Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-539-253/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-03
Bylos Nr.: 2A-539-253/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas, Milda Skersienė
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: L. D.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Civilinė byla Nr. 2A-539-253/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04810-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2; 3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos), Mildos Skersienės ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovei L. D. dėl įpareigojimo pašalinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės pažeidimą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, T. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. M. patikslinusi ieškinį prašė: 1) įpareigoti atsakovę L. D. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės pažeidimą, o būtent – pašalinti savavališkai pastatytą židinį iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tai yra atlaisvinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), užmūryto kamino angą; 2) išaiškinti atsakovei, kad neįvykdžius teismo sprendimo jai gali būti paskirta 5 000,00 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis sprendimo vykdymo procese, 50 procentų jos paskiriant ieškovei; 3) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Ji šiuo metu pagal projektuotojos N. Č. projektinę dokumentaciją savo bute vykdo kapitalinį remontą, kurio sudėtinė dalis yra židinio įrengimas pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) komercinį pasiūlymą ir ruošiamą techninę dokumentaciją. Atliekant pasirengimo įrengti židinį darbus, ieškovė susidūrė su kliūtimi, kurią išspręsti taikiai ir geranoriškai su atsakove L. D., gyvenančia adresu (duomenys neskelbtini), nepavyko. Atsakovė 2009 metais vykdydama aukščiau esančio buto Nr. 4 rekonstrukciją pagal 2001 m. kovo 15 d. leidimą tvarkyti statinį jo teritorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiantį buto, esančio (duomenys neskelbtini), perplanavimo darbus, keičiant langus, ties antruoju aukštu savavališkai užmūrijo namo kamino angą, dėl to ieškovės židinio įrengimas tapo nebegalimas. Siekiant išspręsti situaciją buvo kreiptasi į namo administratorės UAB (duomenys neskelbtini) vadovą su prašymu užfiksuoti kamino dūmtraukio užaklinimo faktą, tačiau dėl ieškovei nesuprantamų priežasčių iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2019 m. gegužės 29 d. buvo gautas atsakymas, kad atsakovės bute taip pat įrengtas židinys, kuris dar 2009 m. gruodžio 30 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas tinkamu naudoti. 2001 m. kovo 1 d. techninės priežiūros sutartyje ir 2001 m. kovo 15 d. darbo sutartyje, sudarytoje tarp statytojo V. D. ir darbų vykdytojo A. J., buvo nurodytos tikslios ir išsamios statybos rekonstrukcijos darbų atlikimo apimtys. Todėl židinio įrengimas 2001 m. birželio 26 d. pagal paslėptų darbų atlikimo aktą („pagal aiškinamojo rašto (be datos ir su prierašu „į esamą dūmtraukį įkišti specialų gaisrui atsparų vamzdį“) reikalavimus 2001 m.“) negali būti prilyginamas buto rekonstrukcijos darbų techninio projekto, kuris suderintas dar 2001 m. vasario 28 d., reikalavimams sprendinių įvykdymo pagrindu.

