiek E. S. patvirtino, kad Lietuvoje heroinu beveik niekas neprekiauja ir jį sunku gauti, kad heroino ir karfentanilio kaina yra panaši. Šiuos jų parodymus patvirtino ir specialistės I. Žvironaitės, pateikusios į bylą 2021 m. spalio 28 d. Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto išvadą (t. 1, b. l. 131–135), paaiškinimas teismui, kad jos nustatyta medžiaga karfentanilis – pats stipriausias opioidas, kuri nelegalioje rinkoje yra vartojama kaip narkotinė medžiaga, kuri yra 10 000 kartų stipresnė už morfiną, 1000 kartų už heroiną ir 100 kartų už fentanilį. Karfentanilis ir heroinas išoriškai nesiskiria – tai baltos spalvos milteliai. Kaip paaiškino specialistė, kai jie būna paimami nelegalioje apyvartoje, tai heroinas skiriasi nuo karfentanilio pagal spalvą ir tekstūrą, bet skirtumą gali pastebėti specialistas. Pasak specialistę, karfentanilis yra praktiškai išstūmęs heroiną iš nelegalios rinkos ir heroino būna labai retai. Taip pat specialistė nurodė, kad kokaino spalva balta; kad tyrimui buvo pateikti baltos spalvos milteliai – karfentanilis.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, šie liudytojų K. S. ir E. S. parodymai, specialistės I. Žvironaitės paaiškinimai, paneigia nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo teiginius, kad ji nežinojo, jog neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos ir nežinojo šios medžiagos rūšies. Kaip minėta, BK 260 straipsnio 3 dalies kvalifikacijai pakanka, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvoktų, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Pažymėtina, kad pati R. B. pripažino, jog ji už 1 200 Eur įsigijo 100 g. narkotinės medžiagos, iš kurių G. P. buvo nupylusi apie 30 g. (ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad G. P. pardavė lygiai 10 g., pamatavusi šį kiekį elektroninėmis svarstyklėmis), už kuriuos pastarasis jai sumokėjo 20 Eur, o 600 Eur liko skolingas, tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad sulaikius G. P., pas jį buvo rasta 9,013 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 0,00405 g. grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio. Bylos duomenimis, atlikus kratą R. B. gyvenamojoje vietoje, buvo rasta iš viso 166,722 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,07047 g. grynos narkotinės medžiagos – karfentanilio (iš jų ji savanoriškai pateikė – 30,203 g., kitą dalį – 136,519 g., buvo rasti spintoje, įdėti į kojinę), taigi, pagal parduotą G. P. ir namuose rastų narkotikų kiekį galima objektyviai spręsti, kad R. B. įsigijo iš viso 175,735 g. šios narkotinės medžiagos. Visa tai rodo, kad R. B. G. P. pardavė tik apie 10 g. už pakankamai didelę pinigų sumą (600 Eur), t. y. už pusę viso įsigyto kiekio (175,735 g.) kainos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog pagal tai, kokią pinigų sumą ji sumokėjo (liko skolinga) už narkotines medžiagas ir už kokią pardavė G. P., R. B. suvokė ir suprato, kad jos įsigytų narkotinių medžiagų kiekis negali būti nedidelis ar net didelis. Nors pasak R. B., ji tiksliai nežinojo, kokia tai buvo narkotikų rūšis, teisėjų kolegija sprendžia, jog ji bendrais bruožais suvokė, kad disponuoja labai dideliu kiekiu draudžiamomis – narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kurios turi pakankamai stiprų poveikį. Teisėjų kolegija, vertindama R. B. tyčios turinį, taip pat atsižvelgia į jos ankstesnius keturis teistumus už nusikalstamų veiksmų, susijusių su narkotinių medžiagų (heroino) disponavimu, padarymą, kas rodo, kad ji turėjo pakankamai patirties disponuojant viena iš stipresnių narkotinių medžiagų – heroinu, žinojo apie tokių narkotinių medžiagų rūšį, kiekį bei kainas.

15. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos ir teisingai vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visumos analize ir vertinimu, atskleidė R. B. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu.

Dėl bausmės

16. Nuteistosios R. B. gynėjas nesutinka su R. B. paskirta bausme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui, individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir paskyrė bausmę, neprieštaraujančią jos paskirčiai.

17. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

18. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė motyvus, kurių pagrindu R. B. paskyrė minimalią sankcijoje nustatytą dešimties metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas įvertino tai, kad ji padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), susijusį su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu, keliantį didelį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei. Bylos duomenimis, R. B. turi kriminalinę praeitį, ne karta teista už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis – heroinu, būtent 2013 m. gruodžio 16 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 48 MGL bauda, 2015 m. rugpjūčio 13 d. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams (bausmė subendrinta, paskirta galutinė 2 laisvės atėmimas 2 metams ir 48 MGL bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams), 2015 m. spalio 6 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 36 parų arešto bausme (bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais, paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams ir 48 MGL bauda), 2016 m. sausio 18 d., pakeistas 2016 m. gegužės 2 d., pagal 260 straipsnio 1 d. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmė subendrinta, paskirta galutinė – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas, 2018 m. sausio 25 d. lygtinai paleista iš pataisos namų). Nuteistąją ankstesni teistumai neigiamai charakterizuoja ją kaip asmenybę, rodo, kad R. B. nesistengė keisti savo gyvenimo būdo, jos asmenybės pavojingumas visuomenei yra pakankamai didelis. Nepaisant taikytų sankcijų, R. B. elgesys nesikeičia, priešingai – ji ir toliau renkasi nusikalstamą gyvenimo būdą. Suvokdama gresiančią atsakomybę už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būdama realiai atlikusi laisvės atėmimo bausmę pagal nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, praėjus maždaug 3,6 metams po bausmės atlikimo (priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde – 8 metai) tęsė savo nusikalstamus veiksmus ir padarė analogišką nusikaltimą – disponavo dar didesniu kiekiu narkotine medžiaga, ir buvo nuteista skundžiamu nuosprendžiu. Todėl teismas pagrįstai nustatė jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdama teista už tyčinį nusikaltimą ir turėdama neišnykusį teistumą, t. y. būdama recidyvistė (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas nustatė ir R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apygardos teismas įvertino ir tai, kad R. B. turi šeimą, augina du nepilnamečiu vaikus. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. B. minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą bausmę, skyrė jai per griežtą bausmę, nėra.

19. BK 54 straipsnio 3 dalyje, kurios taikymo siekia apeliantas, įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-179-719/2022). Remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-511/2022).

20. Nėra pagrindo sutikti su apelianto prašymu dėl švelnesnės, negu įtvirtinta įstatyme, bausmės R. B. skyrimo. Baudžiamojoje byloje sąlygos, numatytos BK 62 straipsnyje, nėra nustatytos. Taip pat nenustatyta ir jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistosios padarytą nusikaltimą ar jos asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad R. B. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu galėtų būti skirta mažesnė ar kitos rūšies, negu įstatyme numatyta, bausmė ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Tai, kad nuteistoji augina du nepilnamečius vaikus, teismo buvo įvertinta individualizuojant jai bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį sankcijos ribose. Tai nelaikytina išimtine aplinkybe. Jokių kitų aplinkybių, rodančių, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos bausmės skyrimas R. B. neatitinka teisingumo principo, byloje nenustatyta.

21. Apeliacinio skundo argumentas, kad R. B. nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, yra nepagrįstas ir veikos pavojingumo vertinimo nekeičia. Iš bylos medžiagos matyti, kad ji turėjo gyvenamąją vietą, gyveno bute kartu su savo motina, pragyveno iš už jos vaikus bei kaip bedarbė iš Užimtumo tarnybos gaunamas pinigines išmokas (per mėnesį gaudavo apie 700 Eur), bylos duomenimis kratos jos gyvenamojoje vietoje metu, buvo rasti, pasak R. B., 3 700 Eur, jos sutaupytų pinigų. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir nuteistosios sunki materialinė padėtis negali pateisinti labai sunkaus, visuomenei pavojingo nusikaltimo padarymą.

22. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius, labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – karfentanilio yra 0,018 g. Taigi, pagal rekomendacijas R. B. inkriminuotas disponuojamų narkotinės medžiagos - karfentanilio kiekis keturis kartus viršijo nustatytą labai didelio kiekio ribą. Pažymėtina ir tai, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas minimalią bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ribą – dešimt metų, įvertino, jog nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, visada keliamas pavojus visuomenės sveikatai ar net gyvybei ir šios vertybės ginamos griežtomis priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-511/2022).

23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistajai R. B. bausmės dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Įvertinusi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikšmingus duomenis, teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų vertinti nuteistosios veikos pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad nuteistosios asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga.

24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti nuteistosios R. B. gynėjo apeliacinio skundo, jis atmetamas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios R. B. gynėjo advokato Pavelo Borkovskio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vitalija NorkūnaitėAiva SurvilienėLinas Šiukšta