3. Nurodė, kad nėra aišku, kada ir kaip atsakovės buto techninės dokumentacijos patalpų eksplikacijoje atsirado Klaipėdos m. vyr. architekto, vyr. inžinierės ir kitų tarnautojų prierašai (su datomis iki suderinto projekto patvirtinimo ir po jo) dėl židinio statymo atsakovės bute teisinio pagrindo sąlygų, kai rekonstruojamo buto projektas savivaldybėje buvo negrįžtamai suderintas dar 2001 m. vasario 28 d. dieną protokolu (duomenys neskelbtini). Be to, atkreipė dėmesį ir į tai, kad atviram židiniui įrengti reikalinga atskira krosnių mūrijimo specialisto kvalifikacija ir šilumos įrenginio statytojo (krosnininko) atsakomybės užtikrinimas, kuris jokiais atsakovės įrodymais nepatvirtintas. Taip pat židinys nėra prijungtas prie dūmtraukio (ortakio), o tiesiog pastatytas bendro kamino priklausančio ir kitiems bendraturčiams, konstrukcijoje, tai yra tarp dviejų aukštų, o tai atitinka statinio dalies projekto sprendinių pažeidimą (neteisėtos statybos dispoziciją, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnyje) ir teisės aktų reikalavimų pažeidimą, o būtent kitų kamino konstrukcijos bendraturčių, įskaitant ieškovės ir buto Nr. 5 savininkės, įtrauktos į bylą trečiuoju asmeniu, teisių pažeidimą. Ieškovės ir UAB (duomenys neskelbtini) specialistų nuomone, pagal byloje esančias statybos tyrimo išvadas, židinio rangovo pastebėtas namo kamino užmūrijimo faktas yra akivaizdus bendrosios nuosavybės teisės pažeidimas, nes namo kaminu – bendrosios nuosavybės teisės objektu – netrukdomai naudotis, valdyti ir juo disponuoti pagal paskirtį turi teisę visi bendraturčiai proporcingai savo nuosavybės daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Asmeninę nuosavybę (butą Nr. 2) ieškovė nurodytame name įsigijo dar 2003 m. lapkričio 12 d., o atsakovė butą Nr. 4 įsigijo 2007 m. liepos 26 d. apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-7755-512/2007 pagrindu, todėl daro išvadą, kad atsakovė, įsirengdama židinį, bendraturčių sutikimo neprašė, tai yra įsirengė jį be bendraturčių sutikimo. Byloje pateikti bendraturčių sutikimai, adresuoti ne atsakovei, vertintini kritiškai, nes jie yra be datų, nežinia kur surašyti ir kieno pasirašyti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrengtas židinys VĮ Registrų centre nėra įregistruotas kaip tinkamas naudoti atskiras įrenginys, todėl akivaizdu, kad jis yra įrengtas savavališkai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nurodė, jog byloje nagrinėjamas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, t. y. pašalinti kliūtis ieškovei naudotis bendro naudojimo daiktu name, adresu (duomenys neskelbtini), – dūmtraukiu, einančiu per ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens T. Š. butus. Ieškinys reiškiamas CK 4.98 straipsnio pagrindu (negatorinis ieškinys).

6. Teismas taip pat nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti savavališkų atsakovės veiksmų, įsirengiant židinį, priešingai, esami duomenys patvirtina, kad statybos darbai, įskaitant ir židinio įrengimą, atlikti pagal 2001 m. vasario 28 d. projektų derinimo taryboje protokolu (duomenys neskelbtini) suderintą projektą ir turint 2001 m. kovo 15 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti minėtus darbus.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė butą kartu su sutuoktiniu įgijo 2000 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o aplinkybės, jog sutartyje nurodytas pirkėjas yra tik atsakovės buvęs sutuoktinis, nepaneigia atsakovės, kaip bendraturtės, teisių į butą.

8. Teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės bute, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas židinys yra teisėtas, tam buvo gautas statybos leidimas, bendraturčių sutikimai. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės dėstomas aplinkybes dėl neteisėto židinio įrengimo ar atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų pažeidžiamos ieškovės teisės. Pažymėjo ir tai, kad, šių aplinkybių nepaneigė ir ieškovės kviesti liudytojai.

9. Teismas pabrėžė, kad ieškovė iš esmės remiasi UAB (duomenys neskelbtini) raštu „Dėl židinių įrengimo sąlygų“, kuriame išvardijamos abstrakčios sąlygos židinių įrengimui, nurodoma, jog 1933 m laikmečio namuose krosnys ar židiniai skirtinguose aukštuose galėjo būti jungiami į vieną dūmtakį, tačiau iš esmės ieškovė nepateikė jokių (duomenys neskelbtini), parengtų projektų, leidimų, schemų, realių sprendinių dėl konkretaus židinio įrengimo nurodytame bute, pagal kuriuos būtų galima spręsti, jog atsakovė trukdo įgyvendinti šiuos konkrečius sprendinius.

10. Teismas nurodė, jog ieškinį atmetus antrasis ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas išaiškinti atsakovei, kad neįvykdžius teismo sprendimo jai gali būti paskirta 5 000,00 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis sprendimo vykdymo procese, 50 procentų jos paskiriant ieškovei, netenka prasmės, dėl to šiuo klausimu teismas plačiau nepasisako.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė A. M. (toliau – apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Apeliantė teigia, kad nors teismas padarė išvadą, kad ginčijamus pakeitimus savo bute atsakovė atliko teisėtai ir yra šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tačiau visiškai netyrė ir nevertino šių įrodymų turinio. Remiantis atsakovės pateiktais dokumentais (2001 m. kovo 15 d. išduotu statybos leidimu; atsakovės buto rekonstrukcijos projekto architektūrinės dalies aiškinamuoju raštu ir buto perplanavimo planu) galima konstatuoti, kad nebuvo numatyta, kad ieškovė praras galimybę naudotis bendrosios nuosavybės objektu – dūmtraukiu, galinčiu tarnauti ir jos buto poreikiams. Ieškovė nebuvo informuota ir net neturėjo galimybės sužinoti, kad, atlikus darbus pagal 2001 m. kovo 15 d. išduotą statybos leidimą, ji praras galimybę naudotis bendro naudojimosi turtu – dūmtraukiu.

11.2. Apeliantės įsitikinimu, aplinkybės, kad apeliantei bendrosios nuosavybės teise priklausančio dūmtraukio anga yra užaklinta teisėtai, nepatvirtina ir 2009 m. gruodžio 30 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi remiantis projektine dokumentacija (2001 m. birželio 26 d. paslėptų darbų patikrinimo aktas) nurodyti atlikti darbai – „į esamą dūmtraukį įmontuotas nerūdijančio metalo įdėklas 180 mm x 180 mm“. Remiantis šiais duomenimis galima daryti pagrįstą išvadą, kad dūmtraukio atšakos į apeliantės butą panaikinimas buvo atliktas neteisėtai ir šis darbas nebuvo pateiktas vertinti statybos komisijai.

11.3. Apeliantės manymu, teismo sprendimas pažeidžia jos nuosavybės teises, kadangi apeliantė prarado teisę naudotis jai priklausančia bendrosios dalinės nuosavybės turto dalimi. Šiuo atveju nuosavybės naudojimosi būdai ir galimybės nėra ir negali būti pagrindu pažeisti konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą.

11.4. Apeliantės teigimu, svarbi aplinkybė, kurios nenustatė teismas, – CK 1.74 straipsnis numato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma, o byloje nėra jokių įrodymų, kad tokia sutartis būtų buvusi sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės. Statybos ir remonto norminiai dokumentai negali būti nuosavybės teisių į visą bendro naudojimo turtą – kaminą (dūmtraukius) atsiradimo pagrindas, tai neatitinka įstatymo nustatytos formos reikalavimų. CK nenumato, kad turimų nuosavybės teisių galima būtų atsisakyti, t. y. perleisti jas kurio nors asmens naudai.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė L. D. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme (1 000,00 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Ieškovė, manydama, jog jos teisės dėl atsakovės atliktų statybos darbų yra pažeistos, statybos leidimo neginčijo ir neginčija, todėl konstatuotina, jog jos teiginiai apie savavališką (neteisėtą) statybą yra nepagrįsti.

12.2. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog teismas, vertindamas atsakovės atliktus darbus kaip teisėtus, tokią išvadą padarė dėl to, jog netyrė ir nevertino projektinės dokumentacijos turinio. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės buto rekonstrukcijos darbų projektą rengė projektavimo firma (duomenys neskelbtini) šiam projektui įgyvendinti 2001 m. kovo 15 d. buvo išduotas statybos leidimas. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas detaliai ir išsamiai išanalizavo kiekvieną įrodymą, susijusį su ginčo dalyku – židinio įrengimu atsakovės bute, t. y. vertino firmos (duomenys neskelbtini) projektinę dokumentaciją, tiek tekstinę, tiek ir grafinę jos dalis, aptarė projekto derinimo ir statybos leidimo išdavimo aplinkybes, taip pat židinio įrengimo ir jo prijungimo prie dūmtakio kontrolinę dokumentaciją, pripažinimo tinkamu juo naudotis dokumentus ir šių įrodymų visumos pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog židinys atsakovės bute įrengtas ir prijungtas prie dūmtakio pagal projektą, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

12.3. Projektavimo darbai ir židinio įrengimas buvo atlikti 2001 metais, gavus trečiojo asmens T. Š. ir R. T., iš kurio ieškovė butą įsigijo 2003 m. lapkričio 12 d., sutikimus. Židinio įrengimas, kaip sudėtinė projekto dalis, buvo numatytas projektavimo firmos (duomenys neskelbtini) parengtame atsakovės buto perplanavimo projekte, jame detaliai buvo aptartas ir jo prijungimas prie dūmtakio ir šie projekto sprendiniai paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog pagal šiuos dokumentus nebuvo galima numatyti, kad ieškovė praras galimybę naudotis bendro naudojimo turtu – dūmtraukiu.

12.4. 2001 metais tuometiniai butų savininkai gera valia susitarė dėl kamino, kuris, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, laikomas bendrosios dalinės nuosavybės objektu, panaudojimo pagal jo paskirtį, leidžiant prie jo prijungti atsakovės židinį, šis susitarimas dėl bendro daikto naudojimo galioja ir vėliau iš R. T. butą įsigijusiai ieškovei, tai reiškia, kad projektas ir jam išduotas statybos leidimas nepažeidė ir nepažeidžia buto (duomenys neskelbtini), savininko teisių ir todėl šiam ginčui spręsti yra teisiškai nereikšmingos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog apeliantė nebuvo informuota ir neturėjo galimybės sužinoti, kad atsakovei įgyvendinus projektą ji praras galimybę naudotis dūmtraukiu.

Šalies argumentai

12.5. Apeliantės teiginiai, kad Komisija nevertino židinio įrengimo, prieštarauja rašytiniams įrodymams. Po atliktų statybos darbų atsakovės buto nauji kadastro duomenys buvo nustatyti 2009 m. lapkričio 9 d., juose patalpoje 4-4 grafiškai parodytas židinys. Komisija pripažino tinkamu naudoti rekonstruotą butą 2009 m. gruodžio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame, be kita ko, nurodyta, jog Komisija peržiūrėjo statytojo pateiktą projektą, kontrolinę dokumentaciją ir kadastrinių matavimų duomenis, apžiūrėjo rekonstruotą butą ir nustatė, kad statybos darbai atlikti pagal 2001 m. vasario 28 d. projektų derinimo taryboje protokolu (duomenys neskelbtini) suderintą projektą.

12.6. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog jos šildymo įrenginio prijungimas prie to paties dūmtakio yra galimas ir nepažeis kitų asmenų interesų ir gaisrinės saugos taisyklių , t. y. neįrodė, kad kamino naudojimas prijungiant du kietojo kuro įrenginius prie vieno dūmtakio yra galimas. Šiuo aspektu teismas išsamiai pasisakė skundžiamame sprendime, atsakovė teismo argumentus visiškai palaiko.

12.7. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog teismo sprendimas yra neteisėtas dėl CK 1.74 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo sandorio formai pažeidimo, nes, atsakovei realizavus projektą ir židinį prijungus prie kamino, apeliantė prarado nuosavybės teisę į šį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, o atsakovė, nesudariusi su kitais bendraturčiais notarinės formos sutarties, neteisėtai įgijo nuosavybės teisę į visą kaminą. 2001 metais tuometinių butų savininkų buvo susitarta ne dėl bendrosios dalinės nuosavybės perleidimo, bet dėl naudojimosi ja, ir toks susitarimas nereiškia nuosavybės dalių pasikeitimo ar pasibaigimo. Ieškovei, kuri yra buto Nr. 2 savininkė, pagal nurodytą proporciją bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, tarp jų ir dalis kamino, t. y. ji dėl atsakovės atliktų statybos darbų neprarado nuosavybės teisės į jai pagal įstatymą priklausančią kamino dalį.

13. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės A. M. ieškinys dėl įpareigojimo pašalinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas tinkamai neįvertinus visų faktinių aplinkybių ir netinkamai pritaikius materialinės teisės normas.

17. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo, kartu pasisakydama dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

18. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 2003 m. lapkričio 12 d. (t. 1, b. l. 5–6). Ieškovė atlieka buto (duomenys neskelbtini) kapitalinį remontą pagal N. Č. projektinę dokumentaciją (t. 1, b. l. 8). Iš DNSB (duomenys neskelbtini) 2019 m. butų ir kitų patalpų savininkų protokolo nustatyta, kad pritarta buto (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto atlikimui, o būtent leista atlikti darbus tarp kambario (Nr. 2-2) ir virtuvės (Nr. 2-3), kur ardoma ir daroma 3 m pločio anga, siekiant sustiprinti montuojamas rėmas, ir pritarta įėjimo į vidų durų vietos pakeitimui (t. 1, b. l. 61–64). 2019 m. kovo 27 d. ieškovė kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) su prašymu atlikti priešprojektinius darbus, nustatant galimybes įsirengti židinį, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 89). Iš UAB (duomenys neskelbtini) Statinio tyrimo ataskaitos nustatyta, kad yra techninė galimybė įrengti kietojo kuro uždarojo degimo krosnį (židinį) pirmo aukšto bute Nr. 2 (patalpose 2-2 ir (arba) 2-4) (t. 1, b. l. 90–104).

19. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, butas yra virš ieškovės buto (t. 1, b. l. 9–10). Butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2000 m. lapkričio 23 d. tarp G. B. ir V. B. iš vienos pusės ir atsakovės buvusio sutuoktinio V. D. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu (t. 1, b. l. 26–27), todėl laikytina, kad turtas įgytas kaip bendroji jungtinė V. D. ir atsakovės nuosavybė. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2007 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7755-512/2007 nutraukta atsakovės L. D. ir jos sutuoktinio V. D. santuoka, sudaryta 1992 m. liepos 4 d., bendru sutikimu, padalytas santuokos metu įgytas turtas, taip pat ir butas (duomenys neskelbtini), jis po santuokos nutraukimo atiteko atsakovei asmeninės nuosavybės teise (t. 1, b. l. 28–29).

Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrąją dalinę nuosavybę, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

22. CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Būtent toks ieškinys ir yra pareikštas nagrinėjamoje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

23. Ieškovė pareiškusi ieškinį, be kitų reikalavimų, prašė įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, t. y. pašalinti kliūtis ieškovei naudotis bendro naudojimo daiktu name adresu (duomenys neskelbtini), – dūmtraukiu, einančiu per ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens butus. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, jog nenustatyta aplinkybių, kad dėl atsakovės veiksmų, o būtent židinio prisijungimo, turint tam statybos leidimą ir jo išdavimo metu gavus bendraturčių sutikimus, būtų pažeistos ieškovės teisės.

24. Apeliantė apeliaciniame skunde, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadas, teigia, kad nors teismas padarė išvadą, kad ginčijamus pakeitimus savo bute atsakovė atliko teisėtai ir yra šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tačiau visiškai netyrė ir nevertino šių įrodymų turinio. Remiantis atsakovės pateiktais dokumentais (2001 m. kovo 15 d. išduotu statybos leidimu; atsakovės buto rekonstrukcijos projekto architektūrinės dalies aiškinamuoju raštu ir buto perplanavimo planu) galima konstatuoti, kad nebuvo numatyta, kad ieškovė praras galimybę naudotis bendrosios nuosavybės objektu – dūmtraukiu, galinčiu tarnauti ir jos buto poreikiams. Apeliantės manymu, aplinkybės, kad apeliantei bendrosios nuosavybės teise priklausančio dūmtraukio anga yra užaklinta teisėtai, nepatvirtina ir 2009 m. gruodžio 30 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kadangi remiantis projektine dokumentacija (2001 m. birželio 26 d. Paslėptų darbų patikrinimo aktas) nurodyti atlikti darbai – „į esamą dūmtraukį įmontuotas nerūdijančio metalo įdėklas 180 mm x 180 mm“. Remiantis minėtais duomenimis galima daryti išvadą, kad dūmtraukio atšakos į apeliantės butą panaikinimas buvo atliktas neteisėtai ir šis darbas nebuvo pateiktas vertinti statybos komisijai. Teisėjų kolegija toliau pateikiamų motyvų pagrindu minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).

26. Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248/2020).

27. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) nuostatomis, gyvenamasis pastatas gali turėti kietojo kuro uždarojo ir atvirojo degimo krosnis (židinius), kurios gali būti įrengtos visuose 1–5 aukštų visų tipų daugiabučių gyvenamųjų namų aukštuose ir aukštesniuose kaip 5 aukštų visų tipų daugiabučių namų paskutiniuose aukštuose, taip pat bet kuriame ten esančio dviaukščio buto aukšte.

28. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė siekia įsirengti židinį savo bute, tačiau to negali padaryti, nes atsakovės bute esantis židinys yra įrengtas kamino konstrukcijoje. Ginčo byloje, kad dūmtraukiu naudojasi tik atsakovė, nekilo.

29. Iš į bylą pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) statinio (duomenys neskelbtini), statinių tyrimo ataskaitos matyti, kad objektas patenka į valstybės saugomo objekto – Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini), teritoriją. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamasis namas pastatytas 1933 metais. Gyvenamasis namas buvo pastatytas su atskirais kietojo kuro šildymo įrenginiais (krosnimis) kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje (1949 m. kadastro duomenys), dūmams šalinti buvo numatyti du dūmtraukiai, t. y. po vieną dūmtraukį kiekvieno aukšto dviem krosnims. Pastatas rekonstruotas 2008–2009 metais, esama šildymo sistema – centralizuotas šildymas iš centralizuotų sistemų.

30. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas faktinės aplinkybės, kad 2001 m. vasario 28 d. Projektų derinimo tarybos posėdžio protokolu (duomenys neskelbtini) suderintas buto, adresu (duomenys neskelbtini), perplanavimo projektas. Siekiant įsirengti židinį 2001 m. buvo gauti bendraturčių sutikimai (tuometinio ieškovės buto savininko R. T. ir trečiojo asmens T. Š.). 2001 m. kovo 15 d. atsakovės buvusiam sutuoktiniui V. D. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) perplanuoti butą (duomenys neskelbtini), keičiant langus pagal projektavimo firmos (duomenys neskelbtini) 2001 m. parengtą techninį projektą. Iš buto perplanavimo plano ir architektūrinės dalies aiškinamojo rašto nustatyta, kad projekte numatytas židinio įrengimas buvusios krosnies vietoje, jį prijungiant prie esamo dūmtraukio. Iš 2001 m. birželio 26 d. paslėptų darbų patikrinimo akto nustatyta, kad 2001 m. birželio 26 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), į esamą dūmtraukį įmontuotas nerūdijančio metalo dėklas (180 mm x 180 mm). Šio akto 2 punkte nurodyta, jog darbai atlikti pagal 2001 m. techninio projekto aiškinamojo rašto reikalavimus; atliekant darbus nukrypimų nuo projekto nebuvo (4 punktas). Minėto akto komisijos sprendimas – atlikti darbai atitinka projekto, statybos norminių dokumentų reikalavimus; leista įrengti židinį. 2009 m. sausio 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu (duomenys neskelbtini) paskirta komisija (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistė (komisijos pirmininkė), Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įgaliotas atstovas, Visuomenės sveikatos skyriaus vedėja, DGNSB (duomenys neskelbtini) peržiūrėjo statytojos pateiktą projektą, kontrolinę dokumentaciją ir kadastrinių matavimų duomenis, apžiūrėjo rekonstruojamą butą ir 2009 m. gruodžio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad statybos darbai atlikti pagal 2001 m. vasario 28 d. projektų derinimo taryboje protokolu (duomenys neskelbtini) suderintą projektą, konstatavo, kad rekonstruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra tinkamas naudoti. UAB korporacijos (duomenys neskelbtini) 2009 m. lapkričio 9 d. atliktų kadastrinių matavimų metu buvo užfiksuoti duomenys apie atsakovės bute esamą židinį. Paminėti dokumentai (pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kadastrinių matavimų byla) įregistruoti viešajame registre, įrašai apie tai galioja nuo 2010 m. lapkričio 22 d. Taip pat nuo 2020 m. spalio 26 d. viešajame registre išviešintas 2020 m. spalio 5 d. klaidos atitaisymo aktas, kuriuo pakoreguotas buto (duomenys neskelbtini), planas, parodant vieną dūmtraukio angą, pataisyti rekonstrukcijos pradžios metai pagal statybos leidimą ir atnaujinta kadastrinių matavimų byla.

31. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius 2019 m. gegužės 29 d. raštu, adresuotu ieškovei Nr. (duomenys neskelbtini), atsakydamas į pateiktą prašymą dėl bendro kamino naudojimo ir įrengto židinio bute, adresu (duomenys neskelbtini), be kita ko, informavo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2001 m. kovo 15 d. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus. Projekte buvo numatyta įrengti židinį. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše nurodyta, kad 2009 m. lapkričio 9 d. yra įregistruota kadastro duomenų nustatymo data ir įregistruotas Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog manytina, kad statybos darbai bute Nr. 4 atlikti vadovaujantis projektu ir tuo metu galiojusiais teisės aktais. Iš byloje pateiktos 2019 m. lapkričio 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. B. apžiūros akto išvados matyti, kad L. D. bute (duomenys neskelbtini), atviro tipo židinys yra įrengtas pagal projektą, nepažeidžiant galiojančių gaisrinės saugos reikalavimų. Taigi, židinio įrengimas, kaip sudėtinė projekto dalis, buvo numatytas parengtame atsakovės buto perplanavimo projekte, jame buvo aptartas ir jo prijungimas prie dūmtraukio.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė atliko savavališkus veiksmus, įsirengdama židinį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad statybos darbai, įskaitant ir židinio įrengimą, atlikti pagal suderintą projektą ir turint išduotą statybos leidimą atlikti minėtus darbus.

33. Ieškovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat teigia, kad ji nebuvo informuota ir neturėjo galimybės sužinoti, kad, atlikus darbus pagal 2001 m. kovo 15 d. išduotą statybos leidimą, ji praras galimybę naudotis bendro naudojimosi turtu – dūmtraukiu. Su tokiais apeliacinio skundo teiginiais nėra pagrindo sutikti.

34. Įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą yra vienas teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų. Remiantis byloje esančiais duomenimis matyti, jog byloje pateikti bendraturčių, t. y. buto (duomenys neskelbtini), tuometinio savininko R. T. ir trečiojo asmens T. Š., buto (duomenys neskelbtini), savininkės, sutikimai, kad V. D. statytų židinį bute, adresu (duomenys neskelbtini). Vadinasi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad židinio įrengimui bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo gauti bendraturčių sutikimai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės buto projekto rengimo ir jo derinimo veiksmai vyko 2001 m., o butas, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise nepriklausė, todėl akivaizdu, kad atsakovė ir jos sutuoktinis neturėjo pareigos kreiptis į ieškovę.

35. Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas pažeidžia apeliantės nuosavybės teises, kadangi apeliantė prarado teisę naudotis jai priklausančia bendrosios dalinės nuosavybės turto dalimi. Minėta, kad dar iki ieškovei įsigyjant butą bendraturčiai susitarė dėl kamino naudojimo pagal jo paskirtį, šio susitarimo ieškovė neginčija, vadinasi, sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog šis susitarimas galioja ir ieškovei.

36. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga yra tai, jog savo teisių pažeidimui pagrįsti ieškovė nepateikė jokių butui (duomenys neskelbtini), parengtų projektų, leidimų, schemų, realių sprendinių dėl konkretaus židinio įrengimo nurodytame bute, pagal kuriuos būtų galima spręsti, jog atsakovė trukdo įgyvendinti šiuos konkrečius sprendinius. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu situacijos vertinimu, kad ieškovė iš esmės remiasi UAB (duomenys neskelbtini) raštu „Dėl židinių įrengimo sąlygų“, kuriame išvardijamos abstrakčios sąlygos dėl židinių įrengimo.

37. Taip pat teisėjų kolegija išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus pastebi, jog į teismo posėdį kviestų liudytojų nuomonės dėl galimybės įrengti židinį ieškovės bute naudojant tą patį dūmtakį nesutapo. A. B. nurodė, kad prie vieno dūmtakio gali būti prijungtas vienas židinys. Pažymėjo ir tai, kad prie vieno dūmtakio taip pat negali būti prijungti 2 kasetiniai židiniai dėl per mažos dūmtakio angos. A. B. nuomone, jeigu atsakovė ir būtų įpareigota nugriauti / atitraukti židinį taip, kad ieškovė galėtų jungtis prie to paties dūmtakio, tai nebūtų įmanoma dėl saugumo. Ieškovės siekis turėti krosnelę ar židinį turėtų būti sprendžiamas ieškant kitų techninių sprendimų, pavyzdžiui, įrengiant dūmtraukį namo išorėje.

38. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 patvirtintose Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėse (toliau – Taisyklės) nurodyti griežti gaisrinės saugos reikalavimai. Nagrinėjamai bylai aktualus Taisyklių 19 punktas, kuriame įtvirtinta, jog prie vieno dūmtraukio galima prijungti ne daugiau kaip du tame pačiame statinio aukšte esančius šildymo įrenginius.

39. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad svarbi aplinkybė, kurios nenustatė teismas, – CK 1.74 straipsnis numato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma, o byloje nėra jokių įrodymų, kad tokia sutartis būtų buvusi sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės. Statybos ir remonto norminiai dokumentai negali būti nuosavybės teisių į visą bendro naudojimo turtą – kaminą (dūmtraukius) atsiradimo pagrindas, neatitinka įstatymo nustatytos formos reikalavimų. CK nenumato, kad turimų nuosavybės teisių galima būtų atsisakyti, t. y. perleisti jas kurio nors asmens naudai.

40. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė teigia, kad 2001 metais tarp tuometinių butų savininkų buvo susitarta ne dėl bendrosios dalinės nuosavybės perleidimo, bet dėl jos naudojimosi, ir toks susitarimas nereiškia nuosavybės dalių pasikeitimo ar pasibaigimo.

41. Bendrosios pastato inžinerinės sistemos, kurios yra viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 dalis), yra pastato bendrojo naudojimo objektai (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis), priklausantys daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Dūmtraukiai, nepriklausomai nuo to, ar jais naudojasi visi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, yra statinio inžinerinės sistemos dalis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 dalis).

42. Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Vadinasi, ieškovei, kuri yra buto Nr. 2 savininkė, pagal nurodytą proporciją bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, taip pat ir dalis kamino, t. y. ji dėl atsakovės atliktų statybos darbų neprarado nuosavybės teisės į jai pagal įstatymą priklausančią kamino dalį.

43. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, šalių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus ir išklausęs teismo posėdžių garso įrašus neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės dėstomas aplinkybes dėl neteisėto židinio įrengimo ar atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų pažeidžiamos ieškovės teisės.

44. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad jie iš esmės yra susiję su nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu.

45. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008.).

46. Teisėjų kolegija mano, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, siekia, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, nepažeisdamas nei materialinės teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės taikymą, nei proceso teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai nėra pakankami, kad nagrinėjamu aspektu būtų galima priimti kitokį teismo sprendimą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

48. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

49. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

51. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, atsakovės prašymas dėl 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš ieškovės yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. M. atsakovei L. D. 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų, 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Albina PupeikienėMilda SkersienėAlvydas Žerlauskas